20 research outputs found
Vidiniai neramumai Lietuvos Respublikoje 1919–1940 metais | Internal Disturbances in the Republic of Lithuania, 1919–1940
No full textTarpukariu Europoje vidaus neramumai nebuvo neįprasta valstybių vidaus įtampos ir konflikto forma. Straipsnyje nagrinėjama vidaus neramumų, kilusių Lietuvos Respublikoje 1918– 1940 m., samprata ir požymiai. Siekiama atskleisti galimybių kelti tokius neramumus ir jų suvaldymo teisinį reguliavimą, kariuomenės pasitelkimą vidaus neramumams malšinti. Teisinis galimybių panaudoti kariuomenę neramumų metu reguliavimas ir situacinės kariuomenės naudojimo tokiais atvejais aplinkybės Lietuvoje lyginamos su pavydžiais kitose Vidurio Rytų Europos šalyse – Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Reikšminiai žodžiai: Vidaus neramumai; Sukilimas; Perversmas; Pučas; Karinė teisė ir teisingumas; Internal disturbances; Uprising; Coup; Putsch; Military law and justiceDuring the interwar period in Europe, internal disturbances were not an uncommon form of domestic tension and conflict. This paper looks into the concept and characteristics of domestic disturbances in Lithuania in the period 1918 to 1940. The aim is to show the opportunities for organising such disturbances and the legal regulation of their control, including the use of the army to quell them. The legal regulation of the possibilities to use the army during the disturbances, and the situational circumstances of using troops in such cases in Lithuania, are compared with similar cases in other East-Central European countries, such as Estonia, Latvia and Poland
Defence of the soldiers's honour in pre-war Lithuania
No full textStraipsnyje pristatoma, kaip 1918–1940 m. atkurtoje Lietuvos Respublikoje karininkija vadovavosi moralinėmis ir teisinėmis normomis, norėdama išspręsti santykius tarp karininkų ir karininkų santykius su kareiviais. Santykių sprendimą lėmė specifinės tarnybos sąlygos. Pabrėžiama, kad karininkai savo ,,kariško munduro“ garbę gynė įvairiais jiems suprantamais būdais: kovėsi dvikovose, gynėsi muštynėse, sprendė iškilusias problemas teismuose. Tai rodė, kad karininkai ypatingą dėmesį skyrė karinės garbės gynimui, savo profesiją laikė išskirtine. To meto visuomenės požiūris į karininkus ir jų elgesį formavo karinės garbės sąvoką. Pastebima, kad karinės garbės tematika, šiuolaikinėje Lietuvos istoriografijoje nesulaukė didelio dėmesio. Kelių autorių publikacijos šia tema sudarė prielaidas toliau papildyti ir tyrinėti ,,kariško munduro“ garbės gynimo tematiką. Teigiama, jog karinės garbės gynimas vyko leistinais ir neleistinais būdais, todėl yra įdomios visos su ,,kariško munduro“ gynimu susijusios priežastys ir aplinkybės. Pabrėžiama, kad karinė garbė visais istoriniais laikotarpiais buvo laikoma neįkainojama vertybė. Ši garbė visada buvo suprantama ir tapatinama su vidinėmis dorovinėmis savybėmis, orumo išlaikymu. Straipsnio autorius kelia sau tikslą išanalizuoti Lietuvos Respublikos kariuomenės karininkų garbės gynimo aspektus, apimant 1918–1940 m. laikotarpį. Tuo metu sovietinė sistema buvo absoliučiai sunaikinusi karininko garbės supratimą, kuris anksčiau buvo itin reikšmingas. Publikacijoje remiamasi LCVA saugomais kariuomenės dalių dokumentais ir kitais svarbiais šaltiniais. Reikšminiai žodžiai: Dvikova; Garbės teismas; Karininkas; Karininko garbė; Kariuomenė; Kariškio garbė; Lietuvos kariuomenė; Tarpukaris; Army; Court of Honour; Duel; Duels; Interwar; Interwar period; Lithuanian army; Officer; Soldier's honourThe article presents how the military officers followed moral and legal standards in order to resolve relationships among themselves and the relations between military officers and soldiers in the restored Republic of Lithuania during 1918-1940. Specific conditions of the service conditioned the resolution of relations. It is emphasized that officers defended their honor in various, comprehensible to them ways: fought in duels, fights, solved their issues in court. This showed that the officers paid special attention to defending their military honor, considered their profession exceptional. The society‘s attitude towards military officers and their behavior shaped the concept of military honor at that time. It is