Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje
Get PDFThe article sets out to analyze organized home invasions – a rare, yet nearly annually recorded, violent crime in Vilnius. This crime included offences against a person’s health, life and property. The article investigates the content of the legal norms of that time on the crimes of this type; it analyzes the statistics and motives of home invasions and addresses the issue of lawfulness (‘restoration of justice’ by force), objects, the social situation of plaintiffs and defendants, the degree of violence as well as the sentences imposed for the crimes of this type.Straipsnyje tyrinėjamas kone kiekvienais metais fiksuojamas smurtinis nusikaltimas Vilniuje – organizuotas namų užpuolimas – tipinis nusikaltimas XVIII a. luominėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje. Tai nusikaltimas asmens sveikatai, gyvybei ir nuosavybei. Nagrinėjama, kaip tokio pobūdžio nusikaltimai buvo apibrėžiami to meto teisės normose, užpuolimų statistika ir priežastys, legalumo („teisingumo atkūrimo“ jėga) klausimas, objektai, socialinė ieškovų ir atsakovų padėtis, smurto laipsnis, bausmės už šio tipo nusikaltimus
Dalelytė „ir“; Pabrėžiamoji dalelytė; Samplaika; Vartosena; Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos; Dabartinės rašytinės lietuvių kalbos tekstynas
Get PDFAs stated in Lithuanian grammars, the particle “ir” (also) is used to single out, intensify, and connect words, phrases, and sentences. In Lithuanian dictionaries, “ir” is considered to be not only a particle but also an adverb. In the current study, the lexical unit “ir” is viewed as a conjunction and as a particle. Thus, when selecting the instances of the particle “ir”, it was, first of all, established whether “ir” functions as a conjunction, which connects homogeneous parts of a sentence or sentences. In all other cases, “ir” was treated as a particle. In total, 33,339 cases of the usage of „ir„ were found; however, “ir” as a particle was used in 2,716 instances. Besides, it was found that in 1781 cases the particle “ir” was used after conjunctions, linking words and other particles. In most cases, the particle “ir” is used with nouns and noun phrases, when it is important to emphasize their meaning, for example: “Aš ir arbatos išvirčiau”. (I would make some tea as well.) Sometimes, the particle “ir” is used with nouns in order to complement them. In such cases, the particle “ir” corresponds to multi-word particles “taip pat”, “taip pat ir”, for example: “Tokį pat poveikį sukelia ir kofeinas, alkoholis ar padidėjęs nervingumas”. (The same effect is also caused by caffeine, alcohol, or increased anxiety.) When the particle “ir” is used before verbs, adjectives, and adverbs, it performs an emphatic function. If the particle “ir” is used before pronouns or pronoun phrases, it functions as an additive particle. Moreover, when used before prepositional constructions, the particle “ir” may perform both additive and emphatic functions. Thus, in most cases, the particle “ir” is emphatic, whereas its other functions depend on the part of speech of the word it emphasizes and the context. The particle “ir” also interacts with a functional sentence perspective. One of the more significant findings to emerge from the study of the CCLL examples is that the particle “ir” is rarely used at the beginning of a sentence. In cases when “ir” takes the initial position in a sentence before conjunctions or linking words, it functions as a conjunction but not as a particle. There are a lot of examples in the CCLL where the particle “ir” is used after conjunctions. This position in a sentence is characteristic of the particle “ir”. Together with some conjunctions, this particle makes morphological multi-word units (“kad ir”, “nors ir”, “bet ir”, “lyg ir”, “kaip ir”, etc.); one of the multi-word units “kad ir” functions as a conjunction of concession. The usage of the particle “ir” after linking words or other particles which perform a linking function is much less common, although in these cases the emphatic function of the particle “ir” predominates. The typical position of the particle “ir” is after a verb before a noun or a noun phrase. In such a position, the particle performs an emphatic function, as in the following example: “Nepavyko to užmiršti ir mirties