1,720,977 research outputs found
Who shaped the aesthetics of Lithuanian manor parks – review of texts and the insights
No full textStraipsnyje nagrinėjami XIX a. leidiniai parkų ir sodų kūrimo tema. Teikiamos įžvalgos, kad angliškojo planavimo ir mišraus planavimo parko modeliai Lietuvos dvarų sodybose atitiko Europos parkų meno tradiciją ir raidą. Daug dėmesio skiriama J. Strumilos Šiaurės sodų temai, kitiems seniesiems autoriams ir leidiniams apie parkų kūrimo meninius principus. Reikšminiai žodžiai: Kraštovaizdžio architektūra; Leidiniai parkų ir sodų kūrimo tema; J. Strumila; I. Čartoryska; H. Zigra; Landscape architecture; Publications on the creation of parks and gardens; J. Strumiłło; I. Czartoryska; H. ZigraThe paper deals with the 19th century publications on the creation of parks and gardens. Insights are provided that the models of English planning and mixed planning parks in Lithuanian manors were in line with the tradition and development of European park art. Much attention is paid to the theme of J. Strumillo’s book Northern Gardens, other ancient authors and publications on the artistic principles of park and garden development
In the footsteps of one undefended dissertation - aspects of the assortment of woody plants for Lithuanian green aeras and the basics of architectural dendrology. Analysis of the scientific insights of dendrologist Leonas Čibiras
No full textStraipsnyje pristatomos ir nagrinėjamos dendrologo Leono Čibiro (1921–1992) mokslinės įžvalgos, teiktos jo publikacijose ir moksliniame pranešime biologijos moksliniam laipsniui gauti. Jo idėjos ir architektūrinės dendrologijos tradicijos plėtotė puikiai iliustruoja kraštovaizdžio architektūros ir želdynų formavimo raidą Lietuvoje. Straipsnyje akcentuojami kraštovaizdžio architektūros, kraštovaizdžio formavimo ir urbanistinio planavimo aspektai, plati dendrologo mokslinė ir metodinė veikla, kuri buvo ir išlieka reikšminga ir novatoriška tolesnei Lietuvos kraštovaizdžio architektūros raidai. Reikšminiai žodžiai: Leonas Čibiras, kraštovaizdžio architektūra, augalų asortimentai, želdynai.The works and scientific insights of dendrologist Leonas Čibiras (1921–1992) perfectly illustrates the development of landscape architecture and green areas formation, and architectural arboriculture tradition development in Lithuania. The article emphasizes the aspects of landscape architecture and urban planning, and the dendrological extensive scientific and methodological activities, which were and remain as significant and innovative for the further development of Lithuanian landscape architecture. Leonas Čibiras was born in 1921 at Švenčionys–Ignalina region. He is a graduate of Faculty of Forestry at the Vilnius University in 1947. Since 1951, L. Čibiras has been engaged in scientific activities. He was actively involved in the theme of geobotanical, dendrological research; at the same time, he taught dendrology to students at the Lithuanian Academy of Agriculture in Kaunas. Later, since 1960, he worked in the State Committee for Construction and Architecture, in the Lithuanian Ministry of Road Transport, and in 1967–1973 in the Vilnius branch of the Institute of Technical Aesthetics. During that period, dendrologist L. Čibiras actively prepared lists (assortments or selectors) of woody plants used in Lithuanian greenery. In 1971, he together with Dr. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis published the famous book Greenery in the Areas of Light Industry. This was a new format guide to selecting of woody plants for greenery, a significant step in applied or architectural dendrology. In 1970 L. Čibiras presented a Summary of the Study of Lithuanian Woody Plants. Our article extensively analyses this work. According to L. Čibiras, in order to preserve the formed nature of the Lithuanian landscape, it is expedient to use the species forming forest stands as the main or basic species of greenery in the natural and urban landscape. The use and application of other woody autochthons (local plants) in green areas and greenery must be more moderate. The plants not only adorn. Their primary assignment is to create natural and comfortable spaces for people to live and to have rest. Some of the