Vytautas Magnus University e-Journals
Not a member yet
556 research outputs found
Sort by
ŽMONIŲ KAPITALO VALDYMAS ĮMONĖS EKONOMINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO KONTEKSTE
No full textThe most significant resource of the modern economy, which is being formed in the leading countries of economic development, is human capital. The main goal of the article is to study the process of managing the formation of human capital as the basis of the national economy and ensuring the economic security of the enterprise. The basic components of human capital are determined on the basis of the analysis. It is established that the basic component is knowledge that affects others and in modern conditions of development of the national economy and determines the process of development of human capital. At the same time, the process of forming knowledge, in accordance with the principles of the functioning of the knowledge economy, is associated with the availability and possibility of obtaining information. The results of the study allowed us to develop a model for the formation of human capital and to form a mechanism for ensuring the economic security of the enterprise through management of the formation of human capital.Pagrindinis straipsnio tikslas - ištirti žmogiškojo kapitalo formavimo, kaip šalies ekonomikos pagrindų, formavimo procesą ir užtikrinti įmonės ekonominį saugumą. Straipsnio tikslas - ištirti žmogiškojo kapitalo formavimo, kaip šalies ekonomikos pagrindų, formavimo procesą ir užtikrinti įmonės ekonominį saugumą. Tyrimo objektas yra žmogiškasis kapitalas, įmonės ekonominio saugumo sistema. Norėdami nustatyti ir pagrįsti savo tyrimus, taikėme šiuos metodus: indukcija ir dedukcija, palyginimas ir susisteminimas - tiriant esmines žmogiškojo kapitalo savybes ir pagrindinius jo komponentus; sintezė ir analizė - pagrįsti žmogiškojo kapitalo valdymo modelio formavimo poreikį ekonominio saugumo užtikrinimo sąlygomis; morfologinė analizė - apibūdinti pagrindinius žmogiškojo kapitalo valdymo sistemos komponentus; grafinis - vizualiam teorinės ir metodinės medžiagos vaizdavimui; abstraktus-loginis - teoriniams apibendrinimams ir tyrimo išvadoms. Tyrimo rezultatai leido sukurti žmogiškojo kapitalo formavimo modelį ir suformuoti mechanizmą, užtikrinantį įmonės ekonominį saugumą, valdant žmogiškojo kapitalo formavimą
QUALITY OF UNIVERSITY MANAGEMENT AND ITS IMPACT ON THE LOCAL COMMUNITY
Full text linkHigher education is broadly recognized as one of the most significant components of modern social and economic development. The quality of education at a university depends on factors such as how the university is managed, how effective the management decisions are, and what consequences they have for the advancement of society. While the consequences have numerous hardly equitable aspects, this article hypothesizes that it is possible to build a synthetic model for the assessment of university management, that takes into account a full range of existing quantitative and qualitative effects. The study aims to identify the relationship between the quality of management and the performance variables needed to build the model. The research methodology includes the application of econometric analysis for the formation, ranking, and determination of point values of a balanced scorecard (BSC). Finally, the findings of this research led to the creation of a workable model that allows both direct and reverse translation of a quantitative management assessment into a qualitative (verbal) one. Further, the verification using the available empirical data confirmed the model’s validity. We would thus recommend this model for solving a whole range of university management issues, especially in areas with predominant ripple and indirect effects, i.e., in the interaction of higher education entities with regional and local communities.  
