13 research outputs found
Kaunas 1940-ųjų birželio viduryje lietuvių memuaristikoje
No full textStraipsnio tikslas – aptarti ir įvertinti, kaip pirmosios sovietinės okupacijos dienos Kaune (1940 m. birželio 15–17 d.) atsispindi lietuvių memuaristikoje. Tyrime remtasi įvairaus amžiaus, visuomeninės padėties amžininkų – moksleivių, valstybės pareigūnų, diplomatų, žurnalistų, karininkų – paliudijimais apie Raudonosios armijos įžengimą į Lietuvos laikinąją sostinę Kauną. Pirmajame skyriuje aprašytos atsiminimuose atsiskleidžiančios miestiečių nuotaikos paskutiniaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais ir okupacijos išvakarėse, antrajame – nagrinėti liudininkų įspūdžiai, susiję su konkrečiomis Kauno vietomis sovietinės okupacijos pradžioje, trečiajame – analizuoti Raudonosios armijos karių išvaizdos, elgesio, jų sutikimo aprašymai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog lietuvių memuaristikoje piešiamas pakankamai detalus Kauno gyvenimo pirmosiomis sovietų okupacijos dienomis vaizdas. Amžininkai gana tiksliai užfiksavo tų dienų atmosferą, svarbiausių įvykių laiką, miestiečių nuotaikas, svetimos kariuomenės įžengimą ir kt. Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Memuarai; Pirmoji sovietų okupacija; Raudonoji armija; First Soviet occupation; Kaunas; Lithuania; Memoirs; Red army; The first Soviet occupationThe aim of the article is to analyse and evaluate the description of the first days of the Soviet occupation (June 15–17, 1940) in Kaunas in the memoirs of Lithuanians. The present research has used the memoirs of various people differing in age and social status (e.g. pupils, state officials, diplomats, journalists and officers) about the entrance of the Red Army to the temporary capital of Lithuania. Chapter 1 discusses the moods of the city residents during the last years of Lithuanian independence and immediately before the occupation; Chapter 2 considers the impressions of witnesses related to specific places in Kaunas at the beginning of the Soviet occupation; Chapter 3 evaluates the descriptions of the Red Army soldiers’ appearance, behaviour and their meeting in Kaunas. The research has demonstrated that the memoirs of Lithuanians provide a sufficiently detailed image of life in Kaunas during the first days of the Soviet occupation. The contemporaries recorded the atmosphere, the time of the main events, the moods of residents, the entrance of the army and its appearance and behaviour in a sufficiently detailed way. Nevertheless, the memoirs also provide various subjectivities as well
When "Those Women" left "The Street of Sins" … A laconic post scriptum to J. K. Beleckas’ bestseller
No full textReikšminiai žodžiai: J. K. Beleckas; Kaunas; Nuodėmių gatvė; Prostitucija tarpukario Lietuvoje; J. K. Beleckas; Kaunas; Prostitution in interwar Lithuania; The Street of SinsThe aim of the article is to contribute to the data about prostitution in Lithuania provided in the book "The Street of Sins" (published in 1930) by a well-known journalist J. K. Beleckas, which quickly became a bestseller. The article is based on the information collected from the Lithuanian press of the 1930s. In his journalistic investigation, the talented author of the book has revealed the life of the "red light district" of the temporary capital (Nemunas, Gardinas, Uosto and I. Kantas Streets) and the dramatic destinies of the women who traded their bodies in 1919–1929 in an intriguing and at the same time didactic way. The present article focuses on a later period which can be subdivided into two parts. The first one comprises the year 1930–1935 when the police ordered the prostitutes to leave the abovementioned district; however, they had a possibility to continue their business legally in other places in Kaunas. The second part is the period of 1935–1940, when prostitution was banned in the Republic of Lithuania, and the prostitutes masked their activities by pretending to be waitresses in cafes, housemaids, etc. The data show that illegal intimate services were developed very much in Kaunas, and the police had difficulty fighting with them. In the press, prostitution is unambiguously viewed as a phenomenon particularly harmful to the morality and health of the society
Connection between the landlord culture of the past and the urban present in Kaunas public thought in the 1930s.
