1,720,999 research outputs found
Šventės ir reklama, ar reklama ir šventės? : arba reklamos poveikis šventinei nuotaikai : [ pamąstymas apie dirbtinai formuojamą šventinę nuotaiką ] / Dainius Genys
No full textSports Journalism in Lithuania
No full textMagistriniame darbe nagrinėjama Lietuvos sporto žurnalistikos raida. Jos pagrindinius bruožus suformavimo valdžios institucijų cenzūra sovietiniais metais, bei po nepriklausomybės į šalį plūstelėjusi vakarietiška kultūra. Kalbama apie tai, kokia šiandien yra visuomenę apie sporto įvykius informuojanti žiniasklaida ir kokius bruožus ji yra išlaikiusi, kokias vertybes puoselėja bei kokią žinią neša. Pastebima, jog žiniasklaida vis dažniau tapatinama su verslu – tokios išvados bus padarytos ir darbo pabaigoje, išnagrinėjus teorinę bei empirinę medžiagą. Teorinėje dalyje tyrinėjami atskiri Jungtinių Amerikos valstijų bei Sovietų Sąjungos sporto žurnalistikos modeliai, kurie tiesiogiai veikė ir Lietuvos žiniasklaidą. Atstovaudami besiformuojančiai valstybei, iki nepriklausomybės atgavimo Lietuvos sporto žurnalistai didžiąją dalį darbo specifikos perėmė iš didžiosios kaimynės. Tačiau pabrėžiama, jog ji ne tik diktavo savo griežtas taisykles, tačiau taip pat ir suteikė pamatus žurnalisto įvairiapusiškumo formavimuisi. Šio darbo tikslas – remiantis surinka teorine informacija bei empirinėmis išvadomis – išnagrinėti Lietuvos sporto žurnalistikos formavimosi raidą bei atskleisti, kas jai darė didžiausią įtaką. Taip pat siekiama apibrėžti pagrindinius skirtumus, kurie vyravo dviem lyginamaisiais laikotarpiais – iki nepriklausomybės leistose bei dabartinių laikų sporto publikacijose. Siekiant užtikrinti informacijos patikimumą ir teisingumą, išvados darytos remiantis ne tik mokslininkų įžvalgomis, aprašytomis teorinėje darbo dalyje, bet ir pačių žiniasklaidos atstovų (kurie darbe vadinami ekspertais) asmeninėmis patirtimis. Taip pat didelę dalį interviu dalyvių minimų faktų atskleidžia antrasis – lyginamosios analizės – tyrimas. Informacija leidžia suprasti kaip keitėsi Lietuvos sporto žurnalistika, kokie pagrindiniai veiksniai darė didžiausią įtaką. Didelis dėmesys tenka ne tik pagrindiniam objektui – tekstui ir jame deklaruojamoms vertybėms – tačiau taip pat pridėtinei medžiagai: nuotraukoms, statistinės analizės lentelėms, kurios taip pat atsirado veikiant Vakarų įtakai. Lietuvos žiniasklaida, ilgą laiką paklususi Sovietų Sąjungai, sugebėjo išlaikyti tik nedidelę dalį teksto rašymo specifikos. Didžioji dalis perimta iš naujojo – Vakarų – pasaulio, bei plačiai naudojama šiandien.Master thesis is about the evolution of the Lithuanian sports journalism. Its main features accomplishment authority censorship in Soviet times and after independence, the country effects by the Western culture. It is about how society today is informed about sports events and what message the media sends to the audience. It is noted that the media is increasingly identified with the business - this findings will be made at the end of the examination of the theoretical and empirical evidence. The theoretical part investigates separation between the United States and the Soviet Union sports journalism models, witch effects Lithuanian media. Representing the emerging state, and independence Lithuanian sports journalists most of the work over the specifics of the big neighbor. However, it emphasized that it is not only dictated by their strict rules, but also provides a framework for the formation of journalist versatility. The goal - to collect on the basis of theoretical information and empirical findings - Lithuanian sports journalism to examine the formation and evolution reveal what it had the largest impact. It also aims to identify the key differences that prevailed in two comparative periods - up to independence and permitted by, and in current time sports publications. In order to ensure the correctness and reliability of the information, conclusions were taken on the basis of not only scientists insights described in the theoretical part of the work, but most media representatives (who are called as experts) personal experiences. There is also a large part of the interview participants mentioned facts reveal the second - a comparative analysis - test. Information allows understand the changes in Lithuanian sports journalism, what are the key factors had the greatest influence. Great focus is not only the main subject - the text and the declared values - but also added material: images, tables, statistical analysis, which also appeared influenced by the Western culture. Lithuanian media has long obeyed the Soviet Union managed to keep only a small part of the text input specificity. Most part taken from the new - West - the world and is widely used today
