Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
RINKOS RIZIKOS ĮTAKA AGROVERSLO VERTEI
No full textThe activities of agro enterprises are those referred to the riskiest types of entrepreneurship, because there exists certain dependence on the risks of production activities and market risks, especially marketing risks and price risks, each of the above mentioned has its own specific manifestation and impact on the company value in this sector. The aim of the study is to define methods for assessing the impact of market risks on the agribusiness value. Farmers do not normally pay attention to market risks and do not analyze the types of products that increase their company value. This problem can be solved by using the ABC-analysis of the agricultural product mix, the "sales as a contribution to reimbursement" analysis, the introduction of a restricting system on the use of valuable natural resources, and diversification.
The use of economic and mathematical methods allows us to find a rational production structure of an agricultural enterprise, to calculate the optimal structure of its crop area or an area of a separate group of agricultural crops.Žemės ūkio įmonių veikla yra susijusi su rizikingiausiomis verslininkystės rūšimis, nes egzistuoja tam tikra priklausomybė nuo gamybinės veiklos rizikos ir rinkos rizikos, ypač nuo rinkodaros ir kainų rizikos, kiekviena iš aukščiau paminėtų turi savo specifinį pasireiškimą ir poveikį įmonės vertės šiame sektoriuje. Tyrimo tikslas - apibrėžti rinkos rizikos poveikio agroverslo vertei vertinimo metodus. Ūkininkai paprastai nekreipia dėmesio į rinkos riziką ir neanalizuoja produktų, kurie padidina jų įmonės vertę, rūšių. Ši problema gali būti išspręsta naudojant žemės ūkio produktų asortimento ABC analizę, analizę „pardavimai kaip indėlis į kompensaciją“, įvedant ribojančią vertingų gamtos išteklių naudojimo sistemą ir ją įvairinant.
Taikant ekonominius ir matematinius metodus galima rasti racionalią žemės ūkio įmonės gamybos struktūrą, apskaičiuoti optimalią jos pasėlių ploto arba atskiros žemės ūkio augalų grupės ploto struktūrą
REURBANIZACIJA, KAIP SOCIALINĖS APLINKOS IR EKONOMINIŲ PROBLEMŲ SPRENDIMAS
No full textRelying on the priority of sustainable territorial development as a basis for long-term growth is a time-consuming and strategic approach for the global community. In today's context, it is extremely important to create a sustainable development mechanism without significant additional budgetary costs. The subject of the study is the socio-ecological and economic growth of territorial communities. The research is based on a holistic and synergistic approach in managing the development of socio-economic systems. As a result of the research, it is established that the social and psychological desire of man to harmonize relations with nature is the basis of the mechanism of the long-term development of society. The most systematic and effective tasks of development at the level of the individual and the state are solved in the conditions of the family homestead and family homestead settlements as self-organized structures.Remiantis tvaraus teritorinio vystymosi prioritetu, kaip ilgalaikio augimo pagrindu, reikia daug laiko reikalaujančio ir strateginio požiūrio pasaulinei bendruomenei. Šiandienos kontekste nepaprastai svarbu sukurti tvaraus vystymosi mechanizmą be didelių papildomų biudžeto išlaidų. Tyrimo objektas yra teritorinių bendruomenių socialinis, ekologinis ir ekonominis augimas. Tyrimas grindžiamas holistiniu ir sinergetiniu požiūriu į socialinių ir ekonominių sistemų plėtros valdymą. Tyrimo metu nustatyta, kad socialinis ir psichologinis žmogaus noras suderinti santykius su gamta yra ilgalaikio visuomenės vystymosi mechanizmo pagrindas. Sistemingiausios ir efektyviausios asmens ir valstybės raidos užduotys yra sprendžiamos šeimos sodybos ir šeimos sodybos gyvenviečių, kaip savarankiškai organizuotų struktūrų, sąlygomis
Netinkamas seksualinis elgesys ir smurtas prieš moteris darbo vietose Lietuvoje 1920–1930 m.
