Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
TVARAUS VARTOJIMO ELGSENOS ATOTRŪKIO TARP KETINIMO IR VEIKSMO TENDENCIJOS, TEORIJOS IR MODELIAI
Get PDFSustainable consumption is becoming increasingly important in today's society, which is living under conditions of increasing globalization, growing population and increased consumption. Research into sustainable consumption behavior is becoming increasingly relevant, requiring a deeper understanding of this phenomenon. The findings of previous studies have revealed the inconsistency of consumer behavior between the intention and a real action. The aim of the study is to identify research trends of attitude-behavior gap, to analyze the most commonly consumer behavioral theories and to provide a theoretical consumer attitude-behavior gap model that reveals the influence factors. Research Methodology: review of scientific articles from the last twenty years, evaluating the theoretical aspects of the sustainable consumer behavior gap between intention and action. The information is grouped and structured in order to determine the theoretical directions of the sustainable consumption attitude - behavior gap and to provide a theoretical summary of this phenomenon. Based on the theoretical analysis, a conceptual sustainable consumption attitude - behavior gap model is created that reveals the influence factors.
Tvarus vartojimas turi vis didesnę reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje, kuri gyvena didėjančios globalizacijos, augančios populiacijos skaičiaus ir padidinto vartojimo sąlygomis. Todėl tvaraus vartojimo elgsenos tyrimai tampa vis aktualesni, reikalaujantys gilesnio šio reiškinio pažinimo. Ankstesnių tyrimų išvados atskleidė vartotojo elgsenos nenuoseklumą tarp ketinimo elgtis tvariai ir realaus veiksmo. Tyrimo tikslas – nustatyti tvarios vartojimo elgsenos atotrūkio tarp ketinimo ir veiksmo tyrimų tendencijas, išanalizuoti dažniausiai naudojamas vartotojų elgseną analizuojančias teorijas ir pateikti teorinį modelį, atskleidžiantį vartotojo elgsenos atotrūkį įtakojančius faktorius. Tyrimo metodika: išanalizuoti pastarojo dvidešimtmečio moksliniai straipsniai, analizuojantys tvaraus vartojimo elgsenos atotrūkio tarp ketinimo ir veiksmo aspektus. Siekiant nustatyti tvaraus vartojimo elgsenos atotrūkio tarp ketinimo ir veiksmo teorines kryptis bei pateikti teorinį šio fenomeno apibendrinimą, informacija grupuota ir struktūrizuota. Remiantis atlikta teorine analize, sudarytas koncepcinis modelis atskleidžiantis vartotojo elgsenos atotrūkį įtakojančius faktorius
AUDIT IN THE STATE ECONOMIC SECURITY SYSTEM
Get PDFIn the research it is proved that constant and progressive development of any country is impossible without providing economic and social security processes. It is justified that due to financial globalization, complexity and versatility of both interstate and domestic correlation, economy development dynamics are sensitive to crisis occurrences. It is concluded that nowadays due to complicated economic and social conditions questions of justification priorities of state and independent audit development during the formation of state’s economic security and the definition of alternative methods of business security are up to date. The state, dynamics and development trends of state and independent external audit were analyzed according to modern economy state. It was defined that audit develops through several key directions that are important for providing the economic security. To increase the positive value of audit in providing the economy security of the state to organizations alternative methods of business protection have to be used alongside with standard audit methods
Žydai vyskupo Motiejaus Valančiaus tekstuose
Get PDFThis article aims to describe the attitude that the Lithuanian bishop Motiejus Valančius (1801-1875) had toward Jews. Up to now there was little written on this topic. Only in the diaspora (Vytautas Kavolis) and in contemporary Lithuania (Vygantas Vareikis) was Valančius’s anti-Semitism unambiguously identified or, alternately, vigorously denied (Vanda Zaborskaitė) as an erroneous opinion arising out of ignoring the context of most of his writings other than “Paaugusių žmonių knygelė” [Book for Grownups], “Palangos Juzė” [Palanga Joe], and “Vaikų knygelė” [Children’s Book]. Thus searching for an unbiased verdict requires looking at all of Valančius’s published texts, including his didactic tales, hymnals, catechisms, pastoral letters, political brochures, hagiographic writings, historiographic writings, letters, and his diary “House” “Book” written in Polish. It must be kept in mind that his texts intended for purely religious practice and catechesis had an even greater influence and therefore shouldn’t be ignored. An analysis of all of Valančius’s texts leads to the conclusion that the bishop did not transcend his epoch but held on to traditional anti-Judaist and anti-Semitic attitudes both in his didactic booklets and political brochures written for public education and in his books intended for catechesis and prayer: everywhere an attitude critical toward Jews shows through. This attitude undoubtedly merged with popular anti-Judaist stereotypes and even reinforced them in the Lithuanian consciousness; they began to fade only during the first period of independence as Lithuanians first encountered their modern Jewish neighbors. But Valančius was not radically antagonistic toward Jews; we see this very clearly in his “House Book”. His personal relationships with Jews were pragmatic, and during his Kaunas exile even friendly. In his private life he conscientiously observed the principles of Christian love.
