Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Prancūzų ir lietuvių santykiai geopolitinės konfrontacijos kontekste 1918–1923 metais
No full textThis article is devoted to Franco-Lithuanian relations after the proclamation of the independence of Lithuania in 1918 and before the revolt in Memel in 1923. Efforts and contradictions, which emerged in the process of involving Lithuania in the sphere of French interests in the context of the Polish-Lithuanian conflict, and geopolitical confrontations of the state’s interested in establishing influence and control in the Baltic region are considered and evaluated. Based on the analysis of archival documents, the goals set before the military mission in Lithuania, which were not realized because of the French support for Poland in the Polish-Lithuanian territorial dispute, were identified.Šis straipsnis skirtas Lietuvos ir Prancūzijos santykiams po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. ir prieš Klaipėdos sukilimą 1923 m. aptarti. Jame svarstomos ir įvertinamos pastangos bei prieštaravimai, kilę mėginant įtraukti Lietuvą į Prancūzijos interesų sritį Lenkijos ir Lietuvos konflikto kontekste, bei geopolitinės konfrontacijos tarp įtakos ir kontrolės Baltijos regione siekusių valstybių. Remiantis archyvinių dokumentų analize, buvo nustatyti tikslai, iškelti prieš karinę misiją Lietuvoje, kurie nebuvo įgyvendinti dėl Prancūzijos paramos Lenkijai Lenkijos ir Lietuvos teritoriniame ginče
Juozas Gabrys-Paršaitis ir jo korespondencija su JAV lietuvių dienraščio Draugas redaktoriumi kunigu Antanu Kaupu 1911–1913 metais
Get PDFThe article provides a brief presentation of Juozas Gabrys-Paršaitis, a Lithuanian political figure. It discusses the research papers dedicated to him and gives evaluations. More attention is paid to his correspondence with the editor of the Lithuanian-American newspaper Draugas, priest Antanas Kaupas between 1911 and 1913. It publishes their letters focusing on the financing of Gabrys-Paršaitis’ propaganda activities in Western Europe. The letters also discuss the issues of publications in propaganda material and try to find the authors of potential publications.Straipsnyje trumpai pristatomas lietuvių veikėjas Juozas Gabrys-Paršaitis, aptariami jam skirti moksliniai darbai ir pateikiami vertinimai. Daugiau dėmesio skiriama jo susirašinėjimui su JAV lietuvių laikraščio Draugas redaktoriumi kunigu Antanu Kaupu 1911–1913 m. Publikuojami jų laiškai, kuriuose pagrindinis dėmesys skirtas J. Gabrio-Paršaičio propagandinės veiklos Vakarų Europoje finansavimui. Laiškuose aptariami ir publikacijų propagandiniuose leidiniuose klausimai, ieškomi galimų publikacijų autoriai
„Tamista esi nerealus žmogus“: keletas štrichu kairiojo inteligento ir istoriko Stasio Matulaičio portretui
Get PDFThe article presents the main facts from the biography and scientific activity of historian Stasys Matulaitis with a special focus on the final years of his life. Matulaitis’ public speech delivered on 10 November 1950 in the Institute of History of the Academy of Sciences of the Lithuanian Soviet Socialist Republic which was targeted against the head of the institute Juozas Žiugžda as a falsifier of history is one of the examples of attempted resistance to the policy of control and indoctrination of historical memory undertaken by the totalitarian system. A former long-year Bolshevik and advocate of the Soviet system convinced in the rightness of his activities, Matulaitis took a critical approach towards his earlier position and became an unpersuadable opponent of the Soviet regime. The metamorphoses of Matulaitis’ life reflect the dramatic changes of the epoch. The present article evaluates the evolution of Matulaitis’ attitudes in the context of the attitudes of various other leftist intellectuals who admired Bolshevism for a certain period of time in their lives or leftist intellectuals who were simply sympathizing with the USSR towards Soviet regime and their disappointment with it. The article comes with some previously fully unpublished Matulaitis’ texts of anti-Soviet content: the act of finding of anti- Soviet texts (Matulaitis’ proclamation Citizens and Diary), written by the employees of the State Museum of History and Revolution of Lithuanian Soviet Socialist Republic, Matulaitis’ Diary written at the end of 1950 and a proclamation Citizens as well as his anonymous letter to the editorial office of the newspaper Tiesa.Straipsnyje pristatomi pagrindiniai istoriko Stasio Matulaičio biografijos ir mokslinės veiklos faktai, ypatingą dėmesį skiriant paskutiniams jo gyvenimo metams. 