1,721,040 research outputs found
Cultural archetypes
No full textA cultural archetype represents a specific pattern or configuration of multiple cultural dimensions, attributes, or values that occur together. This configuration is shared by a group of individuals and can be represented by an individual who embodies this configuration. The cultural dimensions used to identify an archetype can refer to various concepts of culture, such as Hofstede's or Schwartz's cultural values. A cultural archetype refers to a specific configuration of values, and not to the geography or nationality of the group of people who share these values. The identification of archetypes can follow an explanatory, theory-driven approach, and can be informed by empirical approaches such as cluster analysis or archetypal analysis. When analysing the effects of culture in international management studies, the usage of cultural archetypes can better capture the complex and multifaceted nature of culture compared to drawing on single cultural dimensions or on countries as proxies.</p
Female diasporans and diaspora networks:a neglected resource for business?
No full textDespite increasing contemporary migration, diasporas are perceived as a historical phenomenon. Professional diasporas, like trade and merchant diasporas, have been approached with the research lens of the respective era, often implying dominant male views. Such approaches are no longer appropriate nor adequate to understand female economic and business resources in contemporary migration and diaspora. An updated intersectional resource lens is needed for studying female migrant resources in the diaspora. Growing migration of women fosters their engagement in international business and trade connecting countries and markets, but little is known about these dynamics. Hence, this chapter asks what kind of resources or potential migrant women possess in diaspora, what kind of resources are perceived by the country of origin and its businesses, and how they connect to these diasporic resources of women. We focus on the Finnish female diaspora potential and provide insights, a resource taxonomy, and recommendations on diaspora resources and strategies for Finnish public and private sector. The chapter illustrates untapped potential of female diaspora resources for business and policy making.</p
Unfolding the Dynamics of Refugees’ Entrepreneurial Journey in the Aftermath of Forced Displacement
No full textDespite their detrimental circumstances, the number of refugee-owned businesses is on the rise—a situation referred to as “the paradox of refugee entrepreneurship.” However, a key question is how refugees, having undergone extreme life disruption due to war, conflict, and forced displacement, fare as entrepreneurs in their host country. Extant studies do not address this question, as they primarily focus on factors determining refugees’ entrepreneurial entry. We extend current research, which predominantly focuses on the antecedents of refugee entrepreneurship, with a processual approach that captures refugees’ entrepreneurial journey. Drawing on inductive theory-building analysis and extensive data gathered from 40 in-depth interviews with 21 recently arrived Syrians in Sweden, our dynamic model provides a thorough examination of the tactics and procedures that refugees employ to create and grow their businesses. This research contributes to the advancement of existing theory by introducing a comprehensive model that delves into the intricacies of refugee entrepreneurship, outlining the distinct phases, detailing the underlying mechanisms for each phase, and identifying the critical factors that drive progress from one stage to the next. Our findings offer valuable insights for initiatives seeking to provide support and encouragement to refugee entrepreneurs, thereby fostering their success and empowering them to reach their full potential
Cross-cultural alliances
No full textThis entry defines cross-cultural alliances and highlights their specificities compared to domestic strategic alliances. Departing from the premise that national cultural and cultural distance embody both opportunities and threats to strategic alliance success, the authors detail the influences of those two factors on the different stages of cross-cultural alliances life-cycle, such as alliance formation, partner selection, negotiation, governance form, management, and performance, ending with opportunities for future research.</p
Critical perspectives on inclusion