Studentų akademinės motyvacijos pokyčiai ir jų sąsajos su akademiniais pasiekimais, pasitenkinimu studijomis bei psichologine gerove
Full text linkOne of the most important psychological factors related to the success of studies is the students’ academic motivation. This study examined one-year changes in academic motivation, students’ satisfaction, and psychological well-being. Three hypotheses formulated: (1) Students’ motivation will decrease over the year, but it will be possible to distinguish the groups of students that will have different changes of motivation. (2) The decrease in intrinsic motivation will be associated with lower academic achievement and lower satisfaction with studies. (3) The decrease in intrinsicmotivation will be associated with lower psychological well-being.The first measurement performed during the spring semester, the second performed 12 ± 1 months later. 232 fully completed two-measurement questionnaires were selected for the analysis. The sample included 52 men and 180 women. The Student Academic Motivation Scale (SAMS-21) was used to assess academic motivation, and the Lithuanian Psychological Well-being Scale for Young People (LPGS-J) was used to measure psychological well-being. It was found that during one-year academic motivation decreased and it showed very large individual differences.Changes in academic motivation, students’ satisfaction, and psychological well-being are interrelated, and changes in motivation allow one to predict study satisfaction and psychological well-being. The assumption that changes in motivation would predict students’ academic achievement not confirmed.Straipsnyje pristatomi studentų akademinės motyvacijos, pasitenkinimo studijomis ir psichologinės gerovės pokyčiai vienerių metų laikotarpiu. Per metus akademinė motyvacija pablogėjo, o jos pokyčiai pasižymėjo labai dideliais individualiais skirtumais. Akademinės motyvacijos, pasitenkinimo studijomis ir psichologinės gerovės pokyčiai yra tarpusavyje susiję. Motyvacijos pokyčiai leidžia prognozuoti pasitenkinimą studijomis ir psichologinę gerovę, tačiau nėra susiję su akademiniais pasiekimais
Lietuvos šaulių sąjunga ir Ukrainos radikalusis išlaisvinimo judėjimas ukrainietiškoje istoriografjoje
No full textAbstract. Tte interwar years became a period of active struggle for the restoration of statehood in Ukraine. Te mission to revive the state in a revolutionary way was undertaken by the military circles of the Ukrainian emigration who found themselves outside the homeland after the defeat in the War of Independence of 1917–1921. Lithuania was the country that responded most actively to helping the Ukrainian movement. Support was provided mainly through theparamilitary Lithuanian Riflemen’s Union and public organizations associated with the Riflemen’s Union. Tis article provides a historiographical review of the scientifc massif that was created by Ukrainian science in the context of studying the problems of establishing and developing relations between the Ukrainian liberation movement and Lithuania through the connecting role of the Union of Riflemen. The work reflects and analyzes studies on this issue, divided intotwo conditional periods: 1) works published outside Ukraine, in a chronological interval from the end of World War II to the restoration of the Ukrainian state in 1991, the authors, who were mainly participants Ukrainian liberation movement; 2) studies on the problem, published in Ukraine afer 1991.Anotacija. Tarpukario periodas buvo pažymėtas aktyvios ukrainiečių kovos už Ukrainos nepriklausomybę. Po pralaimėto 1917–1921 m. Ukrainos Nepriklausomybės karo emigracijoje atsidūrusi buvusi Ukrainos karininkija prisiėmė sau misiją – atkurti Ukrainos valstybę revoliuciniu, sukilimo būdu. O Lietuva tarpukariu buvo ta šalis, kuri aktyviai teikė pagalbą ukrainiečių judėjimui, siekusiam Ukrainos suvienijimo ir nepriklausomybės. Lietuva paramą ir pagalbą ukrainiečių kovotojams teikė per savo paramilitarinę organizaciją – Lietuvos šaulių sąjungą ir lygiagrečiai sukuriant visuomenines organizacijas, kurios buvo susijusios su šauliais ir rėmė Ukrainos nepriklausomybės idėją. Taigi šiame straipsnyje pateikiama Ukrainos istoriografjos, susijusios su Ukrainos išsilaisvinimo judėjimo ir Lietuvos šaulių sąjungos tarpukariu ryšių palaikymu, apžvalga. Taip siekiama atskleisti Lietuvos šaulių sąjungos vaidmenį Ukrainos išsivadavimo judėjimo veiklai tarpukariu, kuris suformuluotas ukrainietiškoje istoriografijoje. Tai sudarys prielaidas ir platesniems tyrimams Lietuvoje, analizuojant Lietuvos bendrai ir Šaulių sąjungos konkrečiai ryšius su Ukrainos išlaisvinimo judėjimu tarpukariu. Kūrinyje atspindimi ir analizuojami studijos šiatema, suskirstytos į du sąlyginius laikotarpius: 1) darbai, paskelbti ne Ukrainoje, chronologiniu intervalu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki Ukrainos valstybės atkūrimo 1991 m., autoriai, daugiausia Ukrainos išsivadavimo judėjimo dalyviai; 2) tyrimai, paskelbti Ukrainoje po 1991 m