No full textStraipsnio tikslas – įvertinti, kaip Kauno apylinkių dvarviečių istorija, materialusis paveldas ir kultūrinės tradicijos buvo traktuojamos XX a. ketvirtojo dešimtmečio lietuviškoje publicistikoje bei kituose panašaus pobūdžio šaltiniuose. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Kauno apylinkių dvarų gyvenimui carų valdžios laikotarpiu populiariuosiuose XX a. ketvirtojo dešimtmečio laikinosios sostinės praeities pasakojimuose buvo skiriama neproporcingai mažai dėmesio, pateikta labai fragmentiška informacija. Tokią situaciją istoriografijoje lėmė siekis aktualizuoti atgimusiai valstietiškai tautai pasitikėjimą savimi įkvepiančius, vienijančius herojinius lituanistinius siužetus, paraštėje paliekant visą „svetimą“ kontekstą, bylojusį apie patirtą socialinę ir tautinę priespaudą. Kauno apylinkių dvarviečių likimas laikinosios sostinės laikotarpiu įvairaus pobūdžio publikuotuose šaltiniuose dažniausiai buvo traktuojamas be sentimentų, neakcentuojant paveldosaugos reikšmės. Vyravo nusistatymas nuoskaudų kupiną „dvarininkišką praeitį“ tiek materialine, tiek mentaline prasme ryžtingai keisti pažangia „miestietiška dabartimi“. Manyta, kad dvarų žemė, pastatai ir kitas turtas pirmiausia privalo tarnauti plačiosios visuomenės interesams, Kauno lietuvėjimui ir klestėjimui. XX a. ketvirtojo dešimtmečio lietuviškoje visuomeninėje mintyje tam tikros „naujųjų Kauno ponų“ ydos neretai būdavo kildinamos iš siekio pamėgdžioti nykstančio senojo kilmingų dvarininkų sluoksnio gyvenimo būdą, elgesio modelius. Sarkastiškos, o kartais ir pakankamai piktos socialinės kritikos smaigalyje dažniausiai atsidurdavo laikinosios sostinės elito polinkis pirkti dvarus, samdytis tarnus, demonstruoti prabangą, rengti įmantrias puotas, paniekinamai žvelgti į „prastuomenę“. Reikšminiai žodžiai: Dvarvietės; Istoriniai pasakojimai; Kauno apylinkių dvarvietės; Lietuvos visuomenė XX a. ketvirtajame dešimtmetyje; Miesto kultūra; Publicistika; City culture; Historical narratives; Lithuanian society in the 1930s; Manors; Manors of Kaunas environs; Publicistic writingThe present article aims at evaluating how the history, material heritage, and cultural traditions of manors in Kaunas environs were treated in the Lithuanian publicistic writing and other similar sources in the 1930s. The research has revealed that the manors in Kaunas environs during the Tsarist rule were given unproportionally little attention, and very fragmentary information dominated in the popular stories of the past of the temporary capital in the 1930s. This situation was preconditioned by the attempt to focus on heroic literary narratives, which inspired and united the peasant nation, while the “foreign” context about the social and national oppression was not focused on. During the temporary capital period, the destiny of manors in Kaunas environs was viewed without any sentiments and without any emphasis on heritage protection. In various sources, the attitude to change the “landowners’ past” to the “urban present” both from the material and mental perspective dominated. It was believed that the land of manors, buildings, and other property should first serve the interests of the wide society, Lithuanization of Kaunas, and its flourishing. On the other hand, in the 1930s, more attention was paid to the “new Kaunas gentlemen” and their vices, which, as often believed, occurred not only because of vanity but also because of the attempts to imitate the lifestyle and behaviour models of the old nobility. The most sarcastic or, in some cases, sufficiently angry social criticism was mainly expressed towards the inclination of the temporary capital elite to buy manors, hire servants, demonstrate their wealth, organize fancy parties, and view “the common people“ with disdain
Implementation of martial law in the Lithuanian railway zone in 1919-1924