valandą...” (It was impossible to forget that even at the moment of death.) The particle “ir”, like the particle “net”, may take the same position in a sentence; however, they are differently influenced by the preceding sentences and the context.Dalelytė „ir“ lietuvių kalbos gramatikose įvardyta kaip išskiriamoji, stiprinamoji ir jungiamoji, o žodynuose ji laikoma ne tik dalelyte, bet ir prieveiksmiu. Atliekant tyrimą buvo apsibrėžta, kad leksinis vienetas „ir“ gali būti arba jungtuku, arba dalelyte. Iš 33 339 „ir“ pavartojimo atvejų liko 2 716, kur „ir“ eina dalelyte. Dažniausiai dalelytė „ir“ vartojama prie daiktavardžių ir daiktavardinių junginių, kurių reikšmę sakinyje svarbu pabrėžti. Kartais ji eina prie daiktavardžių, kad juos papildytų, tokiais atvejais „ir“ atitinka samplaikines dalelytes „taip pat“, „taip pat ir“. Kai dalelytė ir vartojama prieš veiksmažodžius, būdvardžius ar prieveiksmius, ji atlieka pabrėžiamąją funkciją, o prieš įvardžius ir įvardžių junginius ji dažniau funkcionuoja kaip papildomoji. Prieš prielinksnines konstrukcijas dalelytė „ir“ gali atlikti tiek papildomąją funkciją, tiek pabrėžiamąją. Taigi dažniausiai dalelytė „ir“ rašytinėje kalboje funkcionuoja kaip pabrėžiamoji, o kitos jos funkcijos priklauso nuo pabrėžiamo žodžio kalbos dalies ir konteksto. Dalelytė „ir“ gali būti vartojama kaip aktualiosios sakinio skaidos priemonė. Analizuojant pavyzdžius nustatyta, kad dalelytė „ir“ retai eina sakinio pradžioje. Tais atvejais, kai ji vartojama sakinio pradžioje prieš jungtukus ar jungiamuosius žodžius, dominuoja ne dalelytės, o jungtuko funkcija. Išnagrinėjus vartosenos pavyzdžius nustatyta, kad dalelytė „ir“ gana dažnai eina po jungtukų. Su kai kuriais jungtukais ji sudaro morfologines samplaikas („kad ir“, „nors ir“, „bet ir“, „lyg ir“, „kaip ir“ etc.), viena iš samplaikų „kad ir“ įgyja nuolaidos jungtuko funkciją. Daug rečiau dalelytė „ir“ eina po jungiamųjų žodžių ir kitų dalelyčių, atliekančių jungiamąją funkciją, bet ir šiais atvejais dominuoja dalelytės „ir“ pabrėžiamoji funkcija. Dalelytei „ir“ būdinga pozicija – eiti po veiksmažodžio prieš daiktavardį ar daiktavardinį junginį ir šį pabrėžti
Vertybių ir pasiekimų motyvacijos įtaka mokytojo profesionalumui Muhammadiyah 2 vidurinėje mokykloje (Džokjakarta, Indonezija)
No full textTeacher professionalism is one of the important aspects of improving the academic success of students. In order to establish teacher professionalism development programs, then it needs to be identified the factors which influenced it. The research that has been around so far tend to prioritize external factors than internal factors, whereas according to a literature review, the researcher finds that internal factors have more impact on the improvement of teacher professionalism. This study aimed to determine the influence of values and achievement motivation on teacher professionalism. This study used a quantitative research by testing hypotheses. The data sources were selected through saturated sampling techniques. The sample for this study consisted of 60 teachers from Muhammadiyah 2 High School Yogyakarta, Indonesia. The data was collected using a questionnaire. The collected data were analysed using simple regression and multiple regression techniques with the aid of SPSS statistics application. The results showed that the teacher‘s values had a positive and significant effect on the teachers’ professionalism with a correlation value of 0.562, achievement motivation had a positive effect on the professionalism of the teacher with a correlation value of 0.196, and values and achievement motivation had a simultaneous positive effect on the teachers’ professionalism with a correlation value of 0.616. These findings show that values and achievement motivation are important internal factors in an effort to improve the professionalism of teachers. The results of this study indicate that values could stand alone in improving teacher professionalism, while the achievement motivation has a positive and significant influence if it is simultaneously incorporated with values. These two internal aspects should be taken into consideration when formulating policies and programs for the improvement of teacher professionalism. Subsequent studies need to be held to identify factors that influence values and achievement motivation.Vertinant