Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Arkivyskupo Mečislovo Reinio pedagoginių idėjų sklaida Lietuvoje veikiančiose katalikiškose mokyklose
Get PDFArchbishop Mečislovas Reinys is one of the most prominent personalities. He paid much attention to personality development. According to him, multidisciplinary education is very important, where a person’s personality can unfold. The Archbishop was admired by Don Bosco’s ideas to make the school a community. This is important nowadays when the school’s threshold goes beyond personality with a variety of life experiences. Consequently, it must appear as one of the most important factors in education, to be a moral and valuable core, which is not differ from life. Therefore, it is right to call today‘s Catholic school a cross of experience and ideas. The ideas of Archbishop Mečislovas Reinys about education and upbringing have not lost their persistence. They find a proper response to the activities and mission of the current Catholic schools.Straipsnyje išryškinamos arkivyskupo Mečislovo Reinio idėjos ugdant įvairiapusiškai išprususią asmenybę. M. Reinys skyrė dėmesį žmogaus asmens orumui, tikėjimo ir proto suderinamumui. Asmenybės ugdymo jis neįsivaizdavo be vertybinio pamato, kurį išugdyti gali tvirta šeima ir mokykla, kaip bendruomenė. Šiandien Bažnyčios dokumentai, kalbantys apie katalikiškas mokyklas ir auklėjimą jose, akcentuoja, kad žmogus turi būti ugdomas kaip asmenybė, o katalikiška mokykla turi tapti ir bendruomene, ir kryžkele, kurioje sueina įvairios patirtys ir interesai. Galima sakyti, kad, kalbėdamas apie mokyklą, kaip bendruomenę, savo tautos ateitį matydamas tik dorame žmoguje, arkivyskupas Mečislovas Reinys peržengė laikmečio ribas ir tos jo mintys yra aktualios nūdienai
Karo istorija tarpukariu Lietuvoje ir dvi Karo mokslų draugijos (1921–1933 m.)
Get PDFThe article presents the activities of the History Section of the Society of Military Sciences by also looking back at the predecessor of this organization – short-lived Society of the Founders of Military Sciences and some fragmentary information about its functioning. It addresses the activities of the individuals who initiated the research in military history during the interwar period under the umbrella of the society. The persons who took an active part in the (Military) History Section are identified; their academic interests as well as potential research fields and achievements are discussed in the article. At the same time, the article reveals the stagnation of the activities of the Society of Military Sciences and also its History Section about five years after its establishment and the eventual similar period of vegetation when the organization practically ceased to function and was incorporated into the Lithuanian Officers’ Club.Straipsnyje pristatoma Karo mokslų draugijos Istorijos sekcijos veikla, užčiuopiant ir šios organizacijos ištakas – Karo mokslų kūrėjų draugijos trumpalaikę ir fragmentuotai žinomą veiklą. Nagrinėjama karo istorijos tyrimus tarpukariu pradėjusių vykdyti asmenų, jau priklausiusių draugijai, veikla. Identifikuojami asmenys, veikę (Karo) istorijos sekcijoje, įvardijami jų akademiniai interesai ir galimos veiklos kryptys bei pasiekimai. Kartu atskleidžiamas Karo mokslų draugijos bei Istorijos sekcijos veiklos sąstingis po maždaug penkerių metų nuo įkūrimo ir pagaliau vegetacija, užtrukusi panašiai, kai organizacija faktiškai nustojo veikti, buvo įtraukta į Lietuvos karininkų ramovės sudėtį
ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIAUS JAUTRUMAS CIKLINIAMS SVYRAVIMAMS: ĮRODYMAI IŠ EBPO NARIŲ IR POSOCIALISTINIŲ ŠALIŲ
