1,720,960 research outputs found
Vaikščiojimo nauda ir galimos klaidos vaikštant
No full textVaikščiojimas yra natūrali ir žmogui, kaip biologinei rūšiai, gyvybiškai būtina fizinė veikla. Be to, moksliniais tyrimais įrodytas teigiamas ėjimo poveikis sveikatai. Taigi, norėdami padidinti savo fizinį aktyvumą, galime tiesiog daugiau vaikščioti.Vaikščiojimas yra natūrali ir žmogui, kaip biologinei rūšiai, gyvybiškai būtina fizinė veikla. Be to, moksliniais tyrimais įrodytas teigiamas ėjimo poveikis sveikatai. Taigi, norėdami padidinti savo fizinį aktyvumą, galime tiesiog daugiau vaikščioti
Vaikščiojimo nauda ir galimos klaidos vaikštant
Get PDFVaikščiojimas yra natūrali ir žmogui, kaip biologinei rūšiai, gyvybiškai būtina fizinė veikla. Be to, moksliniais tyrimais įrodytas teigiamas ėjimo poveikis sveikatai. Taigi, norėdami padidinti savo fizinį aktyvumą, galime tiesiog daugiau vaikščioti.Vaikščiojimas yra natūrali ir žmogui, kaip biologinei rūšiai, gyvybiškai būtina fizinė veikla. Be to, moksliniais tyrimais įrodytas teigiamas ėjimo poveikis sveikatai. Taigi, norėdami padidinti savo fizinį aktyvumą, galime tiesiog daugiau vaikščioti
Kaip padidinti savo fizinį aktyvumą nesportuojant ir nesimankštinant
Get PDFDidžioji dalis suaugusio žmogaus paros laiko skiriama profesinei veiklai ir įvairiems namų ruošos ar ūkio darbams. O laisvalaikį dažnai „suryja“ televizija, kompiuteris, socialiniai tinklai. Vis dėlto būtina rasti laiko ir fiziniam aktyvumui. Juk nuo to nemažai priklauso mūsų fizinė ir psichinė sveikata, gyvenimo kokybė. Nuolat atliekamų fizinių pratimų teigiamas poveikis išlieka ilgai ir tai yra garantuota ilgalaikė investicija į sveikatą: padidėja raumenų jėga, apimtis ir tonusas, pagerėja kūno lankstumas ir judesių grakštumas, sumažėja galimybė priaugti antsvorio ar nutukti, sumažėja neigiamas streso poveikis, miegas tampa gilesnis ir ramesnis, rečiau sergama infekcinėmis ligomis, kyla darbo našumas, susireguliuoja arterinis kraujospūdis ir t. t. Kuo anksčiau buvo pradėta mankštintis vaikystėje ar jaunystėje, tuo ilgiau išlieka teigiami fiziologiniai organizmo pokyčiai. Siekiant iš esmės paveikti pasaulinę fizinio pasyvumo epidemiją, kuri per metus nusineša daugiau nei 5 milijonus gyvybių, būtinos esminės ir ilgalaikės asmeninio ir visuomeninio gyvenimo permainos.Didžioji dalis suaugusio žmogaus paros laiko skiriama profesinei veiklai ir įvairiems namų ruošos ar ūkio darbams. O laisvalaikį dažnai „suryja“ televizija, kompiuteris, socialiniai tinklai. Vis dėlto būtina rasti laiko ir fiziniam aktyvumui. Juk nuo to nemažai priklauso mūsų fizinė ir psichinė sveikata, gyvenimo kokybė. Nuolat atliekamų fizinių pratimų teigiamas poveikis išlieka ilgai ir tai yra garantuota ilgalaikė investicija į sveikatą: padidėja raumenų jėga, apimtis ir tonusas, pagerėja kūno lankstumas ir judesių grakštumas, sumažėja galimybė priaugti antsvorio ar nutukti, sumažėja neigiamas streso poveikis, miegas tampa gilesnis ir ramesnis, rečiau sergama infekcinėmis ligomis, kyla darbo našumas, susireguliuoja arterinis kraujospūdis ir t. t. Kuo anksčiau buvo pradėta mankštintis vaikystėje ar jaunystėje, tuo ilgiau išlieka teigiami fiziologiniai organizmo pokyčiai. Siekiant iš esmės paveikti pasaulinę fizinio pasyvumo epidemiją, kuri per metus nusineša daugiau nei 5 milijonus gyvybių, būtinos esminės ir ilgalaikės asmeninio ir visuomeninio gyvenimo permainos
Ką būtina žinoti savarankiškai sportuojantiesiems