Šiame straipsnyje atskleidžiamas XIX a. antros pusės lietuvių vyskupo Motiejaus Valančiaus požiūris į žydus. Iki šiol apie tai rašyta mažai, paliečiant epizodiškai, tiktai emigracijoje (Vytautas Kavolis) ir šių dienų Lietuvoje (Vygantas Vareikis) nedviprasmiškai įvardijo Valančiaus antisemitizmą ar, atvirkščiai, besąlygiškai gynė (Vanda Zaborskaitė), kad tai klaidinga nuomonė, atsiradusi ignoruojat kitų kūrinių kontekstus. Abiejų kraštutinių požiūrių autoriai tam, kad pagrįstų savo teiginius, cituoja tik Valančiaus „Paaugusių žmonių knygelę“, „Palangos Juzę“ ir „Vaikų knygelę“. Todėl ieškant nešališkos išvados pirmiausia siekiama remtis visais Valančiaus publikuotais tekstais: didaktiniais pasakojimais, giesmynais, katekizmais, ganytojiškais laiškais, politinėmis brošiūromis, hagiografiniais raštais, istorijos veikalais, laiškais, lenkų kalba rašytu dienoraščiu „Namų knyga“ ir kt. Juolab kad Valančiaus grynai religinei praktikai ir katechezei skirti tekstai turėjo netgi didesnę įtaką, o jie apeinami. Visų tekstų analizė leidžia tvirtinti, kad Valančius nepranoko savo epochos – laikėsi tradicinio antijudaistinio ir antisemitinio požiūrio tiek liaudžiai šviesti skirtose didaktinėse knygelėse bei politinėse brošiūrose, tiek katechezei ir maldai skirtose knygose – visur randame nusistatymą prieš žydus. Šis nusistatymas neabejotinai susiliejo su liaudyje įsitvirtinusiais antijudaistiniais stereotipais ir juos dar labiau įtvirtino lietuvių sąmonėje, kurie ėmė blankti tik tarpukario Lietuvoje pamačius modernius kaimynus žydus. Valančius nebuvo radikaliai nusistatęs prieš žydus, tą akivaizdžiai matome „Namų knygoje“. Jo asmeniniai santykiai su žydais buvo pragmatiški, o Kauno tremtyje netgi bičiuliški. Privačiame gyvenime jis sąžiningai laikėsi krikščioniškos meilės principų
Gera mokykla: sampratos problema
Get PDFThe Good School Concept was approved in 2015, however, its perception and implementation remain dubious.
Thus, a question arises. Is there an adequate understanding of what a good school is in Lithuania in relation to the Good School Concept of 2015?