No full textThe stabilization policy of the state should consider the sensitivity of various sectors of the economy to cyclical fluctuations. This actualizes the problem of assessing the sensitivity of the agricultural sector of post-socialist countries to cyclical fluctuations of the economy. The purpose of the article is to provide a comparative assessment of the sensitivity of share agricultural sector to cyclical fluctuations in developed (post-industrial) and post-socialist countries. The generalizing intensity index of cyclic fluctuations was used as an explanatory variable, and the characteristics of the variability of the agricultural sector share in GDP (based on a modified mean square deviation) was used as a dependent variable. The obtained estimates of the model parameters shows that the long-term trend of reducing the share of the agrarian sector is decaying. However, with the attenuation of the trend component of the series, the cyclic component remains very noticeable and the relative fluctuations of the share of the agricultural sector (around a very small absolute value) remain significant.Vykdant valstybės stabilizavimo politiką, svarbu atsižvelgti į įvairių ekonomikos sektorių jautrumą cikliniams svyravimams. To siekiant, kyla problema vertinant posocialistinių šalių agrarinio sektoriaus jautrumą ekonomikos cikliniams svyravimams. Šio straipsnio tikslas –daliesagrarinio sektoriaus jautrumo cikliniams svyravimams lyginamasis vertinimas išsivysčiusiose (poindustrinėse) ir posocialistinėse šalyse. Ciklinių svyravimų apibendrinamasis intensyvumorodiklis panaudotas kaip aiškinamasis kintamasis, o kaip priklausomas kintamasis panaudota žemės ūkio sektoriaus dalies BVP kintamumo charakteristika (modifikuoto standartinio nuokrypio pagrindu). Gauti modelio parametrų įverčiai parodė, kad ilgalaikė agrarinio sektoriaus dalies mažėjimo tendencija nyksta. Nepaisant to, susilpnėjus grupės komponentų tendencijai, ciklinis komponentas lieka labai pastebimas, o žemės ūkio sektoriaus dalies santykiniai svyravimai (aplink labai žemą absoliutinę reikšmę) lieka dideli
REGIONINĖS INVESTICINĖS VEIKLOS PROBLEMOS BESIVYSTANČIOSE ŠALYSE: UKRAINOS ATVEJIS
No full textThe paper considers of regional the ways of solving systemic problems of investment activity that are relevant for developing countries, including for the Ukraine. It is specified that in the conditions of globalization of the world economy and the intensification of the use of information and communication technologies, conditions are created for the transformation of savings of households in developing countries into investment in stock markets in developed countries mainly the United States. This calls into question the feasibility of purely market conditions for the financial market of Ukraine and other developing countries. A list of effective administrative methods of state regulation of investment activity that may be used by state and regional authorities to convert household savings into investments in the domestic financial market is proposed. The attention is drawn to the necessity of applying these methods, especially at the initial stages of the intensification of state regulation of investment activity in the country, in order to create a sufficient demand for domestic stock assets. Such of the sufficient demand will allow to launch the mechanism of automatic inflow of investments both domestic and foreign, and in the future gradually switch to predominantly market-based methods of state regulation. The criterion of the level of sufficiency of demand for stock assets of the country is a positive long-term trend of stock indexes taking into account inflation, it is desirable that their growth rate exceeds the growth rate of GDP of the country.Straipsnyje nagrinėjami regioniniai būdai, kaip išspręsti sistemines investicinės veiklos problemas, kurios yra svarbios besivystančioms šalims, įskaitant Ukrainą. Nurodyta, kad pasaulio ekonomikos globalizacijos sąlygomis ir intensyvėjant informacinių ir ryšių technologijų naudojimui sukuriamos sąlygos besivystančių šalių namų ūkių santaupoms pertvarkyti į investicijas į išsivysčiusių šalių akcijų rinkas, daugiausia JAV. Dėl to kyla abejonių dėl tik rinkos sąlygų tinkamumo Ukrainos ir kitų besivystančių šalių finansų rinkai.Atkreipiamas dėmesys į būtinybę taikyti vyriausybės reguliavimo metodus, ypač pradiniuose valstybės investicinio aktyvumo reguliavimo intensyvinimo etapuose, siekiant sukurti pakankamą vidaus atsargų paklausą. Tokia pakankama paklausa leis pradėti automatinio investicijų srauto mechanizmą tiek vidaus, tiek užsienio, ir ateityje palaipsniui pereiti prie daugiausia rinkos pagrindu taikomų valstybės reguliavimo metodų. Šalies akcijų atsargų paklausos pakankamumo kriterijus yra teigiama ilgalaikė akcijų indeksų tendencija, atsižvelgiant į infliaciją, pageidautina, kad jų augimo tempas viršytų šalies BVP augimo tempą.Raktiniai žodžiai: investicinė veikla, akcijų rinka, akcijų indeksas, vertybinių popierių turtas, pakankamas paklausos poreikis, automatinio investicijų srauto mechanizmas.JEL kodai: Q12; Q14
