Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Gyvenimo istorijos metodo duomenų analizės proceso skaidrinimas atliekant kokybinius biografinius tyrimus
No full textThe transparency of the data analysis process is one of the main criteria for the empirical reliability of qualitative biographical research based on the life history method (LHM). The aim of the paper is to examine the transparency of the data analysis process used in published scientific papers based on LHM. The results show that the data analysis process is not fully transparent. Two kinds of analysis process were mainly used in research with LHM: categorical content analysis and portrayal.Duomenų analizės proceso skaidrumas yra vienas pagrindinių kokybinių biografinių tyrimų, pagrįstų gyvenimo istorijos metodu (ang. lifehistorymethod (LHM)), empirinio patikimumokriterijų. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelis švietimo sociologijos srities mokslininkų gyvenimo istorijos metodą naudojo kokybiniuose biografiniuose tyrimuose žmogaus patirčiai nagrinėti.Straipsnio tikslas – ištirti empirinių duomenų analizės procesų skaidrumą devyniuose publikuotuose moksliniuose darbuose, kuriuose buvo taikomas gyvenimo istorijos metodas, siekiant pagerinti šių procesų patikimumą. Išvados rodo, kad gyvenimo istorijos tyrimuose procesui analizuoti daugiausia buvo naudojami dviejų rūšių metodai: kategorinė turinio analizė ir aprašomasis metodas. Daugelyje nagrinėtų dokumentų duomenų analizės procesas nėra visiškai skaidrus. Šiame straipsnyje pateikiami keli pasiūlymai, kaip aiškiau išdėstyti analizės procesą, siekiant padidinti gyvenimo istorijos metodo procedūrinį ir aiškinamąjį patikimumą. Siekiant šio tikslo, pasirinktas aprašomasis metodas, kuris buvo naudojamas duomenų analizei ir gyvenimo istorijos metodo požymiams pateikti. Vis dėlto pažymėtina, kad gyvenimo istorijos darbo tikslas nėra nustatyti objektyvumą ar fakticiškumą, tačiau pavaizduoti fakticiškumą įvairiomis jo formomis. Patikimumas gyvenimo istorijos metode susijęs su subjektyvumo pateikimu, o ne su fakticiškumu ar objektyvia tiesa
Darbo reikalavimai ir darbo bei asmeniniai resursai, kaip rizikos ir saugos veiksniai, prognozuojant universiteto dėstytojų profesinį pervargimą
No full textThe study was oriented to identify the main risk and safety factors for the professional burnout among university teachers in Lithuania. 257 participants filled up a self-administered questionnaire in a cross-sectional survey. 42.8 percent of university teachers in Lithuania indicated that are often or permanently suffering from professional burnout. Quantitative and emotional demands alongside with perceived social support from a supervisor acted as risk factors, and personal resources and social support from colleagues – assafety factors for the professional burnout.Viso pasaulio mokslininkai pripažįsta, jog darbuotojų profesinis pervargimas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, siejamų su universiteto dėstytojų gerove. Didėjančios profesinio pervargimo raiškos problemą Lietuvoje dar labiau sustiprina struktūriniai aukštojo mokslo sistemos pokyčiai, kuriuos itin jautriai išgyvena šioje sistemoje dirbantys žmonės. Todėl šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti universiteto dėstytojų profesinio pervargimo Lietuvoje išreikštumą ir identifikuoti pagrindinius profesinį pervargimą prognozuojančius rizikos bei saugos veiksnius, remiantis mokslinės literatūros analize bei empirinio tyrimo rezultatais. 257 universitetų dėstytojai užpildė savižinos klausimyną. Suvokiami darbo reikalavimai, kaip ir darbo resursai bei profesinis pervargimas, buvo matuojami Kopenhagos psichosocialinio klausimyno (COPSOQ II) skalėmis. Saviveiksmingumo darbe skalė ir Optimizmo klausimynas (LOT-R) buvo naudojami vertinant asmeninius resursus.Kiekybinio skerspjūvio tyrimo rezultatai atskleidė, jog 42,8 proc. universiteto dėstytojų Lietuvoje dažnai arba nuolatos patiria sunkumų dėl profesinio pervargimo. Kiekybiniai darbo reikalavimai gali būti laikomi pagrindiniais rizikos veiksniais prognozuojant profesinį pervargimą kartu su emociniais reikalavimais ir socialine parama, gaunama iš tiesioginio vadovo. O asmeniniai resursai (optimizmas ir saviveiksmingumas darbe) kartu su socialine parama, gaunama iš kolegų, veikia kaip saugos veiksniai kalbant apie universiteto dėstytojų profesinį pervargimą Lietuvoje
Žaidimo sumažintame aikštės plote metodo panaudojimas mokantis žaisti rankinį
