58 research outputs found
Reguliuojamos skrandžio apjuosimo juostos: lyginamųjų studijų apžvalga
No full textTomas Abalikšta, Gintautas Brimas, Kęstutis Strupas
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centras,
Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
El. paštas: [email protected]
Darbo tikslas: Remiantis literatūros duomenimis palyginti skirtingas skrandžio apjuosimo reguliuojamas juostas, naudojamas chirurginiam nutukimo gydymui.
Tyriamoji medžiaga ir metodai: Publikacijų paieška atlikta elektroninėse MEDLINE, Current Contents ir Cochrane Library duomenų bazėse. Apžvelgtos visos skrandį apjuosiančių reguliuojamų juostų lyginamųjų studijų publikacijos, paskelbtos iki 2010 m. sausio 1 d.
Rezultatai: Atlikus literatūros šaltinių paiešką rasta 10 publikacijų, lyginančių skirtingas skrandį apjuosiančias reguliuojamas juostas. Išsamiai atlikta viena studija: perspektyvi, atsitiktinių imčių, jos tiriamųjų skaičius didelis ir stebėjimo laikotarpis ilgas, įvertinti visi gydymo rezultatai. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp SAGB ir LAP-BAND juostų šioje studijoje nerasta. Kitos lyginamosios juostų studijos turi trūkumų: keturios buvo ne atsitiktinių imčių (dvi iš jų retrospektyvios), trijose tiriamųjų imtis maža, visų stebėjimo laikas trumpas. Vienoje iš šių studijų nustatytas kūno masės kritimo skirtumas tarp grupių: LAP-BAND grupėje pradinė viršnorminė kūno masė sumažėjo 41,7 %, Heliogast – 28,3 %. Mechaninių juostų komplikacijų dažnis skyrėsi vienoje studijoje: LAP-BAND – 7 %, SAGB – 1 %. Skirtumas tarp „mažo skrandžio“ išsiplėtimo arba juostos nuslinkimo dažnio rastas trijose studijose (MiniMizer Extra – 0 % ir LAP-BAND – 10,8 %; SAGB – 2,4 % ir LAP-BAND – 27,6 %; SAGB – 2 % ir LAP-BAND – 23 %). Skirtumo tarp gretutinių ligų ir gyvenimo kokybės pokyčio, hospitalizacijos trukmės, juostos reguliavimų skaičiaus/dažnio, juostos penetracijos/migracijos į skrandį bei infekcinių komplikacijų dažnio nerasta.
Išvados: Tik viena studija atlikta laikantis šiuolaikinių įrodymais pagrįstos medicinos keliamų reikalavimų, skirtumo tarp lygintų juostų nerasta. Reikalingos perspektyvios, atsitiktinių imčių ilgalaikės (>5 metų) lyginamosios studijos, vertinančios juostų konstrukcijos ar formos skirtumų įtaką gydymo efektyvumui ar komplikacijoms.
Reikšminiai žodžiai: nutukimas, bariatrinė chirurgija, skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacija.
Adjustable gastric bands: review of comparative studies
Tomas Abalikšta, Gintautas Brimas, Kęstutis Strupas
Vilnius University Medical Faculty, M. K. Čiurlionio Str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania
Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Centre of Abdominal Surgery,
Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania
El. paštas: [email protected]
Objective: The objective of this review is to compare different adjustable gastric bands according to the data of comparative studies.
Materials and Methods: A search of articles published in any language before January 2010 was carried out through the MEDLINE, Current Contents and Cochrane Library electronic databases. All articles about comparative studies of different adjustable gastric bands were eligible for review. All possible data were extracted from accepted studies and reviewed.
Results: Ten comparative studies of different adjustable gastric bands were accepted. Only one comparative study of the bands was accomplished properly. It was a prospective randomised study type with a large number of patients and a long follow-up period with all possible results evaluated. No statistically significant difference between SAGB and LAP-BAND gastric bands was found in this study. The other band studies had shortcomings: four studies were non-randomised (two of them retrospective), a small number of patients in three studies, and a too short follow-up period in all studies. The difference in weight loss was stated in one of these studies: 41.7% of initial excess weight loss in the LAP-BAND group and 28.3% in the Heliogast group. Band leakage frequency was different in one study: LAP-BAND – 7%, SAGB – 1%. A difference between pouch dilatation or band slippage frequency was found in three studies (MiniMizer Extra – 0% and LAP-BAND – 10.8%; SAGB – 2.4% and LAP-BAND – 27.6%; SAGB – 2% and LAP-BAND – 23%). There was no difference between the resolution of comorbidities, improvement of the quality of life, hospital stay, band adjustment frequency, band migration or band infection rate.