noted that the theme of military honor did not receive much attention in contemporary Lithuanian historiography. The publications of several authors on this topic made preconditions for further addition and research on defense of “military tunic” honor. It is stated that military honor was defended in allowable and unallowable ways, so all reasons and circumstances related to its defense are interesting. It is emphasized that during all historical periods military honor has been considered inestimable value. This honor has always been comprehended and identified with inner moral qualities, maintenance of dignity. The author sets himself the objective to analyze the aspects of Lithuanian army officers’ honor defense covering the period of 1918-1940. At that time, the Soviet system had completely destroyed the notion of military officer’s honor, which had been very significant previously. The publication is based on military documents stored in LCSA [Lithuanian Central State Archives] and other significant sources
Police battalions: Lithuanian military police units in 1941-1944
No full textReikšminiai žodžiai: 1941-1944; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Batalionas; Holokaustas; Koloboravimas; Lietuvių karinės-policinės struktūros; Lietuvių policija; Policija; Policijos batalionai; Vokiečių okupacija; 1941-1944; Battalion; Collaboration; German occupation; Holocaust; Lithuania; Lithuanian military police units; Lithuanian police; Police; Police batalions; Police battalions; Second World War; WWII; World War I
Kaunas memorial monumentalism: the heavy tank IS-2
No full textStraipsnio tikslas – apžvelgti 1963–1993 m. sovietinio karinio, techninio paveldo objekto Kaune – tanko – istorinę raidą. Tyrime remtasi įvairaus pobūdžio šaltiniais ir literatūra apie tanko atsiradimą Kaune, perkėlimą į kitą vietą ir išvežimą į Rusiją. Pirmajame skyriuje aprašyta tanko sukūrimo istorija ir pateikiami tanko taktiniai techniniai duomenys, panaudojimo perspektyvos. Antrajame skyriuje analizuojamas tanko paminklo pastatymas Kaune, sugriaunant tanko „Kauno išvaduotojo“ mitą, perkėlimas iš vieno į kitą vietą, panaudojimo bei išgabenimo į užsienį peripetijos. Trečiasis skyrius skirtas tanko likimui Rusijoje. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tanko paminklo pastatymo vietos turėjo daugiau nei memorialinę paskirtį, o pats istorinis naratyvas atskleidė tanko „išvaduotojo“ melą ir sovietmečio epochos mitą. Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Memorialinė monumentalistika; Sunkusis tankas IS-2; Heavy Tank IS-2; Kaunas; Memorial monumentalismThe aim of the article is to analyse and evaluate the historical development of the military and technical heritage object – tank’s monument in Kaunas in 1963–1993. The present research has used variuos source and literature about tank’s appearance in town, its displacement and removal to Russia. Chapter 1 describes about the creation, tactical-technical data and exploitation pespectives of tank IS-2; Chapter 2 analyses the presentaton of tank’s monument in Kaunas, destroying the myth of tank “liberator”, its displacement and removal abroad peripeteia; Chapter 3 is dedicated to tank’s destination in Russia. The research has demonstrated that the places of tanks’ presentation had more than memorial destination and its historical narration revealed lie of tank “liberator” and myth of the Soviet era
Military prison in Kaunas in 1921-1940
No full textReikšminiai žodžiai: Fortas; Karinis teisingumas; Kariuomenė; Karo kalėjimas; Lietuvos kariuomenė; Mirties bausmė; Army; Death penalty; Fort; Lituanian army; Military justice; Military prisin; Military prisonThe article overviews the history of the military prison in Kaunas. Specifically, attention is given to the purpose and factors for the establishment of the prison, its structure and particularities of the work. The only military prison of Lithuania was opened in the 6th Fort of Kaunas. It belonged to the army and was functioning not only as the penitentiary office, but also as a military organization and a regular unit. Occasionally, apart from the soldiers, who were investigated and isolated for short and long-term periods, civilians were also imprisoned. The soldiers were learning to read and write, studying military statutes, and carrying out various military and work duties. The territory of the 6th Fort and its surroundings also served as a place of execution for shooting people sentenced to death
