Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas: tarptautiniai standartai, finansiniai tyrimai ir teismų praktika
Full text linkMoney laundering – is a complicate process, the primary aim of which is provision of visually legitimate origin to the property acquired in criminal manner or suppression of property origin. Primary aim of any money laundering operation is dual: first, it is strived to conceal the crimes, from which the income comes, i.e. predicate crimes, and when it is succeeded to do that, criminals strive to ensure that it would be possible to use this income at their own discretion. Criminal responsibility for legalization of money or property acquired in criminal manner, or otherwise called money laundering, in Lithuania is stipulated by an article 216. In this article, the author analyses the features of money laundering contents; the problems that arise upon establishment or evaluation of one or the other money laundering features are analysed. In order to unfold and explain thoroughly the features of money laundering, the article also examines international and European legal acts, by which the states undertake to criminalize money laundering, stipulate strict prevention measures of money laundering, also other international instruments intended to fight money laundering. Eventually, the author seeks to establish and evaluate whether the features of money laundering contents consolidated in legal acts of the Republic of Lithuania correspond to the compulsory provisions of international legal acts, especially of the European Union. Countries (and Lithuania too) should identify, assess and understand the money laundering and terrorist financing risks for the country, and should take action, including designating an authority or mechanism to coordinate actions to assess risks, and apply resources, aimed at ensuring the risks are mitigated effectively. There are relatively few criminal cases in Lithuanian case law for the legalization of property acquired in a criminal way. The most difficult problem to prove this crime - is to prove the criminal origin of moneyStraipsnyje analizuojami kovos su nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu tarptautiniai standartai, vertinama ES valstybių politika, siekiant atpažinti, suprasti, mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir užkirsti jai kelią. Autorius gilinasi ir į finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specifiką atliekant finansinius tyrimus, siekiant surasti ir paimti turtą, kuris įgytas iš nusikaltimų darymo, kuris yra turtinė nauda, turinti turtinę išraišką, vertę. Taip pat apžvelgiama aktualesnė Lietuvos teismų praktika, susijusi su nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo kvalifikavimu
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės egzuliantų Smolensko vaivadijos seimelių vietos lokalizavimo problema 1667–1794 m
No full textAnnotation. Te article discusses the problem of localization of the Smolensk and Starodub sejmiks-in-exile of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) in the period 1667–1794. Based not only on the Constitutions of the Seimas of the Polish-Lithuanian Commonwealth, but also on the systematic use of documents of the Sejmiks-in-exile, were analyzed the ends of the 17th century projects for the establishment of the Smolensk Voivodeship ofce and premises for the activities of the sejmiks in the territory of Vilnius Lower Castle, were localized places of the 18th century sessions of the sejmiks (Bernardine Church and Monastery in Vilnius, Carmelite Monastery in Vilnius, parish churches in Alytus and Žiežmariai, etc.) and were determined places of non-traditional activity (in the Palace of the Supreme Tribunal of the GDL). Te research used descriptive and comparative research methods, taking into account the theoretical discourse used in archeology of law and local research.Anotacija. Straipsnyje aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) egzuliantų, arba vadinamųjų politinių tremtinių, bajoriškosios savivaldos institucijos Smolensko ir Starodubo seimelių vietos lokalizavimo problema 1667–1794 m. laikotarpiu. Remiantis ne tik Abiejų Tautų Respublikos seimo konstitucijomis, bet ir sistemiškai panaudojant egzuliantų seimelių dokumentus, analizuojami XVII a. pabaigos projektai Smolensko vaivadijos kanceliarijąir seimelių veiklai skirtas patalpas įrengti Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, lokalizuojamos vietos, kuriose XVIII a. buvo įteisinti ir vykdavo seimelių posėdžiai (Vilniuje – Bernardinų bažnyčia ir vienuolynas, Basųjų karmelitų vienuolynas, Alytuje ir Žiežmariuose – parapinės bažnyčios ir kt.), nustatomos netradicinės veiklos vietos (LDK vyriausiojo tribunolo rūmai) ir jų pasirinkimo aplinkybės. Atliekant tyrimą buvo taikomi aprašomasis ir lyginamasis (komparatyvistinis) tyrimų metodai, atsižvelgta į teisės archeologijoje ir lokaliuose tyrimuose taikomą teorinį diskursą
Bendrojo ugdymo mokykla: eutrofikacijos