Two researches have been conducted in an effort to answer it. The first one, which took place in 2016, involved experts, acquainted with the Good School Concept, and it was concluded that the concept is well-understood and approved of by the experts – the notion of a good school is revealed via particular keywords, the definition of its mission correlates with the essence of the Concept, as far as its field of definitions in terms of meaning and content goes. Said notion is correctly perceived as guidelines to draw a map of a particular school within an appropriate methodological access frame, encoded within the Good School Concept. The second research was conducted by different researchers in 2018 and showed that the notion of a good school is problematic. The research consisted of three parts (interviews with informants, a written survey of the respondents, and focus groups comprised of experts) and provided evidence suggesting that certain informants, respondents, or experts put more emphasis on some or other aspects of a good school, yet they fail to consistently stress school properties congruent with what a good school is.Geros mokyklos koncepcija patvirtinta 2015 metais, tačiau jos supratimas ir įgyvendinimas kelia abejonių. Kyla klausimas: ar Lietuvoje Geros mokyklos koncepcija (2015) suprantama adekvačiai kaip gera mokykla? Tuo tikslu atlikti du empiriniai tyrimai: pirmajame tyrime (2016 m.) dalyvavo ekspertai, susipažinę su Geros mokyklos koncepcija. Paaiškėjo, kad Geros mokyklos koncepcija visų ekspertų yra suprantama ir jiems priimtina – geros mokyklos samprata atskleidžiama tam tikrais savitais reikšminiais žodžiais, jos misijos apibrėžtis koreliuoja su koncepcijos esme ir jos prasminio turininio lauko brėžtimi. Ji teisingai suprantama kaip gairės brėžti savo mokyklos žemėlapį atitinkamoje metodologinėje prieigoje, užkoduotoje Geros mokyklos koncepcijoje. Antrasis tyrimas (2018 m.), atliktas su kitais tyrėjais, parodė, kad geros mokyklos samprata yra problemiška: vieni informantai, respondentai ar ekspertai akcentuoja daugiau vienus, o kiti – kitus aspektus, tačiau ne visada pabrėžiami mokyklos bruožai, kuriais turi pasižymėti gera mokykla
Nusikalstamo bankroto teisinio reguliavimo atitiktis ultima ratio principui: nacionaliniai ir tarptautiniai aspektai
Get PDFThis article is specifically concerned with the situation that the legislator in Lithuania has established both civil and criminal liability for intentional bankruptcy of a person due to the intentional conduct and there is a question of the bankruptcy criminalisation compliance with the ultima ratio principle.
The aim of this article is to analyse whether the legislative regulation of criminal bankruptcy in Lithuania does not contradict principle ultima ratio as the last resort, the same as to evaluate the criminal liability in accordance with article 209 of the Criminal code of Lithuania for a bad corporate governance how it is defined by the national and international law.
Article 209 of the Lithuanian Criminal Code provides criminal liability for a person who deliberately manages a company in bad way, leading to its bankruptcy and by this action or inaction causes substantial damage to creditors. The legislator has foreseen the analogues criteria for intentional bankruptcy, as it is provided in Lithuanian Bankruptcy Code article No. 20. The big damage criteria (150 MGL), for at least two creditors does not reflect real damage to the state economy and business helps to avoid criminal liability when the damage is made for only one person. Notwithstanding to the declining volume of the assets in the companies going to the bankruptcy, in the same way proportionally increasing the amount of the damage made to the creditors, the civil law instruments do not guarantee the safeguard for the creditors interests, which, according the World bank reports, in Lithuania is one of the worst regulated in European Union. For that reason, by invoking the best experience and comparative approach of different legal systems- France and Germany, can be held, that the criminalisation of intentional activities in insolvency and bankruptcy cases result the positive effects to the efficiency of bankruptcy regulation. In accordance with ultima ratio principle was found that the internal criteria for the principle content are: the dangerousness of the act, widespread of the act; it also must be evaluated whether criminal law is used as the as resort for the protection of legal goods and should be answered whether this object can be regulated by the measures of criminal law.
The law of criminal bankruptcy foresees the criminal responsibility for damage of the goods which are protected by the constitution - the property (interests of the creditors), the same way as economics and business order, because the protection of these goods cannot be guaranteed only by the means of civil law. On the basis on these criteria can be stated, that the criminal responsibility is the proportionate instrument – it means, that the criminalization of the bankruptcy does not contradict to the principle of ultima ratio.Kiekvienais metais tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje bankrutuoja daugybė verslo subjektų; vienų bankrotas sąlygotas nepamatuotos verslo rizikos ar nepalankių išorinių faktorių, kitų - sąmoningų tyčinių veiksmų. Kadangi Lietuvoje įstatymų leidėjas už tyčiniais asmens veiksmais sąlygotą įmonės bankrotą yra numatęs tiek civilinę, tiek baudžiamąją atsakomybę, kyla bankroto kriminalizavimo atitikties ultima ratio principui kaip kraštutinei priemonei klausimas, nes baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti naudojama tik kaip kraštutinė priemonė tuo atveju, kai kitomis priemonėmis apsaugoti teisinių gėrių nėra galimybės.
Straipsnyje pasitelkiami ultima ratio principo turinio kriterijai, kurių pagalba identifikuojama, kad nusikalstamo bankroto teisinė norma numato baudžiamąją atsakomybę už pavojingą veiką - konstitucijos saugomų teisinių gėrių, t. y. nuosavybės (kreditorių interesų) ir ekonomikos bei verslo tvarkos pažeidimus, kurių apsauga vien civilinės teisės priemonėmis yra nepakankamai veiksminga, tad sąmoningais asmens veiksmais blogai valdant įmonę ir sąlygojus jos bankrotą bei didelę žalą kreditoriams, baudžiamosios atsakomybės taikymas yra proporcinga priemonė, t. y. nusikalstamo bankroto kriminalizavimas neprieštarauja ultima ratio principui.