Kaunas offensive in the summer of 1944
No full textStraipsnyje nagrinėjama vokiečių ir sovietų okupacijos sandūra Kauno mieste 1944 m. vasarą. Atskleidžiamas karinių veiksmų kontekstas, pristatomos kariaujančios pusės, karinių veiksmų eiga, nuostoliai, jų įtaka Kauno miestui. 1944 m. liepos viduryje SSRS Raudonoji armija pradėjo vykdyti puolimą vakarų, t. y. Kauno, kryptimi, turėdama tikslą nugalėti nacistinės Vokietijos armijų grupę „Centras“ ir išeiti iki Rytų Prūsijos bei pereiti į gynybą. 1944 m. liepos 31 d. – rugpjūčio 1 d. kovos vyko pačiame Kauno mieste, kai vokiečiai buvo pradėję vykdyti atsitraukimą, vengdami sovietų apsupimo. SSRS RA Kauno puolimą vykdė trimis kryptimis ir apglėbiu stengėsi apsupti miestą, bet nesėkmingai. Pagrindinės kovos dėl Kauno miesto vyko daugiausia miesto prieigose, mažesni susidūrimai – mieste. Abi pusės patyrė nuostolių, bet neatmestina, kad didesnių nuostolių patyrė sovietų kariuomenė. Savo ruožtu Kauno miestas nukentėjo nežymiai. Reikšminiai žodžiai: Kauno puolimas, Kaunas 1944 m., Vermachtas, Raudonoji armija, vokiečių ir sovietų okupacija.The article describes the events of the Nazi and Soviet occupation in the summer of 1944 in Kaunas. In the article is developed the context of the combat activities, presented the combat units of both sides, the course of combat events, and its impact on Kaunas town. In the middle of July of 1944, the Soviet Army started to conduct the offensive to western (Kaunas) direction in order to defeat the Centre Army group of Wehrmacht of Nazi Germany, reach East Prussia and occupy the defensive position. The battle for the Kaunas town was between 31 July and 1 August in 1944, when Germans troops conducted the withdrawal in order to avoid being cut off and surrounded. The Soviet Army attacked in three directions and tried unsuccessfully to surround the town. The main battles for Kaunas were in the outskirts of the town, small combat confrontation – in the town. Both combat sides suffered heavy losses, but probably the Soviet Army had bigger losses neither Wehrmacht. There was no significant destruction of Kaunas. Keywords: Kaunas offensive, Kaunas in 1944, Wehrmacht, Red Army, Soviet and Nazi occupation
"Širdimi ir siela su kariuomene"
No full textHumanitarinių mokslų fakultetas / Faculty of HumanitiesVytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus Universit
The Military Courts System of the Lithuanian Republic (1919-1940): Court‘s Structure, Procedures and Practise
No full textIn 1919, the foundation for Lithuania’s military judicial system was laid following the approval of the Regiment Court Statute on 13 February, the Court-Martial Statute on 27 March, and the Interim Army (Military) Court Statute on 7 July. By 1928, the system was fully developed with the release of the Statute of the Military Court of Honour, which governed the functioning of a court of honour. Thus, the permanent justice institutions of the Lithuanian Army comprised the Army (Military) Court, the Regiment Court, the Military Court of Honour, with the later addition of a temporary institution, the (Field) Court-Martial. These courts were based on the military courts of the former Czarist Russian Empire and presided over justice, discipline and order, and the speedy resolution of cases and the application of strict penalties. A military state defender/the Military Prosecutor’s Office was established, together with the Army / Military court which acted alongside. The latter was similar to the Russian Military Prosecutor’s Office, in that it performed, organised, supervised and controlled pre-trial investigations, supported charges, and supplied advice to judicial institutions on matters of procedural actions. The High Tribunal was established before the military courts, although it commenced operations at the same time. The Tribunal was entrusted with the functions of the Military Court of Cassation, since there was no separate, specialised cassation institution of military courts in Lithuania. Initially, the High Tribunal handled appeals and cassation for the Army / Military court, but only cassation for the troop court. From 1928, the Tribunal acted only in cassation