Contours of civil society in "Metmenys” (1986-1996)
No full textŽurnalas „Metmenys“ buvo plataus išeivių būrio oficiozas, leidžiantis išreikšti vienaip ar kitaip su lietuvybe susijusias pažiūras. „Metmenyse“ savo tekstus publikavo nemaža dalis Lietuvos išeivių. Tačiau šiame straipsnelyje apžvelgiama tik Vytauto Kavolio retorika. Viena vertus, tokį pasirinkimą lėmė subjektyvus šių eilučių autoriaus noras panagrinėti vieno įžvalgiausių Lietuvos sociologų tekstus. Kita vertus, V. Kavolis buvo vienas iš „Metmenų“ sumanytojų ir ilgametis žurnalo redaktorius, sykiu ir pats jame daug rašęs. Siekiant išsiaiškinti V. Kavolio įsivaizduojamus Lietuvos pilietinės visuomenės kontūrus ir buvo analizuoti „Metmenys“. Kodėl tik dešimt metų? Turint galvoje, jog V. Kavolis nuo jaunystės buvo angažuotas Lietuvos reikalams, sakytume, būtų galima nagrinėti ilgesnę perspektyvą aprėpiančius jo darbus mėginant užčiuopti pilietinės visuomenės kontūrus. Paskutinis gyvenimo dešimtmetis buvo pasirinktas, siekiant pažiūrėti, ar ir kaip keitėsi profesoriaus retorika Lietuvos atgimimo kontekste. Norėta išsiaiškinti, kaip Kavolis reagavo į gimtinėje vykusias peripetijas, kurios konteksto detalės jam atrodė svarbiausios. Žinant, jog V. Kavolis visą savo gyvenimą išlaikė jautrumą gimtinei, siekta panagrinėti, kaip besikeičianti politinė bei socialinė situacija veikė profesoriaus nagrinėjamų temų diapazoną. Užbėgdami už akių, galime paminėti, jog retorika vis dėlto keitėsi, nuo gana abstrakčių klausimų buvo pereita prie palyginti konkrečių temų, kurios pristatomos šiame straipsnyje. Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Kultūra; Lietuvių diaspora JAV; Lietuvių spauda; Lietuvos pilietinė visuomenė; Metmenys; Pilietinė visuomenė; Postmoderni kultūra; Vytautas Kavolis; Civil society; Culture; Globalization; Lithuanian civil society; Lithuanian diaspora in the U.S; Lithuanian press; Metmenys; Post-modern culture; Vytautas KavolisThe journal “Metmenys” [Outline] was the semiofficial newspaper of a large group of emigrants, which served as an instrument to express the viewpoints that were in some way related to the Lithuanian aspect. A large share of Lithuanian emigrants published their texts in “Metmenys”. Yet this paper focuses only on the rhetoric of Vytautas Kavolis. On the one hand, such a choice was determined by a subjective wish of the author of the paper to analyse the texts of one of the most discerning Lithuanian sociologists. On the other hand, Kavolis was one of the initiators and editor of “Metmenys” for a long period of time, who also highly contributed to the journal. “Metmenys” was analysed seeking to ascertain the Lithuanian civil society contours imagined by Kavolis. Why only ten years? Having in mind that Kavolis was engaged in Lithuanian matters since youth, we could analyse his works over a longer time period, trying to grasp the contours of civil society. The last decade of his life was chosen in order to see whether and how the professor’s rhetoric changed in the context of Lithuania’s rebirth. The author aimed to find out how Kavolis reacted to the peripaetia in his homeland and which contextual details seemed to be most relevant to him. With regard to the fact that Kavolis retained sentimentality towards his homeland all his life, the author aimed to examine how the changing political and social situation affected the range of themes analysed by the professor. We could state that rhetoric actually changed; rather abstract issues were replaced by relatively specific themes which are presented in this paper
Diletantiškai apie valstybininkus : [apie vertybinius standartus: kokioje valstybėje norime gyventi ir ką norim paveldėti iš dabartinių galingųjų ] / Dainius Genys
No full textTheorizing structure of Lithuanian sport field
No full textStraipsnio tikslas – analizuojant selektyviai atrinktus sporto pasaulio įvykius aptarti šalies sporto lauko struktūrą išskleidžiant jos sandarą, aptariant veikiančių subjektų išsidėstymą ir jų tarpusavio ryšius. Šį straipsnį reikėtų suprasti ne tiek kaip išsamią analizę, kiek kaip bandymą kelti aktualius klausimus. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai – pristatyti Lietuvos sporto lauko struktūros metmenis remiantis P. Bourdieu laukų teorija; aptarti ryškiausius nesusikalbėjimo pavyzdžius tarp skirtingų sporto lauke veikiančių veikėjų. Straipsnyje pasitelkiami mokslinės literatūros šaltinių apžvalgos ir lyginamosios analizės metodai. Lietuvoje sportas yra itin populiarus, tačiau po fasadiniu visuomenės domėjimusi sportu slypi ir kita medalio pusė. Visuomenės dėmesį dažnai pritraukia sėkmingi mūsų sportininkų pasirodymai ir jų pergalės, o struktūriniai sporto organizavimo ypatumai (su kai kuriomis išimtimis, išskiriant krepšinio atvejį) dažniausiai lieka visuomeninio dėmesio paribyje. Straipsnyje analizuojami pavyzdžiai leidžia kelti prielaidas apie nerimą keliančių sporto lauko funkcionavimo tendencijų egzistavimą, kai keičiasi jame veikiančių agentų balansas, tikslai ir kovos priemonės. Lietuvos sporto laukas, regis, išgyvena dar vieną kaitos etapą, kurio atsainus vertinimas, be išsamios analizės ir atitinkamo dėmesio, gali duoti neprognozuojamus rezultatus. Reikšminiai žodžiai: Kapitalas; Kova; Lietuvos sporto laukas; Socialinis agentas; Capital; Lithuanian sport field; Rivalry; Social agentBy analyzing particular examples from sport the paper aims at discussing the structure of Lithuanian sport field, i.e., to extract its structure, to discuss the location of the actors and their interrelations. This paper should be understood not as a comprehensive analysis, but as an attempt to identify important questions regarding ongoing processes in sport field. To achieve the aim of the paper following tasks were raised: to present the structure of Lithuanian sport field using Bourdieu’s field theory; to discuss particular examples of “misbehaving” between actors acting in the field. Scientific literature and comparative analysis methods are used in the paper. The sport in Lithuania is very popular, but under the facade of society‘s interest in sport, there is other side of the coin. The success of our athletes‘ performances often attracts public attention, while the structural aspects of the organization of sport remain marginalized (with some exceptions of basketball case). The popularity and the growth of the sport field are fostering its structural change, which attracts new actors to the field. The problem is that, as a consequence to that the numbers of such actors who are seeking personal benefit from the sport are increasing, while actors who would be interested in successful development of sport are lacking. The examples that are analyzed in the paper gives us opportunity to make an assumption about worrisome trends in the field of sport: the balance of operating agents in the field has been changed, as well as their goals and their rivalry strategies. Lithuanian sport field seems to be going through another phase of change and in order to understand it decently, detailed analysis should be carried on
Towards sustainable development: tackling relations between energy security and social cohesion
No full textReikšminiai žodžiai: Energetinis saugumas; Metodika; Metodologija; Socialinis teisingumas; Socialinė atskirtis; Socialinės grupės; Viešasis interesas; Energy security; Methodology; Public interest; Social exclusion; Social groups; Social justiceThe shifted research gaze in energy security studies leads to formulation of new question – is it possible to talk not only about objective indicators of material deprivation and poverty caused by the lack of energy security, but take into account indicators from sociocultural dimension? By analyzing solely objective processes and considering economic and political reasons as well as consequences of energy security do we not forget to analyze less visible but not less important aspects of norms, values and power relations, for example how energy security is related to social exclusion? Social exclusion in the paper is defined as process in which the minimum quality of life is not available for the individual or conditions that increase insecurity, shame, psychological discomfort, lack of confidence, lack of self respect and dignity. The ambition of this article is to contribute to consistency of theoretical discussion by tackling energy security to social exclusion as well as by setting methodological guidelines for the assesment of energy security impact on social exclusion. Based on various theories and research models the methodological framework is being laid down in the paper which would encompass such questions as – how public interest is recognized and represented in energy security policy; how (and if at all) the interest of smaller social groups (environmentalists, pensioners, poor, etc.) is defined and represented; whether energy security policy acknowledges interest of poor, deprived and disenfranchised individuals or addresses solely to active and powerful (from consumption point of view) individuals; how existing energy security policy treats and fosters to feel vulnerable groups
From value-based idealism to pragmatic commerce? Olympic values and their change