UNIVERSITETINIŲ LIGONINŲ REFORMŲ VYKDYMO MODELIO VYSTYMAS
No full textThis paper is devoted to developing institutional arrangements viable for forthcoming reforms of university hospitals in Latvia based on international experience of state-owned enterprise management models and taking into account two major driving forces – national healthcare policy and operational hospital management considering efficiency and quality. The aim of the article is to analyse worldwide guidelines in the field of corporate governance of state-owned hospitals, provide Latvian university hospital governance approach, taking into consideration the regulation of state-owned enterprises and its relevance for public hospitals, identifying the primary areas of improvement and providing practical suggestions for further actions for forthcoming reforms of public-sector. In the article inductive approach and case study were applied, looking at university hospitals as an entity with health care and health service quality. Traditional scientific methods, such as comparative analysis, were used examining the significant factors for institutional arrangements of university hospitals to be considered during future developments based on the research of relevant legislation, policy documents, OECD reviews and WHO’s evaluations. Proposals for semi-autonomous hospital governance improvement by creation of a Supervisory Board and a new organizational form of hospitals were developed. Necessity of future research for creation of regional healthcare network organisations for Latvian healthcare system was considered.Straipsnyje nagrinėjami instituciniai susitarimai, perspektyvūs Latvijos universitetinių ligoninių reformoms. Straipsnio tikslas - pateikti Latvijos universitetinės ligoninės valdymo modelį, atsižvelgiant į valstybinių įmonių reguliavimą ir jo svarbą valstybinėms ligoninėms.Atlikta lyginamoji analizė, kurioje nagrinėjami svarbūs universitetinių ligoninių institucinės struktūros veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti ateityje, remiantis atitinkamų teisės aktų, politikos dokumentų, EBPO peržiūrų ir PSO vertinimų tyrimais. Parengti siūlymai dėl pusiau autonominio ligoninės valdymo tobulinimo steigiant stebėtojų tarybą ir kuriant naują organizacinę ligoninių formą. Buvo apsvarstytas būsimų mokslinių tyrimų poreikis regioninių sveikatos priežiūros tinklų organizacijų kūrimui Latvijos sveikatos priežiūros sistemoje.Raktiniai žodžiai: valstybinės įmonės, ligoninės organizaciniai modeliai, valdymas, viešosios ligoninės, sveikatos priežiūros sistema.JEL kodas: I18; H11; H75; L20
FORMALIZATION OF THE EDUCATION FUNDING RULES AS A PUBLIC MANAGEMENT INSTRUMENT
Get PDFThe authors of the article have assumed that public management of the economy must rely on certain formalized rules regarding funding certain spheres. The purpose of the article is to implement two interrelated approaches towards education funding rules formalization with an emphasis on the ‘idea of the rule’ and on the … quantitative assessment of the density of relations between variables. The actual formalization of the rules was regarded by the authors as a substantiation - theoretical and econometric - of the links between endogenous variables, which in this study are indicators of education financing, and exogenous variables. Macroeconomic, resource, innovation indicators are considered as exogenous variables. Three equations have been obtained. They are interpreted as guidelines for the government's action plan, respectively, for certain changes initiated in the education funding proces
Titulinis puslapis, turinys, recenzentai
No full textREVIEWERS / RECENZENTAI
BAKANAUSKAS Arvydas, prof. dr., Vytautas Magnus University, Lithuania
BARANAUSKIENĖ Jurgita, dr., Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, Lithuania
