Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Kalbos planavimo iš viršaus galia: trijų europos regionų lyginamasis tyrimas
No full textThe early research in language planning (LP), focusing on state-sponsored LP, has received justified criticism in the past decades: much of the investigation had presupposed a direct influence of LP decisions on language use, oversimplifying the complex notion of power. Much of the research therefore became oriented to micro-level LP, where researchers could first observe and then explain actual changes in linguistic behaviour. In this paper, I will argue that the state-sponsored LP is still a valuable research object and that, at this stage, it would be relevant to apply the comparative perspective. To abandon this state-sponsored LP without a proper comparative body of research would mean to leave the related fields without a clear picture of their scope and power in different countries. In this paper, this is illustrated with a comparison of the three Baltic, three Scandinavian, and four ex-Yugoslavian countries. The results show huge differences in power of state-sponsored LP, leading to the conclusion that more comparative research is necessary to fully grasp its scope and influence.Pastaraisiais metais pirmieji kalbos planavimo (KP) tyrimai, orientuoti į valstybės remiamą KP, sulaukė nemažai pagrįstos kritikos: dauguma jų iš anksto numato tiesioginį KP sprendimų poveikį ir taip supaprastina kompleksinį KP galios reiškinį. Dėl šios priežasties didelė dalis tyrimų nukreipti į mikrolygmens KP; juose tyrėjai stebi ir aiškina matomus kalbos vartotojų elgsenos pokyčius. Straipsnyje įrodinėjama, kad valstybės remiamas KP vis dar yra įdomus tyrimo objektas ir kad būtų aktualu taikyti lyginamąją perspektyvą. Autorius pateikia argumentų, kad, jeigu valstybės remiamas KP nebus reikšmingai papildytas lyginamaisiais tyrimais, neturėsime aiškaus vaizdo, kokia yra KP galia ir apimtys skirtingose šalyse. Straipsnis grindžiamas trijų Baltijos, trijų Skandinavijos ir keturių buvusios Jugoslavijos šalių KP lyginamąja analize
Rūpestingi vadovai efektyviose mokyklose: organizacijos klimato ir pilietiško elgesio organizacijoje vaidmuo
No full textThis descriptive and correlational study is aimed at investigating the impact of mindfulness on the effectiveness of schools using mediating variables of organizational climate and organizational citizenship behavior (OCB). Data was gathered from 28 public high schools with 400 teachers. 335 teachers completed the questionnaires completely and returned them. Based on the analysis, it was observed that the established model had acceptable fit indices and accounted for 0.65% of the variance in the effectiveness of schools. The findings also indicated that organizational climate and organizational citizenship behavior had a direct effect on the effectiveness of the schools, and the principal‘s mindfulness had a significant relationship with the organizational climate and organizational citizenship behavior. The direct effect of principal‘s mindfulness was not significant on the effectiveness of schools when two mediating variables were included. However, principal‘s mindfulness (β = 0.63, P <0.01) predicted the effectiveness of schools indirectly through mediating variables. The results of this study showed that the indirect effect of principal‘s mindfulness is remarkable.Šioje publikacijoje pristatomo darbo tikslas buvo atlikti empirinį tyrimą ir pasiūlyti struktūrinį modelį, įgalinantį tyrinėti vadovų rūpestingumo poveikį mokyklų efektyvumui, panaudojant tokius tarpinius kintamuosius, kaip organizacijos klimatas ir pilietiškas elgesys organizacijoje. Duomenys aprašomam tyrimui buvo renkami, pateikiant klausimynus 400 mokytojų 28 valstybinėse Marivano miesto (Iranas) gimnazijose. Klausimynus užpildė 335 respondentai. Teoriniu tyrimo pagrindu buvo pasirinkta Langer rūpestingumo koncepcija, kurią atnaujino Weickir Sutcliff, o mokyklos sąlygoms pritaikė Hoy. Rūpestingumas koncepcijoje suprantamas kaip globa, dėmesingumas ir supratingumas. Gauti rezultatai parodė, kad organizacijos klimatas ir pilietiškas elgesys organizacijoje daro tiesioginį poveikį mokyklų efektyvumui ir kad egzistuoja reikšmingas ryšys tarp vadovų rūpestingumo ir organizacijos klimato bei pilietiško elgesio organizacijoje. Tiesioginis vadovų rūpestingumo poveikis mokyklų efektyvumui nebuvo reikšmingas, tačiau išryškėjo žymus netiesioginis poveikis per organizacijos klimatą ir pilietišką elgesį organizacijoje
