Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Kazio Škirpos Lietuvos valstybingumo galimybių koncepcija ir jos palyginimas su Josifo Tiso valdyta Slovakija Antrojo pasaulinio karo metais – tarp realių ir nerealių alternatyvų
Get PDFReferring to the documents of the leader of the Lithuanian Activist Front (LAF), Kazys Škirpa, the article reveals his position about Lithuania’s abilities to sustain a similar position in European geopolitics as it was sustained by the Slovak state. LAF leader Škirpa believed that such a position would be lesser evil than direct Soviet occupation. However, if Germany had recognised Lithuania’s independence in 1941, that independence would have been only illusionary, like it was for the Slovak state. Lithuania would have become part of the Third Reich’s coalition and its policy would have been orchestrated by Berlin. After all, the conception of “New Europe” according to which there should be no wars in the future, and all the nations would live peacefully and prosperously was only a propaganda object used by Germany in order to achieve dominance in the European continentStraipsnyje remiantis Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) lyderio Kazio Škirpos dokumentais ir susirašinėjimu analizuojama jo pozicija dėl Lietuvos galimybės Antrojo pasaulinio karo metu užimti panašią padėtį, kokią tuo metu užėmė Slovakijos valstybė. LAF architektas K. Škirpa vylėsi, kad Slovakijos padėtis būtų mažesnė blogybė nei SSRS okupacija, ir galėjo padėti išlaikyti bent dalinę nepriklausomybę. Vis dėlto, jei Vokietija būtų pripažinusi Lietuvos valstybingumą 1941 m., ko taip atkakliai siekė K. Škirpa, Lietuvos padėtis būtų buvusi panaši į Slovakijos. Taigi Lietuva būtų kariavusi Trečiojo reicho pusėje ir laikoma jo sąjungininke. Vis dėlto „Naujosios Europos“ koncepcija, kurioje karo nebus, o visos tautos gyvens taikiai ir turtingai, kuria taip tikėjo K. Škirpa, buvo Vokietijos propagandinis išradimas – jei jis būtų realiai pritaikytas, būtų įteisintas Vokietijos dominavimas Europoj
Gyvenimas Lietuvos SSR pokariu išvengus tremties
Get PDFThe article attempts to find out how the people who were trying to escape or managed to escape deportation in some way during the 1945–1953 Soviet deportations from Lithuania actually lived, how they were trying to hide and what steps were taken by the regime to expose and repress them. Statistical data, the motives and ways to escape deportation and the reasons of legalisation are analysed in the article. The policy of the Soviet regime, its capacities of organising additional deportations for those people who escaped deportation in the Lithuanian SSR and the operation of deporting such people entitled „Plus“, which was carried out in 1951–1952, are studied as well.Straipsnyje siekiama ištirti, kaip gyveno žmonės, vengiantys arba kuriuo nors būdu išvengę deportacijos per 1945–1953 m. vykdytus Lietuvos gyventojų trėmimus, kaip jie slapstėsi ir kokių priemonių ėmėsi režimas jiems demaskuoti ir represuoti. Analizuojami statistiniai duomenys, slapstymosi nuo tremties motyvai ir būdai, legalizavimosi priežastys. Atskirai tiriama sovietų režimo politika, jo galimybės organizuoti Lietuvos SSR tremties išvengusiųjų papildomus trėmimus ir 1951–1952 m. vykdyta tokių asmenų deportacijos operacija „Plius“
Dokumentų rinkinys apie JAV lietuvių pastangas atkurti Lietuvos valstybingumą per paskutinį šimtmetį
Get PDFFOREIGN ECONOMIC SECURITY STRENGTHENING IN THE CONTEXT OF GEOPOLITICAL REORIENTATION
Get PDFThe relevance of the article is due to the dynamic political, social and economic processes, which carry both threats and opportunities for the foreign economic security of state, provision of which becomes a key task of government and key to existence of state itself. The purpose of the articleis to identify the threats to foreign economic securityin the context of geopolitical reorientation and to determine, on this basis, ways to strengthen of foreign economic security. Research methods: comparative analysis and assessment of the dynamics of the main indicators of the national economy of Ukraine and its interaction with the external environment in 