1,724,388 research outputs found
JAV ir ES nedarbo lygio rodiklių palyginimas
Get PDFUnemployment indicators in a two world’s largest economies play a very important role for policymakers, researches and the market participants. During the last decade substantial progress has been made in the area of harmonizing of the unemployment indicators in the EU and the US, however some methodological differences still remain making the unemployment levels not fully comparable. The purpose of this article is to review the progress made in area of harmonization and identify how the remaining methodological differences affect the official levels of unemployment Based on the data of the year 2000 unemployment surveys in the US and the EU author comes to a conclusion that the differences are minor, but not negligible. If calculated on the base of the US conception the EU unemployment levels would be lower by 0.1–0.7 percentage points for a different countries and by 0.4 percentage points for the whole EU area. This indicates that further progress in the area of harmonization would be beneficial for a greater comparability of unemployment level indicators. As of today some adjustments could be helpful for a better data comparability.Šio darbo tikslas – nustatyti, kokią įtaką JAV ir ES nedarbo indikatorių koncepcinės skirtybės turi oficialiam nedarbo lygiui.Straipsnyje apžvelgiama Tarptautinės darbo tarnybos (TDT) nedarbo apibrėžimo interpretacija JAV ir ES lyginamosiose programose bei šioje srityje pasiekta pažanga; aptariami darbo jėgos ir bedarbio kategorijų ypatumai ir esminės koncepcinės skirtybės; nagrinėjama, kokius ES duomenų koregavimus atlieka JAV Darbo statistikos biuras (DSB). Remiantis JAV DSB duomenimis, kiekybiškai įvertinama metodologinių skirtybių įtaka nedarbui, reziumuojami tyrimo rezultatai ir pateikiamos išvados.Straipsnis parašytas JAV DSB atliekamų JAV ir ES nedarbo indikatorių lyginamosios analizės pagrindu.Autorė dėkinga JAV DSB Tarptautinio darbo statistikos centro direktorei p. E.A. Taylor už suteiktą galimybę detaliai susipažinti su biuro veikla ir naudingų susitikimų su biuro specialistais organizavimą bei visam DSB kolektyvui, geranoriškai pasidalijusiam savo darbo patirtimi ir rezultatais
Lietuvių fortepijoninė kultūra JAV
No full textProfesionali lietuvių fortepijono mokykla JAV gyvuoja jau daugelį dešimtmečių, tačiau šis tyrinėjimo objektas vis dar aktualus. Lietuvių pianistų veikla minima periodinėje spaudoje, neretai pasiklystama smulkių faktų gausoje, trūksta apibendrinančių studijų, leidžiančių suvokti bendrąsias fortepijono kultūros raidos tendencijas, atskirų atlikėjų veiklos aptarimo visuminiame muzikos istorijos kontekste. Šiame straipsnyje susisteminama pirminė archyvinė medžiaga, nagrinėjama lietuvių išeivių fortepijoninė kultūra JAV: aptariamas fortepijono menas, analizuojamos koncertinio gyvenimo tradicijos, iškilių pianistų koncertinė veikla, apibendrinama fortepijono pedagogika, pažymimas pianistų įnašas į bendrąją egzodo muzikinės kultūros plėtrą. Lietuvių fortepijoninė kultūra JAV aptariama išskiriant kelis svarbesnius raidos etapus, sutampančius su tam tikrais istoriniais pokyčiais, kurie lėmė mažesnę ar didesnę tautos emigraciją. Šiuose istoriniuose tarpsniuose ryškėjo atlikimo meno ir pedagogikos plėtojimosi kryptys, suklestėjo iškilių menininkų veikla, stimuliavusi tolimesnę kultūros raidą. Didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos fortepijono kultūros plėtrai po Antrojo pasaulinio karo, kai į JAV emigravo ryškiausi menininkai. Tyrinėjant egzodo fortepijoninės kultūros tradicijas, pedagogikos ypatumus, remiamasi muzikologine literatūra, archyvinių duomenų, išeivijos periodinės spaudos analize, gyvų istorijos liudytojų, pedagogų bei jų auklėtinių pasakojimais, taip pat ir muzikos įrašais, saugomais J. Žilevičiaus ir J. Kreivėno muzikologijos archyve Čikagoje Reikšminiai žodžiai: Fotepijoninė kultūra; Lietuvių išeivija; Koncertai; Kompozitoriai; Fortepijono pedagogai; RepertuarasThe piano culture of Lithuanian emigrants, which has long been known to us only from episodic events, unfolds more and more and integrated into the common process of the national music art development. Intensive examination of the emigrants’ creative heritage stored in the archives has stimulated publications of notes, concert performance of manuscript opuses and analysis of the creative work of renowned artists. Many prominent pianists began their careers in Lithuania, improved their skills in exile camp in Western Europe and reached their artistic maturity already overseas. Some of them worked as accompanists and piano teachers, while others, who had better living and working conditions, appeared in concerts as soloists and chamber musicians. The Lithuanian piano school has been functioning in the USA for many decades, nevertheless, it has never been properly inquired into and discussed. The thesis is the first attempt to investigate into the problems of the sphere. By applying the historical analytical method, the author attempts to reveal the principle of piano culture variations, concert activities and repertoire of known artists. To this effect, records are analysed and concerts and other activities are discussed