Svarbiausios mokėjimo mokytis kompetencijos kognityviniai ir metakognityviniai aspektai
No full textThe article analyzes the key competence of “learning to learn” from the cognitive and metacognitive perspective. “Learning to learn” is one of the competences identified by the European Commission as a key to successfully addressing the challenges of the 21st century. In this paper, we argue that the cognitive and metacognitive aspects of learning are most important to gain an understanding of this key competence and enable individuals to pursue an independent and successful learning at school and beyond. Research into these processes began in the early 1980s, especially in the fields of cognitive and educational psychology, and a lot of correlation was found between cognitive learning strategies and learning achievements. It is argued in the article, that learning to learn is a competence that needs to be developed through formal schooling and beyond. It affects changes in teaching approaches and organization of students’ learning as a whole.Straipsnyje pateikiama keletas teorinių minčių, padedančių suprasti svarbiausias mokėjimo mokytis kompetencijas, pripažintas Europos Sąjungoje. Analizė suskirstyta į tris dalis: 1) kompetencijos kognityvinių ir metakognityvinių elementų aprašymas; 2) mokymosi mokytis kompetencijų svarba mokinių akademiniams pasiekimams ir 3) siūlomos mokymo strategijos mokymosi mokytis kompetencijai ugdyti. Per pastaruosius du dešimtmečius Europos Sąjungoje ir EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje) buvo daug veiklos šia tema. 2006 m. patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija ,,Dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų“. Apibrėžti aštuoni pagrindiniai gebėjimai; mūsų temai buvo svarbiausia pagrindinė mokėjimo mokytis kompetencija. Iš kompetencijos apibrėžimo tampa aišku, kad teoriniai ir empiriniai šios kompetencijos pagrindai slypi mokymosi teorijose, – jie tiksliau apibūdina savireguliuojamo mokymosi teorijas. Kognityvinės mokymosi teorijos šią temą jau seniai nagrinėja, o šios srities pamokos yra vienareikšmės: tiek pažinimo, tiek metakognityvinės strategijos turi būti naudojamos autonominiam ir kokybiniam mokymuisi. Mes teigiame, kad mokymosi mokytis kompetencijos gali būti įgyjamos bet kuriuo amžiaus tarpsniu, net ir vyresniajame amžiuje, tačiau tyrimai rodo, kad vis dėlto efektyviausias mokėjimo mokytis kompetencijos naudojimas yra ankstyvajame formaliame švietime. Tai reiškia naujus iššūkius mokytojams, nes rekomenduojama, kad ši kompetencija būtų įtraukta į mokymą. Mokytojaiturėtų naudoti šią kompetenciją ir skatinti mokėjimą mokytis, siekdami pagerinti mokymosi pasiekimus, didindami mokymosi motyvaciją bei stiprindami besimokančiųjų mokymosiautonomiją ir savireguliavimą
Mokinių agresyvaus elgesio apraiškos Klaipėdos mokyklose kaip prielaida galimiems mirtinai pavojingiems smurto išpuoliams: mokytojų nuomonė
Get PDFBullying and violence among students are becoming a sensitive issue not only for the school community and parents but also for the society, where is the increase in the growing number of aggressive students. It can cause severe social outcomes or even deadly mass assaults, in this case, AMOK. The aim of the research – to analyse teachers’ opinion on students’ aggressive behavior and its possible consequences, deadly mass assaults, AMOK. The objectives of the research: 1. To analyse the opinion of teachers, who are working at Klaipėda Žemyna Gymnasium and Klaipėda Eduardas Balsys Art Gymnasium about student’s aggressive behaviour and teachers‘ actions when they are confronted with such student’s behaviour. 2. To reveal the opinion of teachers at Klaipėda Žemyna Gymnasium and Klaipėda Eduardas Balsys Art Gymnasium whether aggressive students’ behaviour can provoke deadly mass assaults, i.e. AMOK. The sample of the research consists of 33 teachers from Klaipėda Žemyna Gymnasium and 41 teachers from Klaipėda Eduardas Balsys Art Gymnasium. The methods of the research: theoretical (the analysis of scientific sources), empirical (a written survey), statistical data analysis.