Conclusion: Only one accepted study was accomplished properly. There was no difference between compared adjustable gastric bands in this study. Prospective randomised long-term (more than 5 years) comparative studies are needed for a proper evaluation of band construction or shape influence on weight loss and complications.
Keywords: obesity, bariatric surgery, adjustable gastric banding
Kepenų transplantacijos raida pasaulyje ir Lietuvoje
No full textMarius Paškonis1, Jonas Jurgaitis1, Vitalijus Sokolovas1, Tatjana Rainienė2, Balys Dainys1, Kęstutis Strupas1
1 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Gastroenterologijos,
urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centro
Klinikinės imunologijos laboratorija, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
El paštas: [email protected]
1955–1967 metais klinikinės kepenų transplantacijos pagrindai buvo kuriami tik keliose Europos, Didžiosios Britanijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų klinikose ir eksperimentinėse laboratorijose. 1967 metais Kolorado universitete Thomas Starzl atliko pirmą sėkmingą kepenų transplantaciją žmogui. 1968 metais Roy Calne Kembridžo universitete atliko pirmą sėkmingą kepenų transplantaciją Europoje. Tačiau tuo metu penkerius metus išgyvendavo tik apie 20% recipientų. Padėtis pasikeitė, kai 1979 metais klinikinėje organų transplantacijoje pradėtas vartoti ciklosporinas A. Recipientų penkerių metų išgyvenamumas vartojant šį imunosupresantą pasiekė 70%. Gerėjant kepenų transplantacijų rezultatams ėmė stigti donorinių organų. Atliekant sumažinto dydžio donorinių kepenų transplantaciją, vienų donorinių kepenų transplantaciją dviem recipientams, kepenų transplantaciją iš gyvo donoro, buvo stengiamasi sumažinti donorinių organų trūkumą. Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriama ksenotransplantacijai. Ksenotransplantacija – pažeistų žmogaus organų pakeitimas gyvūnais audiniais ar organais. Lietuvoje sėkmingos kepenų persodinimo operacijos žengia tik pirmus žingsnius. 1962 metais Vilniuje buvo įkurta Vilniaus universiteto širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorija, kurioje aktyviai vyko eksperimentinė širdies, inkstų ir kepenų transplantacija. Buvo sukurtas ir kliniškai pritaikytas originalus tuo laikotarpiu ūminio kepenų funkcijos nepakankamumo gydymo metodas. Ruošiantis klinikinei kepenų transplantacijai atliktos 68 ortotopinės kepenų transplantacijos su gyvūnais. 1969 metais Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijoje sukuriamas imunologijos sektorius. Lietuvoje pirmosios kepenų transplantacijos žmogui atliktos 2000 metais Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose ir Kauno medicinos universiteto klinikose. Nors šios operacijos buvo nesėkmingos, ir toliau aktyviai tobulintasi šioje chirurgijos srityje. 2002 metais Kauno medicinos universiteto klinikose prof. J. Pundziaus, o 2005 metais Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose prof. K. Strupo vadovaujamos specialistų brigados atliko pirmąsias sėkmingas ortotopines kepenų transplantacijas Lietuvoje.
Pagrindiniai žodžiai: ortotopinė kepenų transplantacija, hetertotopinė kepenų transplantacija, transplantacinė imunologija, ksenotransplantacija, kepenų transplantacijos istorija
Developement of liver transplantation in the world and in Lithuania
Marius Paškonis1, Jonas Jurgaitis1, Vitalijus Sokolovas1, Tatjana Rainienė2, Balys Dainys1, Kęstutis Strupas1
1 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Department of Gastroenterology,
Urology and Abdominal Surgery, Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania
2 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Centre of Laboratory Diagnostics,
Laboratory of Clinical Immunology, Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania
E-mail: [email protected]
In 1955–1967, the basics of clinical liver transplantation were generated only in several experimental laboratories in Europe, Great Britain and United States. In 1967, the first successful human liver transplantation was performed by Thomas Starzl at University of Colorado. A year later, Roy Calne from University of Cambridge performed the first successful liver transplantation in Europe. The five-year survival rate was only 20% at that time. The situation changed in 1979 when the immunosuppressive agent cyclosporine A was introduced into clinical practice. The five-year survival rate reached 70%. The improved results of liver transplantation created a new problem – shortage of available organs. Reduced size liver transplantation, split liver transplantation, living donor liver transplantation were the methods to reduce organ shortage. Nowadays much attention is paid to xenotransplantation. Xenotransplantation is the transplantation of tissues or organs from one species to another. Liver transplantation in Lithuania makes only its first steps. In 1962, Laboratory of Heart and Vascular Surgery of Vilnius University was introduced, in which experimental works in the field of heart, kidney and liver transplantation were performed. At that time, the original method of treatment of acute liver insufficiency was introduced and clinically adapted. 68 experimental liver transplantations on laboratory animals were performed. In 1969, in the Laboratory of Heart and Vascular Surgery, the sector of immunology was established. The first attempts to perform human liver transplantation in Lithuania were made in 2000 at Vilnius University Hospital Santariškiu Klinikos and Kaunas Medical University Hospital. These operations were unsuccessful. Nevertheless the transplant teams continued to improve knowledge in this field of surgery. In 2002, the first successful human liver transplantations was performed at Kaunas Medical University Hospital under the guidance of Prof. J. Pundzius, and in 2005 at Vilnius University Hospital Santariškiu Klinikos under the guidance of Prof. K. Strupas.