Get PDFSports of playing games for student’s competence are rapidly growing and beneficial in the process of the development of skills. The article provides material on handball training in physical education lessons and informal environments (workouts), using a small-sided games method (SSG). The benefits of this method have been proven in the preparation of high-performance athletes, seeking the highest results in the competition. Team handball has become a modern and fast game that fascinates viewers and participants in much more foreign arenas. Therefore, it is particularly important that children and adolescents in schools can try this game at innovative methods.A problem-related question arises – how to organize physical education classes using a small-sided game method, teaching handball to make them more relevant to youth? The aim: to reveal how small sided games (SSG) can help quickly master the content of a learning game and contribute to handball promotion in schools. The article uses the analysis of scientific literature.Training based on techniques denies tactical training by dividing them, but gaming provides a new meaning, which allows to follow the integrity of the game (technique, tactics, thinking, social aspects) education. Usually, the basis for such gaming method relies on certain task limitations, which change the usual characteristics of the game, but maintain the main principle of the game.Conclusions. A handball training program based on game method is beneficial to the development of individual and team tactical, technical activities and improvement of other gaming components. Education through games allows the trainees to discover different solutions, teaches how to think fast and make the right decisions. Training tasks are completely connected to certain handball actions by applying SSG method. For that reason, small games could be the best ones for students involvement in playing games.Straipsnyje pateikiama medžiaga apie rankinio ugdymą per kūno kultūros pamokas ir sporto treniruotes, pasitelkiant žaidimo sumažintame aikštės plote metodą (ŽSAP). Šio metodo nauda yra įrodyta ruošiant didelio meistriškumo sportininkus, kurie siekia varžybose aukščiausių rezultatų. Rankinis tapo moderniu ir greitu žaidimu, kuris kur kas labiau žavi žiūrovus ir dalyvius užsienio arenose. Todėl ypač svarbu, kad vaikai ir paaugliai mokyklose galėtų išbandyti rankinį pasitelkdami inovatyvius metodus
Į identitetą orientuotos anglų kalbos mokytojo rengimo programos kaip glokalaus anglų kalbos mokytojo tapsmo arena
No full textThe purpose of the current study is to investigate the potentials of identity-oriented English language teachers’ education programs in developing the glocal identity of English language teachers through examining the perspectives of the EFL teacher educators. Given that, the main features of glocal identity teacher education program were obtained by examining their perspectives. These features are addressing reflective pedagogy, bridging the gap between theory and practice, involving English language teachers in action research, and developing English language teachers’ critical thinking skills in teacher’s education programs.Vietinio ir globaliojo švietimo pasikeitimas į glokalųjį švietimą jaučiamas ir anglų kalbos pedagogikoje. Toks pokytis paskatino naują anglų kalbos mokymo ir mokymosi diskursą, kuriuo tikimasi pakeisti anglų kalbos mokytojų rengimo programas. Taigi, šio tyrimo tikslas yra ištirti į identitetą orientuotų anglų kalbos mokytojų rengimo programų galimybes, plėtojant glokalų anglų kalbos mokytojų identitetą, nagrinėjant anglų kalbos, kaip užsienio kalbos, mokytojų perspektyvas. Pagrindinėms interviu temoms buvo naudojamas Strausso ir Corbino (1998) pasiūlytas sisteminis požiūris. Interviu gauti duomenys buvo apdorojami remiantis trimis kodavimo lygiais: atviruoju kodavimu, ašiniu kodavimu ir atrankiniu kodavimu. Po diskusijų apie anglų kalbos mokymo ir mokymosi būklę, analizuojant interviu rezultatus, buvo nustatyti pagrindiniai į identitetą orientuotos anglų kalbos mokytojų rengimo programos aspektai, siekiant plėtoti anglų kalbos mokytojo glokalų identitetą. Šie aspektai yra susiję su reflektyviąja pedagogika, mažinant atotrūkį tarp teorijos ir praktikos, įtraukiant anglų kalbos mokytojus į veiklos tyrimus ir ugdant anglų kalbos mokytojų kritinio mąstymo įgūdžius mokytojų rengimo programose. Taigi, politikos formuotojai kalbų mokytojų rengimo srityje turi atsižvelgti į šiuos aspektus, rengdami būsimas mokytojų rengimo programas, skirtas ugdyti anglų kalbos mokytojus, kurie būtų kompetentingi mokyti pagal glokalius poreikius
Gimtakalbių ir negimtakalbių mokinių lietuvių kalbos kokybė