1950 m. lapkričio 10 d. S. Matulaičio viešas pasisakymas Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos institute prieš instituto vadovą Juozą Žiugždą kaip istorijos klastotoją yra vienas iš mėginimų pasipriešinti totalitarinės sistemos vykdytai istorinės atminties kontrolės ir indoktrinacijos politikai pavyzdžių. Pats ilgus metus įsitikinęs savo veiklos teisingumu bolševikas ir sovietinės sistemos šalininkas S. Matulaitis kritiškai apmąstė ankstesnę savo poziciją ir tapo nesutaikomu sovietinio režimo priešininku. S. Matulaičio gyvenimiškos metamorfozės atspindi dramatiškas epochos permainas. Šiame straipsnyje S. Matulaičio pažiūrų evoliucija įvertinama įvairių kitų savo laiku bolševizmu susižavėjusių kairiųjų inteligentų ar tiesiog SSRS simpatizavusių kairiųjų intelektualų požiūrių į sovietinį režimą evoliucijos ir nusivylimo sovietine santvarka kontekste
AUKŠTŲ TECHNOLOGIJŲ INVESTICIJOS KAIP SUSIJUSIOS SU KAIMO PRODUKTYVUMUI
No full textOne of the greatest challenges for global society is food demand increase that causes the necessity to enable rural productivity growth by automation. Therefore, the research problem lays upon disclosing the high technology-transfer potential as a driver of rural productivity increase. The paper aims to provide evidence on rural productivity under high-tech investment boost. The study is performed through the rural investments trends reproduction and emerging technologies analysis, considering high-tech opportunities in developed European countries. The results section represents findings to determine the current potential to strengthen automation in rural areas. In particular, the rural areas require re-evaluating available high-tech potential within national and regional rural development strategies, implementing scenarios for emerging technologies implementation by rural business.Vienas iš didžiausių iššūkių pasaulinei visuomenei yra maisto paklausos didėjimas, kuris lemia būtinybę leisti kaimo produktyvumui augti automatizuojant. Todėl mokslinių tyrimų problema atskleidžia didelį technologijų perdavimo potencialą, kuris yra kaimo produktyvumo didinimo variklis. Straipsnio tikslas - pateikti įrodymų apie kaimo produktyvumą pagal aukštųjų technologijų investicijas. Tyrimas atliekamas per kaimo investicijų tendencijų atkūrimą ir naujų technologijų analizę, atsižvelgiant į aukštųjų technologijų galimybes išsivysčiusiose Europos šalyse. Rezultatų skiltyje pateikiami rezultatai, siekiant nustatyti esamą potencialą stiprinti kaimo vietovių automatizavimą. Visų pirma, kaimo vietovėse reikia iš naujo įvertinti turimą aukštųjų technologijų potencialą pagal nacionalines ir regionines kaimo plėtros strategijas, įgyvendinant naujų technologijų įgyvendinimo scenarijus kaimo versle
KAIMO PLĖTROS ADMINISTRATORIAUS FUNKCIJŲ TRANSFORMACIJA
No full textElderships, including rural ones, are the closest to the needs of each member of the society. Yet these organizations are currently facing great challenges. Possessing a relatively limited degree of autonomy and employees of limited competence, elderships have to be responsible for the functions and objectives assigned, although, if they were more autonomous, these organizations could be responsible for more functions, as they are closer to the people and understand their needs better. Notably, the changing and increasing needs of modern society encourage continuous learning and acquisition of new competences. A question is often raised as to which subjects, and to what extent, help one to