No full textFunkcionalizmo teorijos kontekste sportas, kaip socialinis institutas, turi prisitaikyti prie bendrų visuomenėje vyraujančių ir kartu ją veikiančių tendencijų – modernizacijos, industrializacijos, globalizacijos, komercializacijos ir t. t. Vadinasi, siekiant suprasti sporte vykstančią kaitą, pirmiausia reikia suvokti bendras socialinės ir kultūrinės raidos tendencijas, atitinkamai veikiančias sportą. Globalios vartojimo tendencijos lemia naujovišką vertybinę interpretaciją. [...] Drama ta, kad likvidžiame, takiame kontekste, silpstant socialiniams santykiams ir mažėjant vertybių funkcionalumui, senkant vertybių gelmei, nebesuprantamos atrodo olimpinių vertybių reikšmės. Socialiniai ir moraliniai žaidimo sporte ypatumai yra nusilpę ar net atrofuojasi, o instrumentiniams (dažnai prievartiniams) varžymosi elementams yra teikiama pirmenybė. Modernaus sporto sukurtas mitas yra paremtas pavieniais sporto žvaigždžių įvaizdžiais, patraukliomis bilietų įsigijimo akcijomis, rungtynių metu žiūrovai linksminami įvairiais šou tipo spektakliais ir taip siekiama sukurti geros pramogos įspūdį. Sporto industrija ir siekis uždirbti kuo daugiau pinigų tradicinius sporto reginio elementus (solidarumą, patriotiškumą, kilnų elgesį, nacionalizmą ir kt.) vis labiau nustumia į antrą planą. Olimpinis sąjūdis ilgą laiką dominavo kaip tvirtas moralinis, vertybinis diskursas, iliustruojantis sporto poveikį visuomenei. Šiandien olimpizmas atsidūrė intensyvios kaitos ir iš to išplaukiančios kritikos šviesoje, dėl to yra priverstas iš naujo save atrasti Reikšminiai žodžiai: Funkcionalizmas; Globalizacija; Komercializacija; Olimpinis sąjūdis; Olimpinės vertybės; Taki visuomenė; Commercialization; Functionalism; Functionalizm; Globalization; Liquid society; Liquid society, globalization; Lithuania; Olimpic value; Olympic values; The Olympic Movement; The olimpic movementIn the context of functionalism, sports, as a social institute, must adjust to common tendencies prevailing in society and influencing it. These include modernisation, industrialisation, globalisation, commercialisation, etc. That means that seeking to perceive changes in sport; first one should perceive common tendencies in social and cultural development, which influence sport. Global consumption tendencies determine the new interpretation of values. The drama is that within such a liquid context, with social relations weakening and the functionality of values decreasing, the meaning of Olympic virtues seems non-understandable. Social and moral characteristics of sports games have weakened and instrumental elements of competition are given priority. The myth of modern sport is based on single images of sport starts, attractive ticket campaigns. During competitions, viewers have fun. This is the way the image of entertainment is created. The sport industry and the desire to gain as much profit as possible push traditional sport elements (solidarity, patriotism, honourable behaviour, nationalism, etc.) to the second background. The Olympic Movement has long dominated as a firm moral discourse illustrating the impact of sport on life
Between Belonging and Feeling of Strangeness: A Phenomenology of Russian Migrant Experiences in Lithuania
No full textThe article examines the integration experiences of Russian political migrants in Lithuania, analyzing politics as everyday experience. Migration is understood here not only as an institutional or legal category, but also as an existential process that transforms the horizons of time, language, social relations and belonging. Based on the data of eleven qualitative interviews, four main levels of experience are revealed: the creation of “we-links”, time discrepancies, asymmetries of knowledge and experiences of strangeness. The analysis shows that waiting time in institutions becomes a form of political power that disciplines migrants’ biographies; language barriers reveal that linguistic experience is not only an expression of communication, but also of limitation; the experience of strangeness testifies to limited opportunities for civic participation; and fragmented integration practices indicate gaps in state responsibility, which are filled by non-governmental initiatives and diasporic networks. The results suggest that the fragility of belonging is a structural condition for integration, and the perspective of loyalty in Lithuania is manifested in everyday experiences – from language choices to the fragmentation of social ties. The article contributes to the discussions in the phenomenology of politics by showing that political reality is inscribed for migrants not only through legal decisions, but also through the existential structures of everyday life that determine their relationship with the state and society
The Role of Scientists in Lithuanian Energy Security Discourse Formation