Get PDFThe aim of the paper is to answer the questions about the extent of specific types of errors in Lithuanian and non-Lithuanian students’ performance on the same test and what it can say about native speakers’ and non-native speakers’ Lithuanian competence. Research material was a C-test completed by 326 third grade pupils of 6 Gymnasiums in Vilnius. There were 127 Lithuanian, 96 Polish, and 103 Russian pupils aged between 16–17. A total of 19,560 test items were analysed combining quantitative and qualitative error analysis methods.Data analysis leads to the following conclusions:1. The analysis of the extent of the errors revealed that the two non-native speaker groups are similar. The native speaker group made significantly fewer errors in all categories. The results of the analysis of the nature of errors suggest that, in principle, grammatical competence of non-native speakers is closer to that of native speakers than lexical competence.2. An examination of the same problematic points for all three groups reveals that, in most cases, both native and non-native speakers make the same mistakes, but non-native speakers make more of them. This suggests that the skills which differentiate between native speakers are the ones that are more difficult to develop for non-native speakers as well.3. Non-native speakers have a narrower vocabulary than native speakers, they make more lexical mistakes. However, it should also be noted that native speaker performance is also dominated by lexical errors.4. Analysis of the most problematic points revealed that grammar mistakes in such cases are more often made by native speakers than by non-native speakers. These grammatical mistakes are probably due to the lack of strong ability of native speakers to see beyond the words immediately following each other, to take into account more complex constructions, long sentences and to understand the logic of the text.Straipsnyje keliamas tikslas atsakyti į klausimus, koks konkretaus pobūdžio klaidų mastas būdingas lietuviškų ir nelietuviškų gimnazijų mokinių to paties C testo atliktims ir ką tai gali pasakyti apie jų lietuvių kalbos kompetenciją. Tiriamoji medžiaga – 6 Vilniaus gimnazijų 326 trečių klasių mokinių C testų atliktys: 127 lietuviškų, 96 lenkiškų ir 103 rusiškų mokyklų 16–17 m. mokinių. Derinant kiekybinį ir kokybinį klaidų analizės metodus iš viso tirta 19 560 įrašymo punktų
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rašinių skyrybos aktualijos
Get PDFThe research object of this article is the essays written during the Lithuanian language and Literature State matura examination in 2019. The aim of the research is to investigate the essays from the perspective of punctuation, identify the most common punctuation mistakes based on the applicable punctuation norms and present methodological recommendations concerning the teaching/learning of punctuation of various syntactical units in the comprehensive school.The quantitative study of the essays confirmed the insights provided by earlier studies concerning a strong tendency of deteriorating pupils’ punctuation skills. By their frequency the mistakes of punctuating the clauses in a complex sentence significantly exceed other mistakes. More troublesome cases include the punctuation of attributes, parentheses and explanatory parts of the sentence. Unmotivated punctuation, which is not based on the internal structure of the sentence, is also rather common in the language practice of pupils. The high number of such mistakes is determined by the poor skills of syntactical and punctuation analysis. Apparently, the overestimation of intonation as a punctuation criterion plays an important role in the occurrence of mistakes.The compulsory punctuation rules are mainly based on syntax. Therefore, it is very important to strengthen the skills and abilities of syntactical analysis. The source of mistakes is both the lack of and poor knowledge of the rules. It is important to make pupils aware that the variety of the variants of optional punctuation is only useful for those who are well versed in punctuation and understand which rules are elementary, compulsory and helping to grasp the thought and which only show its nuances and a different intonation.Straipsnio tyrimo objektas – 2019 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rašiniai. Tyrimu siekiama išnagrinėti baigiamuosius darbus skyrybos aspektu, remiantis dabar galiojančiomis skyrybos normomis iškelti dėsningas skyrybos klaidas ir pateikti metodinių rekomendacijų dėl įvairių sintaksinių vienetų skyrybos mokymo(si) bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo rezultatai rodo gana silpnus mokinių skyrybos įgūdžius. Analizuojant mokinių rašinių skyrybą formuojasi išvada, kad taikomi skyrybos kriterijai paremti ne žiniomis, o klaidingais apibendrinimais, pačių mokinių sukurtomis taisyklėmis
