1,720,985 research outputs found
Intellectual property rights impact on economic growth in the United States, Japan, Mexico and Bulgaria
Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos įtaka ekonomikos augimui JAV, Japonijoje, Meksikoje ir Bulgarijoje Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos svarba ir įtakos ekonomikos augimui didėja, tai pagrindžia temos aktualumą bei tyrimo būtinumą. Šio darbo tikslas yra apibendrinus patentų ir prekės ženklų teoriją, susisteminus mokslininkų, vertinusių INT apsaugos įtaką ekonomikos augimui, nuomones, atlikti patentų ir prekės ženklų įtakos ekonomikos augimui JAV, Japonijoje, Meksikoje ir Bulgarijoje tyrimą. Baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindinės dalys: intelektinės nuosavybės teisių ir ekonomikos augimo sampratos, charakteristikos, teorinė intelektinės nuosavybė teisių įtakos ekonomikos augimui apžvalga; intelektinės nuosavybės formų – patentų ir prekės ženklų - statistinė analizė ir tyrimo metodologija; ir patentų bei prekės ženklų įtakos ekonomikos augimui JAV, Japonijoje, Meksikoje ir Bulgarijoje tyrimas ir gautų rezultatų vertinimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad patentai kaip ir prekės ženklai daro teigiamą įtaką JAV ir Meksikoje, o Japonijoje ir Bulgarijoje statistiškai reikšmingos įtakos neturi. Atliktu tyrimu paneigta mokslinių darbų autorių formuluojama išvada, kad intelektinės nuosavybės teisių įtaka ekonomikos augimui labiausiai priklauso nuo šalių išsivystymo lygioWith a large relevance of the topic of IPR impact on economic growth and the necessity of the research, the aim of this paper is to summarize the patent and trademark theory, systematize the opinions of scientists who evaluated the IPRs impact on economic growth and make a research about patent and trademark impact on economic growth in the US, Japan, Mexico and Bulgaria. This work consists of three main parts: conceptions and characteristics of IPR and economic growth and theoretical review of IPRs impact on economic growth; statistical analysis of patents and trademarks and research methodology; research about the patent and trademark impact on economic growth in the US, Japan, Mexico and Bulgaria and estimation of the results. The results showed that patents and trademarks are having a positive impact in the US and Mexico, and no statistically significant effect in Japan and Bulgaria. A study denies scientists‘ opinion that intellectual property rights impact on economic growth mainly depends on the level of developmen
Šeimos ūkiai, tvarumas, žaliosios subsidijos: Portugalijos atvejis
After United Nations declared 2015 the year of Family Farming, the topic entered public policy tables around the world. Then, the UN announced that the decade between 2019 and 2028 would be the Decade of Family Farming, reinforcing the tendency. Yet, doubts concerning the sustainable character of family farming rose among academics. Thus, this study assesses if family farmers are more sustainable than non-family farmers in the Portuguese context. Using a Farming Sustainability Composite Index (FSCI) (built purposedly for this study) as a dependent variable in spatial regression models, we were able to test this relationship. Alas, the results from the models’ estimation proved to be statistically insignificant, meaning that no relation between family farming and farming sustainability could be established. However, the results from a third model established a positive relationship between the number of family farmers and the amount of green subsidies received in a given municipality. Still, for the Portuguese context, whether a link between family farming and sustainability exists remains to be proven. Further research is needed to address this issue.Jungtinėms Tautoms 2015-uosius paskelbus Šeimos ūkininkavimo metais, ši tema pateko į viešosios politikos lenteles visame pasaulyje. Tada JT paskelbė, kad dešimtmetis nuo 2019 iki 2028 m. bus Šeimos ūkininkavimo dešimtmetis, sustiprindamas šią tendenciją. Tačiau tarp akademikų kilo abejonių dėl šeimos ūkininkavimo tvaraus pobūdžio. Taigi šiame tyrime vertinama, ar šeimos ūkininkai yra tvaresni už ne šeimos ūkininkus Portugalijos kontekste. Naudodami sudėtinį ūkininkavimo tvarumo indeksą (FSCI) (sukurtą specialiai šiam tyrimui) kaip priklausomą erdvinės regresijos modelių kintamąjį, galėjome patikrinti šį ryšį. Deja, modelių įvertinimo rezultatai pasirodė statistiškai nereikšmingi, o tai reiškia, kad nebuvo galima nustatyti ryšio tarp šeimos ūkininkavimo ir ūkininkavimo tvarumo. Tačiau trečiojo modelio rezultatai parodė teigiamą ryšį tarp šeimos ūkininkų skaičiaus ir žaliųjų subsidijų, gautų konkrečioje savivaldybėje, sumos. Vis dėlto, atsižvelgiant į Portugalijos kontekstą, ar egzistuoja ryšys tarp šeimos ūkininkavimo ir tvarumo, dar reikia įrodyti. Norint išspręsti šią problemą, reikia atlikti tolesnius tyrimus.Ekonomikos ir vadybos fakultetas / Faculty of Economics and ManagementEkonomikos katedra / Department of EconomyVytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus Universit