BASHINSKAYA Marina, phd., Izmail State University of the Humanities, Ukraine
DAPKUS Rimantas, doc. dr., Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, Lithuania
KIAUŠIENĖ Ilona, doc. dr. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, Lithuania
STAŠYS Rimantas, prof., Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, Lithuania
PAKELTIENĖ Rasa, dr., Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, Lithuania
SAMUOLAITIS Mindaugas, phd., Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, Lithuania
ULVENBLAD Pia, prof., Halmstad University, Sweden
VAZNONIENĖ Gintarė, doc. dr., Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, Lithuania
VIENAŽINDIENĖ Milita, assoc. prof., Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, Lithuania
VIRA Annts, assoc. prof. Estonian University of Life Sciences, EstoniaREVIEWERS / RECENZENTAI
BAKANAUSKAS Arvydas, prof. dr., Vytautas Magnus University, Lithuania
BARANAUSKIENĖ Jurgita, dr., Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, Lithuania
BASHINSKAYA Marina, phd., Izmail State University of the Humanities, Ukraine
DAPKUS Rimantas, doc. dr., Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, Lithuania
KIAUŠIENĖ Ilona, doc. dr. Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, Lithuania
STAŠYS Rimantas, prof., Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, Lithuania
PAKELTIENĖ Rasa, dr., Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, Lithuania
SAMUOLAITIS Mindaugas, phd., Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, Lithuania
ULVENBLAD Pia, prof., Halmstad University, Sweden
VAZNONIENĖ Gintarė, doc. dr., Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, Lithuania
VIENAŽINDIENĖ Milita, assoc. prof., Agriculture Academy of Vytautas Magnus University, Lithuania
VIRA Annts, assoc. prof. Estonian University of Life Sciences, Estoni
Skandalas kaip politinio status quo keitimo įrankis mediatizuotoje politinėje aplinkoje
Get PDFThe paper discusses one of the deepest scandals involving the Lithuanian government from 2012 to 2016: the story of the government resolution related to the so-called Vijūnėlė manor. The analysis of this case aims to disclose how political scandals can be used in order to change a political situation. The paper also discusses the mediatization theory and the difficulty of its practical application. It presents a method of analysis based on the mediatization and veto player theories, which method is used in order to ascertain whether media logic affects politicians and political processes. The Vijūnėlė manor case helps to understand who – media or politicians – are more influential when the agenda of a scandal is being set and what determines whether or not the status quo changes.Šiame straipsnyje nagrinėjamas vienas ryškiausių 2012–2016 metų Lietuvos Vyriausybės skandalų – Vyriausybės nutarimo, susijusio su vadinamuoju „Vijūnėlės dvaru“, istorija. Per šio atvejo analizę siekiama atskleisti, kaip viešas skandalas gali būti pasitelktas politinei situacijai keisti. Taip pat straipsnyje aptariama mediatizacijos teorija ir jos praktinio pritaikymo problematika. Remiantis mediatizacijos ir veto žaidėjų teorijomis, siūlomas analizės metodas, kuris taikomas atliekant tyrimą, ar medijų logika daro įtaką politikams ir politiniams procesams. Minėtasis „Vijūnėlės dvaro“ skandalas taip pat padeda suprasti, kas – politikai ar žiniasklaida – turi daugiau įtakos formuojant darbotvarkę politiniame skandale ir kas lemia, kad keičiasi status quo ar nesikeičia
Ar galima gerai gyventi be piliečių filosofų?
Get PDFIn democratic systems the fundamental guidelines are set not by the elite but by ordinary citizens. Many of the issues dividing society are philosophical in nature; they can be solved only by citizens with some philosophical learning. Specialized training in one field is not enough: the broader the education that citizens have received, the better it is for them.Demokratinėse santvarkose pagrindines gaires nustato ne elitas, bet eiliniai piliečiai. Daugelis visuomenę skaldančių klausimų yra filosofinio pobūdžio ir juos spręsti reikia su piliečiais, turinčiais filosofinį išsilavinimą. Piliečiams specialybės neužtenka: kuo plačiau piliečiai išsilavinę, tuo geriau