Keywords: orthotopic liver transplantation, heterotopic liver transplantation, transplant immunology, xenotransplantation, history of liver transplantatio
Retrorectal tumours: literature review and Vilnius university hospital "Santariskiu klinikos" experience of 14 cases
No full textAbstract Objective Retrorectal tumours are rare lesions in adults. The diagnosis of retrorectal lesion is often difficult and misdiagnosis is common. We present significant number of cases in view of scarce information available on this matter. Methods 14 patients were treated at Vilnius university hospital "Santariskiu klinikos" Centre of abdominal surgery from 1997 to 2010. The case notes of patients who underwent surgery for a retrorectal tumour were reviewed retrospectively. Surgical histories, operations, histological tumour type, surgical time, weight of the specimen, blood loss, length of stay were analysed. Results 13 patients underwent laparotomy, 1 patient had combined perineal approach and laparotomy. The most common types of the tumour were fibroma (3 cases), leiomyosarcoma (2 cases). 5 tumours (35,7%) were found to be malignant. 57% of the patients had undergone at least one operation prior to definitive treatment. 5 female patients were initially admitted under gynaecologists. Hospital stay varied from 14 days to 22 days (mean 16,2 days). A report of a representative case is presented. Conclusions Retrorectal lesions in female patients can mimic gynaecological pathology. Patients with this rare pathology are to be treated in a major tertiary hospital by surgeons, who are able to operate safely in the retrorectal space.</p
Combined treatment of uveal melanoma liver metastases
No full textAbstract Uveal melanoma (UM) is the most prevalent intraocular malignant tumor in the Western world. The prognosis of survival in the presence of metastatic disease is 2-7 months, depending on the treatment applied. This article presents a case of metastatic UM with successful complex treatment of liver metastases. A 49-year old female, underwent removal of the right eyeball in 1996 due to a histologically confirmed uveal melanoma. After 11 years, CT revealed a mass in the left kidney and multiple metastases in the liver. After left nephrectomy, 6 chemotherapy courses with dacarbazine were performed. The increasing liver metastases were observed. Additional 4 intraarterial (i/a) chemotherapy courses were administered using cisplatin, doxorubicin, fluorouracil, and interferon alfa. After few courses increase in CTC Grade 4 liver transaminases was seen. A partial response was observed, and in December 2008 the patient underwent surgery removing all liver metastases by 7 wedge or atypical resections. All margins were tumor-free. 21 months after liver resections and 14 years since diagnosis, the patient is alive without evidence of disease. Successful treatment of metastatic uveal melanoma was due to a timely application of a combination of several treatment methods and good prognostic factors of the patient.</p
Potrauminė blužnies pseudocista: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
No full textIeva Martinaitytė1, Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, 3, Marius Paškonis2, 3 Anatolij Ostapenka2, 3, Kęstutis Strupas2
1 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius
2 Gastroenterologijos, urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika, Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
3 Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius
El paštas: [email protected]
Potrauminė blužnies pseudocista – tai labai reta dėl uždaros pilvo traumos išsivystanti blužnies plyšimo komplikacija, pasireiškianti tik 1 % pacientų, patyrusių uždarą pilvo traumą. Ligos simptomatika pasireiškia praėjus ilgam laikotarpiui po traumos, todėl yra sunku nustatyti blužnies pseudocistos etiologiją. Šiame straipsnyje pristatomas klinikinis potrauminės blužnies pseudocistos atvejis ir aptariama chirurginio gydymo taktika.
Reikšminiai žodžiai: potrauminis blužnies sužalojimas, blužnies pseudocista, blužnies pseudocistos gydymas.
Post-traumatic splenic pseudocyst: case report and review of the literature
Ieva Martinaitytė1, Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, 3, Marius Paškonis2, 3 Anatolij Ostapenka2, 3, Kęstutis Strupas2
1 Faculty of Medicine, Vilnius University, M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania
2 Clinic of Gastroenterology, Urology and Abdominal Surgery, Vilnius University Hospital “Santariškių Klinikos”, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania
3 Institute of Oncology, Vilnius University, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, Lithuania
El paštas: [email protected]
The post-traumatic pseudocyst is a very rare complication of the spleen rupture after blunt abdominal trauma. It is known to occur only to 1% of patients who had undergone such blunt abdominal trauma. The symptoms of the disease are reported to develop after a long post-traumatic period, thus the etiology of the pseudocyst of the spleen is hard to reveal. The aim of this paper is to present a case of the post-traumatic pseudocyst of the spleen and to discuss the strategy of the surgical management.