develop professional competencies, especially their practical aspects. Identifying the latter would make it possible to improve the learning process and the links between the sharing of theoretical knowledge and the development of practical skills. This would help to encourage students or prospective students to examine the practical competences they already have and choose study programmes rationally. The article analyzes the significance of the transformation of rural development administrators’ functions and issues related to their activities in the changing environment. Based on the analysis of scientific sources and empirical research, the article discusses the content of competences, the conditions for transformation and the impact on both the teaching process and the working environment.Seniūnijos, tarp jų ir kaimiškosios, yra arčiausiai kiekvieno visuomenės nario poreikių. Tačiau šios institucijos šiuo laikotarpiu patiria didelius iššūkius, nes turėdamos gana ribotą savarankiškumo laipsnį ir ribotos kompetencijos darbuotojus, turi atsakyti už paskirtas funkcijas bei tikslus, nors galėtų atsakyti už daugiau funkcijų būdamos savarankiškesnės, nes yra arčiau žmonių ir labiau suvokia jų poreikius. Galima pastebėti, kad kintantys ir didėjantys šiuolaikinės visuomenės poreikiai skatina nuolatinį mokymąsi ir naujų kompetencijų įgijimą. Dažnai kyla klausimas, kurie dalykai ir kokiu mastu ugdo profesinę kompetenciją, o ypač praktinius jos aspektus. Pastaruosius identifikavus, būtų galima tobulinti mokymosi procesą, gerinti teorinių žinių perteikimo ir praktinių įgūdžių ugdymo ryšius. Šitai padėtų skatinti studijuojančius ar ketinančius studijuoti asmenis analizuoti turimas praktines kompetencijas ir tikslingai pasirinkti mokymo programas. Straipsnyje analizuojama kaimo plėtros administratoriaus funkcijų transformacijos svarba bei veiklos problemos kintančioje aplinkoje. Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros šaltinių analize ir empiriniais tyrimais, aptariamas kompetencijų turinys, nagrinėjamos transformacijos prielaidos ir poveikis tiek mokymo procesui, tiek darbo aplinkai.Key words: rural development administrators, functions, rural development policy and management.JEL Codes: R58, Z18
OPPORTUNITIES FOR THE IMPROVEMENT OF PUBLIC AND PRIVATE PARTNERSHIP
Get PDFPublic and private partnership has been seen as an important factor in delivering high quality public services by upgrading or creating public infrastructure. By disposing of resources of different sectors in a sustainable manner, utilizing their advantages, it is possible to satisfy the needs of the society qualitatively and efficiently, which the state is constitutionally obliged to ensure and satisfy when performing its functions. Sectors are different; therefore, the analysis of these differences requires finding the points of interaction.
The article sought to elucidate the theoretical aspects of PPPs using scientific databases and opinions of various authors. Structured questionnaires (public and private) assess the advantages and disadvantages of PPP forms. Potential operational opportunities related to EU and Lithuanian PPP strategic and programming documents were proposed.VIEŠOJO IR PRIVATAUS SEKTORIŲ PARTNERYSTĖS TOBULINIMO GALIMYBĖS
Lina Marcinkevičiūtė, Jolanta Vilkevičiūtė
Vytauto Didžiojo universitetas
Santrauka
Pasaulinė praktika rodo, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystė (toliau-VPSP) gali tapti efektyviu būdu kurti ir prižiūrėti valstybės turtą bei teikti viešąsias paslaugas, kartu padaryti jas labiau prieinamas bei teikti kitas naudas. Tačiau būtina įvertinti, ar partnerystės projektų įgyvendinimas yra efektyvus ir naudingas sprendimas valstybei ir vartotojams. Šis vertinimas yra labai kompleksinis, apimantis teisinius, finansinius, vadybinius bei inžinerinius partnerystės projekto įgyvendinimo aspektus, ir tai kelia daug iššūkių. Todėl partnerystės formų, rūšių, jų privalumų ir trūkumų analizė bei įrankių kūrimas, leistų palengvinti sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą VPSP.