No full textThe aim of the article is to investigate the participation of scientists in the energy security discourse. The empirical research was carried out on the basis of qualitative access while conducting semi-structured interviews with representatives from different branches of science. As the results of the analysis show, despite the strained relations between scientific knowledge and power, Lithuanian scientists do not succeed in converting scientific knowledge into power. Even though scientists have enough knowledge, it is not transformed into power relations due to an existing specific context and the passive role of scientists themselves. Emerging decision-makers’ efforts to eliminate scientists from Lithuanian energy security discourse formation pushes the latter into the vague situation in which it is difficult to expand their share of expectations. Analyses of the scientific discourse show that scientists interpret the energy events in a broader context: while analysing the processes and specific projects that seek to improve energy security, they notice a more comprehensive view and manage to identify advantages, disadvantages and uncertainties of the latter. While marking out the peculiarities of energy security discourse, it may be claimed that the role of the scientists is not significant; realizing the development of energy system there has not created an institutional mechanism for scientific expertise; scientists are not being involved and they do not rush to participate in the formation of energy security discourse. They equate the distribution of information with the publishing of knowledge in the scientific world
The Boundaries of Lithuanian Civil Society and Conflicts for it
No full textPilietinės visuomenės ribas galima nesunkiai apibrėžti kuomet kalbama apie institucionalizuotą jos dalį, t.y., analizuojant formalias pilietinės visuomenės organizacijas galima išsiaiškinti ką jos gali daryti, ką ir kaip daro, kokie saisto bendravimo su valdžia bei verslu santykiai bei kaip reglamentuojama jų struktūra. Kitaip sakant, pilietinė visuomenė gali būti apibrėžta aiškių įstatymų, nužyminčių jos ribas ir jų formavimo galimybes. Tuo tarpu problema iškyla kuomet bandoma aptarti neinstitucionalizuotos pilietinės visuomenės indėlį į pilietinės visuomenės ribų formavimą. Kyla klausimas kaip veikia neinstitucionalizuotos pilietinės visuomenės grupės, kokia yra jų tarpusavio ir jų santykių su valdžia bei verslu struktūra, kaip jos prisideda prie ribų formavimo? Pilietinė visuomenė yra ne tik kooperacijos, solidarumo ir bendradarbiavimo sritis, pasižymėdama nuomonių ir idėjų pliuralizmu bei skirtingumu, kartu ji yra ir konfliktų tarp skirtingų subjektų sritis. Konfliktų metu, skirtingi pilietinės visuomenės veikėjai siekia atstovauti savus interesus. Konfliktų eskalacija ir deeskalacija, padeda atpažinti tam tikrų pilietinės visuomenės dalyvių interesų legitimaciją ir delegitimaciją, todėl konfliktų tyrimai, analizuojant dalyvių strategijas, veiklas, rezultatus ir jų sąsajas su poveikiu pilietinei visuomenei, tampa svarbiu pilietinės visuomenės ribų tyrimų pjūviu ir leidžia suprasti pilietinės visuomenės ribų formavimo aspektus. Konfliktų tyrimai padeda suvokti analizuojamo reiškinio organizacinę sandarą, formavimosi principus, integracinius veiksnius bei ribas, ką ir siekiama paaiškinti šioje disertacijoje.The boundaries of civil society can be easily defined when it comes to an institutionalized part of it, i.e., by analyzing formal civil society organizations, to find out what they can do, what and how they do, what is binding interaction with government and business relations, as well as their governing structure. In other words, civil society can be defined by clear laws which define its boundaries and possibilities of their formation. Meanwhile, the problem arises when trying to discuss civil society's contribution to the formation of civil society’s boundaries. The question arises how noninstitutionalized civil society’s groups function, what structure is between them and their relations with government and business, how they contribute to the formation of boundaries? Civil society is both a cooperative solidarity and cooperation area and that civil society is an area of conflict by having opinions and ideas of pluralism and diversity. During conflicts, different civil society’s subjects aim to represent their own interests. Such escalation and de-escalation of social conflict help to identify interest legitimacy and delegitimacy of certain civil society subjects, therefore, in the analysis of strategies, activities outcomes and impacts their relationship with civil society, conflict studies become an important research angle of the boundaries of civil society, which allow to understand the aspects of the boundary formation of civil society. Conflict research helps to understand the organizational structure of the analyzed phenomenon, the formation of the principles, integrative factors and boundaries ant that is what dissertation aims to achieve
- …