Lietuvos akademinio jaunimo tautinio tapatumo raiška ir kaita
No full textThis article deals with the peculiarities of understanding the attitudes of national identity among Lithuanian academic youth. The study took place in 2003, 2008, and 2018. Results revealed that the national identity scale can be very wide, starting from an extreme national chauvinism that emphasizes national exclusivity to cosmopolitanism that ignores national culture, traditions, patriotism.Visuomenė tampa vis labiau daugiasluoksnė, todėl tautinio tapatumo sąvokos traktuotė nuolat kinta ir įgyja naujas prasmes. Modernioje visuomenėje tapatumo samprata darosi problemiška, sudėtinga ir patiria krizę politiniu, ekonominiu ir kultūriniu lygmeniu. Šis straipsnis skirtas Lietuvos akademinio jaunimo tautinio identiteto nuostatų raiškos ir kaitos analizei. Tyrimas buvo atliekamas 2003, 2008 ir 2018 m. Tautiškumo nuostatos tirtos naudojant originalų anoniminį uždaro tipo klausimyną. Rezultatai parodė, kad tautinio tapatumo skalė gali būti labai plati, pradedant nuo ekstremalaus nacionalšovinizmo, pabrėžiančio nacionalinį išskirtinumą, iki kosmopolitizmo, ignoruojančio nacionalinę kultūrą, tradicijas ir patriotizmą. Daugiapakopės faktorinės analizės būdu nustatyta tautinio tapatumo vidaus struktūra: etnocentrizmas, nacionalizmas, nuosaikusis / racionalusis, refleksyvusis / demokratinis požiūris ir antietnocentrizmas. Empirinio tyrimo duomenys atskleidė, jog tautinį tapatumą atspindinčios nuostatos gana aiškiai poliarizuojasi į du požiūrį į tautiškumą atspindinčius komponentus – modernų (apimantį etnocentrizmą, nacionalizmą ir nuosaikų / racionalųjį) ir tradicinį (apimantį refleksyvų / demokratinį ir antietnocentristinį). Nustatyta, jog 2003–2018 m. laikotarpiu Lietuvos akademinio jaunimo tautinis tapatumas pakito: nustatyta dažnesnė etnocentrizmo ir nuosaikiojo / racionaliojo požiūrio raiška, o kraštutiniai požiūriai, t. y. nacionalizmas ir antietnocentrizmas (kosmopolitizmas), sumenko
Vis garsiau girdimas moterų šaulių balsas ir matomi darbai: pirmojo Lietuvos šaulių moterų suvažiavimo 1933 m. protokolas
No full textAnnotation. The publication of scientifc sources presents the protocol of the first women’s congress held in Kaunas on July 2–3, 1933. It clarifes the state of women riflemen’s activities, the problems that existed, and the goals and hopes set. Tis convention marks the beginning of more progressive activities for women riflemen and is therefore an important source for further research into the history of women riflemen. Te source is accompanied by comments, clarifcations and a general overview of the activities of women riflemen.Anotacija. Mokslo šaltinių publikacijoje pateikiamas 1933 m. liepos 2–3 d. Kaune vykusio pirmojo moterų suvažiavimo protokolas. Iš jo aiškėja moterų šaulių veiklos būklė, egzistavusios problemos, kelti tikslai ir viltys. Šis suvažiavimas žymi moterų šaulių aktyvesnės veiklos pradžią, todėl yra svarbus šaltinis tolesniems moterų šaulių istorijos nagrinėjimams. Kartu su šaltiniu pateikiami komentarai, patikslinimai ir bendra moterų šaulių veiklos apžvalga
Viešosios erdvės funkcijos informacinėje visuomenėje
Full text linkThe article analyzes the problems of public sphere commercialism in modern society. The aim of the article is to analyze the concept of public space and to reveal the functions of public space in the information society. Theoretical analysis presents the theory of public space formulated by Habermas, more attention is paid to the functions of public sphere. Critical insights on the public sphere issue presented by the representatives of Frankfurt allow us to assess the functionality of public sphere accordingly. The comparison of the functions of the classical public space and the modern – digital public space revealed the specifics of public communication in social media.Straipsnyje aptariama viešosios erdvės komercializmo problematika šiuolaikinėje visuomenėje. Straipsnio tikslas – išanalizuoti viešosios erdvės koncepciją ir atskleisti viešosios erdvės funkcijas informacinėje visuomenėje. Teorinėje analizėje pristatoma Jürgeno Habermaso suformuluota viešosios erdvės teorija, detaliau nagrinėjamos viešosios erdvės funkcijos. Pristatytos Frankfurto atstovų kritinės įžvalgos apie viešosios erdvės problematiką leidžia atitinkamai įvertinti viešosios erdvės funkcionalumą. Klasikinės viešosios erdvės ir šiuolaikinės skaitmeninės viešosios erdvės funkcijų palyginimas atskleidė viešosios komunikacijos specifiką socialinėse medijose