Get PDFJūs nuosekliai, valingai ir nuolat mankštinatės (sportuojate)? Pateiksime keletą paprastų, bet mokslo duomenimis pagrįstų patarimų, kurie galėtų praversti daugeliui savarankiškai sportuojančiųjų ar besimankštinančiųjų. Juk pats negali visko žinoti.Jūs nuosekliai, valingai ir nuolat mankštinatės (sportuojate)? Pateiksime keletą paprastų, bet mokslo duomenimis pagrįstų patarimų, kurie galėtų praversti daugeliui savarankiškai sportuojančiųjų ar besimankštinančiųjų. Juk pats negali visko žinoti
Kaip padidinti savo fizinį aktyvumą nesportuojant ir nesimankštinant
No full textDidžioji dalis suaugusio žmogaus paros laiko skiriama profesinei veiklai ir įvairiems namų ruošos ar ūkio darbams. O laisvalaikį dažnai „suryja“ televizija, kompiuteris, socialiniai tinklai. Vis dėlto būtina rasti laiko ir fiziniam aktyvumui. Juk nuo to nemažai priklauso mūsų fizinė ir psichinė sveikata, gyvenimo kokybė. Nuolat atliekamų fizinių pratimų teigiamas poveikis išlieka ilgai ir tai yra garantuota ilgalaikė investicija į sveikatą: padidėja raumenų jėga, apimtis ir tonusas, pagerėja kūno lankstumas ir judesių grakštumas, sumažėja galimybė priaugti antsvorio ar nutukti, sumažėja neigiamas streso poveikis, miegas tampa gilesnis ir ramesnis, rečiau sergama infekcinėmis ligomis, kyla darbo našumas, susireguliuoja arterinis kraujospūdis ir t. t. Kuo anksčiau buvo pradėta mankštintis vaikystėje ar jaunystėje, tuo ilgiau išlieka teigiami fiziologiniai organizmo pokyčiai. Siekiant iš esmės paveikti pasaulinę fizinio pasyvumo epidemiją, kuri per metus nusineša daugiau nei 5 milijonus gyvybių, būtinos esminės ir ilgalaikės asmeninio ir visuomeninio gyvenimo permainos.Didžioji dalis suaugusio žmogaus paros laiko skiriama profesinei veiklai ir įvairiems namų ruošos ar ūkio darbams. O laisvalaikį dažnai „suryja“ televizija, kompiuteris, socialiniai tinklai. Vis dėlto būtina rasti laiko ir fiziniam aktyvumui. Juk nuo to nemažai priklauso mūsų fizinė ir psichinė sveikata, gyvenimo kokybė. Nuolat atliekamų fizinių pratimų teigiamas poveikis išlieka ilgai ir tai yra garantuota ilgalaikė investicija į sveikatą: padidėja raumenų jėga, apimtis ir tonusas, pagerėja kūno lankstumas ir judesių grakštumas, sumažėja galimybė priaugti antsvorio ar nutukti, sumažėja neigiamas streso poveikis, miegas tampa gilesnis ir ramesnis, rečiau sergama infekcinėmis ligomis, kyla darbo našumas, susireguliuoja arterinis kraujospūdis ir t. t. Kuo anksčiau buvo pradėta mankštintis vaikystėje ar jaunystėje, tuo ilgiau išlieka teigiami fiziologiniai organizmo pokyčiai. Siekiant iš esmės paveikti pasaulinę fizinio pasyvumo epidemiją, kuri per metus nusineša daugiau nei 5 milijonus gyvybių, būtinos esminės ir ilgalaikės asmeninio ir visuomeninio gyvenimo permainos
Ką būtina žinoti savarankiškai sportuojantiesiems
No full textJūs nuosekliai, valingai ir nuolat mankštinatės (sportuojate)? Pateiksime keletą paprastų, bet mokslo duomenimis pagrįstų patarimų, kurie galėtų praversti daugeliui savarankiškai sportuojančiųjų ar besimankštinančiųjų. Juk pats negali visko žinoti.Jūs nuosekliai, valingai ir nuolat mankštinatės (sportuojate)? Pateiksime keletą paprastų, bet mokslo duomenimis pagrįstų patarimų, kurie galėtų praversti daugeliui savarankiškai sportuojančiųjų ar besimankštinančiųjų. Juk pats negali visko žinoti
Lipimas laiptais – naudinga kasdienė fizinė veikla