No full textStraipsnyje, remiantis archyvine medžiaga, aptariama karo padėtis Lietuvos geležinkelių zonoje 1919-1924 metais. Aiškinamas šios nepaprastosios priemonės pobūdis, gilinamasi į administravimo struktūrą ir priežastis. Apžvelgiamos svarbiausios karinės geležinkelių administracijos grandies - stočių ir ruožų karo komendantūrų - funkcijos, kasdienės veiklos ypatumai. Taip pat atskleidžiama karo padėties įtaka geležinkelių zonos gyventojams, tarnautojams, darbininkams. Reikšminiai žodžiai: 1919-1924; Geležinkelio stotis; Geležinkelių zona; Incidentai; Karinė administracija; Karo padėtis; Lietuvos geležinkeliai; Lietuvos geležinkelių zona; 1919-1924; Incidents; Lithuanian railway; Lithuanian railway zone; Martial law; Military administration; Military rule; Railway station; Railway zoneThis paper reviews the process of implementing and maintaining the military rule in the Lithuanian railway zone in 1919-1924. The main cause of the establishment of martial law, or the "state of war," in the railway zone was the necessity to safeguard the railway facilities and to ensure the effective functioning of the railway system under constant threat to Lithuania's independence. The main segment of the military administration of the railway zone consisted of military commandants of railway stations, whom the Regulations of the Special State Defence granted almost unlimited authority and a wide range of means of executing it. The principal functions of the military commandants of railway stations and their subordinates were to guard the railway material facilities, maintain order, carry out passport control, and persecute deserters, spies, and smugglers.The every day life of the population in the railway zone was stringent because of the strict order of the martial law. In 1919-1921, railwaymen were militarized. The militarization of the railway system ensured the effective control of railwaymen and partly resolved their social problems
Commemorations of the establishment of military kommandantures of Kaunas district in the second and third decades of the 20th century
No full textReikšminiai žodžiai: 1918–1940 m; Karo komendantūra; Kaunas; Kauno karo komendantūra; Kultūrinė atmintis; Politinė konjunktūra; Valstybinės šventės; Cultural memory; Kaunas; Lithuania in 1918-1940; Military Kommandanture of Kaunas; Military kommandanture; Political conjuncture; State holidaysThe aim of the article is to present the form and content of the official commemorations of the establishment of the Military Kommandanture of Kaunas district (January 5, 1919) and the main related events (i.e. the collisions of the Lithuanian volunteers with the German soldiers, the liquidation of the centres of Polish separatism, POW conspiracy, and the mutiny of Kaunas garrison). The data reveals that the establishment of Kaunas Kommandanture, officially commemorated from the middle of the second decade, became one of the most notable memorable dates related to the army. A celebration would be organized according to the scenario typical to the state festival with the participation of the high-ranking military and government officials. In the course of fifteen years, the topicalities of state life influenced the interpretations of the major events of Kommandanture (1919-1920) in press. Different political foci could be observed, such as the anti-Bolshevik, anti-Polish, or episodically anti-German motives, whereas in the third decade, the apologetics of Smetona was evident
Sunset of the temporary capital? The issue of Kaunas’ fate in the Lithuanian press of 1939–1940
No full textThis article analyses how in the period from 1939 to 1940 the Lithuanian press viewed the future prospects of the second largest city of the country – Kaunas – once the functions of the capital were reassumed by Vilnius – the historical centre of the state, retrieved after the fall of Poland at the outset of World War II. This event was marked by huge euphoria in the Lithuanian society, instigated and reflected by Government controlled media. The necessity to relocate the capital from Kaunas to V ilnius, despite economic and social circumstances, became an officially stated dogma. Information in the newspapers on the discontent of part of the society with the intended changes was scarce. The loss of economic possibilities and human resources that Kaunas was about to face were viewed as natural and inevitable. However, such prognoses were delivered with caution and pursuing to sustain optimistic hopes that in the future the temporary capital will continue to develop in the usual way
Laikinosios sostinės saulėlydis? Kauno likimo klausimas Lietuvos spaudoje 1939–1940 m.