Leonido Donskio vektorius: pasirinkimas tarp tėvynės ir sąžinės
Full text linkThe article discusses the situation of a writer who being a member of society is going through a drama in which he must choose between his homeland and his conscience. The article reviews the situation as envisaged by Leonidas Donskis and presents a model. The main focus is on the fourth form of a writer’s relationship with society, i.e., the necessity to choose. A writer feels alienated from society. A dysfunctional relationship is formed which gives rise to the structure of the concept of alienation. Finally, the discussion turns to a few examples of alienation from society and homeland in the biographies of Witold Gombrowicz and Czesław Miłosz.Straipsnyje nagrinėjama situacija, kai rašytojas kaip visuomenės dalis išgyvena dramą ir priverstas rinktis tarp tėvynės ir sąžinės. Aptariama Leonido Donskio pateikta situacija ir pristatomas modelis. Pagrindinis dėmesys skiriamas ketvirtai santykio su visuomene formai, t. y. būtinybei rinktis. Rašytojas išgyvena susvetimėjimą visuomenei. Formuojasi disfunkcinis santykis, iš kurio randasi susvetimėjimo koncepto struktūra. Galiausiai aptariami keli susvetimėjimo visuomenei ir tėvynei pavyzdžiai iš Witoldo Gombrowicziaus ir Czesławo Miłoszo biografijų
Leono Gudaičio ir Rimvydo Šilbajorio dienos ir darbai (1995–2000)
Full text linkThis paper discusses the correspondence that took place from 1995 to 2000 between Professor Leonas Fliorentas Gudaitis, for many years the chairman of the department of Lithuanian literature at Vytautas Magnus University as well as a journalist and editor of the scholarly journal “Darbai ir dienos” (“Deeds and Days”), and Professor Rimvydas Pranas Šilbajoris, a Lithuanian literary scholar active in the United States. Their letters touch on various topics: the university’s environment for scholarship and studies, especially doctoral studies, the subtelties of editing “Darbai ir dienos”, and thoughts about the journal’s scholarly format and contents. There are 39 letters overall, 18 of them authored by Gudaitis, while the rest come from Šilbajoris’s pen. The nearly identical quantity of letters sent and received allows us to speak of the dialogical nature of these texts, which becomes evident if these letters are published chronologically, as we have done here. This publication lets us get a better view of certain fragments of Gudaitis’s academic life. The published letters reveal different though mutually connecting perspectives, bringing out one more way of looking at Vytautas Magnus University’s past, the people who worked and studied there, and their academic environment.Publikacijoje skelbiama ilgamečio Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėjo, žurnalisto, mokslinio žurnalo „Darbai ir dienos“ redaktoriaus, profesoriaus Leono Fliorento Gudaičio ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių literatūrologo Rimvydo Prano Šilbajorio 1995–2000 metų korespondencija. Laiškuose atsiveria daug ir įvairių temų: mokslo ir studijų aplinka universitete, doktorantūros virtuvė, „Darbų ir dienų“ redagavimo subtilybės, žurnalo mokslinio formato ir tematikos svarstymai. Skelbiami 39 laiškai, iš kurių 18 parašė Leonas Gudaitis, o kiti priklauso Rimvydo Šilbajorio autorystei. Apylygis parašytų ir išsiųstų laiškų kiekis leidžia kalbėti apie korespondentų tekstų dialogiškumą, o jam atskleisti geriausiai tiko chronologinis publikavimo principas. Ši publikacija leidžia geriau pažinti keletą profesoriaus Leono Gudaičio akademinio gyvenimo fragmentų. Skelbtuose laiškuose atsiskleidžia skirtingos, tačiau tarpusavyje susijusios temos, kurios atveria dar vieną požiūrį į Vytauto Didžiojo universiteto praeitį, čia dirbusius ir studijavusius žmones bei akademinę aplinką