Vidiniai neramumai Lietuvos Respublikoje 1919–1940 metais | Internal Disturbances in the Republic of Lithuania, 1919–1940
No full textDuring the interwar period in Europe, internal disturbances were not an uncommon form of domestic tension and conflict. This paper looks into the concept and characteristics of domestic disturbances in Lithuania in the period 1918 to 1940. The aim is to show the opportunities for organising such disturbances and the legal regulation of their control, including the use of the army to quell them. The legal regulation of the possibilities to use the army during the disturbances, and the situational circumstances of using troops in such cases in Lithuania, are compared with similar cases in other East-Central European countries, such as Estonia, Latvia and Poland
252nd Lithuanian auxiliary police (security) (Kaunas) battalion. Unknown history fragment of battalion
No full textAntrojo pasaulinio karo metais Vokietijos pusėje veikė lietuvių pagalbinės policijos (apsaugos) batalionai, kitaip – lietuvių policijos batalionai (Litauische Schutzmannschafts Bataillone, Schutzmannschaft der Ornungspolizei, Schuma). Tai gausiausiai, ilgiausiai veikusios formuotės, dalyvavusios kovose su sovietų armija, rengiant ir vykdant genocido, antipartizanines, baudžiamąsias akcijas prieš vietos ir kaimyninių šalių gyventojus. Iki šių dienų išlieka aktualus šių formuočių karių dalyvavimo karo nusikaltimuose ir nusikaltimuose žmogiškumui, holokausto (genocido) politikoje klausimas. Straipsnyje siekiama pateikti nežinomus 252-ojo (Kauno) bataliono istorijos aspektus bei rekonstruoti bataliono veiklą 1942–1944 m. tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje (Maidaneke, Liubline). Pasirinktos temos pobūdis sudarė galimybę tyrimui suteikti platesnį kontekstą, papildyti pastarojo studiją iš lietuvių policijos batalionų istoriografinės – holokausto istorinės perspektyvos. Tyrime daugiausiai remtasi Lietuvos ypatingojo archyvo fondais, kuriuose aptikta bataliono veiklą anonsuojančių dokumentų, KGB vykdytomis karių baudžiamosiomis – filtracinėmis bylomis. Atlikus kelių bylų lyginamąją analizę, tapo įmanoma pateikti išsamesnį bataliono istorijos kontekstą. Taip pat remtasi Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomais policijos ir karinių įstaigų fondais, kuriuose atsispindi bataliono organizacinė struktūra, kiekybinė ir personalinė sudėtis, informacija apie vykdytas tarnybas. Analizėje ypatingą vietą užima ir šaltinių pagrindu sudaryti veikalai ir leidiniai. Reikšminiai žodžiai: 1941-1944; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Funkcijos; Holokaustas; Koloboravimas; Lietuvių pagalbinės policijos (apsaugos) 252-asis (Kauno) batalionas; Lietuvių policija; Policijos batalionai; Vokiečių okupacija; 1941-1944; Brief; Collaboration; German occupation; Lithuanian police; Police battalions; Second World War; The 252nd Lithuanian auxiliary police (security) (Kaunas) battalion; The Holocaust; WWIIThe present article discusses the activities of the 252nd Lithuanian auxiliary police (security) (Kaunas) battalion during the period of 1941–1945.The 252nd police (security) battalion was formed in the autumn of 1942 and existed as an independent unit to November of 1944. Some of its soldiers continued their service in the German police units until the end of the war. During its existence, the battalion went duties in Lithuania and Poland. The battalion participated in the following activities: guarding of military, strategic and economic objects; persecution, conveying and guarding of the Jews and the Soviet prisoners of war; taking part in the military actions against the Soviet army and in anti – guerrilla actions (in Poland) without sustaining great losses; operating in Holocaust policy, especially in Majdanek (assisted the Germans to arrest and convey the Jews; guarded the imprisoned and the territory during the mass massacre; guarded the ghettoes and concentration camps and convicts near crematories and gas chambers)