No full textThis article analyses how in the period from 1939 to 1940 the Lithuanian press viewed the future prospects of the second largest city of the country – Kaunas – once the functions of the capital were reassumed by Vilnius – the historical centre of the state, retrieved after the fall of Poland at the outset of World War II. This event was marked by huge euphoria in the Lithuanian society, instigated and reflected by Government controlled media. The necessity to relocate the capital from Kaunas to Vilnius, despite economic and social circumstances, became an officially stated dogma. Information in the newspapers on the discontent of part of the society with the intended changes was scarce. The loss of economic possibilities and human resources that Kaunas was about to face were viewed as natural and inevitable. However, such prognoses were delivered with caution and pursuing to sustain optimistic hopes that in the future the temporary capital will continue to develop in the usual way
Discussions on the apartment rent in kaunas in the Lithuanian press of the fourth decade of the 20th century
No full textStraipsnyje analizuojama XX a. 4 dešimtmečio Lietuvos spaudoje pateikiama informacija apie butų nuomos problemą Kaune, Lietuvos laikinojoje sostinėje. Pagrindinis dėmesys skiriamas šio komplikuoto socialinio reiškinio priežastims bei raidai, išryškinant suinteresuotųjų šalių skirtingas pozicijas. Nuomininkų pozicijas dažniausiai gynė kairiosios krypties opozicinė spauda. Vyravo skundo pobūdžio straipsniai: vertinantys, ironiški ar kritikuojantys autoritarinę valdžią. Nuomininkai įrodinėdavo savo padėties beviltiškumą, nuomos kainų nepagrįstumą, kaltindavo namų savininkus lupikavimu. Namų savininkai spaudoje stengėsi apginti savo kaip verslininkų reputaciją, neigė priekaištus dėl per didelių įkainių, stengėsi tai pagrįsti konkrečiais skaičiais; protestavo prieš Vyriausybės vykdomą butų nuomos sąlygų ir kainų reguliavimą, reikalaudavo palengvinti pelno, palūkanų mokėjimo už kreditus ir kitų mokesčių bei komunalinių įpareigojimų naštą. Jiems palankūs straipsniai dažniausiai buvo spausdinami „Lietuvos aide“. Nuomininkų ir namų savininkų organizacijų atstovų viešos diskusijos, pareiškimai laikraščiuose rodė jų iniciatorių kompetenciją, aukštą bendruomeniškumo lygį, gebėjimą naudoti pilietinės visuomenės poveikio valdžiai instrumentus. Abi pusės buvo gana gerai susipažinusios su butų nuomos padėtimi Europos šalyse, ten ieškojo ryšių su galimais partneriais. Spaudos diskusijose dažnai buvo primenami užsienio šalių precedentai. Vyriausybė, svarstydama gyvenamojo būsto nuomos reikalus, į visuomenės balsą įsiklausydavo. Reikšminiai žodžiai: Asociacija; Butai; Butų nuoma; Butų nuoma Kaune; Kaunas; Lietuvos spauda; Nuomininkas; Savininkas; Verslas; Apartment; Apartment owner; Apartment rent; Apartment rent in Kaunas; Association; Business; Kaunas; Lithuanian press; TenantArticle analyses the discussions about the apartment rent in Kaunas, the provisional capital of Lithuania, in the fourth decade of the 20th century as portrayed in the Lithuanian press of the time. The focus is on the reasons and development of this complicated social phenomenon, with a specific emphasis on the different positions of the interested sides. The interests of the tenants were most often defended by the leftist oppositional press. Especially common were complaint articles: evaluative, ironic or critical of the authoritarian government. The tenants spoke of the hopelessness of their situation, unreasonable rent prices and blamed the apartment owners for extortion. In their own turn, the owners tried to defend their reputation as businessmen in press; neglected the reproaches on high tariffs by giving particular numbers; protested against the government’s regulation of the conditions and prices of apartment rent, and demanded to facilitate the burden of profit, credit interest and other taxes or municipal commitments. The owners’ side was supported in the articles published in Lietuvos aidas. The public discussions and the articles of the representatives of the organizations of both parties showed their competence, high level of sociality, and ability to influence the government. Both parties were aware of the situation in the European countries, maintained connections with corresponding organizations and supported their claims in press with the examples from foreign countries. With respect to the government’s decisions on the issues of apartment rent, the public opinion was taken into account
Karo padėties klausimas Lietuvos seimuose (1919-1927 m.)