šalies švietimo kokybę, vienas iš svarbiausių aspektų yra mokytojo profesionalumas. Vadinasi, reikia plėtoti mokytojų profesionalumo ugdymo programas. Siekiant sukurti mokytojų profesionalumo ugdymo programas, reikia nustatyti jas lemiančius veiksnius. Moksliniuose tyrimuose iki šiol labiau linkstama išskirti išorinius veiksnius, tačiau tyrėjai, atlikę literatūros apžvalgą, nustatė, kad vidiniai veiksniai turi didesnį poveikį mokytojų profesionalumui gerinti. Tyrėjai nustatė, kad du kintamieji – vertybių ir pasiekimų motyvacija – yra svarbiausi veiksniai, darantys įtaką mokytojų profesionalumui. Šio tyrimo tikslas – įvertinti vertybių ir pasiekimų motyvacijos įtaką mokytojų profesionalumui. Tyrimo analizės rezultatai parodė, kad mokytojų profesionalumo skatinimui didelę reikšmę turi vertybės ir pasiekimų motyvacija tiek skyrium, tiek ir kartu. Tyrimas atskleidė, kad didinant mokytojų profesionalumą vertybės gali būti svarbios ir vienos, o pasiekimų motyvacija turi teigiamą poveikį ir reikšmę tik jei derinama kartu su vertybėmis. Remiantis šiuo tyrimu, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos du vidinius aspektus kuriant mokytojų profesionalumo ir gerinimo programas tiek valstybinėse, tiek privačiose įstaigose
Jaunesniojo amžiaus (11–15 metų) paauglių patyčių prevencija bendrojo ugdymo mokyklose
Get PDFThe consequences of bullying among adolescents have a negative influence on the development of adolescent’s personality and socialization, as well as can affect schoolchildren’s physiology (e.g. organ functions, regulation of the nervous system), psychology (e.g. a teenager becomes sensitive, loses self-control), contemplation (e.g. a teenager feels helpless) and behaviour(e.g. non-attendance of lessons, teenager’s attentiveness is impaired); therefore, in order to avoid the bullying problem and consequences coursed by it, it is required that pedagogues select proper measures of bullying prevention, which would help to stop bullying among adolescents, to educate their social skills, to develop a tolerant and positive approach to communication, and negative attitudes towards the bullying problem. The research has involved 16 teachers from6 general education schools of Kaunas.
The results of the research showed that pedagogues responded quickly to the bullying situation and looked for the ways to solve the problem, social pedagogues and psychologists mostly organized consultations for all involved in bullying while form masters tended to initiate discussions during and after a class lesson. However, it is very important that pedagogues provide schoolchildren certain knowledge about different consequences of bullying, develop skills of safe behaviour, strengthen self-confidence and self-esteem of adolescents, develop tolerance, self-control, promote communication and cooperation with peers.Paauglių patyčios skaudžiai veikia paauglio asmenybės augimą (pvz., krenta paauglio savivertė) ir socializaciją (pvz., sunkiau užmezgami nauji santykiai). Taip pat gali sutrikti mokinių fiziologija (pvz., organų veikla, nervinė reguliacija), psichologija (pvz., paauglys tampa jautrus, praranda savikontrolę), mąstymas (pvz., paauglys jaučiasi bejėgis) ir elgesys (pvz., pamokų nelankymas, sutrinka paauglio dėmesingumas), todėl svarbu, kad pedagogai pagal situaciją pasirinktų tinkamas patyčių prevencines priemones, kurios neleistų plisti paauglių patyčioms. Šiame straipsnyje nagrinėjami pedagogų vykdomos patyčių prevencinės veiklos aspektai, kurie galėtų padėti mažinti paauglių patyčias bendrojo ugdymo mokykloje. Tyrime dalyvavo 16 pedagogų iš 6 Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų. Tyrimo metu pastebėta, kad pedagogai greitai reaguoja į patyčių situaciją ir ieško būdų iškilusiai problemai spręsti. Socialiniai darbuotojai ir psichologai dažniausiai organizuoja konsultacijas visiems patyčių dalyviams, o klasės vadovai inicijuoja diskusijas apie esamą situaciją klasės valandėlės metu. Kalbant apie paauglių socialinių įgūdžių stiprinimą pabrėžiama, kad, vykdant prevenciją, paauglys gali išmokti tolerantiškai bendrauti, bendradarbiauti, valdyti emocijas, dalytis savo daiktais, labiau suprasti kitą asmenį
Ar iki 22-os nėštumo savaitės neišgyvenusio žmogaus vaisiaus palaikų sunaikinimas kartu su medicininėmis atliekomis nepažeidžia teisės būti oriai palaidotu?