The schools’ community face with the issue of students’ aggressive behaviour, and constant bullying and aggression among students in Lithuanian schools. This may lead to deadly mass assaults – AMOK. The findings of the research show that more than half of the total number of teachers, who participated in the research, believes that the issue of students’ aggressive behavior exists in schools, as children usually behave aggressively, as want to be popular and get more attention from other people in their environment.Straipsnyje analizuojama pedagogų nuomonė apie agresyvaus mokinių elgesio apraiškas ir galimas jų pasekmes – AMOK. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pedagogų nuomonę apie agresyvų mokinių elgesį ir galimas jo pasekmes – mirtinai pavojingus smurto išpuolius – AMOK. Uždaviniai: 1. Ištirti Klaipėdos „Žemynos“ ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos pedagogų nuomonę apie agresyvų mokinių elgesį ir mokytojų veiksmus susidūrus su tokiu mokinių elgesiu; 2. Išsiaiškinti Klaipėdos „Žemynos“ ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos pedagogų nuomonę, ar agresyvus mokinių elgesys gali išprovokuoti mirtinai pavojingus smurto išpuolius – AMOK. Tyrimo metodai: teoriniai (mokslinės literatūros analizė), empiriniai (anketinė apklausa raštu), statistinė duomenų analizė. Tyrimo metu nustatyta, kad „Žemynos“ ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijose egzistuoja agresyvaus mokinių elgesio problema, o dėl nuolatinių mokinių patyčių bei agresijos ir kitose Lietuvos mokyklose gali susidaryti sąlygos kilti mirtinai pavojingiems smurto išpuoliams – AMOK. Daugiau nei pusės tyrime dalyvavusių mokytojų nuomone, mokyklose egzistuoja agresyvaus mokinių elgesio problema, o vaikai norėdami būti populiarūs ir sulaukti daugiau aplinkinių dėmesio dažnai elgiasi agresyviai
Socialinis ir psichologinis pasirengimas darbdavių ir neregių specialistų sąveikai profesinėje veikloje
No full textThe article contains the results of an experimental analysis of the peculiarities and prospects of the interaction of specialists with blindness with their potential employers. Young people with blindness and chiefs of different organizations and institutions (potential employers) took part in the experimental analysis of the readiness for interaction in professional activities. We have received positive dynamics in influencing the emotional component of self-identity of people with profound visual impairment; tendency on a behavior, focused on solving the problem; increasing the level of self-control and independence of other people‘s estimation. On the other hand, the most of potential employers have proven themselves in full capability of people with visual impairment, who can provide a productive professional career.Straipsnyje pateikiami neregių specialistų ir potencialių jų darbdavių bendravimo perspektyvos eksperimentinės analizės rezultatai. Gavus visų tyrimo dalyvių (16 jaunų žmonių, turinčių aklumą, ir 32 įvairių organizacijų ir institucijų vadovų, potencialių darbdavių) sutikimus dalyvauti tyrime, pasitelkus psichologinius diagnostinius metodus bei organizavus specialiai parengtus tyrimo dalyvių mokymus, buvo nustatyti pozityvūs poslinkiai. Jauni žmonės, turintys žymių regėjimo sutrikimų ar būdami visiškai akli, geriau gebėjo valdyti savo emocijas, didinti savikontrolę, racionaliau spręsti negalės sukeltas psichologines problemas, adekvačiau vertinti kitus žmones. Dauguma potencialių darbdavių atitinkamai pradėjo vertinti jaunus žmones, turinčius regėjimo negalią, ir įžvelgė jų potencines galimybes ir perspektyvas dalyvauti profesinėje veikloje bei siekti produktyvios profesinės karjeros. Viena vertus, tyrimas atskleidė, kad darbdaviai menkai žino jaunų žmonių, turinčių regėjimo negalią, potencines galimybes, antra, paaiškėjo, kad baigiamųjų klasių moksleiviams, turintiems regos sutrikimų, būtina kompleksinė pagalba rengiant juos profesijai bei profesinei karjerai
