1,720,967 research outputs found
Ranganathan retrospektiossa. : Kirja-arvostelu teoksesta Good book, good library, good reading: Studies in the history of the book, libraries and reading from the network HIBOLIRE and its friends.
No full textArvio teoksesta: Good book, good library, good reading: Studies in the history of the book, libraries and reading from the network HIBOLIRE and its friends. Eds. Aušra Navickienë Ilkka Mäkinen, Magnus Torstensson, Martin Dyrbye & Tiiu Reimo. Tampere: Tampere University Press 2013.Non peer reviewe
Friedrich Puksoo Päev 1999
No full text• Kust me raamatuteadust õpime? / Peeter Olesk
• Kas Viljandi või Akkon? Johannes Renneri Liivimaa kroonika illustratsioonidest / Juhan Kreem
• Georg Mülleri raamatulooline aeg / prof. Liivi Aarma
• Typographia Academiae Dorpatensis: mis ilmus Tartus ja Pärnus 1632–1710? / Ene-Lille Jaanson
• Trükiprivileegidest Baltimail 17.–18. sajandil / Tiiu Reimo
• Krahv Bobrinski raamatukogu Põltsamaal / Larissa Petina
• Eesti 18. sajandi köide / Rene Haljasmä
Ranganathan retrospektiossa
No full textArvio teoksesta: Good book, good library, good reading: Studies in the history of the book, libraries and reading from the network HIBOLIRE and its friends. Eds. Aušra Navickienë Ilkka Mäkinen, Magnus Torstensson, Martin Dyrbye & Tiiu Reimo. Tampere: Tampere University Press 2013
Friedrich Puksoo päev "Raamatukogud Eesti raamatu hoidjana" (2001)
No full text• Ülevaade F. Puksoo auhinnale esitatud töödest / Urve Tõnnov
• Vanema eesti raamatu leidumus raamatukogudes /Tiina Aasmann, Tiiu Reimo
• Kolmest haruldasest eesti trükisest Arhiivraamatukogus / Heino Räim
• Eestikeelne teaduskirjandus TÜ Raamatukogus / Elna Hansson
• Väliseesti kirjandus: miks ja kellele? / Elle Tarik
• Sada aastat eestlase raamatukogu / Piret Lotman
• Raamatuvarade säilitamise võimalikkusest Eestis / Mari Siiner
• Raamatuhoiu mured ja rõõmud / Kersti Jalas
• Mitu eksemplari ühte raamatut on vaja? / Peeter Oles
Friedrich Puksoo päev 1997
No full text• Friedrich Puksoo - Eesti raamatukogunduse rajajaid / Marje Aasmets
• Tartu Ülikooli Raamatukogu komplekteerimise põhimõtetest 1920.-30. aastatel / Kersti Pedak
• Saksa 17. sajandi raamat Tartu Ülikooli Raamatukogus / Kiira Schmidt
• Baltica leide Briti Raamatukogus / Tiiu Reimo
• Estica - mis see praegu on ja kuidas seda Tartus õpetada / Peeter Olesk
• Tartu Ülikooli Raamatukogu fotokogu / Sulo Lembine
Tartu Ülikooli Raamatukogu ettekandepäev
No full text• Mida raamatukogu säilitab – infoteaduslik vaade / Kurmo Konsa
• Varade säilitamisest TÜ Raamatukogus ja ülikooli vanad kogud / Kersti Jalas
• Kogude säilitamisest Eesti Rahvusraamatukogus / Mari Siiner
• Eesti trükise seisund ja säilivus. Projekt THULE keemiliste uuringute metoodika ja tulemused / Jaan Lehtaru
• Vanemate eestikeelsete gloobuste säilivusest. “Maailmakera” restaureerimine / Ene Sarap
• Kaantesse peidetud raamat. Senitundmatu Tallinna trükis 1649. aastast / Ellen Allikas, Tiiu Reimo
• Eesti unikaalse aabitsa restaureerimine / Reet Sonn
• Kultuuripärandi kaitse, säilitamise ja restaureerimisprobleemid Tartu Ülikoolis / Tullio Ilomet
XVII–XVIII AMŽIAUS BIBLIOTEKŲ KATALOGAI IR TURTO INVENTORIAI KAIP ASMENINIŲ BIBLIOTEKŲ IR SKAITYMO TYRIMŲ ŠALTINIS
No full textInstitute of Information Studies, Tallinn University,25 Narva Road, 10120 Tallinn, EstoniaE-mail: [email protected] article treats library catalogues and book lists recorded in probate inventories as sources for studying book ownership and reading history in Estonia. Based on research literature, editions of source materials and practical experience in library work, the information about books in catalogues and probate inventories of the 17th and 18th centuries is analysed and the aspects that must be considered while interpreting the information are demonstrated. The author’s point is that data retrieved from archive records and printed sources must be carefully studied and complemented, when possible, with information from surviving books in order to get as authentic picture of intellectual communication in the past centuries as possible.Pastaraisiais dešimtmečiais ypač išaugo tyrėjų susidomėnijas knygos socialiniu vaidmeniu visuomenėje. Knygos nuosavybė, knygų platinimas ir panauda – tai tos tyrimų sritys, kurios atkreipė dėmesį į tokius šaltinius kaip bibliotekų, knygynų ir aukcionų katalogai, taip pat knygų įrašai nuosavybės inventoriuose.Straipsnio tikslas – išanalizuoti bibliotekų katalogų ir knygų, įrašytų turto nuosavybės inventoriuose, kaip Estijos skaitymo istorijos šaltinių