Viešojo ir privataus sektorių partnerystė transporto infrastruktūroje: Vilniaus oro uosto atvejis
The Final Master Thesis is focused on exploring the application of Public-Private Partnership (P3) for enhancing transport infrastructure, with the research problem centered on identifying P3 model for airports. The object of the Final Master Thesis is Public-Private Partnership (P3) in transport infrastructure. The aim is to outline the main advantages and disadvantages of using Public-Private Partnership (P3) in the transport infrastructure sector, identify Public-Private Partnership (P3) specifics in airports, and substantiate the model of how the Public-Private Partnership (P3) can be used to develop Vilnius Airport (VNO).
In the Final Master Thesis, the literature review analyzes relevant academic and professional publications to define Public-Private Partnership (P3) types, advantages, and disadvantages, as well as the benefits of risk transfer. It also examines Public-Private Partnership (P3) specifics in airport performance, including management options, activities, and economic characteristics.
In the field analysis, recent research data on airports Public-Private Partnership (P3) performance cases globally and Vilnius airport performance analysis is made.
The third part consists of a two-step approach. The first step involves the evaluation of the conduct interviews with key transport experts to collect information on challenges and opportunities associated with Public-Private Partnership (P3) in the transport sector. The collected data is then analyzed in line with the study objectives. The second step - the results of the literature review, field analysis, and interviews are combined to provide real solutions and recommendations, based on the study objectives, i.e., alternatives on how to successfully use Public-Private Partnership (P3) to improve the performance of Vilnius airport.
The Final Master Thesis concludes by presenting potential strategic solutions and conclusions at a level to achieve the objectives that were set.Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama viešojo ir privataus sektorių partnerystės (P3) plečiant transporto infrastruktūrą, tyrimo problema - viešojo ir privataus sektorių partnerystės (P3) modelio formavimas oro uostams. Tyrimo objektas - viešojo ir privataus sektorių partnerystė (P3) plėtojant oro transporto infrastruktūrą. Tikslas – apibendrinus mokslinius tyrimus apie pagrindinius viešojo ir privataus sektorių partnerystės (P3) transporto infrastruktūros sektoriuje privalumus ir trūkumus, nustatyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (P3) specifiką oro uostuose ir pagrįsti, kaip viešojo ir privataus sektorių partnerystė (P3) gali būti taikoma plečiant Vilniaus oro uostą (VNO).
Magistro baigiamajame darbe atlikta literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos atitinkamos akademinės ir profesinės publikacijos, siekiant nustatyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (P3) tipus, atskleisti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (P3) privalumus ir trūkumus, išnagrinėti rizikos perkėlimo naudą privačiam sektoriui. Taip pat nagrinėjami viešojo ir privataus sektorių partnerystės (P3) ypatumai oro uostų veikloje, įskaitant valdymo galimybes ir ekonomines charakteristikas.
Antroje dalyje apibendrinti tyrimų duomenys apie oro uostų viešojo ir privataus sektorių partnerystės (P3) veiklos atvejus pasaulyje, atlikta Vilniaus oro uosto veiklos analizė.
Trečioji dalis susideda iš dviejų etapų. Pirmas etapas – apibendrinti interviu su transporto ekspertais, siekiant surinkti informaciją apie iššūkius ir galimybes, susijusias su viešojo ir privataus sektorių partneryste (P3) transporto sektoriuje, surinkti duomenys analizuojami atsižvelgiant į tyrimo tikslus. Antras etapas - literatūros apžvalgos, aplinkos analizės ir interviu rezultatai sujungiami pateikiant realius sprendimus ir rekomendacijas pagal nustatytus tyrimo tikslus, t.y. alternatyvas, kaip galima būtų sėkmingai panaudoti viešojo ir privataus sektorių partnerystę (P3) Vilniaus oro uosto veiklos gerinimui.