Santykių su savimi ir kitais kūrimas pasirenkant sveiką gyvenimo būdą
No full textThe article answers the research question „What kind of multi-component content emerges when the person is creating a constructive relationship with the self and others when s/he chooses a healthy lifestyle?“ through qualitative empirical study. Findings led to the conclusion that results of the creation of a personal relationship by choosing a healthy lifestyle are the transformations of the personality and quality of life, which are conditioned by personal change in the person’s becoming and the promotion of inner motivation.Tyrimo problema. Žmogus, gebantis palaikyti santykius su savimi, gali užmegzti konstruktyvius santykius / ryšius su kitais, o sveika gyvensena yra vienas iš būdų, atspindinčių asmenybės tobulėjimą ir sukuriančių sąlygas tokiems ryšiams. Tyrimo metu keltas toks klausimas: „Koks daugiakomponentis turinys iškyla asmeniui, kuriančiam konstruktyvų ryšį su savimi ir su kitais, kai pasirenkamas sveikas gyvenimo būdas?“. Tyrimo tikslas. Atskleisti prielaidas, kontekstą, strategijas, papildomus veiksnius, rezultatus ir „raktinį / esminį“ fenomeną, kurie iškyla asmeniui, kai jis pasirenka sveiką gyvenimo būdą. Metodologija. Duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu. Tyrime dalyvavo 20 tyrimo dalyvių, baigusių NVO organizuotus sveikos gyvensenos kursus. Galutiniame kokybinių duomenų analizės etape duomenys analizuoti taikant indukcinę latentinę kokybinę turinio analizę, kaip pagrindinį analizės metodą, ir integruojant šį metodą su grindžiamosios teorijos komponentais.Radiniai. Sukurtas asmeninio ryšio kūrimo pasirenkant sveiką gyvenimo būdą modelis, kuris parodo asmenų, dalyvavusių sveikos gyvensenos mokymuose ir pasirinkusių jį kaip savo gyvenimo tikslą, ryšį su savimi ir kitais.Išvada. Asmeninio ryšio su savimi ir kitais kūrimas pasirenkant sveiką gyvenseną grindžiamas patirtiniu mokymu(si). Asmeninio tobulėjimo rezultatai, pasirenkant sveiką gyvenimo būdą, yra susiję su gyvenimo transformacijų kokybe, kuriai įtakos turi savęs sutelkimas individualiems pokyčiams, vidinė motyvacija ir prasmės suteikimas turimoms asmeninėms žinioms bei patirtims
Pasirengę, bet negalintys? Mokytojų mokymo programos reformos politika ir jos prasmės suvokimas ankstyvuoju įgyvendinimo etapu
No full textThis paper explores how history teachers in Zimbabwe interpret the new curriculum policy and how their understanding influenced the implementation of the new reforms. Using a qualitative multiple-case study of history teachers data were collected through document analysis, in-depth interviews and extensive non-participatory lesson observations. Results seem to challenge the traditional view that teachers are naturally resistant to change and are saboteurs who tend to undermine reform proposals. Instead teachers need to be empowered on how to implement the envisaged changes.