JAV santykiai su Lietuva : recenzija
No full textReikšminiai žodžiai: Baltieji rūmai; Diplomatija; JAV; Linas Kojala; Diplomacy; Linas Kojala; The White House; US
Springville world folkfest
No full textKoncerto vieta ir laikas: Juta, JAV, 2014 m. liepos 28 d.Džiazo katedra / Jazz DepartmentMuzikos akademija / Music AcademyVytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus Universitypremier
JAV lietuvių tautininkų propagandinės literatūros leidyba 1942–1944 m.: Oweno J. C. Noremo knyga Timeless Lithuania
Get PDFOn the grounds of archival sources and the Lithuanian mass media in the USA at the times, the efforts of the Lithuanian Nationalist Union in 1942–1944 to publish in the USA the book Timeless Lithuania by Owen J. C. Norem, the last American Envoy Extraordinary in Lithuania (1937–1940) as a propaganda instrument are investigated. The research has determined why specifically this book was selected for publication. First of all, it was given preference because of the respectful attitude of Norem towards the history of Lithuania, along with his personal experiences in witnessing the sufferings experienced by the neighboring countries and the consequences of the Soviet occupation for the Lithuanian nation. Besides, the American Lithuanian diaspora was seeking to involve the author of the book into their political activity. The preparation of the book for publication and the process of publishing revealed the organizational and financial difficulties experienced by the activists as well as the issues encountered in preparing the book for publication. The problems were resolved not only by the leaders of the Union for the Liberation of Lithuania, run by the Lithuanian Nationalist Union, but also by Prof. Kazys Pakštas, Antanas Smetona and Lithuanian diplomats in the USA who were also involved in the process. The book played an important role in reviving the Lithuanian diaspora in the USA and seeking attention from the political establishment of the USA. The key source of the research is the correspondence among Lithuanian Nationalists residing in the USA, the author of the book, Antanas Smetona and Lithuanian diplomats; this source has not been used in previous academic research.Straipsnyje, remiantis archyviniais šaltiniais ir to meto JAV lietuvių spauda, aptariamos JAV lietuvių tautininkų pastangos 1942–1944 m. propagandos tikslais publikuoti buvusio paskutinio JAV pasiuntinio Lietuvoje (1937–1940) Oweno J. C. Noremo knygą Timeless Lithuania (Amžinoji Lietuva). Tyrimas padėjo išaiškinti, kodėl būtent ši knyga buvo pasirinkta publikuoti. Pirmiausia tai lėmė Noremo pagarbus požiūris į Lietuvos istoriją, asmeninės patirtys matant kaimyninių valstybių skriaudas ir sovietinės okupacijos padarinius lietuvių tautai. Be to, knygos autorių JAV lietuviai siekė įtraukti į savo politinę veiklą. Knygos parengimas leidybai ir leidybos procesas atskleidė organizacinius, finansinius ir pačios knygos ruošimo spaudai sunkumus, kuriuos sprendė ne tik tautininkų Lietuvai vaduoti sąjungos vadovybė, bet ir į tą procesą įtraukti prof. Kazys Pakštas, Antanas Smetona bei Lietuvos diplomatai JAV. Knyga suvaidino vaidmenį aktyvinant lietuvių išeiviją, šviečiant JAV visuomenės dalį, siekiant JAV politinių sluoksnių dėmesio. Pagrindinis tyrimo šaltinis – susirašinėjimas tarp JAV lietuvių tautininkų, knygos autoriaus, Antano Smetonos ir Lietuvos diplomatų, kuris nėra naudotas ankstesniuose moksliniuose tyrimuose
JAV ir Lietuvos draugystės simbolis – Sumner Welles deklaracija
No full textMinint JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį, kelionę po Lietuvą pradėjo Sumner Welles deklaracijos 80-ečiui skirta istorinė archyvinių dokumentų ir nuotraukų paroda. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje - muziejuje vyko parodos „Sumner Welles deklaracijai 80“ atidarymo renginys. Sumner Welles deklaracija, tai dokumentas, bylojantis apie JAV pastangas paremti Lietuvos siekį atkurti laisvę ir valstybingumą. Ji paskelbta 1940 metų liepos 23 dieną. Dokumento autorius Benjaminas Sumneris Wellesas tuo metu laikinai ėjęs JAV valstybės sekretoriaus pareigas. Pavadinta ją inicijavusio politiko vardu, deklaracija skelbia, kad JAV Šaltojo karo metu oficialiai nepripažino Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių aneksijos. Parodoje pristatomi istoriniai dokumentai, liudijantys JAV politinį dėmesį SSRS okupuotai Lietuvai, Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone bei konsulatų Niujorke ir Čikagoje veiklą ir diplomatinę kovą siekiant atkurti nepriklausomybę. Jie taip pat iliustruoja Lietuvos diplomatų bei įvairių JAV veikusių lietuviškų patriotinių organizacijų lyderių reguliarius tarnybinius susitikimus ir kontaktus su Valstybės departamento pareigūnais, kongreso nariais, priėmimus Baltuosiuose rūmuose ir protestus prieš SSRS imperinę politiką. Liepos 23-iosios deklaracija patvirtina, kad Lietuvos politinė kova dėl valstybingumo atkūrimo sovietmečiu nenutrūko nė akimirkai. Parodą Kaune organizavo JAV ambasada ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus
- …