2006-2017. Results: identified internal and external threats to national economic security; identified key factors of foreign economic security of Ukraine; proposed ways to strengthen foreign economic security. For achieving positive trends in macroeconomical indicators government should use modern mathematical and econometrical methods to monitoring situation as to national economic securityand adjusting geopolitical strategy according to these indicators.Straipsnio aktualumą diktuoja esama politinių, socialinių ir ekonominių procesų dinamika, dėl kurios valstybės ekonominiam saugumui santykiuose su kitomis valstybėmis atsiranda ne tik grėsmių, bet ir galimybių. Ekonominio saugumo užtikrinimas tampa pagrindine užduotimi vyriausybei, o, kartu, ir pagrindiniu valstybės išlikimo veiksniu. Straipsnio tikslas – nustatyti grėsmes, kylančias ekonominiam saugumui santykiuose su kitomis valstybėmis geopolitinio persiorientavimo kontekste, ir jų pagrindu nustatyti ekonominio saugumo stiprinimo būdus. Tyrimo metodai: lyginamoji analizė ir Ukrainos pagrindinių nacionalinės ekonomikos rodiklių dinamikos vertinimas ir jos sąveika su išorės aplinka laikotarpiu nuo 2006 iki 2017 m. Rezultatai: nustatytos vidaus ir išorės grėsmės nacionaliniam ekonominiam saugumui; nustatyti pagrindiniai Ukrainos ekonominio saugumo santykiuose su kitomis valstybėmis veiksniai; pasiūlyti ekonominio saugumo santykiuose su kitomis valstybėmis stiprinimo būdai
IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS UKRAINOS ŽEMĖS ŪKIO RINKOJE PAGAL ASOCIACIJOS SUSITARIMĄ SU EUROPOS SĄJUNGA
No full textThe agrarian sector in global trade, as well as processes related to the liberalization of international agricultural trade, is still a subject of long-standing discussions at the international level. The Association Agreement between Ukraine and the EU, on the one hand, opens up good prospects for increasing the competitiveness of Ukrainian agricultural producers, on the other hand, it causes a lot of difficulties related to the general state of the Ukrainian society. Purpose of the paper is to analyze the international standards for trade of agricultural products, codified in international agreements and specified in the Association Agreement between Ukraine and the EU, as well as in identification on its basis the prospects and challenges (risks) for the Ukrainian agricultural market in the course of this Agreement provisions implementation. In the paper historical-sociological and system-structural analysis have been used, which helped to reveal the fluctuations of eurointegration sentiments in Ukraine and establish their connection with the inertia of unsolved social contradictions inherited since the existence of the Union of Soviet Socialistic Republics, which are particularly visible in a modern Ukrainian village. Comparative-legal, formal-logical and hermeneutical methods have been used in the study of international universal and regional treaties in order to understand the contents of international standards related to international trade and the processes of its liberalization and the specifics of their applying in the agricultural sector during the acting of the General Trade Tariffs-47 and under the auspices of the World Trade Organization. Statistical method has been used to study the data of the Ministry of Economic Development and Trade of Ukraine, which made it possible to assume a social status of rural communities, and others. The result of the research revealed the fluctuations of eurointegration sentiments in Ukraine. The attention has been paid to the duration of the inertia of the unresolved social contradictions caused by those fluctuations. It has been proved that the prospects of cooperation between Ukraine and the EU and ways of their implementation should be understood in the context of historical circumstances that have developed over the previous century and have a powerful inertia of counteracting innovations, reinforced by mistrust between the new elite and the bulk of the impoverished population. The position has been supported that a key to success of reforms in Ukraine is to exclude caste privileges and build a civil