Get PDFThis article aims to answer the question of whether the disposal of a foetus of a human not reaching the 22nd week of pregnancy with medical waste does not violate the right to dignified burial. The paper seeks to clarify whether the conceived and unborn child can be the subject of human rights. By answering this question, one can look for a solution to the issue of the dignified burial of the foetus and the embryo of the perished human.
Medical science has undeniably proved that human life appears from the moment of conception, however, the jurisprudential approach to the subjective nature of the unborn child is not unanimous, and the aspiration to establish the rights of the developing life in the pre-natal stage becomes a decisive challenge. The burning of non-surviving of human embryos and foetuses with medical waste reveals the attitude of the law towards unborn life.
In order to achieve the goal, the case law of foreign countries and international treaties and conventions are examined. The research carried out shows that a decision regarding to the subjectivity of unborn life is inherent to the law of many foreign countries, Lithuania being not an exception. They Lithuanian law does not have an explicit and unambiguous definition of the legal status of the human’s embryo and foetus, and has no concerns on its legal protection and the rights.
The Law on the Amendment of the Law on the Burial of Human Remains was considered and adopted in 2017. It equates non-surviving human foetuses and embryos to human remains and allows them to be buried or cremated with dignity. This change has altered the inhumane legal attitude to the unborn life that has been prevailing so far. However, Lithuania is one of the few countries comparing the remains of embryos and foetuses to human remains without establishing the boundary of pre-natal age. It can be argued that there are attempts to provide a certain legal subjectivity for embryos and foetuses, but on the other hand, these initiatives have not yet been implemented to full extent.
The article is aimed at analyzing the legal status of human foetus and embryo in the law of Lithuania and foreign countries, and to compare the case law of the front countries concerning the boreal procedure of non-surviving foetuses and embryos. To determine whether the foetus and embryo can be the subject of human rights. It also seeks to analyze whether parental rights to the dignified burial of not surviving foetus remains are not violated by burning it with medical waste.
Following the comparable, systemic, descriptive-explanatory and teleological analysis of scientific literature, case law and the American Convention on Human Rights, the Convention on the Rights of the Child of the UN, Protection of Human Rights and Dignity of the Human. Being with regard to the Application of Biology and Medicine, the European Convention on the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, Universal Declaration of Human Rights, legislation of the United Kingdom and the Republic of South Africa, the Constitution of the Republic of Lithuania, the Civil Code and the Penal Code, it can be seen that the hypothesis raised in the master's thesis was partly confirmed. The burning of the remains of non-surviving human foetuses up to the 22nd week of pregnancy with medical waste violates the right to dignified burial of remains thereby undermining the right of mourning parents to dignified farewell with the non-surviving foetus.Straipsnyje analizuojama, ar iki 22-os nėštumo savaitės neišgyvenusio žmogaus vaisiaus palaikų sunaikinimas kartu su medicininėmis atliekomis nepažeidžia oraus, etiško ir pagarbaus laidojimo principo?