plants are used to provide shelter and screening from wind, dust, noise some of them adorn the inner space. According to their suitability to the specific environment the species of the plants are divided into the basic and secondary ones. The basic spaces are those, which distinctly predominate over other plants in numbers and have decisive influence on the nature of any regulated space.. Lists of recommendations for the basic plants and the secondary plants can be helpful to landscape architects in solving the designing task. The local plant species are better adapted to the environment and their appearance imparts distinctive traditional features to the landscape. Secondary species should be considered as the important trees and shrubs, which tolerate the unfavourable urban circumstances, which well adapt themselves to the natural conditions of our country. L. Čibiras summarizes a significant dendrological experience that remains relevant to this day, when the supply of nursery products is global. The plant lists (the selectors) must help you choose the right plants for the right place. Landscape architects and urban landscaping professionals need to take climate change predictions into account in their decisions, as trees (and shrubs) are long-lasting elements that shape the landscape. Key words: Leonas Čibiras, landscape architecture, plant selectors, green area
Talented master from Skauradai - on the native land at border of Raguva and Troškūnai counties: brief analysis and impression of the biography and work facts of the engineer, architect, and artist Juozapas Kamarauskas
No full textJuozapas Kamarauskas (1874, Skauraduose – 1946, Vilniuje) – išskirtinė XIX a. pabaigos ir XX a. pirmosios pusės Lietuvos dailės ir architektūros istorijos asmenybė, sulaukusi amžininkų ir vėlesnių jo kūrybos tyrėjų prieštaringų vertinimų, skubotos ir seklios analizės, nutylėjimų, biografijos faktų iškraipymo ir paklydimų juos nurodant. Ankstyvieji sovietiniai informacijos šaltiniai, publikacijų autoriai „sugebėjo“ jo gimimo vietą Ukmergės apskrities Raguvos valsčiaus Skauradų kaime supainioti ir perkelti į kitą Skauradų kaimą – Širvintų valsčiuje (dabar – rajone, Alionių sen.). Taip rašoma daugelyje šiuo metu vartomų enciklopedijų, net Visuotinė lietuvių enciklopedija IX tome (2006) J. Kamarausko gimimo vietą nurodo (straipsnio autorė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė) esant Širvintų valsčiuje. Apmaudu, kad 2001 m. „Lietuvos valsčių“ serijoje išleista monografija Raguva (vienas iš sudarytojų ir vyriausiasis redaktorius Romualdas Samavičius) tarp žymių žemiečių nepaminėjo inžinieriaus architekto, dailininko Juozapo Kamarausko, nors jo gimtąjį kaimą Skauradus matome valsčiaus kartografinėje medžiagoje, šio kaimo pavadinimą randame publikuojamuose istoriniuose dokumentuose ir monografijos tekste. Žinoma, J. Kamarausko gimimo ir vaikystės metu kaimas buvo Kauno gubernijos Ukmergės (Vilkmergės) apskrities (ujiezdo) Raguvos valsčiaus paribyje, Traupio (ne Raguvos) parapijoje, šalia Alukėnų miško. Lietuvoje žinomi kiti Skauradai buvo Vilniaus gubernijos ir Vilniaus apskrities Širvintų valsčiaus (dabar – rajono) pusėje. Nežinia, kas klaidino dailininko kūrybos ir biografijos tyrėjus. Apie J. Kamarauską rašė Jonas Mackonis (1982), Tadas Adomonis (1971), Jolanta Širkaitė (1997), Algimantas Miškinis (1986), Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė ir kiti tyrėjai. Jų tekstuose, o svarbiausia enciklopedijose, Ukmergės (Vilkmergės) apskritis pamažu tapo "Širvintų valsčiumi". Ši klaida jau iš dalies ištaisyta. Puikiame leidinyje Juozapas Kamarauskas. Dailininko, inžinieriaus architekto kūrybinis palikimas Lietuvos dailės muziejuje (sudarytoja Rima Rutkauskienė, 2016) publikuojami Lietuvos dailės muziejuje saugomo dailininko dokumentinio paveldo fondo (34 bylos, 1832–1945) medžiagos pagrindu. Editos Povilaitytės-Leliugienės ir Rimos Rukauskienės parengti apžvalginiai tekstai, dokumentų faksimilės, tapybos darbų, tiksliau architektūrinių vedutų albumas ir katalogas. Architekto ir dailininko išsami (ir teisinga) biografija pateikiama interneto portale Anykštėnų biografijų žinynas (2016). Tačiau interneto puslapiuose apstu tekstų, kuriuose klaidingai nurodoma dailininko