No full textA general education school has been facing numerous problems: learning outcomes of school students have been deteriorating, the quality of its activity has been doubted, etc. It remains unclear if the school is still stuck in the past and if it is ready to answer the future needs and expectations. The changes caused by the fourth industrial revolution in the society as well as at school are inevitable. It appears that the school activity (educational in particular) may become inefficient and swampy due to external impact (anthropogenic factors). Therefore, the article analyses the school as a system revealing its similarity to the eco-system simultaneously emphasising its features. The emergence of school as a swamp (one of eco-systems) is shown. To achieve this goal the process of eutrophication is analysed. It is emphasised that eutrophication of every eco-system is unique not excluding that of school. Moreover, its results are not well-defined either: processes may change due to internal and external factors, transformations, etc. Three phases (oligotrophic, mesotrophic or eutrophic ones) distinguished in eutrophication of water bodes are analysed emphasising their similarities with the processes and transformations occurring at school. Attention is also drawn to the possibilities of managing this process (laying more emphasis on the school culture and development of school model that meets the needs and expectations of future). Taking into account the fact that all the features of eutrophication possess their certain specificities and are interrelated, it is essential to identify processes and transformations occurring at school. This will contribute to establishing the beginning of eutrophication or its certain phase already as well as reasons for eutrophication and its vectors of movement. This will make it possible to control the process targeting at the future perspective.Bendrojo ugdymo mokykla nestokoja problemų – menkėja nemažos dalies mokinių mokymosi pasiekimai, jos veiklos kokybė kelia abejonių ir pan. Lieka neaišku, ar ji nėra įstrigusi praeityje ir ar atliepia ateities poreikius bei lūkesčius, juk dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos poveikio pokyčiai visuomenėje, tad ir mokykloje, neišvengiami. Susidaro įspūdis, kad mokyklos veikla (ypač ugdomoji) dėl didelio išorės poveikio (antropogeninių veiksnių) darosi neefektyvi, ji klimpsta. Tad straipsnyje mokykla nagrinėjama kaip sistema, parodant jos ir ekosistemos panašumą, akcentuojant jos požymius. Atskleidžiama mokyklos kaip vienos iš ekosistemų – pelkės – galimas atsiradimas. Straipsnyje nagrinėjama eutrofikacija. Akcentuojama, kad kiekvienos ekosistemos eutrofikacija yra savita, tad ir mokyklos taip pat. Be to, ne visada aiškus ir jos rezultatas – procesai gali keistis dėl vidinių ir išorinių veiksnių, kismų ir t. t. Tuo tikslu nagrinėjami vandens telkinių pelkėjime išskiriami trys etapai: oligotropija, mezotropija ir eutropija, akcentuojant jų panašumus su mokykloje vykstančiais vyksmais ir kismais. Taip pat atkreipiamas dėmesys į šio proceso suvaldymo galimybes (daugiau akcentuojant mokyklos kultūrą ir mokyklos modelio, atliepiančio ateities poreikius ir lūkesčius, kūrimą). Turint omenyje, kad kiekvienas eutrofikacijos etapų pasižymi tam tikru savitumu ir yra tarpusavyje susiję, dera, identifikavus mokyklos vyksmus ir kismus, nustatyti eutrofikacijos proceso pradžią ar jau net etapą, jo gylį, aprėptį, kilimo priežastis, judėjimo vektorius ir šį procesą suvaldyti, nukreipiant mokyklos vyksmus ir kismus į mokyklos ar kitos potencialios galimybės, atliepiančios ateities (ne)prognozuojamus poreikius ir galimybes, mokymuisi kūrimą
Rašanti žmona: estetiniai ir socialiniai savistabos aspektai moterų dienoraščiuose
No full textThe focus of the article1 is to look at diaries kept by women before WWII who were wives of popular and/or important men of the time. The two authors and their diaries I use for a case study have in common the fact that the husbands were in some way ideological leaders of their time while the diaries show differences in structure, regularity, and message. Marija Eglīte (1878–1926) was the wife and a muse of the poet Viktors Eglītis, who in the early 20th century aggressively introduced modernist and decadent poetics to Latvia. Lidija Gulbe (1899–?), the wife of the poet Fridrihs Gulbis, was also a modernist but part of a later sort of modernism that formed in the 1920s and 1930s, when a group of young artists and writers established a society and a journal entitled “Green Crow” (Zaļā Vārna). The time period which is essential because of great social and political changes (modernization, Europeanization, WWI, the establishment of an independent state, etc.) is mostly reflected through the eyes and autobiographical narratives written by males but most of the women’s diaries as testimonies are not yet transcribed and published, although there are some important initiatives and situation changes coming about in Latvia.Straipsnyje susitelkiama į moterų – to meto žymių vyrų žmonų – dienoraščius, rašytus prieš Antrąjį