No full text1918 m. savarankiško valstybingumo keliu pasukusi Lietuvos Respublika beveik du dešimtmečius gyveno nepaprastosios padėties sąlygomis: karo padėtis egzistavo tiek valstybei žengiant pirmuosius žingsnius parlamentinės demokratijos keliu, tiek nusigręžus nuo jos, po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo. Šiuo požiūriu ypač savitas ir problemiškas ankstyvasis, vadinamasis „seimokratijos“, laikotarpis (1920–1926 m.), kai karinei padėčiai stipriai ribojant piliečių visuomeninę raišką, kūrėsi ir funkcionavo demokratinės institucijos. Svarbiausia šių institucijų – visuotinu, tiesioginiu, slaptu balsavimu renkamas Seimas – turėjo lemiamą reikšmę sustabdant demokratinės konstitucijos garantuotų pilietinių teisių įgyvendinimą viešajame valstybės gyvenime. Taigi skirtingai nei autoritarizmo laikotarpiu (1927–1940 m.), karo padėtis veikė teisėtai išrinktos, politinės tautos legitimaciją įgijusios valdžios valia. Seimų laikotarpiu Lietuvos valstybė gyveno dvilypį vidaus gyvenimą, jungusį du diametraliai priešingas ir, atrodytų, nesuderinamas būsenas – konstitucijoje įtvirtiną parlamentinę demokratinę santvarką ir sudėtingų vidaus bei išorės sąlygų nulemtą karo padėties režimą.[...].Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus Universit
Prof. Eduardas Volteris‘ academic and public activity in Kaunas in 1922–1934
No full textStraipsnyje siekiama apibendrinti esminius profesoriaus baltisto Eduardo Volterio akademinės ir visuomeninės veiklos, vykdytos 1922–1934 m. Kaune, bruožus. Išnagrinėjus prieinamus šaltinius ir svarbiausią istoriografiją, šio laikotarpio E. Volterio intelektualinį bei viešąjį gyvenimą galima įvertinti kaip intensyvų ir reikšmingą. Profesorius aktyviai prisidėjo prie nacionalinės bibliotekos bei universiteto įsteigimo laikinojoje Lietuvos sostinėje – Kaune. Daug laiko ir pastangų jis taip pat skyrė ir šio miesto muziejui. E. Volteris buvo laikomas vienu iš didžiausių baltistikos autoritetų Lietuvos universitete. Be to, jis dar dėstė ir archeologiją. Kai kurių buvusių studentų humanitarų atsiminimuose atviraujama, jog profesoriaus paskaitos garsėjo monotoniškumu, nuobodumu, todėl nepritraukdavo daug klausytojų. Kita vertus, Kauno akademinė bendruomenė, valdžios atstovai įvairiomis progomis E. Volterui rodė pabrėžtiną pagarbą – kaip giliam, plačios erudicijos mokslininkui, solidžių darbų autoriui, Lietuvos kultūrai daug nusipelniusiam tautinio sąjūdžio veteranui. Reikšminiai žodžiai: E. Volteris; Kaunas; Kultūrinė ir akademinė veikla; Cultural and academic activities; E. Volteris; Kaunas; LithuaniaThis article aims to summarize the main features of Prof. Eduardas Volteris academic and public activity in Kaunas in 1922–1934. According to various sourses and historiographycal analysis, it can be said that this period of E. Volteris life was intense and meaningful. Professor actively contributed to the establishment of the National library and the University in Kaunas (Provisional Capital of the Republic of Lithuania). Much of his time and effort has been paid to the developement of Kaunas City Museum. Prof. E. Volteris was the main expert of Baltic studies and Archaeology in the Lithuanian University in Kaunas. Some contemporaries memoirs are told that the professor lectures were boring, do not attract many studens. However, E. Volteris was respected by colleagues and students for his erudition, scientific works, decency, kindness and merits to Lithuanian culture