Get PDFSėdimas gyvenimo būdas, ilgas sėdėjimas darbe ir mažas fizinis aktyvumas vis labiau plinta ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kartu nuosekliai auga ir sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [1, 2, 3]. Priežasčių, dėl kurių suaugę gyventojai yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, gali būti pačių įvairiausių: asmens sveikatos būklė ir amžius, socialinė ir ekonominė padėtis, geografinė padėtis, fizinė aplinka, fizinė bei psichinė negalia, psichologinės problemos ir t. t. [7, 8, 9]. Dalis protinį darbą dirbančių suaugusiųjų vien sėdėdami darbe praleidžia daugiau nei 25 valandas per savaitę; kiti moksliniai tyrimai patvirtina, kad vien darbe sėdima daugiau nei 6–8 val. per dieną, todėl reikšmingai padidėja rizika susirgti širdies kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [10, 11]. Bendrosiose fizinio aktyvumo rekomendacijose siūloma, kad „suaugusieji per savaitę turėtų užsiimti vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla bent 150–300 minučių arba bent 75–150 minučių didelio intensyvumo aerobine veikla, arba turėtų būti atliekamas šių dviejų skirtingo aktyvumo veiklų (vidutinio ir didelio inten-syvumo) lygiavertis derinys“ [12]. Padidinus gyventojų fizinio aktyvumo lygį ir ypač paskatinus mažiausiai fiziškai aktyvius žmones užsiimti reguliaria fizine veikla (iš pradžių net ir nedidelio intensyvumo), būtų galima page-rinti visos suaugusiųjų populiacijos sveikatą.Sėdimas gyvenimo būdas, ilgas sėdėjimas darbe ir mažas fizinis aktyvumas vis labiau plinta ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kartu nuosekliai auga ir sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [1, 2, 3]. Priežasčių, dėl kurių suaugę gyventojai yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, gali būti pačių įvairiausių: asmens sveikatos būklė ir amžius, socialinė ir ekonominė padėtis, geografinė padėtis, fizinė aplinka, fizinė bei psichinė negalia, psichologinės problemos ir t. t. [7, 8, 9]. Dalis protinį darbą dirbančių suaugusiųjų vien sėdėdami darbe praleidžia daugiau nei 25 valandas per savaitę; kiti moksliniai tyrimai patvirtina, kad vien darbe sėdima daugiau nei 6–8 val. per dieną, todėl reikšmingai padidėja rizika susirgti širdies kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [10, 11]. Bendrosiose fizinio aktyvumo rekomendacijose siūloma, kad „suaugusieji per savaitę turėtų užsiimti vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla bent 150–300 minučių arba bent 75–150 minučių didelio intensyvumo aerobine veikla, arba turėtų būti atliekamas šių dviejų skirtingo aktyvumo veiklų (vidutinio ir didelio inten-syvumo) lygiavertis derinys“ [12]. Padidinus gyventojų fizinio aktyvumo lygį ir ypač paskatinus mažiausiai fiziškai aktyvius žmones užsiimti reguliaria fizine veikla (iš pradžių net ir nedidelio intensyvumo), būtų galima page-rinti visos suaugusiųjų populiacijos sveikatą
Lipimas laiptais – naudinga kasdienė fizinė veikla
No full textSėdimas gyvenimo būdas, ilgas sėdėjimas darbe ir mažas fizinis aktyvumas vis labiau plinta ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kartu nuosekliai auga ir sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [1, 2, 3]. Priežasčių, dėl kurių suaugę gyventojai yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, gali būti pačių įvairiausių: asmens sveikatos būklė ir amžius, socialinė ir ekonominė padėtis, geografinė padėtis, fizinė aplinka, fizinė bei psichinė negalia, psichologinės problemos ir t. t. [7, 