pasaulinį karą. Atliekama dviejų autorių, tuometės Latvijos visuomeninių lyderių žmonų, dienoraščių analizė, nes tiek jų struktūra, tiek rašymo reguliarumas ir turinys skiriasi. Marija Eglīte (1878–1926) buvo poeto Viktoro Eglīčio, žinomo modernizmo ir dekadentinės poetikos pradininko Latvijoje, žmona bei mūza. Lidija Gulbe (1899–?) – poeto Fridriho Gulbio, kiek vėlyvesnio modernisto, žmona. XX amžiaus trečiame dešimtmetyje grupė jaunų menininkų ir rašytojų įkūrė bendriją ir žurnalą, pavadintą „Žalia varna“ (lat. Zaļā Vārna). Jų gyventas laikas buvo svarbus dėl socialinių ir politinių permainų (modernizacija, europeizacija, Pirmasis pasaulinis karas, nepriklausomos valstybės įkūrimas ir kt.), tai atsispindi autobiografiniuose vyrų pasakojimuose, bet moterų dienoraščiai iki šiol nėra publikuoti. Tačiau paminėtina, kad šiuo metu jau atsiranda iniciatyvų ir padėtis Latvijoje keičiasi
Sociokultūrinis lituanizavimas Kauno tautinių mažumų gimnazijose 1926–1940 m
Full text linkIn this article sociocultural lituanization in gymnasiums of national minorities in Kaunas in 1926–1940 is analysed as well as teaching (learning) of subjects of Lithuanian language and literature, History of Lithuania and its results are discussed. The attitude of gymnasiums’ communities for the lithuanization of the pupils is evaluated. The study found that in 1926–1940 the pupils’ skills of the Lithuanian language and literature and the History of Lithuania improved, but the desired level of Ministry of Education wasn’t reached. Jewish and Russian gymnasiums were more favorable for the lithuanization; however, Polish and German gymnasiums were less favorable.Straipsnyje nagrinėjamas sociokultūrinis lituanizavimas Kauno tautinių mažumų gimnazijose 1926–1940 m. Aptariamas lietuvių kalbos ir literatūros bei Lietuvos istorijos dalykų mokymas(is) ir gimnazistų pasiekimai, įvertinama gimnazijų bendruomenių pozicija mokinių lituanizavimo atžvilgiu. Tyrimo metu nustatyta, kad 1926–1940 m. gimnazistų lietuvių kalbos ir literatūros bei Lietuvos istorijos žinios gerėjo, tačiau Švietimo ministerijos pageidauto lygio nepasiekė. Palankesnės lituanizuoti buvo žydų ir rusų gimnazijos, ne tokios palankios – lenkų ir vokiečių gimnazijos
KONKURENCINGUMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO TVARKA UKRAINOS AGRARINIAM SEKTORIUI
No full textThe article defines the sequence of assessing the competitiveness factors of the agricultural sector (economic, international, political and legal, technological, social and natural climatic). The scientific approaches to the formation of the mechanism of the strategy realization of ensuring the competitiveness of the agrarian sector of Ukraine are substantiated. In the internal environment of such a mechanism is an interconnected complex of basic components and subordinate elements that reflect the specifics of modern market concepts in agricultural production aimed at ensuring the effective development of the agricultural sector and ensuring food security of the country. An integrated system for managing the competitiveness of the agricultural sector contributes to economic activities, improving product quality and ensuring food security
METODOLOGINIS POŽIŪRIS Į ŽEMĖS ŪKIO VERSLO SISTEMOS LANKSTUMO VERTINIMĄ
No full textAgricultural business depends not only on financial and economic factors, but also on natural and climatic conditions, which necessitates continuous development, which is based on adaptation to unpredictable and random conditions of the internal and external environment. The goal is to develop a methodological approach to assessing agricultural business system flexibility, which will provide an opportunity to study the ability of agricultural producers of various sizes to adapt to unpredictable changes, taking into account the internal and external environment. On the basis of a comparative analysis of modern approaches to the definition of flexibility, a definition of the concept of “flexibility of business systems” is proposed. The method of evaluation of agricultural business system flexibility has been developed that includes operational, structural, and strategic flexibility.Agricultural business depends not only on financial and economic factors, but also on natural and climatic conditions, which necessitates continuous development, which is based on adaptation to unpredictable and random conditions of the internal and external environment. The goal is to develop a methodological approach to assessing agricultural business system flexibility, which will provide an opportunity to study the ability of agricultural producers of various sizes to adapt to unpredictable changes, taking into account the internal and external environment. On the basis of a comparative analysis of modern approaches to the definition of flexibility, a definition of the concept of “flexibility of business systems” is proposed. The method of evaluation of agricultural business system flexibility has been developed that includes operational, structural, and strategic flexibility