Galima pastebėti, kad egzistuoja įvairių praktikų VPSP naudai vertinti. Dažniausiai jos būna fragmentinės, neapimančios viso vertinimo proceso. Aktualu šias praktikas sisteminti įvertinti jų privalumus bei trūkumus ir remiantis šiais rezultatais kurti kompleksinius įrankius VPSP problemoms spręsti. Straipsnyje buvo siekiama išsiaiškinti VPSP teorinius aspektus, naudojant mokslines duomenų bazes ir įvairių autorių nuomones. Struktūrizuotu anketavimu (viešajame ir privačiuose sektoriuose) įvertinti VPSP formų privalumai ir trūkumai. Pasiūlytos potencialios veiklos galimybės, susijusios su ES ir Lietuvos VPSP strateginiais ir programiniais dokumentais.
Key words: Public and private partnership, strategic and programming documents, opportunities
JEL Codes: R58, Z18
„Romanas tai ne melas“: beletristika kaip klastotė ir klastojimas kaip etinis iššūkis šiuolaikiniuose italų pasakojimuose apie Paolo Ciullos klastotes
No full textIn his recent book, “L’histoire est une literature contemporaine”, the French historian Ivan Jablonka turns the history scholar’s art of writing into “the very condition of the truth” of his account. Thus endorsing history as a veridictive discipline “because” of its literary nature, he repudiates fiction which is assimilated to “counterfeiting.” On the one hand, fiction is described as a fraudulent recreation likely to prove itself heuristic on its own terms but certainly not to produce truth “per se”. On the other hand, historians’ scientific method of writing, exhibiting the scholars’ process of inquiry to account for their rendering of the past, is able to elaborate a discourse of truth. Strikingly though, contemporary fictional narratives of fraud challenge the conception of veridicity as an ethical guarantee of the truth of a given account and suggest that fiction, precisely because of its lack of pretense to scientific objectivity, may offer an efficient ethics of truth. By destabilizing their reader through a blurring of facts and fiction simultaneously signalled as such and yet arduous to disentangle, contemporary historical novels assign their readers the very role of a detective, giving him both agentivity and responsibility. Such a conception of literature can perhaps best be analyzed in two contemporary Italian accounts of the life of Sicilian counterfeiter Paolo Ciulla, which two accounts – “Il falsario di Caltagirone” and “Ciulla, il grande malfattore” – turn counterfeiting into a touchstone for a fictional ethics of historical truth. Forged banknotes are in both novels the prism through which Italian economic mutations and their cultural and social consequences are questioned. A political activist and a marginalized homosexual, Ciulla the forger becomes the crucial, albeit ambiguous, epitome of a past characterised by economic and political crises that go back to the beginning of the 19th century but are still shaping Italy. Such narratives, apparently factual but provided with unreliable narrators, hesitate constantly between a concern for documentary truth and the transmission of a forgotten political history, and the fictional recreation of obscure aspects of the counterfeiter’s life for hermeneutical or even comical purposes. Their reader is faced with a complex merging of referential and fictional reading pacts that leaves him with the ethical and epistemological responsibility of sorting out, as best he can, the meanders of Italy’s marginal history.Prancūzų istorikas Ivanas Jablonka neseniai parašytoje knygoje „L’histoire est une literature contemporaine“ [„Istorija yra šiuolaikinė literatūra“] istoriko rašymo meną paverčia savo pasakojimo „tiesos sąlyga“. Šitaip patvirtindamas istoriografiją kaip tikrovę atitinkančią discipliną „būtent dėl“ jos literatūrinio pobūdžio, jis atmeta beletristiką kaip supanašintą su „klastojimu“. Viena vertus, beletristika apibūdinama kaip apgaulingas perkūrimas, galintis vesti prie trumpalaikio sprendimo, tačiau tikrai ne prie tiesos „kaip tokios“. Kita vertus, istorikų mokslinis rašymo metodas, parodantis mokslininkų tyrimo procesą