No full textAbstract. Tis article discusses violence against women at work in 1930s Lithuania. Critical analysis and interpretation of primary historical sources (archival documents and workers’ press) illustrate the main forms of violence experienced by women in the workplace, i.e. bullying and sexual harrassment, and show the impact of a negative workplace environment on women’s lives and society in general. A short case study of one factory in Kaunas, which was the temporary capital of Lithuania at that time, will help to gain a deeper knowledge of sexual harassment and other violent acts at work, and will also show how these issues were dealt with in interwar Lithuania.Anotacija. Šiame straipsnyje žvelgiama į XX a. 4 dešimtmečio Lietuvoje pasitaikiusį smurtą prieš moteris darbo vietoje. Kritinė pirminių šaltinių (archyvinių dokumentų ir darbininkiškosios spaudos straipsnių) analizė bei literatūros šia tema apžvalga leido pristatyti pagrindines smurto prieš moteris formas, paplitusias darbo vietose (panieka ir seksualinis priekabiavimas) ir parodyti, kokią neigiamą įtaką šie veiksmai darė tiek darbo vietos aplinkai, tiek asmeniniam moterų gyvenimui bei iš esmės visai to meto visuomenei. Išsamesnė vieno įvykio Kauno fabrike studija įgalino išsamiau susipažinti su smurtą ir priekabiavimą darbo vietoje patyrusių moterų išgyvenimais ir leido pateikti pavyzdį, kaip su tokiais atvejais buvo tvarkomasi tiriamojo laikotarpio Lietuvoje
Leisk man papasakoti tau: „tylių knygų“ patirtis ankstyvojo raštingumo kontekste
No full textThis paper focuses on an experiment with Silent Books with 27 Spanish kindergarten children. Through a qualitative ethnographic methodology based on a multimodal analysis, we study the response to the self-managed reading of Silent Books given by a class group and, specifically, by five students, both in the classroom and at home. The analysis of the results highlights a drastic increase in the motivation towards books and the activation of a series of cognitive precursors.Ankstyvasis raštingumas yra vienas iš svarbiausių kalbos įgūdžių ugdymo ankstyvojoje vaikystėje tyrimų aspektų. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama vaikų skaitymo motyvacijai mokykloje ir šeimoje bei „tylių knygų“ (angl. Silent Books) – paveikslėlių knygų be teksto – eksperimentui, kuris buvo atliktas su 27 darželio vaikais iš Sevilijos (Ispanija). Taikydami kokybinę etnografijos metodologiją, paremtą multimodaline analize (Kress & Van Leeuwen, 2001), mes nagrinėjame grupei, sudarytai iš penkių mokinių, duotų „tylių knygų“ savarankišką skaitymą klasėje ir namuose. Pagrindinis tyrimo tikslas yra stebėti, ar „tylių knygų“ naudojimas gali paskatinti aktyvesnį vaikų dalyvavimą tiek klasėje, tiek jų šeimoje. Dėl šios priežasties tyrimas vykdomas ir analizuojami jo rezultatai pristatant „tylias knygas“ darželio ugdymo centre.Tyrimo rezultatų analizė atskleidžia ne tik staigų motyvacijos į knygą, kaip objektą, padidėjimą, bet taip pat daugelio kognityvinių funkcijų, susijusių su ypatingu dėmesiu žodinei kalbos plėtrai, suaktyvėjimą.Mūsų tyrimo išvados rodo poreikį skatinti savarankišką ikonografinį skaitymą kūdikiams, kaip skaitymo veiksmą ir kaip veiksmingą įrankį susiduriant su naujomis XXI amžiaus rašymo bei skaitymo formomis
Bendrojo ugdymo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo sėkmę lemiantys veiksniai: Lietuvos atvejis
Full text linkThe self-evaluation of the quality of activities in general education schools in Lithuania was started in 2002. A number of scientific studies have been carried out during the process of design and application of quality self-evaluation tools; however, research showed that the essence of quality self-evaluation processes was not always understood. Meanwhile, there are examples of good practice in Lithuania that have been identified with an external quality evaluation of the schools. Therefore, this article addresses to the problem of the factors that determine the success of self-evaluation of quality in general education schools. The article is based on a case study strategy. Classical and content analysis methods were used to process the research data. The study concludes that the key factors of the success of quality self-evaluation in schools consist of a well-organized self-evaluation process, timely use of self-evaluation data, and an impact on organizational development in response to change challenges. Factors identified with the study are related to clear management decisions related to planning, responsible involvement of all community members, and integration of internal processes focusing on the challenges of educational process change. This helps to clearly understand the mission of the organization, and also provides a great foundation for the leadership of every member of the community and contributes to the development of their professional competencies.Straipsnyje, taikant atvejo tyrimo strategiją, nagrinėjama problema - kokie veiksniai lemia bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo sėkmę, nes mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad ne visuomet veiklos kokybės įsivertinimo proceso esmė yra suvokiama, neretai bendrojo ugdymo mokyklose veiklos atliekamos formaliai, neįsigilinant į prasmę. Lietuvoje atliekami bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimai rodo, kad Lietuvoje yra skleistinos patirties.