society, taking into account the experience of the Western legal tradition. Implementing its European choice, Ukraine should focus not on superficial indicators of well-being that do not have a real basis, but also to master the philosophical-legal context of the acquis of European law in its broadest interpretation.Ukrainos ir ES asociacijos susitarimas, viena vertus, atveria geras perspektyvas didinti Ukrai-nos žemės ūkio gamintojų konkurencingumą, kita vertus, tai sukelia daug sunkumų, susijusių su bendra Ukrainos visuomenės padėtimi. Šio darbo tikslas - nustatyti Ukrainos žemės ūkio rinkos perspektyvas ir iššūkius (riziką) įgy-vendinant Ukrainos ir ES asociacijos susitarimą. Tyrimo metodai: istorinė-sociologinė, sisteminė-struktūrinė, lyginamoji-teisinė, formali-loginė analizė ir hermeneutiniai tyrimai padėjo ištirti tarp-tautines visuotines ir regionines sutartis, siekiant suprasti tarptautinių standartų, susijusių su tarptau-tine prekyba ir jos procesais, turinį, liberalizavimą ir jų taikymo ypatumus žemės ūkio sektoriuje taikant Bendrąjį prekybos tarifą (47) ir globojant Pasaulio prekybos organizacijai. Tyrimo rezultatai atskleidė eurointegracijos nuotaikų svyravimus Ukrainoje. Įrodyta, kad Uk-rainos ir ES bendradarbiavimo perspektyvos ir jų įgyvendinimo būdai Ukrainos žemės ūkio rinkoje turėtų būti interpretuojami atsižvelgiant į istorines aplinkybes. Ukrainos reformų sėkmės raktas - pa-šalinti kastų privilegijas ir kurti pilietinę visuomenę, atsižvelgiant į Vakarų teisinės tradicijos patirtį. Raktiniai žodžiai: tarptautinė žemės ūkio prekyba, Asociacijos susitarimas, Ukrainos visuo-menė, Ac-quis communautaire, pilietinė visuomenė, žemės ūkis, perspektyvos ir iššūkiai. JEL kodai: K33, Q13
REGIONŲ INOVACINIO PLĖTROS EKOLOGIZAVIMAS DĖL GLOСALIZACIJOS PRINCIPŲ
No full textThe success of the country's economic policy depends on successful combination of the global world trends and national / regional peculiarities of economic development. The implementation of the principles of glocalization to the regional innovation policy is able to overcome the limited local approach and negative global manifestations, thus creating a unique, globally competitive innovative product. In the innovation sphere, processes of glocalization manifest themselves in the complementarity of local factors of innovative development, in particular, the unique innovation environment, human and social capital, with global factors of innovative development. We propose to consider processes of ecologization of innovative development of the region as a catalyst for the processes of market gloсalization, which will promote sustainable development of the regional economy. The aim of this work is to explore scientific approaches to ecologization of innovation development, which will determine the direction, peculiarities and nature of the processes of glocalization, and will be their modern accelerator. The research methodology is systematization of approaches to the direction of innovation processes for the development, creation and implementation of innovations in the form of new products, technology, method, form of production organization, etc., which directly or indirectly contributes to reducing the environmentally destructive effects of production and consumption on the environment and solving environmental problems. Results of the research. The final result of ecologization of innovation activity in the region is a positive socio-ecological and economic effect, which ensures balanced sustainable development of the region and the state as a whole. Thus, the modern accelerator of the glocalization of economic processes is the ecologization of innovation development, in the nature of which there are incentives for self-development, reproduction, generation of innovative ideas, production of new technologies, goods and services, ensuring the balancing of the socio-ecological and economic potential of the region and the country as a whole, which determines the direction, peculiarities and nature of the processes of glocalization.