Keywords: post-traumatic spleen injury, splenic pseudocyst, management of splenic pseudocyst
TREATMENT OF RECTAL TUMOURS WITH TRANSANAL ENDOSCOPIC MICROSURGERY: SIX YEAR’S EXPERIENCE IN LITHUANIA
No full text
Prognosis of thyroid function after hemithyroidectomy
No full textAbstractIdentify criteria and create a risk scoring system to predict hypothyroidism after hemithyroidectomy. We have retrospectively studied 216 cases of patients with goiter who had undergone hemithyroidectomy from January 2002 to December 2007 at Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos. Patients were divided into two groups according to their thyroid function after hemithyroidectomy: 168 (77.8%) patients’ thyroid function was normal (group A), 48 (22.2%) patients had symptoms of hypothyroidism (group B). The relationship between groups and parameters such as patients’ sex, age, patient’s weight, preoperative serum thyroid-stimulating hormone (TSH) level, weight of the remnant gland, ratio of the remaining thyroid gland weight to patient’s weight was statistically analysed. The patients’ mean age was 41.6 ± 14.1 years in group A and 52.9 ± 13.9 years in group B (p=0.0002). The mean preoperative TSH level was 0.79 ± 0.5 mU/L in group A, compared with 1.42 ± 1.00 mU/L in group B (p= 0.005). The mean ratio of the remaining thyroid gland weight to patient’s weight was 0.102 ± 0.053 g/kg in group A and 0.063 ± 0.027 g/kg in group B (p=0.04). The groups did not establish a significant difference between patients’ sex, patient’s weight or weight of the remaining gland. Patient’s age, preoperative serum TSH level, ratio of the remaining thyroid gland weight to patient’s weight is the main factors of hypothyroidism after hemithyroidectomy. A risk scoring system was created to predict hypothyroidism after hemithyroidectomy before the operation.</jats:p
Ūminis skausmas dešinėje klubinėje srityje: ar visada tai apendicitas?
No full textAgnius Juška1, Ieva Žostautienė1, Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, Marius Paškonis2, 3, Vytautas Lipnickas2, Kęstutis Strupas2
1Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas,
M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius
2Gastroenterologijos, urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika, Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos,
Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
El paštas: [email protected]
Aklosios žarnos pavienis divertikulas – reta patologija ir pagal požymius beveik neatskiriama nuo ūminio apendicito. Aklosios žarnos divertikulitas gali nesukelti simptomų tol, kol nepasireiškia uždegimas, divertikulas neprakiūra ar iš jo neprasideda kraujavimas. Nors atliekami echoskopiniai ir kompiuterinės tomografijos tyrimai, tikslią diagnozę prieš operaciją vis vien sunku nustatyti ir dažniausiai ji paaiškėja operuojant. Nors ši liga reta Vakarų šalyse, ją reikia turėti omenyje diferencijuojant tuomet, kai pacientas skundžiasi skausmu dešinėje klubinėje srityje. Dėl to į šią retą būklę norime atkreipti ne tik chirurgų bet ir kitų gydytojų dėmesį.
Reikšminiai žodžiai: pavienis aklosios žarnos divertikulas, divertikulitas dešinėje, skausmas apatiniame dešiniajame kvadrante, įgimtas aklosios žarnos divertikulas.
Acute pain in right iliac fossa region – is it always an appendicitis?
Agnius Juška1, Ieva Žostautienė1, Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, Marius Paškonis2, 3, Vytautas Lipnickas2, Kęstutis Strupas2
1Vilnius University Faculty of Medicine,
M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania
2Clinic of Gastroenterology, Urology and Abdominal Surgery, Vilnius University Hospital Santariškių Clinics,
Santariškių Str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania
E-mail: [email protected]
Solitary diverticulum of caecum is an uncommon pathological condition almost indistinguishable from acute appendicitis. Caecal diverticulitis can be asymptomatic until it becomes inflamed, perforated or begins to bleed. In spite of routine ultrasonography and computer tomography findings, correct preoperative diagnosis is still difficult and is usually made in the operating theater. Although this condition is very rare in Western countries, it should be considered in the differential diagnosis for patients complaining of right iliac fossa pain. Therefore, the aim of this case report is to improve the awareness of this condition not only among surgical trainees but also among the rest of medical staff.
Key words: solitary diverticulum of the caecum, right diverticulitis, right lower quadrant pain, congenital diverticulum of the caecum
- …