Vaikų ir suaugusiųjų išgyvenimai ikimokyklinio ugdymo įstaigų organizuojamose šventėse
Get PDFEvery early childhood education institution allocates considerable attention to nurturance of national traditions and values of spiritual culture and organises traditional events, festivals, projects and other events every year. Calendar and national festivals are also celebrated. The goal of the research was to reveal and analyse the experiences of children, teachers and other adults that they go or went through during the festivals organised in early childhood education institutions.The research methods: scholarly literature analysis, its systemisation and generalisation; narrative research employing a semi-structured interview with adults and teachers and an interview with children; narrative qualitative data analysis. The narrative research included 10 participants: 4 teachers, 3 early age children and 3 adults, who attended early childhood education institutions in their childhood.The research data show that similar aspects are found in the narrations of all participants, which can be grouped into five main themes of narrations: emotions, impressions, teacher support, cultural experience and parents’ participation. The analysis of experiences obtained by the participants in the research allows stating that festivals in early childhood education institutions are usually only performances for parents. This causes both positive and negative emotions of research participants. The participants in the research remember not only the experienced emotions but also the first impressions, which are evoked by a certain surprise, new experience or an exceptional occurrence. The article also discusses the parents’ role in the kindergarten festivals, teacher’s activities and analyses cultural experience, which is acquired by early age children during such festivals.Straipsnyje aptariami ikimokyklinio amžiaus vaikų, pedagogų ir kitų suaugusiųjų išgyvenimai, patirti ikimokyklinio ugdymo įstaigų organizuojamose šventėse. Atliktas tyrimas rodo, kad visų dalyvių pasakojimuose pastebima panašių aspektų, kuriuos, sujungus į sąryšingus naratyvus, gaunamos penkios pagrindinės naratyvų temos: emocijos, įspūdžiai, pedagogo pagalba, kultūrinė patirtis, tėvų dalyvavimas. Tiriamųjų išgyvenimų naratyvų analizė leidžia teigti, kad šventės ikimokyklinio ugdymo įstaigose dažniausiai yra tik vaidinimai tėvams. Tai sukelia tiek teigiamas, tiek neigiamas tyrimo dalyvių emocijas. Remiantis tyrimo rezultatais pateikiamos rekomendacijos, kaip tobulinti švenčių organizavimą
Reformų kelyje
Get PDFNuo 2019 m. rugsėjo 2 d. Ugdymo plėtotės centras buvo reorganizuotas ir sukurta platesnes funkcijas vykdanti institucija – Nacionalinė švietimo agentūra. Gera proga prisiminti šiek tiek daugiau nei 60 metų veikusios institucijos ištakas ir jos indėlį į Lietuvos švietimo tyrimus bei mokslinio potencialo auginimą. Doc. dr. Bronius Dobrovolskis, buvęs šios institucijos direktoriumi tuo laikotarpiu, kai ji vadinosi Pedagogikos mokslinio tyrimo institutu, dalijasi informacija bei įžvalgomis apie instituto veiklą, tarnystę šalies mokykloms ir šiandien mums visiems gerai žinomų pedagogikos mokslininkų brendimą
XX a. 3-iojo dešimtmečio socialinė apsauga Lietuvoje: nuo iššūkio iki struktūros
Get PDFThe article analyses the challenges faced by the state of Lithuania in the sphere of social security in the 1920s. It was sought to resolve the key problems that emerged in the aftermath of World War I, to handle the situation and to adjust to the modernizing forms of social security as well as to ensure social welfare for citizens. It is revealed how the Lithuanian Government, public figures and politicians understood social issues, what major social problems were identified and what solutions were applied. The article also discusses the scope of social support, the fields and priorities of support as well as the formation of social policy guidelines.Straipsnyje analizuojami XX a. 3-iojo deš. Lietuvos valstybės iššūkiai socialinės apsaugos srityje – siekiama išspręsti svarbiausias po Pirmojo pasaulinio karo kilusias problemas, suvaldyti esamą situaciją ir prisitaikyti prie modernėjančių socialinės apsaugos formų, piliečių socialinės gerovės užtikrinimo. Atskleidžiama, kaip Lietuvos vyriausybė, visuomenės veikėjai ir politikai suprato socialinius klausimus, kokios buvo identifikuotos svarbiausios socialinės problemos, taikyti jų sprendimo būdai. Taip pat aptariama socialinės paramos imtis, paramos sritys, prioritetai ir socialinės politikos gairių susiformavimas