Šiame straipsnyje dėmesys sutelkiamas į tai, kas vyksta mokytojų protuose, kai jie susiduria su naujos reformos politika. Naudojantis teoriniu mokytojų prasmės suvokimo pagrindu ištirta, kad mokytojams pirmiausia reikia suprasti reformos politiką, ją tinkamai interpretuoti, kad jie galėtų įvertinti naujos politikos vertę ir susidomėtų numatomu mokymo programos pokyčių įgyvendinimu. Jei mokytojams nebus suteikta galimybė suvokti politikos signalų, jie nesirūpins reformomis ir nebenorės įgyvendinti naujų pokyčių savo klasėse. Nors mokytojams iš pradžių nepatiko netikėtas ir atsitiktinis reformos įgyvendinimas, tyrimas nustatė, kad mokytojai jau yra įgyvendinę naujosios programos aspektus ir be papildomo mokymo bei personalo tobulinimo. Gali būti, kad mokytojai yra labiau pasirengę įgyti naujų žinių ir įgūdžių, tačiau yra neatsparūs mokymo programos pokyčiams. Šios išvados paneigia paplitusį mitą, kad mokytojai yra sabotuotojai, kurie kenkia mokymo programos reformoms, kvestionuojančioms jų turimas žinias ir įgūdžius. Keliama prielaida, kad mokytojų žinių ir įgūdžių stoka netrukdo naujos reformos politikos įgyvendinimui, jei tik mokytojai supranta pagerinimų, kuriuos tikisi įgyvendinti, prasmę. Straipsnyje pateikiamos naujos įžvalgos, kaip skatinti pokyčius ankstyvaisiais ir vėlesniais naujos mokymo programos įgyvendinimo etapais Zimbabvėje ar kitose šalyse. Mūsų nuomone, reikia atsisakyti tradicinės prielaidos, kad mokytojų ir mokyklų santykis su mokymo programų pokyčiais yra konservatyvus ir priešiškas. Tolimesniuose tyrimuose reikės išsiaiškinti, kaip mokytojų politikos signalų prasmės suvokimas pasikeitė erdvėje, laike bei skirtingų dalykų srityse
Integruotas probleminis mokymasis ir skaitmeniniai minčių žemėlapiai: mokymosi modelis studentų kūrybiškumui gerinti
No full textThe present study aimed to test the effectiveness of two learning models, namely Problem-Based Learning (PBL) and Integrated Problem-Based Learning and Digital Mind Maps (PBL-DMM) in improving student creativity. This experiment employed a pretest-posttest control group design and involved 103 participants. An essay test was used to evaluate the participants’ creativity. The results showed that both PBL and PBL-DMM had an effect on creativity, yet among these two learning models, PBL-DMM was considered more effective to boost student creativity.Šis tyrimas pagrįstas studentų kūrybiškumo svarba, ypač vykstant šios epochos progresui. Atsižvelgiant į tai, kad Indonezijoje daugumai studentų trūksta kūrybiškumo, būtina rasti sprendimą, kaip pagerinti studentų kūrybiškumą. Kūrybiškumas susideda iš sugebėjimo vystyti įvairias ir unikalias idėjas bei kurti daugybę problemos sprendimų būdų. Kūrybiškumo rodikliai apima originalumą, sklandumą, lankstumą, kruopštumą ir rizikos prisiėmimą. Kūrybiškumas gali būti įgalinamas pasitelkiant probleminį mokymąsi (angl. Problem Based Learning) arba integruojant skaitmeninius minčių žemėlapius (angl. Digital Mind Maps) ir probleminį mokymąsi (angl. Problem Based Learning) (sutr. angl. PBL-DMM). Šiuo tyrimu buvo siekiama patikrinti mokymosi modelio efektyvumą studentų kūrybiškumui gerinti. Atliekant šį eksperimentinį tyrimą, prieš testą ir po testo buvo pasitelkta kontrolinė grupė, kurią sudarė 103 būsimi priešmokyklinio ugdymo pedagogai iš Indonezijos Riau universiteto, Biologijos mokymo katedros. Dalyvių kūrybiškumui įvertinti buvo parengtas kūrybiškumo testas ir balų lentelė. Rezultatai parodė, kad probleminio mokymosi ir integruoto probleminio mokymosi su skaitmeniniais minčių žemėlapiais modeliai turėjo įtaką moksleivių kūrybiškumui. Tiesą sakant, lyginant probleminio mokymosi modelį, integruotas probleminio mokymosi su skaitmeninių minčių žemėlapiais modelis buvo veiksmingesnis mokinių kūrybiškumui gerinti. Abu – probleminio mokymosi modelis ir integruotas probleminio mokymosi su skaitmeninių minčių žemėlapiais modelis – gali būti naudojami klasėje, siekiant skatinti mokinių kūrybiškumą. Todėl rekomenduojama šiuos mokymosi modelius diegti klasėse
Istorinio raštingumo ugdymo turinys Lietuvos ir užsienio šalių teorinėje didaktikoje ir Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose
Get PDFThe article analyses the content of historical literacy and its compliance with the requirements applied to history education in the present-day Core Curriculum for Lower Secondary Education. The proposed new paradigm consistent with the content of the Core Curriculum will contribute to historical literacy as a learning outcome. By referring to the studies by contemporary foreign and Lithuanian researchers of history didactics, Lithuanian and foreign (Australian and Canadian) curricula of history, the article examines the content of historical literacy and presents the comparative analysis of the requirements for historical literacy set out in the Core Curriculum.Straipsnyje analizuojamas istorinio raštingumo turinys ir jo atitiktis šiandieninėse Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose istorijos ugdymui keliamiems reikalavimams. Siūloma nauja paradigma, atitinkanti mokyklinio Bendrųjų ugdymo programų turinį, padės siekti istorinio raštingumo kaip ugdymo(si) rezultato. Remiantis šiuolaikinių užsienio ir Lietuvos istorijos didaktikos tyrėjų darbais, Lietuvos bei užsienio šalių (Australijos ir Kanados) istorijos ugdymo programomis, nagrinėjamas istorinio raštingumo turinys ir pateikiama istorinio raštingumo ugdymo programų reikalavimų lyginamoji analizė
9 klasės matematikos vadovėlio semiotinės charakteristikos
No full textThis study employed the social semiotic method to analyze the 9th grade textbook in Jordan. Through analyzes three texts-related major aspects: intellectual function, interpersonal function, and textual function. The results showed that math is abstract, and assertive, and that math is located in a self-independent realm, with its own mathematical beings and with the existence of an official and far relationship between the book and the student. The math textbook tends to show the students as if they are merely ordered implementers.Matematikos kalba labai svarbi matematikos pamokose ir vadovėliuose. Vis dėlto kalba labai sudėtinga ir kalbos analizės metodai yra nepakankami, kad būtų galima veiksmingai įvertinti matematikos kalbą bei atskleisti jos bruožus matematikos vadovėliuose. Atliekant šį tyrimą buvo panaudotas socialinis semiotinis metodas, kuriuo siekta išanalizuoti 9 klasės matematikos vadovėlį Jordanijos mokiniams. Ši metodologija analizuoja tris su tekstais susijusius aspektus: intelektinę funkciją, tarpasmeninę funkciją ir tekstinę funkciją. Analizuojant intelektinių funkcijų kategorijas buvo naudojamos O’Keffee ir O’Donoghue (2011) išskirtos kategorijos, o tarpasmeninei funkcijos analizei buvo pasirinkti įvardžiai, kurie buvo nagrinėjami tekstuose, t. y. Halliday (1985), Morgan (2006) darbuose. Tekstinei funkcijai analizuoti pasitelktas Shwaikh ir Morgan (2013) darbas. Kiekybinis tyrimo metodas buvo naudojamas apskaičiuoti intelektinės, tarpasmeninės ir tekstinės funkcijos kiekvienos iš t kategorijų dažnius.Rezultatai parodė, kad matematika yra abstrakti, formali, simbolinė ir savimi pagrįsta ir kad matematika egzistuoja kaip nepriklausoma sritis su visais matematiniais bruožais, išlaikanti oficialų ir tolimą ryšį ,,tarp knygos ir mokinio“. Matematikos vadovėlio turinys tarsi linkęs parodyti mokiniams, kad jie tik užsakymų vykdytojai, nekreipiama dėmesio į mokinių pažangą, t. y. perėjimą nuo ankstesnių žinių iki naujų žinių įgijimo. Todėl šiame tyrime raginama parengti tokius matematikos vadovėlius, kurie atskleistų kitokį matematikos įvaizdį, kad mokiniai galėtų efektyviai įsitraukti į mokymosi procesą, kad būtų suteikiama galimybė mąstyti, o ne vien vykdyti mechaniškas užduotis