1,720,957 research outputs found
Punia hillfort and settlement
No full textNemuno kilpų regioninio parko direkcija 2021 m. balandžio–spalio mėnesiais atliko Punios piliakalnio su gyvenviete (UK 22621) (Alytaus r., Punios sen.) tvarkybos darbus. Jų metu demontuoti avarinės būklės laiptai, senos takų dangos, buvusios infrastruktūros ir naujose vietose įrengti laiptai, nauji pėsčiųjų takai, aikštelės ir kita. Prieš atliekant numatytus darbus grunto judinimo vietose KPIP atliko žvalgomuosius tyrimus, nuimant paviršinį augalinį sluoksnį vykdė žvalgymus. Punios piliakalnis, dar vadinamas Margio kalnu, yra Nemuno ir Punelės dešiniajame krante, jų santakos suformuotame kyšulyje. Piliakalnio aikštelė trikampė, pailga R–V kryptimi, maždaug 155 m ilgio ir 85 m pločio R gale. Dalis Š aikštelės dalies nuplauta Nemuno, o P šlaitai – Punelės. Aikštelės R krašte supiltas 75 m ilgio, 6 m aukščio, 30 m pločio pylimas, už kurio iškastas 60 m ilgio, 30 m pločio, 4 m gylio, 10 m pločio dugne griovys. Aikštelės V gale, 16 m žemiau jos yra 23x15 m dydžio terasa. Į R nuo piliakalnio 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Pilis minima 1387 ir 1414 m., žinoma, jog jos apylinkes 1382 m. niokojo kryžiuočiai. Piliai sunykus aikštelėje XV–XVIII a. stovėjo Punios seniūno dvaro sodybos, privažiavimui XVII a. pylimas buvo per vidurį perkastas, o per griovį įrengtas tiltas. Aikštelėje sodybos stovėjo iki 1938 m., ji buvo ariama. [...]Prior to amelioration work at Punia Hillfort (Alytus District, S Lithuania), a field evaluation (the excavation of a total of 18 m2) was conducted at the earthwork locations and a field survey (using metal detectors and fieldwalking) was carried out in roughly 1428 m2 during the removal of the surface layer. Test pits 1, 2, and 12 yielded a 16th–18th-century cultural layer with contemporary finds: sherds of thrown pottery, while the survey isolated 17th–18th-century archaeological finds: several coins, a copper ring, a military jacket or coat button, etc
Vyskupo Jono Viktoro Kalvano išsaugoti svarbūs Tauragės istorijos dokumentai
No full textStraipsnyje aptariama dalis Lietuvos evangelikų liuteronų kunigo Jono Viktoro Kalvano (1914–1995) surinktų rašytinės kultūros paveldo objektų. Dvasininko sukauptos vertybės saugomos Tauragės krašto muziejuje. Išskirtini du ypatingos vertės dokumentai. Vienas jų rašytas ranka sunkiai įskaitomu raštu senąja vokiečių kalba. Čia yra įspaustas Prūsijos erelio atvaizdas, aplink kurį matomas užrašas "Königliche Preussische Regierung" bei nurodyta data – 1778 metai. Kitas dokumentas yra Juliaus Čėsnos Karaliaučiaus universiteto baigimo diplomas su autentišku Liudviko Rėzos parašu. Šis diplomas taip pat vokiškas. Dalis teksto išspausdinta, dalis ranka parašyta ir nurodyta 1830 m. data. Iš į muziejų patekusių dviejų dokumentų sužinome daug naujų dalykų apie du Tauragės krašte dirbusius ir jam nusipelniusius kunigus. Teodoras Sakersdorfas į šio krašto istoriją įrašytas kaip liuteronų ir reformatų bažnytinės unijos rėmėjas, o Julius Čėsna – kaip Tauragės liuteronų bažnyčios statytojas, valstybingumo ir lietuvybės skatintojas. T. Sakersdorfo darbus savotiškai pratęsė J. V. Kalvanas, kuris sovietmečiu sugebėjo Lietuvos liuteronų bažnyčią įtraukti į Pasaulio liuteronų sąjungą. Jo pastangomis 1965 m. Šilutės liuteronų bažnyčioje įvyko pirmosios Baltijos šalyse ekumeninės pamaldos, kuriose dalyvavo trijų pagrindinių krikščioniškų bažnyčių – Romos katalikų, rusų stačiatikių bei liuteronų – atstovai. Reikšminiai žodžiai: Dokumentai; Evangelikų liuteronų bažnyčia; Istorija; Julius Čėsna; Kalvanas Jonas Viktoras, vyskupas, istorija, dokumentai; Karolis; Liuteronų ir reformatų unija; Tauragė; Tauragės liuteronų bažnyčia; Vyskupas; Vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas; Bishop; Bishop Jonas Viktoras Kalvanas; Carl Julius Szczesny; Evangelical Lutheran Church; Historical documents; Kalvanas Jonas Viktoras, bishop, history, documents; Lithuania; Tauragė; Tauragė Lutheran Church; Union of Lutheran and Reformed Churche