Atlikus tyrimą formuluojamos išvados, kad pagrindiniai bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo sėkmę lemiantys veiksniai yra tikslingas ir aiškiai organizuotas įsivertinimo procesas, prasmingas ir savalaikis įsivertinimo metu gautų duomenų įvairiapusis panaudojimas, siekis daryti poveikį organizacijos vystymuisi atliepiant kaitos iššūkius.
Adapted subsurface water solutions across continents
Full text linkTemporary water scarcity and saltwater intrusion in coastal aquifers are problems which are common in various parts of the world and can be addressed by subsurface water solutions (SWS). SWS comprise of various intelligent well and sensor configurations for different hydrogeological aquifer conditions. They can be combined for aquifer storage, (treatment), and recovery (AS(T)R), managed aquifer recharge (MAR), and various water reuse options including rainwater harvesting or treated waste water usage. To date, pilot SWS are implemented in the Netherlands, where they demonstrate highly beneficial applications for the above-mentioned purposes. This report presents the technology transfer to other coastal regions by utilising a participatory co-design approach with key stakeholders and institutions. The methodology developed mainly consists of two missions, which were applied to four target regions: Brazil, Mexico, Vietnam, and Cyprus. In these regions stakeholders were identified, framework conditions were assessed, and public events and project development workshops were conducted aiming to adapt the technology and implementation approach to the specific local requirements. General drivers and barriers were identified for institutional, political, legal, and socio-economic aspects. The report provides an outline of general implementation concepts, region-specific prerequisites, and ideas for follow-up projects
Teisės kaip idealai ir kaip teisingumo reikalavimai
Full text linkŠiame straipsnyje siekiama atskleisti, kokį poveikį žmogaus teisių teorijai bei praktikai daro paplitusi žmogaus teisių kaip idealų samprata. Žmogaus teisių kaip idealų samprata yra tvirtai įsitvirtinusi vyraujančiame politiniame ir teisiniame diskurse. Šios sampratos ištakos glūdi moderniosios politinės teorijos postulatuose bei pirmuosiuose žmogaus teises įtvirtinusiuose politiniuose dokumentuose. Žmogaus teisių kaip teisinių bei politinių idealų samprata yra grindžiama ir žmogaus teisių kaip svarbiausių vertybių statusu šiuolaikinėje liberalioje demokratinėje valstybėje. Nepaisant žmogaus teisių kaip idealų, kuriuos šiuolaikinė valstybė turi siekti įgyvendinti kuo platesne apimtimi, sampratos patrauklumo, tokia samprata yra problematiška teoriniu bei praktinio įgyvendinimo požiūriu. Straipsnyje, remiantis Hohfeld bei Tasioulas įžvalgomis, parodoma, kad žmogaus teisės gali realiai funkcionuoti tik kaip normatyvinės teisės generuojančios apibrėžtas pareigas. Realiai egzistuojančioms teisės normoms, skirtingai nei idealams, yra būdingas apibrėžtumas. Kai teisės yra atsiejamos nuo koreliuojančių apibrėžtų pareigų, jos ne tik netenka apibrėžtumo, bet taip pat ir moralinio svorio. Dėl šių priežasčių teisių kaip idealų samprata komplikuoja vyraujančio proporcingumo testo, kuris taikomas siekiant pagrįsti žmogaus teisių ir viešojo intereso pusiausvyros taikymą. Straipsnyje argumentuojama, kad žmogaus teisių klasikinę sampratą daug geriau atspindi ne teisių kaip idealų, bet teisių kaip teisingumo reikalavimų samprata. Taip yra todėl, kad dėl Hohfeld nurodytų fundamentalių sąryšių, siejančių teisių egzistavimą su pareigų egzistavimu, teisingumo reikalavimai yra integrali žmogaus teisių sampratos dalis. Žmogaus teisių kaip teisingumo reikalavimų, generuojančių moraliniu ir teisiniu požiūriu pateisinamas pareigas teisės subjektams, samprata padeda racionaliai paaiškinti bei pagrįsti žmogaus teisių svarbą, jų apimtį ir jų santykį su viešuoju interesu. Kartu žmogaus teisių kaip teisingumo reikalavimų samprata išlaisvina žmogaus teises nuo jų pajungimo ideologiniams bei grupiniams interesams. Tokia samprata taip pat išsaugo klasikinei žmogaus teisių sampratai būdingą moralinį svorį. Galiausiai, žmogaus teisių kaip teisingumo reikalavimų samprata sudaro prielaidas didesniam objektyvumui, siekiant teisingos žmogaus teisių ir viešojo intereso pusiausvyros. Todėl žmogaus teises teoriniu ir praktiniu požiūriu yra tikslinga traktuoti ne kaip idealus, bet kaip sąlygas reikalingas teisingumo idealo įgyvendinimui visuomenėje
Ar tarptautinėje teisėje turi būti suteikiama teisė į gynybinę secesiją?