No full textThis entry explores critical perspectives on inclusion within management and organisational studies, contrasting them with mainstream views that prioritise workforce performance. Critical approaches, utilising insights from social sciences, examine the inherent power imbalances and the complex interplay between inclusion and exclusion. These perspectives highlight how inclusion efforts can inadvertently perpetuate exclusion and inequality. Studies cited reveal the nuanced challenges faced by minority groups in achieving genuine inclusion. Additionally, the critique extends to how neoliberalism commodifies inclusion, potentially sustaining class disparities and undermining true anti-discriminatory practices. Ultimately, critical perspectives urge ongoing vigilance towards the unintended consequences of inclusion initiatives, advocating for a continuous process of reflection in the pursuit of genuine organisational inclusivity
Lietuvos nacionalinės kultūros dimensijos
No full textThis paper introduces the results of national cultural dimensions of potential Lithuanian managers, according to Hofstede’s indices. It will be seen that Lithuanians scored high on Masculinity, and average on Uncertainty Avoidance, Individualism and Power Distance, relative to all other countries in the database. These results are discussed in terms of their likely influence on management and marketing in Lithuania.Straipsnyje pateikiami Lietuvos tyrimo rezultatai remiantis G. Hofstedes nacionalinių kultūros dimensijų metodologija. Pateikiama Lietuvos santykinė pozicija tarp septyniasdešimties šalių pagal individualizmo, hierarchiškumo, netikrumo vengimo bei vyriškumo dimensijas. Lietuvos pozicija pagal individualizmo dimensiją vidutiniškai aukšta ir šiek tiek žemesnė, palyginti su artimiausių šalių kaimynių Lenkijos ir Estijos. Hierarchiškumas Lietuvoje santykinai žemas, panašus į JAV ir Estijos, Lenkijoje - vidutiniškai aukštas, Rusijoje - labai aukštas. Lietuvos netikrumo vengimo dimensijos pozicija vidutiniškai žema, panašiai kaip ir Estijos, o Lenkijos ir Rusijos - labai aukšta. Lietuvos ir Lenkijos vyriškumo rodiklis santykinai aukštas, Estijos labai žemas, panašiai kaip ir Skandinavijos šalių. Aptariamos šių dimensijų taikymo galimybės marketingo srityje ir tikėtini Baltijos šalių marketingo praktikos skirtumai
Apie eksporto krypties nuspėjamumą remiantis kiekybiniais kultūros rodikliais
No full textThis paper discusses the cultural variable of international business through a comparison of the cultural values of three Baltic countries, Lithuania, Estonia and Poland. Scores on Hofstede’s cultural dimensions for these and other countries are utilized in measuring the “cultural distance” between the Baltic countries and their main export partners. The intent of the paper is to test the appropriateness of the concept for predicting export behavior. Although the study is exploratory, it is seen that cultural distance plays a slight role in country export behavior.Baltijos regionas tebėra vienas iš patraukliausių regionų užsienio investicijoms ne tik dėl geografinės padėties, bet ir dėl žemesnių darbo jėgos ir kitų išteklių kaštų. Tačiau dažnai užsienio investuotojai ši regioną traktuoja kaip vientisą rinką, nepaisant to, kad Baltijos regiono šalys labai skiriasi ne tik savo institucinė aplinka, bet ir kultūra, ir vertybėmis. Ne tik šių šalių skirtumai, bet ir jų ir investuojančios įmonės šalies gali stipriai paveikti tarptautinio verslo sėkmę, apsunkinti ne tik tarptautinių žmogiškųjų išteklių įmonėse valdymą, bet ir rinkos, ėjimo į rinką būdo pasirinkimą ir daugelį kitų aspektų. Šio straipsnio tikslas yra trejopas. Pirma, palyginamos trijų Baltijos regiono šalių - Lietuvos, Estijos ir Lenkijos - kultūros. Antra, šių šalių kultūros lyginamos su kiekvienos šalies pagrindinių prekybos partnerių nacionalinėmis kultūromis. Trečia, vertinama, ar egzistuoja kultūrinio atstumo ir tarptautinės prekybos ryšys.Tad šiame straipsnyje į tarptautinę prekybą žvelgiama kultūros kontekstu. Siekiama atskleisti, ar yra šalies, į kurią eksportuojama, pasirinkimo ir kultūrinio atstumo ryšys. Šiam atstumui įvertinti remiamasi Hofstede’o kultūros dimensijomis, kurios leidžia kiekybiškai įvertinti nacionalinę kultūrą, lyginant šalių santykines pozicijas. Šios dimensijos buvo panaudotos Kogut ir Singh (1988), siekiant kiekybiškai įvertinti šalių atstumą pagal bendrą dviejų šalių skirtumą remiantis kiekviena Hofstede’o dimensija. Tačiau straipsnyje remiantis žvalgomojo tyrimo rezultatais teigiama, kad šis rodiklis turi trūkumų ir galbūt nėra tinkamiausias kultūrinio atstumo vertinimo metodas, kadangi neatsižvelgiama i kitus svarbius aspektus, pavyzdžiui, institucinę aplinką - kalbos, teisinės, ekonominės, politinės aplinkos skirtumus. Nustatytas nestiprus kultūrinio atstumo ir pagrindinių prekybos partnerių, t. y. šalies, pasirinkimo ryšys. Tačiau tai pirmas žingsnis, siekiant įvertinti prekybos patrauklumą ir investicijų atsiradimo priežastis ne tik ekonominiu aspektu, bet ir pagal abstraktesnius kriterijus. Būtų įdomu giliau pažvelgti į kultūrinio atstumo sąvoką: ne lyginant ją vien su makrolygio duomenimis, bet ir Baltijos šalių regiono įmonių santykių bei ėjimo į užsienio rinkas būdo pasirinkimo aspektais
- …