tam, kad būtų pagrįstas jų būdas vaizduoti praeitį, pajėgia išplėtoti tiesos diskursą. Nuostabu, kad šiuolaikiniai beletristiniai apgavystės naratyvai kelia iššūkį tiesos sakymui kaip etinei tiesos garantijai ir sugestijuoja, kad grožinė literatūra, kaip tik dėl to, kad ji nepretenduoja į mokslinį objektyvumą, gali pasiūlyti veiksmingą tiesos etiką. Destabilizuodami skaitytoją per faktų ir pramanų, tuo pat metu ir taip apibūdintų, ir sunkiai išskiriamų, susiliejimą, šiuolaikiniai istoriniai romanai priskiria skaitytojui detektyvo vaidmenį, sugrąžindami jam ir veikėjiškumą, ir atsakomybę. Tokią literatūros koncepciją gal geriausia išanalizuoti dviejuose šiuolaikiniuose pasakojimuose apie sicilietį klastotoją Paolo Ciulla, kurie klastojimą padaro beletristinės etikos kriterijumi istorinei tiesai atpažinti. Šie pasakojimai – tai romanai „Il falsario di Caltagirone“ [„Kaltadžironės klastotojas“] ir „Ciulla, il grande malfattore“ [„Ciulla, didysis piktadarys“]. Juose abiejuose padirbti banknotai yra prizmė, per kurią kvestionuojamos Italijos ekonominės mutacijos ir jų kultūrinės bei socialinės pasekmės. Politinis aktyvistas ir į paraštę nustumiamas homoseksualas, klastotojas Ciulla tampa esminiu, nors ir dviprasmišku, įkūnijimu praeities, paženklintos ekonominių ir politinių krizių, kurių ištakos XIX a., bet jos Italiją vis dar veikia. Tokie naratyvai iš pažiūros faktiški, bet išskleidžiami nepatikimų pasakotojų, nuolatos svyruoja tarp rūpesčio perteikti dokumentuotą tiesą bei primirštą politinę istoriją ir klastotojo gyvenimo neaiškių aspektų prasimanyto atkūrimo hermeneutiniais ar netgi komiškais tikslais. Skaitytoją pasitinka referencinių ir beletristinių skaitymo režimų sudėtingas sujungimas, paliekantis etinę ir epistemologinę atsakomybę pačiam išsiaiškinti Italijos ribinės istorijos vinguriavimus
Klėjos ir Melpomenės tarnystėje: Simonas Daukantas literatūros moksle ir poezijoje
Get PDFSimonas Daukantas is not only the canonical historian of Lithuania who wrote its first history in the native language but also the subject of a myth that began to be created in the 19th century and continues to our own day. The conditions for this myth to arise are due to Daukantas’s personality, his way of life, his literary intentions, and the nature of his texts. As a historian he does not restrict himself to his scholarly interests but vividly and emotionally expresses his relationship to his nation, reveals the myth of its Genesis, recreates the period of its harmonious existence, and shows the moments of its destruction, thus reiterating the essential mythical models. The mythologization of Daukantas himself was influenced by his varying reception in literary and historical studies, poetical texts, and public discourse. This paper aims to show how the way Daukantas is treated in the scholarly literature is guided not only by scholarly interests but also by the dominant ideologies, and how this is connected to issues of historical self-consciousness and national identity.Simonas Daukantas nėra tik kanoninis lietuvių istorikas, parašęs pirmąją istoriją gimtąja kalba. Nuo pat XIX a. iki mūsų dienų kuriamas jo mitas. Prielaidos jam rastis sietinos su rašytojo asmenybe, gyvenimo būdu, jo rašymo intencijomis bei tekstų pobūdžiu. Istorikas neapsiriboja tik moksliniu interesu, bet emocionaliai ir vaizdžiai reiškia savo santykį su tauta, atskleidžia jos Pradžios mitą, atkuria harmoningos būties metą, parodo destrukcijos momentus – taigi tarsi pakartoja esminius mitinius modelius. Daukanto mitologizacijai įtakos turėjo įvairuojanti jo recepcija literatūros ir istorijos moksluose, poetiniuose tekstuose, viešajame diskurse. Straipsnyje bandoma atskleisti, kaip Daukanto traktavimas mokslinėje literatūroje siejamas ne tik su moksliniu interesu, bet ir su vyraujančiomis ideologijomis; kaip daukantiškąjį mitą kūrė poetinė vaizduotė, kokios šio mito sudedamosios dalys, kaip jis susijęs su istorinės savimonės klausimais ir tautinio identiteto samprata
Ar darbas ypatingai išnaudojančiomis sąlygomis užtraukia baudžiamąją atsakomybę Lietuvoje?