No full textPurpose of this article is to determine whether the right to remedial secession exists under the contemporary international law. This question is relevant because intense legal debates concerning an existence of this right has not come to conclusion. Moreover, it is important to answer this question because of a vast number of separatist movements worldwide that base their claim for independence on self-determination and the concept of remedial right to secede. In order to answer the question whether the right to remedial secession exists under the contemporary international law relevant judicial decisions, state practice and opinio juris were analysed.
It was concluded that there is no remedial right to secede under the contemporary international law. First, it was determined that international community is reluctant to recognise unilateral attempts of secession. Therefore, consent of parent state is still considered to be an important factor for acceptance of new states. Secondly, there was no single instance of acceptance of entitlement to remedial secession in state practice. Also, there is a split in states opinio juris concerning an existence of remedial right to secede. Furthermore, there is no strong and united opinio juris supporting this notion. Accordingly, weak opinio juris and lack of practical implementation show that remedial secession cannot be considered as a part of the binding international law.Šios publikacijos tikslas yra nustatyti ar tarptautinėje teisėje egzistuoja teisė į gynybinę secesiją. Tautų apsisprendimo principas yra svarbi modernios tarptautinės teisės dalis. Ši teisė įtvirtinta įvairiose tarptautiniuose dokumentuose, tarp jų ir Jungtinių Tautų Chartijoje. Jos svarbą ir erga omnes statusą yra pabrėžęs Tarptautinis Teisingumo Teismas. Dažnai teigiama, jog post-koloniniame pasaulyje ši teisė turėtų būti įgyvendinama valstybės viduje. Nepaisant to, egzistuoja gynybinės secesijos teorija, kuri teigia, jog tauta, negalinti įgyvendinti savo tautos apsisprendimo teisės valstybės viduje, turi teisę į vienašalį atsiskyrimą iš suverenios valstybės. Ši teorija turi didelį palaikymą tarp teisės mokslininkų. Nepaisant to, teisės į gynybinę secesiją egzistavimas jau ilgai yra išsamių teisinių ginčų objektas. Šios doktrinos kritikai dažnai pabrėžia, jog tokios teisės egzistavimas pažeistų šalies teritorinio vientisumo principą ir taip sugriautų valstybių ir teisinės tvarkos status quo. Taip pat pabrėžiama, jog ši teorija nesiremia jokia konkrečia šalių praktika. Tačiau autoriai, palaikantys gynybinės secesijos egzistavimą, dažnai nurodo įvairius atvejus, kai žmogaus teisės pažeidimus patyrusių tautų nepriklausomybės siekis buvo gausiai palaikomas tarptautinės bendruomenės. Teisės mokslininkai vis dar nepadarėišvados ir vis dar nenustate, ar tokia teisė egzistuoja. Šio darbo aktualumui svarbu tai, jog pasaulyje yra daugybė separatistinių judėjimų, kurie dažnai remiasi tautų apsisprendimo principu ir būtent gynybinės secesijos doktrina.