Dėl nusikalstamo ir tyčinio bankroto atribojimo problemos ypatingai svarbūs šių veikų takoskyros kriterijai, tačiau dėl įstatymo leidėjo panaudoto vertinamojo nusikalstamos veikos požymio - sąmoningo blogo įmonės valdymo bei sudėtingumo įrodyti nusikalstamos veikos atlikimą būtent tiesiogine arba netiesiogine tyčia, nei iš įstatymo teksto ir (ar) jurisprudencijos nepaaiškėja, kokia veika laikytina nusikalstama ir tai įmanoma identifikuoti tik audito ar ekspertų pagalba, todėl ypatingai svarbu nustatyti būtent baudžiamosios atsakomybės taikymo objektyvias prielaidas.
Siekiant patikrinti gautais tyrimo rezultatais paremtas išvadas, šiame straipsnyje Lietuvos nusikalstamo bankroto teisinis reguliavimas lyginamojo metodo pagalba tiriamas lygiagrečiai su dviejų ES valstybių- Vokietijos ir Prancūzijos nemokumo ir bankroto veikų kriminalizavimu, kadangi šiose valstybėse griežtas baudžiamosios teisės priemones kompleksiškai derinant su finansinių problemų turinčioms įmonėms pasitelktais civilinės teisės instrumentais, pasiekiami pozityvūs rezultatai
Docentė Marija Garbačiauskienė – viena iškiliausių Lietuvos raidos psichologijos mokslininkių
Get PDF  
Efektyvus metaeuristinis priskyrimas siekiant pagerinti ekvivalentiškumą mažose eksperimentinėse pedagoginėse grupėse
No full textWe propose a new metaheuristic algorithm to find “good” solutions for the assignment of small treatment-control groups, minimising the random resource. Using simulated cases, we achieved 100% groups with equivalence levels equal to or higher than those generated with the simple random assignment, complete random assignment and block random assignment designs. In addition, as a secondary objective to test the new algorithm, we found that short out of-class essays implied that treatment group marks were 14% higher than in the control group.Norint, kad eksperimentinės tiriamosios ir kontrolinės grupės būtų tinkamai formuojamos, pageidautina, kad jos būtų pakankamai didelės, kad tinkamai atspindėtų populiaciją ir būtų pritaikytos tikimybinei klaidinančių veiksnių poveikio kontrolei naudojant atsitiktinius metodus. Vis dėlto praktiškai tai padaryti ne visada įmanoma. Iš tikrųjų literatūroje dažnai aptinkami kvazieksperimentiniai tyrimai su mažomis imtimis. Tokiais atvejais, pasak skirtingų autorių, atsitiktinių metodų nepakanka atitinkamam ekvivalentiškumui tarp grupių pasiekti. Taigi, priskyrimas pagerinamas remiantis euristiniais metodais, tokiais kaip blokavimas ar poravimas. Šio tyrimo pagrindinis tikslas – pateikti efektyvų metaeuristinį algoritmą, kuris padėtų rasti „gerus“ sprendimus mažose tiriamosiose ir kontrolinėse grupėse ir sumažintų atsitiktinius resursus. Naudojant imituotus atvejus, pasiekta 100 proc. grupių su ekvivalentiškumo lygiais, tokiais pat ar didesniais nei tie, kurie buvo sugeneruoti naudojant paprastą atsitiktinį priskyrimą, visišką atsitiktinį priskyrimą ir blokinį atsitiktinį priskyrimą. Papildomai, kaip antrinis tikslas ir atvejo tyrimas, pasiūlytam algoritmui įvertinti buvo apibrėžtas trumpos užklasinės esė vaidmuo ekonomikos mokymosi procese. Šie trumpi tekstai (esė), kaip metodologiniai ištekliai, gali būti dažnai naudojami įvairiems dalykams. Šiame pedagoginio eksperimento atvejo tyrime trumpos esė leidžia suprasti, kad tiriamojoje grupėje pažymiai buvo 14 proc. aukštesni nei kontrolinės grupės
Baltiškųjų mitologinių būtybių sampratos pokyčiai XXI a. Viduklės bendruomenėje