8, 9]. Dalis protinį darbą dirbančių suaugusiųjų vien sėdėdami darbe praleidžia daugiau nei 25 valandas per savaitę; kiti moksliniai tyrimai patvirtina, kad vien darbe sėdima daugiau nei 6–8 val. per dieną, todėl reikšmingai padidėja rizika susirgti širdies kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [10, 11]. Bendrosiose fizinio aktyvumo rekomendacijose siūloma, kad „suaugusieji per savaitę turėtų užsiimti vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla bent 150–300 minučių arba bent 75–150 minučių didelio intensyvumo aerobine veikla, arba turėtų būti atliekamas šių dviejų skirtingo aktyvumo veiklų (vidutinio ir didelio inten-syvumo) lygiavertis derinys“ [12]. Padidinus gyventojų fizinio aktyvumo lygį ir ypač paskatinus mažiausiai fiziškai aktyvius žmones užsiimti reguliaria fizine veikla (iš pradžių net ir nedidelio intensyvumo), būtų galima page-rinti visos suaugusiųjų populiacijos sveikatą.Sėdimas gyvenimo būdas, ilgas sėdėjimas darbe ir mažas fizinis aktyvumas vis labiau plinta ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kartu nuosekliai auga ir sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [1, 2, 3]. Priežasčių, dėl kurių suaugę gyventojai yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, gali būti pačių įvairiausių: asmens sveikatos būklė ir amžius, socialinė ir ekonominė padėtis, geografinė padėtis, fizinė aplinka, fizinė bei psichinė negalia, psichologinės problemos ir t. t. [7, 8, 9]. Dalis protinį darbą dirbančių suaugusiųjų vien sėdėdami darbe praleidžia daugiau nei 25 valandas per savaitę; kiti moksliniai tyrimai patvirtina, kad vien darbe sėdima daugiau nei 6–8 val. per dieną, todėl reikšmingai padidėja rizika susirgti širdies kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [10, 11]. Bendrosiose fizinio aktyvumo rekomendacijose siūloma, kad „suaugusieji per savaitę turėtų užsiimti vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla bent 150–300 minučių arba bent 75–150 minučių didelio intensyvumo aerobine veikla, arba turėtų būti atliekamas šių dviejų skirtingo aktyvumo veiklų (vidutinio ir didelio inten-syvumo) lygiavertis derinys“ [12]. Padidinus gyventojų fizinio aktyvumo lygį ir ypač paskatinus mažiausiai fiziškai aktyvius žmones užsiimti reguliaria fizine veikla (iš pradžių net ir nedidelio intensyvumo), būtų galima page-rinti visos suaugusiųjų populiacijos sveikatą
Going Beyond Counting First Authors in Author Co-citation Analysis
Get PDFThe present study examines one of the fundamental aspects of author co-citation analysis (ACA) - the way co-citation
counts are defined. Co-citation counting provides the data on which all subsequent statistical analyses and mappings
are based, and we compare ACA results based on two different types of co-citation counting - the traditional type that
only counts the first one among a cited work's authors on the one hand and a non-traditional type that takes into
account the first 5 authors of a cited work on the other hand. Results indicate that the picture produced through this non-traditional author co-citation counting contains more coherent author groups and is therefore considerably clearer. However, this picture represents fewer specialties in the research field being studied than that produced through the traditional first-author co-citation counting when the same number of top-ranked authors is selected and analyzed. Reasons for these effects are discussed
- …