Kauno st. 3 and 9
No full text2021 m. atlikti žvalgomieji tyrimai Merkinės senojo miesto vietos (UK 3680) (Varėnos r.) Kauno g. 3 ir Kauno g. 9 sklypuose, kuriuose projektuojami nauji statiniai. Bendras ištirtas plotas 18 m2. Kauno gatvėje anksčiau vykdyti tyrimai: 1973 m. J. Markelevičius sklype Kauno g. 1, besiribojančiame su Kauno g. 3 sklypu, būsimo pastato vietoje fiksavo statybos darbų metu suardytus kultūrinius sluoksnius (LIIR, f. 1, b. 380). 2011 m. R. Šiaulinskas vykdė tyrimus sklype Kauno g. 2 (ATL 2011 metais, 2012, p. 638; LIIR, f. 1, b. 6311). 2011–2012 m. Vilniaus g. 1 sklype, esančiame priešais Kauno g. 3 sklypą, tyrimus atliko L. Girlevičius (ATL 2011 metais, 2012, p. 416). 2017 m. Kauno gatvėje tyrimus vykdė V. Kliaugaitė (ATL 2017 metais, 2018, p. 710). 2018 m. Kauno gatvės detaliuosius tyrimus vykdė S. Širvydaitė-Šliupienė (ATL 2018 metais, 2019, p. 337). 2019 ir 2021 m. (p. 380– 381) tyrimus vykdė V. Vingis, 2019 m. rasti perkasti piltiniai sluoksniai su pavieniais XVII– XVIII a. radiniais (ATL 2019 metais, 2020, p. 519). [...]The field evaluation (10 test pits totalling 18 m2) at Kauno St. 3 (two 2x2 m test pits) and Kauno St. 9 (ten 1x1 m test pits) in Merkinė (S Lithuania) revealed at a depth of 2.7 m in both test pits at Kauno St. 3, a 25–40 cm thick, 16th–17th-century cultural layer below 16th–19th-century fill layers, and at a depth of 0.70–1.55 m in Test Pits 1–4 and 6 at Kauno St. 9, cultural layers containing 16th–17th-century finds and at a depth of 1 m in Test Pit 1, a roughly 50 cm thick cultural layer with 16th–17th-century pottery
Pilaitė castle site
No full text2021 m. toliau tirta Pilaitės piliavietė (Vilnius). Jos teritoriją KPC žvalgė 1979 ir 1987 m. (KPC PB, f. 27, ap. 1, b. 82 b. p. 36 ir f. 27, ap. 1, b. 136, p. 102–103), tyrinėjo 1995 (Z. Baubonis) (LIIR, f. 1, b. 2574), 1996 (A. Kuncevičius) (LIIR, f. 1, b. 2728), 2008 m. (A. Zalepūgienė) (ATL 2008 metais, 2009, p. 207–212) (1 pav.). 2021 m. archeologinius tyrimus organizavo KPIP, jie dalinai finansuoti pagal Lietuvos kultūros tarybos projektą „Pilaitės kultūros paveldo sklaida“. Piliavietėje stovėjusių rūmų statyba siejama su LDK garsios didikų Astikų giminės atstovu Grigaliumi Astiku. 1492– 1494 m. jis buvo Valdovų rūmų maršalka, nuo 1494 m. – Anykščių, o nuo 1495 m. – Merkinės seniūnas, 1509 m. valdė Užpalių ir Pienionių seniūnijas, 1510–1518 m. buvo Trakų vaivada, valdė Alantą, Kavarską, Darsūniškį, Maišiagalą, turėjo žemės prie Kernavės, Musninkų, Upytės. 1499 m. jis pradėjo statyti mūrinę galią reprezentuojančią pilį Pilaitėje. 1519 m. jam mirus, pilį toliau statė jo sūnus Grigalius Astikas Viršila. Spėjama, kad pilis sugriauta 1655 m., per LDK karą su Rusija užimant Vilnių. Vėlesniais šimtmečiais vietos gyventojai griovė rūmų sienas, kad galėtų išrinkti statybai tinkamas plytas bei akmenis. XIX a. pradžioje fiksuojami jau tik rūmų griuvėsiai, nors 1828 m. rūmų plane dar aiškiai matyti rūmų planas su dviem bokštais. [...]In 2021, in order to further define the layout of the former palace building and possibly identify the location of one defensive tower, the investigation of the Pilaitė Hillfort site (Vilnius) was continued with the excavation of 4 trenches (totalling 140 m2) at the N end of the hillfort enclosure and on the hillfort’s NE and NW slopes. The investigation at the NW and NE ends of