panaudojimą. Keliami uždaviniai – apibūdinti ligi dabar pasiektus tyrimo rezultatus ir atkreipti dėmesį į aspektus, kurie būtini interpretuojant informacijos šaltnius. Analizė grindžiama moksline literatūra, šaltinių medžiagos leidiniais ir praktine bibliotekų darbo patirtimi.Bibliotekų ir skaitymo draugijų katalogai Estijoje naudojami kaip knygų nuosavybės ir privačių bibliotekų studijų šaltiniai nuo XX a. 9 dešimtmečio. Talino Šv. Olafo bibliotekos du XVII a. rankraštiniai katalogai yra svarbus knygų paveldo studijų šaltinis. Kaip šaltinius, juos naudojo Robert, Reimo ir Valk-Falk. Informacija, kurią galima rasti katalogų įrašuose, yra skurdi, bet daugeliu atveju jos pakanka identifikuoti knygas pasitelkus tokias interaktyvias duomenų bazes kaip HPB, Vokietijos XVI ir XVII amžių leidinių bibliografija (VD16; VD17), Švedijos nacionalinės bibliografijos duomenų bazė LIBRIS ir kitas. Metrikų duomenys leidžia analizuoti rinkinio geografinius ir chronologinius bruožus ir daryti išvadas apie jo formavimosi laikotarpį ir būdus. Teminė analizė atskleidžia dovanotojų ir privačių bibliotekų savininkų intelektinius interesus. Tačiau dovanoto rinkinio pagrindu neįmanoma nustatyti tikrosios privačių bibliotekų apimties ir dydžio, rekonstruoti jų formavimosi proceso.Antraštės, užregistruotos XVIII a. knygynų, bibliotekų ir skaitymo draugijų kataloguose, pateikia visai kitą skaitymo medžiagos vaizdą, palyginti su privačių rinkinių knygomis, registruotomis XVIII a. palikimo inventoriuose. Katalogai pateikia vertingos informacijos apžvalgai apie knygų rinkos teminį ir tipologinį turinį, taip pat knygų prekybos geografinių kontaktų aprėptį.Nuo XX a. 8 deš. pabaigos ir 9 deš. pradžios istorikai naudojo nuosavybės inventorius ir testamentus kaip Modus Vivendi studijų šaltinius. Pullat inicijavo nuosavybės inventorių studijas Taline. Talino miesto archyvas turi turtingą inventorių rinkinį: daugiau kaip 370 – XVI a. inventorių, 500 – XVII a. ir 500 XVIII a. inventorių. Knygos nėra įtrauktos į visus inventorius, o jie patys nerodo viso miesto bendruomenės vaizdo, tiktai atspindi piliečių nuosavybę. Inventoriai registruoja objektus pagal temines grupes. Knygos dažniausiai įrašomos su grupine antrašte An Bücher (Knygos), An Büchern und Schrifften (Knygos ir raštai), An gedruckten Büchern (Spausdintos knygos). Paprastai knygos įrašomos pagal formatus, pradedant nuo folio. Įrašas apima autoriaus vardą ir trumpą antraštę. Leidimo vieta ir metai nenurodomi. Estijoje inventoriai buvo sudaromi vokiečių kalba, nes tai buvo oficiali viešųjų reikalų tvarkymo kalba. Knygos lotynų kalba aprašomos lotyniškai, o jei pasitaikydavo knygų kitomis kalbomis, tai kalbos dažnai nurodomos įrašuose. Daugelis knygų pažymimos inventoriuose tik bendru turinio apibūdinimu, kartais nurodomas tik knygų skaičius. Įrišimo apibūdinimas pasitaiko tik keliais atvejais, jei juose panaudoti brangieji metalai, kaip auksas ir sidabras, ar kokia nors ypatinga medžiaga. Knygų sąrašų apžvalga atskleidžia, kad XVII ir XVIII a. inventoriuose trūksta ar įrašyta tik nedaug tam tikrų leidinių tipų, kaip antai katekizmų, elementorių, kalendorių ar žurnalų. Tą patį galima pasakyti apie kasdienę XVIII a. literatūrą, kurią sudaro dauguma antraščių iš to laiko komercinių bibliotekų katalogų. Tokio tipo leidiniai nebuvo registruojami. Minėti bibliotekų katalogai ir knygų sąrašai inventoriuose įrodo, kad namuose turėta nemaža knygų ir netgi didesnių jų rinkinių, bet neatskleidžia, kokios knygos sudarė skaitymo pagrindą
Going Beyond Counting First Authors in Author Co-citation Analysis
No full textThe present study examines one of the fundamental aspects of author co-citation analysis (ACA) - the way co-citation
counts are defined. Co-citation counting provides the data on which all subsequent statistical analyses and mappings
are based, and we compare ACA results based on two different types of co-citation counting - the traditional type that
only counts the first one among a cited work's authors on the one hand and a non-traditional type that takes into
account the first 5 authors of a cited work on the other hand. Results indicate that the picture produced through this non-traditional author co-citation counting contains more coherent author groups and is therefore considerably clearer. However, this picture represents fewer specialties in the research field being studied than that produced through the traditional first-author co-citation counting when the same number of top-ranked authors is selected and analyzed. Reasons for these effects are discussed
- …