Šalies ekonomikos politikos sėkmė priklauso nuo sėkmingo pasaulio pasaulio tendencijų ir nacionalinių / regioninių ekonominio vystymosi ypatumų derinio. Glokalizacijos principų įgyvendinimas regioninėje inovacijų politikoje gali įveikti išliktą vietinį požiūrį ir neigiamas pasaulines apraiškas, taip sukuriant unikalų, pasauliniu mastu konkurencingą novatorišką produktą. Inovacijų srityje glokalizacijos procesai pasireiškia vietinių novatoriško vystymosi veiksnių, ypač unikalios inovacijų aplinkos, žmogiškojo ir socialinio kapitalo, kompleksiškumo ir pasaulinio inovacinio vystymosi veiksnių. Siūlome apsvarstyti regiono novatoriško vystymosi ekologijos procesus, kaip katalizatoriaus procesą rinkos subalansavimo procesui, kuris skatins tvarią regiono ekonomikos plėtrą. Šio darbo tikslas - ištirti mokslinius inovacijų vystymo ekologizavimo metodus, kurie nustatys gloka-lizacijos procesų kryptį, ypatumus ir pobūdį, ir bus jų modernus pagreitis. Tyrimo metodologija - tai metodologijų, skirtų naujovių diegimo procesams, sisteminimas, kuriant, kuriant ir diegiant naujoves, naujus produktus, technologijas, metodą, gamybos organizavimo formą ir tt, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai prisideda prie mažinimo. aplinkosaugos požiūriu žalingas gamybos ir vartojimo poveikis aplinkai ir aplinkosaugos problemų sprendimas. Tyrimo rezultatai. Galutinis inovacijų veiklos ekologijos rezultatas regione yra teigiamas socialinis ir ekologinis bei ekonominis poveikis, užtikrinantis subalansuotą tvarų regiono ir visos šalies vystymąsi. Taigi šiuolaikinis ekonominių procesų glocalizacijos pagreitis yra inovacijų plėtros ekologizavimas, kurio pobūdis yra paskata savarankiškai vystytis, atgaminti, kurti naujoviškas idėjas, kurti naujas technologijas, prekes ir paslaugas, užtikrinant pusiausvyrą. socialinio ir ekonominio regiono ir šalies, kaip visumos, potencialą, kuris lemia glokalizacijos procesų kryptį, ypatumus ir pobūdį
Vytauto Didžiojo universitete 1940–1944 metais: statybos fakulteto dėstytojo dr. Inž. Jurgio Gimbuto atsiminimai
Get PDFThe memoirs of Jurgis Gimbutas embrace the years from 1940 to 1944 and reflect events in his personal and professional life. A large part of the latter was taken up by studies in, and later teaching at, Vytautas Magnus University. The memoirs describe university life during the war years: the studies, the scholarly activities, the teachers, the working conditions, and the relevant documents, including those related to the dictionary of civil engineering terms that Gimbutas and his colleagues had begun, but did not finish, preparing for publication. The memoirs excerpted for this paper reveal little-known facts in the history of Vytautas Magnus university.Jurgio Gimbuto atsiminimai apima 1940–1944 metų laikotarpį ir yra skirti jo asmeninio ir profesinio gyvenimo įvykiams atspindėti. Didžiąją pastarojo dalį sudarė studijos, o vėliau ir darbas Vytauto Didžiojo universitete. Atsiminimuose aprašoma universiteto gyvavimas karo metais, studijos, mokslas, dėstytojai, to meto darbo sąlygos ir dokumentai, taip pat Gimbuto drauge su kolegomis rengto, bet taip ir nespėto išspausdinti Statybos terminų žodyno rengimas. Čia skelbiamos atsiminimų ištraukos, atskleidžiančios mažai žinomą VDU istoriją
Kalba, pasakyta iškilmingame VDU Senato posėdyje 2019 metų balandžio 26 dieną
Get PDFn a speech delivered by the Rector of Vytautas Magnus University (VMU) on the 30th anniversary of its re-establishment, the most important moments in the re-establishment process are highlighted. The Rector also brings out the uniqueness of this event given the conditions prevalent at that time as well as the character of each of the three decades of VMU’s existence against the background of the general political condition of Lithuanian higher education, scholarship, and studies. The text ends with VMU’s ethical guidelines for the future.Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus kalboje, skirtoje VDU atkūrimo trisdešimtmečiui, apžvelgiami svarbiausi šio universiteto atkūrimo momentai, jo išskirtinumas to meto sąlygomis ir kiekvieno iš trijų gyvavimo dešimtmečių ypatybės bendrosios Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų politikos fone. Tekstas baigiamas vertybinėmis ateities VDU gairėmis