the palace’s N wall revealed two, roughly 4.3 m long fragments of it. At the NW corner, the S side of a square tower, the S wall of which was 5.5 m long, and the S side of a wall fragment from a counterfort or latrine attached to the outside of the tower’s NW corner were uncovered in Trench 2. At the NE corner, the S part of the 5.5 m diameter round tower (trench 3), the palace’s 10 m long E wall, a counterfort fragment outside the palace’s SE corner, and an 80 cm long fragment of the palace’s S wall (Trench 1) were uncovered. The masonry foundations of the palace’s E defensive wall continue towards the S from the palace’s SE corner. Thus, this investigation has revealed the palace’s size: 30x10 m. On the NW slope, at a distance from the palace, the site of the former chapel was discovered on a corner of a lower terrace and a 7.7 m2 square burial crypt uncovered and excavated. Its S wall had an 80 cm wide entrance. A fragment of a brick arch structure from the crypt’s cylindrical ceiling was unearthed in the S wall. Fragments of the remains of at least 4 individuals of different ages: 3 adults (one a 40–50-year-old male) and an adolescent were discovered in the crypt. The archaeological investigation identified a 0.4–1.6 m thick, 16th–17th-century cultural layer, which mostly consisted of rubble with abundant fragments of structural and household ceramics, metal artefacts, and glass artefacts. The construction of the palace was begun in 1499 by Grigalijus Astikas and it is conjectured that it was demolished in 1655 during the occupation of Vilnius during the Russo-Polish War
Kirsnelė unenclosed settlements I and II
No full text2021 m. buvo tęsiami LLDJ statybos darbai. Dujotiekis tiestas ir per Kirsnelės kaimo laukus (Lazdijų r., Šeštokų sen.), kur 2021 m. gegužės–birželio mėnesiais KPIP vykdė detaliuosius tyrimus Kirsnelės neįtvirtintose gyvenvietėse I ir II. Abi Kirsnelės neįtvirtintas gyvenvietes 2021 m. balandžio 6–10 d. vykdant žvalgymus augalinio sluoksnio nuėmimo dujotiekio trasoje metu aptiko KVP. Žvalgant Kirsnelės neįtvirtintoje gyvenvietėje I ištirti du 1x1 m dydžio šurfai, kuriuose aptiktas tamsiai pilkos žemės (kultūrinis) sluoksnis su smulkiais lipdytos keramikos fragmentais. Kirsnelės neįtvirtintoje gyvenvietėje II ištirti 4 šurfai, kuriuose aptiktas tamsiai pilkos žemės (kultūrinis) sluoksnis su lipdytos keramikos fragmentais grublėtu bei lygiu išoriniu paviršiumi. [...]In 2021, excavations were conducted at Kirsnelė Unenclosed Settlements I–II (Lazdijai District, S Lithuania). Trenches 1–3 (200 m2), which were excavated at settlement I, yielded a fragmentally surviving, 10–20 cm thick, dark grey cultural layer containing sherds of hand-built pottery with rough and smooth exterior surfaces. Kirsnelė Unenclosed Settlement I dates to the mid-1st millennium. The 455.75 m2 excavated at Kirsnelė Unenclosed Settlement II yielded a 5–30 cm thick, dark grey cultural layer with abundant sherds of hand-built pottery with rough, smooth, and burnished surfaces as well as isolated flint flakes, pieces of clay daub and iron slag, and animal bones. A rushlight holder or cresset and a flint handstone should be mentioned among the special finds. A wet layer of brown, peaty soil was discovered under the cultural layer in trenches 2–5. Kirsnelė Unenclosed Settlement II dates to the mid –second half of the 1st millennium. The settlement was larger because Objects 39–40, together with contemporary finds, were discovered to the S of the excavated areas
Going Beyond Counting First Authors in Author Co-citation Analysis
Get PDFThe present study examines one of the fundamental aspects of author co-citation analysis (ACA) - the way co-citation