gimtinė. Pavyzdžiui, Širvintų rajono laikraštis 2021 m. spalio 9 d. publikacija „Spalio 9-oji – 75-osios architekto Juozo Kamarausko mirties metinės“ dar kartą (ir jau kelintą kartą) „pasisavino“ ir perkėlė J. Kamarausko gimtinę į Širvintų rajono Skauradų kaimą (Alionių seniūnija). Juozapo Kamarausko kūryba užima išskirtinę vietą Lietuvos dailės ir architektūros istorijoje. Tai menininkas palikęs daugybę vedutų, skirtų Vilniaus ir kitų Lietuvos vietovių architektūriniam kraštovaizdžiui. Architektūros ir dailės istorikų, menotyrininkų sluoksniuose dabar jau vis plačiau pripažįstami Juozapo Kamarausko nuopelnai Lietuvos architektūros tyrimų sričiai (Mažeikienė, 2001; Povilaitytė-Leliugienė, 2016). Sutinkama su menotyrininko Vlado Drėmos (1910–1995) monografijoje Dingęs Vilnius (1991; 2013) išsakyta mintimi: „Kamarauskas piešė Vilniaus vaizdus ne kaip dailininkas romantikas, emocijų bei nuotaikų reiškėjas, o kaip mokslininkas konservatorius, architektas istorikas, restauratorius analitikas“ (Drėma, 1991, p. 48). Šio straipsnio tikslas–apibendrinti inžinieriaus architekto, dailininko Juozapo Kamarausko kūrybinės veiklos tyrimų visetą, išplečiant ir pagilinant atskiras analizės sritis, pabrėžiant esmines jo biografijos detales ir svarbiausius aspektus, pateikiant asmenines įžvalgas nuveikto darbo meninės dokumentalistikos, techninio piešinio svarbos aspektu. Taikyti tyrimo metodai apima publikacijų (literatūros) analizę, kūrybos artefaktų lyginamąją analizę, ekspertinį vertinimą.The article is devoted to marking the 150th anniversary of the birth of the engineer architect and artist Juozapas Kamarauskas (1874–1946) and clarifying the facts of his biography. The real birthplace of this engineer, architect and artist is the border of Panevėžys and Anykščiai districts, more precisely the borders of Raguva, Traupis and Troškūnai parishes, the village Skauradai. Now this area is in the territory of Troškūnai ward of Anykščiai district. In 1892–1893, J. Kamarauskas studied at the Vilnius School of Drawing under the painter Ivan Trutnev (1827–1912), in 1893–1897, he studied at the Alexander Stiglitz School of Technical Drawing in St. Petersburg. While studying there, he also completed his studies at the Faculty of Architecture of the Institute of Civil Engineers in St. Petersburg, and obtained the education of an engineer architect. As a free listener, he honed his skills at the Imperial Academy of Fine Arts. J. Kamarauskas took an early interest in Lithuanian cultural and historical monuments, drew them in a unique technical style and left behind many drawings with iconographic value. In 1897–1916 and after the First World War, J. Kamarauskas served in Russian state and city services. In 1922, he returned to Vilnius, engaged in odd jobs, and painted views (vedutas) of the old city. In 1939–1940 and later J.Kamarauskas worked in the Board of Chief Engineer and Architect of Vilnius city. After the battles of the Second World War, in 1944–1945, J. Kamarauskas drew and sketched 40 streets of the Old Town of Vilnius, most affected during the war; this is considered his most important work. J. Kamarauskas created more than 4 thousand painting and graphic works. About 400 of them are kept in the Lithuanian Museum of Fine Arts, they are also in other national museums and private collections. The genre of the works ranges from neo-romantic historical landscape to accurate documentary. The architect and painter died on the 9th October, in 1946 in Vilnius; buried in Vilnius Antakalnis cemetery. n 2016, Lithuanian Art Museum and Regional Cultural Initiatives Centre published a catalogue-album of his works: Juozapas Kamarauskas, the Creative Legacy of the Artist, Engineer, and Architect in the Lithuanian Art Museum. The publication presents 538 of the artist's works, discusses and analyses the development of his works (architect's technical drawing), a kind of emotional changes, and significance in cultural history and heritage protection. Architects, landscape architects, city planners can still find iconographic data in J. Kamarauskas’ urban landscapes, inventory architectural drawings, which are so necessary to reveal and develop the city’s identity
Ar žalinimo vadovai tikrai žali?