Magistro darbe pateiktos išvados ir galimi sprendimai, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai.Ekonomikos ir vadybos fakultetas / Faculty of Economics and ManagementEkonomikos katedra / Department of EconomyVytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus Universit
Global economy: profit or social responsibility
Vykstanti pasaulio ekonomikos globalizacija, spartėjantis informacinių technologijų naudojimas, tarptautinių korporacijų plėtra pateikė naujus iššūkius, reikalavimus, standartus ne tik įvairių šalių verslo visuomenei, vyriausybėms, bet ir žmonijai. Verslas, globalizacijos fone, keičiasi vis greitėjančiu tempu ir susiduria su naujais iššūkiais. Pastebimas spaudimas rinkoms bei globalioms įmonėms imtis vadinamo „atsakingo globalaus kapitalizmo“ bei globalių problemų sprendimo. Kaip atsakas į besikeičiančius visuomenės poreikius, globalinių problemų sprendimą, vis labiau plėtojama ir analizuojama įmonių socialinės atsakomybės idėja. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti pelno, kaip pagrindinio įmonių veiklos tikslo, ir įmonių socialinės atsakomybės, kurios reikšmė vis auga, optimalaus derinimo galimybes. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje analizuojama globalinė ekonomika, jos varančiosios jėgos, įmonių socialinės atsakomybės idėjos samprata bei teikiama nauda. Antrojoje dalyje analizuojama kelių tarptautinių korporacijų socialiai atsakingo verslo praktika, teorinių ir empirinių tyrimų padėtis įmonių socialinės atsakomybės klausimais Lietuvoje. Trečiojoje dalyje pateikti įmonių socialinės atsakomybės idėjos supratimo darbuotojų tarpe ir šios idėjos principų taikymo tyrimo rezultatai.World’s economics globalization, speedy information technologies use, transnationals corporations development introduced new challenges, requirements, standards not only for business society of different countries, governments, but also for humanity. Business, in the context of globalization, is changing in a rapid speed and is facing up with new challenges. There is seen a pressure for global companies to undertake the “responsible global capitalism” and solve global problems. Corporate social responsibility concept is developing and analyzed as a response to changing society needs and global problems solving. The aim of this diploma paper is to analyze profit, as the main purpose of business operations, and corporate social responsibility, which importance is growing, optimal harmonization possibilities. This paper is made of three parts. In the first part of this paper there is analyzed global economy, corporate social responsibility concept and the benefits of corporate social responsibility. In the second part of diploma paper, there are analyzed the practice of socially responsible business of few transnationals corporations. In the third part there are presented research results
Vyriausybės išlaidų poveikio visuomenės gerovei vertinimas ES šalyse
The problem addressed by the dissertation, namely, the government expenditure effect on welfare of society and method for optimisation of government expenditure in view of greater welfare of society. Dissertation object – government expenditure effect on welfare of society, aim – to develop the methodology for assessment of the government expenditure effect on welfare of society and conduct an empirical study to determine the government expenditure size that maximises welfare of society, following comprehensive analysis of theoretical approaches towards the phenomena of welfare of society and government expenditure and the links between them. The first part of the work deals with analysis of theoretical interpretations of the phenomenon of welfare of society, expands the concept of welfare of society, comparison of the methods applied in practice for assessment of the level of welfare of society, and provides the summary of theoretical link between welfare of society and government expenditure based on the previous research works in this field. The second part of the work provides the research assumptions, key principles, concepts and provisions, identifies research logic of the dissertation that forms the basis for further development of the research methodology, presents the method for assessment of welfare of society based on its expanded concept, and the model for assessment of the scope of government expenditure effect on the level of welfare of society. The third part of the paper provides assessment