Get PDFConsidering the changes in the cultural consciousness of Lithuanian rural and small town residents, intended to carry out a systematic study of the concept of mythological creatures. The article analyzes the field study collected information characterizing the twenty-first century town of Vidukle and surrounding villages in the situation. Formed a systematic questionnaire, taking into account aspects such as functionality, appearance, living space, the relationship with the man, described the ten most popular of the Baltic mythological and legendary creatures. The study collected information is compared with the sixteenth-eighteenth and nineteenth century’s written sources of information, Lithuanian folk legends and mythologists works to identify the essential differences between concept of mythological creatures in the earlier period and the twenty-first century.Atsižvelgiant į Lietuvos kaimo ir mažų miestelių gyventojų kultūrinėje sąmonėje vykstančius pokyčius, siekiama atlikti sistemišką mitologinių būtybių sampratos tyrimą. Straipsnyje analizuojama lauko tyrimo metu surinkta informacija, charakterizuojanti XXI a. Viduklės miestelio ir aplinkinių kaimų situaciją. Suformuoto sisteminio klausimyno pagrindu, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip funkcijos, išvaizda, gyvenamoji erdvė, santykis su žmogumi, apibūdinamos dešimt populiariausių baltiškųjų mitologinių ir sakmių būtybių. Tyrimo metu surinkta informacija lyginama su XVI–XVIII ir XIX a. rašytinių šaltinių informacija, lietuvių liaudies sakmėmis ir mitologų darbais, siekiant nustatyti esminius skirtumus tarp ankstesnių laikotarpių ir XXI a. mitologinių būtybių sampratos
Muzikos mokytojo kompetencijos XXI amžiuje
No full textRethinking education of music teachers for new learners’ generation is as crucial as identifying the new competencies that today’s music teachers need to develop. According to analyses of EU documents and scientists’ conceptions concerning music teacher’s competences, the author characterizes tendencies and priorities for improving music teachers’ competences in the 21st century. The basic task of music education is promoting the formation of learners’ personal attitude to the world, to self and others, to provide the opportunity for learners to learn music as a new form of communication. In this context music teacher has to demonstrate knowledge and understanding not only in music subject, but in a) communication and positive relationship-building; b) collaboration with parents, colleagues, musicians, composers and specialists in other spheres; c) development of creative and social skills of learners based on three pedagogical principles – personalization, participation and productivity, as well as through and in the arts/culture approaches in music education process.Straipsnyje atskleidžiamos muzikos mokytojo kompetencijos ir mokymo problemos daugiakultūrėje visuomenėje, kur svarbiu aspektu tampa paties asmens pasikeitimas – jo požiūris, aplinka, kultūrinis bendradarbiavimas, taip pat jo veiklos pobūdis bei kitos veiklos. Šių problemų sprendimo ieškojimas būtinas ne tik pedagoginiu požiūriu: reikia rimtų tarpdisciplininių tyrimų, kuriuose dalyvautų psichologai, sociologai, neurofiziologai ir kiti specialistai.Pagrindiniai šio straipsnio klausimai: kokie prioritetai norint gerinti muzikinio ugdymo kokybę XXI amžiuje; kokios yra muzikos mokytojo pagrindinės kompetencijos. Tyrimo tikslas – apibūdinti muzikos mokytojo kompetencijų gerinimo tendencijas ir prioritetus XXI amžiuje.Kompetentingų muzikos mokytojų mokymo procesas turėtų būti sutelktas į šiuos aspektus:- teigiamų santykių kūrimas;- metakognityvinio sąmoningumo ugdymas;- reflektavimas ir gebėjimas pritaikyti praktiką konkrečioje kultūrinėje ir pedagoginėje aplinkoje;- bendradarbiavimas įvairiais lygmenimis;- naujų technologijų naudojimas;- tarpdisciplininis požiūris į muzikos mokymo programą;- eksperimentavimas ir naujovių kūrimas.XXI amžiaus muzikos mokytojų rengime svarbūs tampa šie veiksniai: mokymasis, komandos kūrimas, naujų informacinių technologijų įgūdžių ugdymas, nauji kūrybiškumo ir naujovių skatinimo būdai. Individualus, bendradarbiaujantis ir projektinis mokymasis – tai raktas į tokį augimą. Svarbiausia muzikos mokytojo misija – puoselėti pasitikėjimą, atvirumą bei atsidavimą mokiniams