Full text linkStraipsnio autorius analizuoja Vilniaus miesto želdinimo ir želdinių priežiūros standarto – naujo Vilniaus miesto savivaldybės leidinio – nuostatas. Jis vadinamas antruoju standartu, nes pirmasis standartas, reglamentuojantis miesto gatvių tvarkymą ir želdinimą, Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standartas buvo išleistas anksčiau, 2021 metais. Pateikiamos kritinės pastabos abiem leidiniams
Kraštovaizdžio architektą Antaną Taurą (1912–1988) prisimenant
Full text link“Kraštovaizdžio architektą Antaną Taurą (1912–1988) prisimenant”Journal of Architecture and Urbanism, 36(4), pp. 304-306
Research of historical and artistic development of the Lithuanian parks created by Edouard André: new facts, discovery, and insights
No full textLietuvoje turime keturis tarptautinės reikšmės kraštovaizdžio architektūros paveldo objektus žymaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė (1840–1911) su sūnumi Renė Andrė (1867–1942) XIX a. pab. kurtus parkus grafų Tiškevičių dvaruose Lentvaryje, Palangoje, Trakų Vokėje ir Užutrakyje. Visi jie, nežiūrint skirtingo likimo ir skirtingos priežiūros, išsaugojo žymaus parkų kūrėjo raiškos dvasią, kompozicijos principus, meninius akcentus ir netgi detales. Tai nuostabus kultūros paveldas ir ekonominis (kultūrinio turizmo, rekreacijos) bei edukacinis išteklius. Šio paveldo pažinimas nuolat auga, plečiasi, atskleidžia naujų klodų ir įžvalgų. 2011 m., minėdami garsaus parkų kūrėjo Eduardo Andrė (1840–1911) šimtąsias mirties metines, turime puikią progą ir pareigą apibendrinti naujausius tyrinėjimus, pirmiausia remdamiesi archyvinės (ikonografinės, autentiškų tekstų, užrašų) medžiagos ir natūros tyrimais bei publikacijomis. Turime galimybę panagrinėti XIX a. pabaigos laiškus ir užrašus, eskizus ir parkų planus, sudarytus parkų kūrėjų ranka. Naujausiais tyrimais ir ankstesnių inventorizacijų medžiagos analize paremta studija turėtų būti svarbi parkotyros ir parkotvarkos metodologijai ir padėti formuluoti rekomendacijas šio kraštovaizdžio architektūros paveldo apsaugos ir gaivinimo projektams Reikšminiai žodžiai: Eduardas Andrė; Lentvaris; Lentvaris, Palanga; Meninė raiška; Palanga; Parkai; Parkai; Trakų Vokė; Užutrakis; Artistic expression; Creative principles of parks; Edouard Andre; Eduard Andre; Lentvaris; Lentvaris, Palanga; Lithuania; Palanga; Park; Traku Voke; Trakų Vokė; Uzutrakis; UžutrakisAt the end of 19th century, the financial powers of a famous Lithuanian family, the counts Tyszkiewicz, encouraged a major re-construction and development of their manors, and allowed creating (with the assistance of well-known European architects) unique landscape views in the towns of Lentvaris, Palanga, Traku Voke, and Uzutrakis. All of these architecture ensembles have the common heritage of great landscaped parks by a famous French landscape architect Edouard André (1840-1911) and his son René André (1867-1942). This article discusses all four parks, which are considered to be significant resources of recreation and culture tourism and important cultural and natural heritage. These residences of family Tyszkiewicz were to be in places of natural beauty and landscape exceptional. Publications regarding parks in Lithuania created by E. and R. André are numerous. However, the authors of this overview examined these ensembles with the view of cultural and artistic development, and will discuss here the aspects and trends of the complex uses of these manors and parks. It is particularly interesting to consult the book of E. André General Treaty of the Composition of Parks and Gardens, published by Masson in 1879, in which E. André covered all aspects of the business, still receives