of the level of welfare of society in the EU countries by application of the developed Welfare of Society Index, verification of the new model for assessment of welfare of society, and the study of the effect of functional government expenditure on welfare of society. Following determination of the nonlinear character of the government expenditure effect, general and functional government expenditure have been optimised in view of the developed methodology for assessment of the optimised level of welfare of society. Conclusions of the work summarising theoretical and empirical results of the dissertation are presented at the end of the dissertationDisertacijoje sprendžiama mokslinė problema, kurios esmė – nustatyti, kokią įtaką visuomenės gerovei turi vyriausybės išlaidos ir kaip optimizuoti jų dydį, siekiant didinti visuomenės gerovę. Disertacijos objektas – vyriausybės išlaidų poveikis visuomenės gerovei, tikslas – išnagrinėjus teorinius požiūrius į visuomenės gerovės ir vyriausybės išlaidų reiškinius bei jų sąsajas, sukurti vyriausybės išlaidų poveikio visuomenės gerovei vertinimo metodiką ir atlikti empirinį tyrimą, leidžiantį nustatyti vyriausybės išlaidų dydį, maksimizuojantį visuomenės gerovę. Pirmoje disertacijos dalyje analizuojamos teorinės visuomenės gerovės reiškinio interpretacijos, plėtojama visuomenės gerovės sąvoka, lyginami praktikoje taikomi metodai, kuriais vertinamas visuomenės gerovės lygis, taip pat apibendrinamas teorinis visuomenės gerovės ir vyriausybės išlaidų sąryšis, įvertinant šia kryptimi atliktus mokslinius tyrimus. Antroje disertacijos dalyje pateikiamos tyrimo prielaidos, pagrindiniai principai, sąvokos ir nuostatos, nurodoma disertacijos tyrimo logika, kuria remiantis formuojama tyrimo metodika, pateikiamas išplėtota gerovės sąvoka paremtas visuomenės gerovės vertinimo metodas ir sukurtas modelis, leidžiantis įvertinti vyriausybės išlaidų poveikio mastą visuomenės gerovės lygiui. Trečioje disertacijos dalyje ES šalių atveju įvertinamas visuomenės gerovės lygis, taikant sukurtą Visuomenės gerovės indeksą, tikrinamas naujo visuomenės gerovės vertinimo modelio patikimumas, aprašomas atliktas funkcinių vyriausybės išlaidų poveikio visuomenės gerovei tyrimas. Nustačius netiesinį išlaidų poveikio pobūdį, vyriausybės bendros ir funkcinės išlaidos yra optimizuojamos visuomenės gerovės lygio vertinimo metodikos kontekste. Disertacijos išvadose apibendrinamos darbe naudotos teorijos ir gauti empiriniai rezultatai
Organization intellectual capital, assessment model
Šiuolaikinėje beisikeičiančioje ekonominėje erdvėje organizacija nėra izoliuotas sistemos vienetas, ji sąveikauja su aplinka, todėl disertacijoje sukurtas organizacijos IK vertinimo modelis, tiriantis organizaciją kaip sistemos vienetą, apjungiantis ir tiriantis organizacijos mikro ir makro aplinką. Sukurtame organizacijos IK vertinimo modelyje matavimas pagrįstas komponentų išskyrimu ir garantuoja, kad vertinimo sistema subalansuoja finansinius ir nefinansinius rodiklius, siekiant įvertinti skirtingas sritis, kurios įtakoja IK lygį organizacijoje. Disertacijoje patikslinta IK samprata, pateikta IK kategorijos vystymosi bei tyrimų istorinė ir sisteminė analizė; sSusistemintos IK analizavimo kryptys, apibendrintos IK tyrimų mokyklos, išskirti intelektinio kapitalo lygmenys, patikslintos IK struktūrinės modelių grupės; atskleistas IK vertinimo metodų bei modelių įvairiarūšiškumas, jų pagrindu suformuluoti universalūs IK vertinimo principai; sukurtas, teoriškai argumentuotas ir empiriškai patikrintas ujniversalus organizacijos intelektinio kapitalo vertinimo modelis, leidžiantis nustatyti OIK lygį. Disertacijos praktinė reikšmė ta, jog sukurtas, praktikoje patikrintas OIK vertinimo modelis, leidžiantis įvertinti įvairių pramonės šakų organizacijų intelektinio kapitalo lygį; parengta intelektinio kapitalo vertinimo tyrimo metodologija ir instrumentai, kuriais gali naudotis kiti mokslininkai; suformuluotos IK vertinimo rekomendacijos organizacijoms, vertinančioms savo IK.The modern world is undergoing transformations and changes, the technical and technological base of production varies and a specific role is attached to intellect and the meaning of intellectual potential. All these factors make impact on the structure of the national economy, the quality of produced services and commodities and the efficiency of economy. The development of intellectual capital (IC) and its employment in production have become important