Nors medicinos mokslas yra nenuginčijamai įrodęs, jog žmogaus gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo momento, požiūris į dar negimusio vaiko teisinio statuso svarbą bei galimybę nėra vieningas. Dėl to siekis įtvirtinti teisinį reguliavimą, nustatantį prenatalinėje stadijoje besivystančios gyvybės orų, pagarbų bei etišką palaikų laidojimą, tampa ryžtingu iššūkiu. Neišgyvenusių žmogaus embrionų ir vaisių palaikų deginimas, kartu su medicininėmis atliekomis, atskleidžia įstatymų požiūrį į negimusią gyvybę.
Straipsnyje nagrinėjama užsienio šalių teismų praktika, tarptautinės sutartys, konvencijos bei kiti teisės aktai. Iš atliktos analizės matyti, jog daugelis valstybių linkusios iki 22-os nėštumo savaitės neišgyvenusius žmogaus vaisius ir embrionus laikyti medicininėmis atliekomis. Lietuvos teisė žmogaus embriono ir vaisiaus teisinio statuso nėra aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžusi, taip pat nesutariama dėl teisinės apsaugos bei suteikiamų teisių. 2017 metais svarstytas ir nuo 2018 metų gegužės 1 dienos įsigaliojęs žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo įstatymas, leidžia neišgyvenusius žmogaus vaisius ir embrionus prilyginti žmogaus palaikams ir suteikia galimybę juos oriai palaidoti ar kremuoti. Šis pokytis pakeitė iki tol galiojusį nehumanišką teisės požiūrį į dar negimusį vaisių. Tačiau Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, embrionų ir vaisių palaikus prilyginanti žmogaus palaikams, nenustačiusi prenatalinio amžiaus ribos
Skaitmeninių žaidimų stereotipizavimas
Get PDFThe article analyses the stereotyping characteristics of digital games. It presents research data obtained by the classical Glaser’s strategy version of the Grounded Theory. The results of the research demonstrate that digital games are not often perceived as a multidimensional phenomenon but, instead, they are understood through one or several properties of the game, i.e. through stereotyping.The following dominant stereotypes applicable to digital games (Digital games are addictive; They reduce children’s creativity and skills; Girls do not play. Games are not a feminine thing; Digital games are no art; They promote aggressive behaviour; A game is a game. Science is science; When playing, people do not think; The goal is to make people addicted to the product) are analysed in terms of stereotype forming characteristics associated with digital games, in terms of stereotype formation stages, and in terms of maintaining, changing and denying stereotypes.Feelings, emotions, initial experience influencing any new experiences, and social context are important factors of the stereotype formation process related to digital games. Stereotype formation stages described by other researchers are also characteristic of the stereotypes applicable to digital games. The stereotypes of digital games are maintained through: illusory correlation and assimilation, attributional and automatic processes and, also, by the fact that they often are self-fulfilling prophecies. The existing stereotypes on digital games are resistant but they can still be changed. The researchers have distinguished between the following stereotype change models: bookkeeping, conversion, subtyping, and exemplar-based model, which can also be seen in the stereotype change mechanisms related to digital games.Straipsnyje pristatomi tyrimo duomenys, gauti taikant klasikinę grindžiamosios teorijos B. Glaser versiją. Duomenys atskleidžia skaitmeninių žaidimų stereotipizavimą kaip vieną esminių skaitmeninio žaidimo, kaip fenomeno, suvokimo ir paaiškinimo aspektą. Straipsnyje pristatomi skaitmeninių žaidimų stereotipų formavimosi etapai, analizuojami stereotipų apie skaitmeninius žaidimus formavimosi ypatumai. Pateikiama stereotipų apie skaitmeninius žaidimus palaikymo aspektų analizė. Aptariami stereotipų apie skaitmeninius žaidimus suardymo modeliai ir nuneigimo ypatumai
Intensyvus mokyklų konsultavimas švelninant socialinio, ekonominio, kultūrinio konteksto įtaką mokinių mokymosi pasiekimams