Atlikus tyrimą, į klausimą, ar gynybinė secesija egzistuoja tarptautinėje teisėje, atsakyta neigiamai. Pirmiausia, atlikus teismų praktikos, šalių praktikos ir opinio juris analizę buvo nustatyta, jog nėra nei vieno atvejo, kad gynybinė secesija būtų pripažinta tarptautinės bendruomenės ir įgyvendinta praktikoje. Darbo metu buvo išanalizuoti Bangladešo, Kroatijos, Kosovo atvejai, kurie yra dažnai laikomi kaip gynybinės secesijos pasireiškimas praktikoje. Nežiūrint to, jog visose šiose situacijose su įvairiais žmogaus teisių pažeidimais susidūrusiai grupei buvo suteikta teisė į nepriklausomybę, panašu, kad tai buvo padaryta ne dėl jos teisės į gynybinę secesiją egzistavimo, bet dėl faktinių ir politinių aplinkybių. Nėra jokio įrodymo, jog tarptautinė bendruomenė, palaikydama šių šalių nepriklausomybes, rėmėsi gynybinės secesijos doktrina. Dar daugiau, panašu, kad Kosovo atveju tarptautinė bendruomenė siekė nesukurti precedento ir, pabrėždama išskirtines šios situacijos aplinkybes, siekė atgrasinti kitus panašius judėjimus. Taip pat, opinio juris, palaikantis gynybinės secesijos egzistavimą, yra nepakankamai stiprus ir vieningas. Nepaisant to, jog tokio opinio juris galima rasti įvairiuose teismų sprendimuose, kuriuose yra nurodoma gynybinės secesijos galimybė, taip pat dalis šalių išreiškė palaikymą tokios teisės egzistavimui Kosovo bylos nagrinėjimo metu Tarptautiniame Teisingumo Teisme, negalima ignoruoti grupės šalių, kurios Kosovo bylos nagrinėjimo metu atmetė tokios teisės egzistavimą. Taigi, akivaizdu, jog Kosovo bylos nagrinėjimo metu išreikšta šalių opinio juris yra per daug susiskaldžiusi, kad rodytų vieningos ir stiprios opinio juris palaikančios gynybinę secesiją egzistavimą.
Taip pat, reikėtų pažymėti, kad šalies, nuo kurios yra atsiskiriama, sutikimo egzistavimas vis dar išlieka svarbiu faktoriumi pripažįstant naują valstybę. Galima teigti, jog tarptautinė bendruomenė yra nelinkusi pripažinti vienašalių secesijos atvejų. Tai akivaizdu Kosovo atveju, kuris nepaisant to, jog sulaukė didelio tarptautinės bendruomenės palaikymo, vis dar yra nepripažintas didelio skaičiaus valstybių ir nepriimtas į Jungtines Tautas.
Atsižvelgus į teismų praktikos, šalių praktikos ir opinio juris analizę galima teigti, jog tarptautinė teisė nepripažįsta teisės į gynybinę secesiją egzistavimo. Ši išvada remiasi tuo, kad opinio juris šiuo klausimu yra nepakankamai stiprus ir vieningas. Taip pat šios teisės egzistavimas yra neįrodytas šalių praktikoje. Netgi ir taikant labiau progresyvų paprotinės teisės nustatymo metodą, kuriame stiprios opinio juris egzistavimas gali kompensuoti šalių praktikos trūkumą, išvados lieka tos pačios. Kaip ir minėta anksčiau, opinio juris šiuo klausimu yra per daug nevieningas, kad galėtų įrodyti teisės į gynybinę secesiją egzistavimą.
Šiuo metu vienašalių secesijos bandymų sėkmė priklauso nuo tarptautinės bendruomenės politinių sprendimų. Todėl dažnai tokiais atvejais svarbesni tampa politiniai išskaičiavimai, o ne moraliniai ar teisiniai faktoriai. Tokia teisinė nežinomybė tik skatina separatistinių konfliktų augimą pasaulyje. Todėl, rekomenduotina, jog tarptautinė bendruomenė susitartų dėl gynybinės secesijos egzistavimo ir galimų gairių, kurios padėtų nustatyti tokių atvejų atitikimą teisei. Šiomis gairėmis tarptautinė bendruomenė galėtų vadovautis prieš suteikdama pripažinimą naujai atsiskyrusioms valstybėms. Tokia situacija galėtų suteikti daugiau teisinio tikrumo ir padėtų stabilizuoti situaciją tarptautinėje bendruomenėje. Gairės turėtų atitikti dažniausiai doktrinoje sutinkamus reikalavimus, keliamus gynybinei secesijai. Pirmiausia teisės turėtojas turėtų būti objektyviai ir subjektyviai išsiskirianti grupė, sudaranti daugumą atskiroje teritorijoje. Antra, tautai turėtų būtų užkirstas kelias išreikšti savo apsisprendimą valstybės viduje ir tauta turėtų patirti pastovius ir rimtus žmogaus teisių pažeidimus. Trečia, visos kitos priemonės išspręsti konfliktą būtų išnaudotos. Taip pat galima teigti, jog papildoma sąlyga galėtų būti atsiskyrusioje šalyje gyvenančių mažumų teisių užtikrinimas