attention from landscapers today as much as it outlines the new directions of the profession. Major works by landscaper intended to create natural and picturesque (pittoresque) effects, to used ripraps, flows of water, waterfalls, balustrades and areas of greenery as viewing points, to contrast the methods used. It is particularly interesting to consult the letters and logbooks of René André, and article about the Palanga Park at Revue horticole on 1906, which contain many allusions and remarks to different Lithuanian park's construction works in 1898-1899. In 1898 young Belgian landscape architect Jules Buyssens (1872-1958) was called upon to direct the construction works in Palanga and other places. The reliable Boisard, responsible for the ripraps, rockworks in the different parks, accompanied him. Not all of the concepts of the creators have been successfully realized in these manors; some visions blurred in the events of the 20th century. But currently, the existing elements of these ensembles, the actualized projects, and research, collectively permit reconstruction of these ensembles, adapting them for today's leisure and recreational purpose
Du svetimžemių sumedėjusių augalų invazyvumą nagrinėjantys leidiniai: atsiliepimas apie jų nuostatas arba šlakelis žibalo į diskusijų laužą
Full text linkSvetimžemės sumedėjusių augalų rūšys visada iš pradžių kelia susižavėjimą, kolekcionavimo aistrą, sodinamos želdynuose, vėliau dalis jų ima kelti problemų dėl savo nevaldomo plitimo, įtraukiamos į invazinių augalų arba potencialiai invazyvių ir susirūpinimą keliančių rūšių sąrašus. Šia tema pastaruoju metu vis plačiau diskutuojama tiek specialistų – botanikų, dendrologų, kraštovaizdžio architektų, ekologų, arboristų – rate, tiek visuomenėje. Rimtiems, argumentuotiems pokalbiams nuteikia du profesionalūs leidiniai, tiesa, jau ne nauji, bet aktualūs, lemiantys pozicijas ekosistemų apsaugoje.
Vienas jų, išleistas 2020 m., VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų miškininkų Linos Straigytės ir Gintauto Čingos mokslo studija Svetimų medžių rūšių auginimo galimybės ir apribojimai Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių miškuose (Kaunas, VDU leidykla, 124 p.). Antras – autorių kolektyvo (redaktoriai Zigmantas Gudžinskas, Valerijus Rašomavičius) parengta ir 2023 m. pabaigoje išleista knyga Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje (Vilnius, Gamtos tyrimų centras, 312 p.). Abiejų leidinių – trumpumo ir aiškumo dėlei vieną jų toliau vadinsime miškininkų knyga, MK, kitą – gamtininkų knyga, GK – turinio nuostatos ir praktinis aspektas tarsi oponuoja tarpusavyje
Going Beyond Counting First Authors in Author Co-citation Analysis
Full text linkThe present study examines one of the fundamental aspects of author co-citation analysis (ACA) - the way co-citation
counts are defined. Co-citation counting provides the data on which all subsequent statistical analyses and mappings
are based, and we compare ACA results based on two different types of co-citation counting - the traditional type that
only counts the first one among a cited work's authors on the one hand and a non-traditional type that takes into
account the first 5 authors of a cited work on the other hand. Results indicate that the picture produced through this non-traditional author co-citation counting contains more coherent author groups and is therefore considerably clearer. However, this picture represents fewer specialties in the research field being studied than that produced through the traditional first-author co-citation counting when the same number of top-ranked authors is selected and analyzed. Reasons for these effects are discussed
- …