factors indicating the competitive advantage of the country in the world market, export possibilities, etc., therefore recently the issues of assessment of IC level have been frequently raised. Intellectual capital (IC) is deemed to assist in creation and buildup of a technological –economic welfare, is a core element of the organization, countrie’s economy growth driver. Immaterial capital, defined as intellectual capital in scientific literature, is the 21st century category defined at individual, organizational, national, etc. levels. Economic activities involve a dual focus: on the one hand, knowledge, skills and other IC components similar to all the other familiar factors of production are emphasized; on the other hand, such resources as an exclusive potential of economic activities can be presented. Moreover, IC functioning is obvious in its direct contradiction to key principles of economy such, as scarcity and limitation of resources, the laws of supply and demand, etc. According to D.J. Skyrme and D.M. Amidon (1997), citizens constantly convert knowledge into products and services in their innovative thinking. Some authors identify the both conceptions and even suggest that IC conception should be replaced by the conception of knowledge capital. Despite a vast theoretical involvement and analysis, the phenomenon of intellectual capital requires a deeper insight into theories and research techniques, and a lot of research contradictions are fixed
Assessment of Changes in the Quality of Life of Emerging Economies in the Context of Developed Economies of the European Union
The present article has focused on the theoretical and practical aspects of the measurement of quality of life by the quality of life index (IQOL). A special focus of the present article is placed on complexity of quality of life measurement. In the article, an integrated Quality of Life Measurement Model and IQOL are formulated on the basis of theoretical assumptions and synthesis of factors of external and internal environments of quality of life and indicators reflecting them. The Quality of Life Measurement Model presented in the article has been empirically tested assessing quality of life in 20 purposefully selected developed and emerging economies of the European Union during the period from 2005 till 2013. The newly created IQOL is one of the ambitions to promote the methodological background for business and political actors and improvement of the quality of life in emerging economies
Currency crises impact on economies: Russian case and reverberations in Lithuania
Straipsnio tikslas – teoriniu aspektu įvertinus valiutų krizių reikšmę šiuolaikinei ekonomikai, trumpai aptarti Rusijos valiutų krizės priežastis, ekonomines pasekmes, poveikį Lietuvos ekonomikai bei įvertinti valiutų rinkos spaudimo indekso tinkamumą valiutų krizės numatymui. Rusijos 1998 m. valiutų krizę lėmė didelis biudžeto deficitas, nesugebėjimas padengti skolą, ypač trumpalaikius įsipareigojimus doleriais, eksportuojamos produkcijos kainų kritimas, iškraipytas mokėjimų balansas, bloga bankų priežiūra, silpnas mokesčių administravimas, nesutarimai reformų klausimais, kapitalo pasitraukimas iš Rusijos po Azijos krizės. Rusijos krizė buvo viena staigiausių, atnešusi dideles neigiamas pasekmes: suirusi finansinė bankų sistema, prarastos gyventojų santaupos, pablogėjusi vidaus socialinė–politinė situacija. Ši krizė sukrėtė pasaulio finansų sistemą, o šalys, tame tarpe ir Lietuva, kurių ekonomika buvo glaudžiai susijusi su šia šalimi, turėjo rimtų sunkumų prisitaikant prie susidariusios ekstremalios situacijos. Atlikta Lietuvos ekonominių rodiklių palyginamoji analizė parodė, kad Rusijos krizė atskleidė Lietuvos ūkio pažeidžiamumą ir jo nepakankamą atsparumą išorės sukrėtimams. Neigiamos išorinio poveikio pasekmės buvo lėtesnis bendrojo vidaus produkto augimas, biudžeto įplaukų sumažėjimas, didesnis nedarbas, besitęsiantis einamosios sąskaitos deficitas, prekybos perorientavimas iš rytų į vakarus užėmė nemažai laiko ir kainavo nemažai lėšų. Reikšminiai žodžiai: Ekonomika; Valiutų krizė; Valiutų rinkos spaudimo indeksas; Currency crisis; Economics; Exchange market pressure index; Rusija (Russia)The article deals with Russian currency crisis in 1998 and its impact on Lithuania’s economy, evaluates a suitability of the exchange market pressure index for assessment of the country’s economic vulnerability as well as predicting potential currency crisis
- …