Get PDFThe article analyses the question, how intensive consulting for schools can affect students’ learning achievements by mitigating the impact of social, economic and cultural context. Based on the case study methodological approach, the case of the project “Initiative for municipalities”, implemented in 2016–2018 in five schools of Kupiškis district municipality, was analysed. After conducting the analysis of the theoretical literature and documentary sources, and interviews, the following conclusions were made:Due to its duration and intensity, it was long-term consulting; mixed – expert and procedural – consulting approaches were used depending on the problems raised in the schools, the context, readiness of the teachers for change, and the nature of changes proposed by the consultant. It is recognized that the characteristics of the expert consulting dominated.The intensive long-term consulting, implemented in schools resulted in improvement of students’ achievements due to intentionally selected consulting targets – guiding of schools and teachers towards change in the school culture, orientation towards strengthening teaching/ learning assistance, and the application of teaching/learning strategies favourable to students. The consultant’s attempt to implement the teaching methodology based on post-cognitive principles in schools is discussed. The issues discussed remain open for further research.Straipsnyje analizuojama problema, kaip intensyvus mokyklų konsultavimas galiveikti mokinių pasiekimus švelnindamas socialinio, ekonominio, kultūrinio konteksto įtaką.Taikoma atvejo tyrimo metodologinė prieiga: analizuojamas projekto „Iniciatyva savivaldybėms“,vykdyto 2016–2018 m. vienos savivaldybės 5-iose mokyklose, atvejis. Atlikus duomenų analizęteikiama išvada, kad tikslingas ilgalaikis intensyvus mokyklos ir mokytojų konsultavimas galiturėti pozityvios įtakos mokinių pasiekimams
Aukštųjų mokyklų studentų pasirengimas muzikinėms-pedagoginėms technologijoms diegti
No full textThe model for the formation of the readiness of pre-service music teachers to the introduction of music-pedagogical technologies is developed, it includes elements: methodological-targeted; content-technological; productive-evaluative. The created model of the use of music-pedagogical technologies in lessons of musical art in secondary schools contains music perception, vocal-choral work, improvisation, playing on musical instruments, and musical-plastic activity.Šis tyrimas, aukštųjų mokyklų studentų pasirengimas diegti muzikines-pedagogines technologijas, atliepia šių dienų laikotarpį. Mokslinis rezultatų naujumas – plėtoti aukštųjų mokyklų studentų pasirengimo modelį diegiant muzikines-pedagogines technologijas. Sukurtas muzikinių-pedagoginių technologijų panaudojimo modelis apima muzikos suvokimą, vokalinį-chorinį darbą, muzikinės literatūros studijavimą, improvizaciją, grojimą muzikos instrumentais ir muzikinę-plastinę veiklą. Tyrimas atliktas Centrinės Ukrainos regione, aukštojo mokslo įstaigose. Eksperimentinėse grupėse dalyvavo 212 respondentų, kontrolinėse grupėse – 192 respondentai. Praktinė šių rezultatų reikšmė yra ta, kad studentai skatinami toliau dirbti šio tyrimo kryptimi ir kad tai yra neabejotinas indėlis plėtojant muzikinio-pedagoginio ugdymo teoriją ir metodiką.
Apibendrinti atlikto tyrimo duomenys leido nustatyti eksperimentinės grupės studentų pasirengimo muzikos pedagoginėms technologijoms diegti procentinį lygio santykį: aukščiausias lygis – 23,1 proc.; vidutinis lygis – 50,5 proc.; žemiausias lygis – 26,3 proc.; taip pat atitinkamai kontrolinės grupės – 24,5 proc., 51,6 proc., 24,0 proc.
Tyrimo rezultatai rodo, kad, prieš pradedant organizuoti tiriamąjį-eksperimentinį darbą, eksperimentinių ir kontrolinių grupių studentai buvo maždaug to paties pasirengimo lygio, tačiau atlikę eksperimentinį darbą eksperimentinės grupės studentai pasiekė aukštesnių rezultatų.
Vadinasi, galime daryti išvadą, kad organizuojamas tikslingas aukštųjų mokyklų studentų, būsimų muzikos mokytojų, pasirengimas diegti muzikines-pedagogines technologijas gerokai pakėlė studentų lygį