Get PDFAs a result of implementing EU directive 2009/52/EC a new article showed up in Lithuanian criminal codex. It is article No. 292(1) which among all the other provisions imposes a criminal liability for a particularly exploitative working conditions. This definition is not explained in the national codex but it is directly transferred from the directive above. The problem is that this directive is issued for a certain purpose which is to prevent an illegal immigration in EU territory and to protect third–country nationals, as they are considered as vulnerable, from particularly abusive activities, such as discrimination and striking disproportion of employment terms compared with legally employed workers which affects worker‘s health and safety and which offends against human dignity. As this provision is a quite new thing in Lithuania there is no jurisprudence regarding its application which most likely will create some difficulties in the means of it‘s qualification as the definition in some way replicates another provision imposing criminal liability for a forced labor under article No. 147(1). In a certain circumstances there is a need to make a research on this new provision especially on its definition “particularly exploitative working conditions “and find out whether there is an imposed criminal liability for such a violation in general not only concerning specific group of people – illegal third-country nationals. The research is focused on the related Lithuanian criminal provisions (No. 176, 147, 147(1), 292(1)) and their application. It shows that criminal provisions are for a very narrow application and do not apply to protect Lithuanians or other EU nationals from the labor exploitation in general. In fact it is discriminating them as the existing provision protects only third-country nationals.Siekiant įgyvendinti ES direktyvą 2009/52/EB, 2012 m. įsigaliojo naujas LR BK straipsnis, kriminalizuojantis nelegaliai LR esančių trečiųjų šalių piliečių darbą. Jame aptinkamas nevienareikšmiškai suprantamas požymis – ypatingai išnaudojamo darbo sąlygos. Pastaroji sąvoka kodekse nėra paaiškinta, o ES direktyva, iš kurios ši sąvoka buvo perkelta į LR BK, yra orientuota į nelegalios migracijos iš trečiųjų šalių sustabdymą bei nelegalių migrantų apsaugojimą nuo didelio išnaudojimo darbe. Susiklosčius tokioms teisinėms aplinkybėms, atsirado tam tikrų LR BK nuostatų taikymo neapibrėžtumas, reikalaujantis atskiro tyrimo, kurio objektas yra LR BK reglamentavimas, numatantis darbdavio atsakomybę už darbuotojo išnaudojimą. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvoje apkritai darbdaviui kyla baudžiamoji atsakomybė už darbą ypatingai išnaudojančiomis sąlygomis ir kokios yra tokios atsakomybės ribos. Atlikus tyrimą nustatytas ypatingai išnaudojančio darbo sąlygų ryšys su priverstiniu darbu. Esminis skirtumas – laisvės varžymo kriterijus, kuris ir atskiria šias sampratas pagal jų rūšinį objektą, o panašumas – savanaudiškumas ir išnaudojimo tikslas rodo ne tik tam tikras šių sąvokų sąsajas, bet ir pabrėžia ypatingai išnaudojančių sąlygų pavojingumą baudžiamosios teisės prasme. Didelis darbuotojo išnaudojimas nėra tokia pavojinga veika, kaip priverstinis darbas ar prekyba žmonėmis priverstiniam darbui, pažeidžianti asmens laisvę, tačiau šia veika yra pažeidžiamos fundamentalios asmens teisės į sveikatą bei orumą. Tyrimu nustatyta, kad LR BK įtvirtintos nuostatos yra tik siauram taikymui, todėl ypatingai išnaudojančio darbo sąlygų samprata yra nepakankama jų kvalifikavimui. Lietuvoje darbdavio baudžiamoji atsakomybė už ypatingai išnaudojančias darbo sąlygas apskritai nėra numatyta, o pažodinis direktyvos perkėlimas į LR BK 292(1) str. sąlygoja teisinį neapibrėžtumą, kuomet besidubliuojančios nuostatos su LR BK 147 ir 147(1) apsunkina minėtos normos taikymą, dar daugiau, specialus sudėties dalykas suponuoja tam tikrą LR ir ES piliečių diskriminaciją