1,721,099 research outputs found
Per un campo di dibattito interdisciplinare. A proposito del ruolo dell’esperienza estetica nella giurisprudenza riguardante il copyright
No full text
The Self-experience of the Self
No full textCharles Larmore sums up in three statements the traditional position of philosophy about the self (with particular reference to René Descartes and John Locke): 1) it is impossible to be a self without being in relation with itself; 2) the relation that the self has with itself (and by which it is a self ) is a cognitive relation, it is a self-knowledge; 3) this relation of self-knowledge is of the same kind as the cognitive relation that the self has with the objects of the world. Larmore criticizes statements 2 and 3 and maintains that the relation (of the self with itself ) in which the nature of the self consists is not cognitive, but practical and normative: the nature of the self is the same relation of commitment that exists between my beliefs and my actions; each of my beliefs commits me to behave a certain way. In this paper, I want to refute Larmore’s criticism of statement 2 and to show, following Michel Henry, that the relation in which the nature of the self consists is actually a self-experience; I maintain that we can affirm statement 2 of the traditional position about the self without being forced to affirm also statement 3.Charles’as Larmore’as trimis teiginiais apibendrina tradicinę filosofijos poziciją savasties (pats) atžvilgiu (konkrečiai remdamasis René Descartes’u ir Johnu Locke’u): 1) savastis negalima be santykio su savimi; 2) savasties santykis su savimi (dėl kurio ji ir yra savastis) yra pažintinis santykis, t. y. savižina; 3) šis savižinos santykis yra tokios pat rūšies pažintinis santykis kaip ir pažintinis santykis, kurį pats užmezga su pasaulio objektais. Larmore’as kritikuoja antrąjį ir trečiąjį teiginius ir tvirtina, kad šis santykis (savasties santykis su savimi), neatsiejamas nuo savasties prigimties, yra ne pažintinis, o praktinis ir normatyvinis: savasties prigimtis – tai tas pats įsipareigojimo santykis, esantis tarp mano įsitikinimų ir veiksmų; kiekvienas mano įsitikinimų įpareigoja mane elgtis tam tikru būdu. Šio straipsnio autorius siekia atmesti Larmore’o pateiktą antrojo teiginio kritiką ir, sekdamas Micheliu Henry, parodyti, kad santykis, neatsiejamas nuo savasties prigimties, iš tikrųjų yra savi-patyrimas. Autoriaus teigimu, galime patvirtinti tradicinės pozicijos antrąjį teiginį apie savastį nebūdami priversti patvirtinti ir trečiąjį.savastis, savižina, savipatyrimas, Charles’as Larmore’a
CARLO MICHELSTAEDTER, Sfugge la vita. Taccuini e appunti, a cura di A. Michelis, Torino, Aragno, 2004
No full text- …