counts are defined. Co-citation counting provides the data on which all subsequent statistical analyses and mappings
are based, and we compare ACA results based on two different types of co-citation counting - the traditional type that
only counts the first one among a cited work's authors on the one hand and a non-traditional type that takes into
account the first 5 authors of a cited work on the other hand. Results indicate that the picture produced through this non-traditional author co-citation counting contains more coherent author groups and is therefore considerably clearer. However, this picture represents fewer specialties in the research field being studied than that produced through the traditional first-author co-citation counting when the same number of top-ranked authors is selected and analyzed. Reasons for these effects are discussed
Variations on the Author
Get PDF“Variations on the Author” discusses two of Eduardo Coutinho’s recent films (Um Dia na Vida, from 2010, and Últimas Conversas, posthumously released in 2015) and their contribution to the general question of documentary authorship. The director’s filmography is characterized by a consistent yet self-effacing form of authorial self-inscription: Coutinho often features as an interviewer that rather than express opinions propels discourses; an interviewer that is good at listening. This mode of self-inscription characterizes him as an author who is not expressive but who is nonetheless markedly present on the screen. In Um Dia na Vida, however, Coutinho is completely absent form the image, while Últimas Conversas, on the contrary, includes a confessional prologue that moves the director from the margins to the center of his films. This article examines the ways in which these works stand out in the filmography of a director who offers new insights into the notion of cinematic authorship
Appropriate Similarity Measures for Author Cocitation Analysis
Get PDFWe provide a number of new insights into the methodological discussion about author cocitation analysis. We first argue that the use of the Pearson correlation for measuring the similarity between authors’ cocitation profiles is not very satisfactory. We then discuss what kind of similarity measures may be used as an alternative to the Pearson correlation. We consider three similarity measures in particular. One is the well-known cosine. The other two similarity measures have not been used before in the bibliometric literature. Finally, we show by means of an example that our findings have a high practical relevance.information science;Pearson correlation;cosine;similarity measure;author cocitation analysis
Dispelling the Myths Behind First-author Citation Counts
Get PDFWe conducted a full-scale evaluative citation analysis study of scholars in the XML research field to explore just how different from each other author rankings resulting from different citation counting methods actually are, and to demonstrate the capability of emerging data and tools on the Web in supporting more realistic citation counting methods. Our results contest some common arguments for the continued
use of first-author citation counts in the evaluation of scholars, such as high correlations between author rankings by first-author citation counts and other citation
counting methods, and high costs of using more realistic citation counting methods that are not well-supported by the ISI databases. It is argued that increasingly available digital full text research papers make it possible for citation analysis studies to go beyond what the ISI databases have directly supported and to employ more
sophisticated methods
- …
