104,185 research outputs found
Darbo poreikis, stimulai ir interesai
No full textDarbo poreikio, stimulų ir interesų problema – viena svarbiausių ir aktualiausių teorinių ir praktinių problemų. Straipsnyje siekta atskleisti šių kategorijų ryšį ir santykį, aiškinantis darbo stimulo poreikį, jo atsiradimo ir vystymosi eigą. Autorius pateikia minėtų kategorijų tarpusavio ryšio schemą: darbo poreikis-interesai-stimulai. Socialiniai poreikiai yra svarbiausias ir pradinis žmogaus darbinės veiklos stimulų atsiradimo ir formavimosi šaltinis. Darbo stimulai priklauso nuo gamybinių santykių pobūdžio, nuosavybės formos. Jie turi gamybiniams santykiams ir grįžtamąjį poveikį: gali spartinti (arba sulėtinti) ekonomikos vystymąsi, talkinti gamybinių jėgų vystymuisi. Nagrinėjant dialektinį tarpusavio sąryšį, būtina pabrėžti, kad darbo poreikiai, interesai bei stimulai žmonijos istorijos eigoje keičiasi. Kol nėra patenkinti socialiniai poreikiai, tol jie formuoja tam tikrus darbo interesus ir stimulus, vadinasi, socialinis poreikis nesikeičia, nesikeičia darbo interesai ir stimulai. Patenkinus poreikius, kinta darbo interesai ir paskatos
Dialogas kaip ugdomasis susitikimas socialinio darbo kontekste
No full textDocentė
Socialinių mokslų (edukologijos)
daktarė
Klaipėdos universiteto
Sveikatos mokslų fakulteto
Socialinio darbo katedra
H. Manto g. 84–426, LT-92294 Klaipėda
El. paštas: [email protected]
Socialinių mokslų (socialinio darbo) magistrė
Klaipėdos universiteto
Sveikatos mokslų fakulteto
Socialinio darbo katedra
Socialinių mokslų (socialinio darbo) doktorantė
Laplandijos universitetas
H. Manto g. 84–426, LT-92294 Klaipėda
El. paštas: [email protected]
Straipsnyje reikšminamas dialogas ir jo ugdomoji galia socialinio darbo profesiniuose santykiuose abipusės sąveikos sistemoje: klientas–darbuotojas–supervizorius. Problema nagrinėjama atsižvelgiant į sudėtingą socialinio darbo realybę, atspindinčią postmodernios visuomenės tendencijas. Dialogas kaip ugdomasis susitikimas analizuojamas iš filosofinių, sociologinių, edukologinių teorinių sampratų perspektyvos. Įžvelgiama, jog dialogas socialinio darbo praktikai teikia galimybę pamatyti socialiniuose reiškiniuose kitoniškumą, atpažinti skirtybes, priimti tiesos versijas, konstruoti naują žinojimą, koreguoti save ir savo santykį su pasauliu, ieškant naujų prasmių
The code of society transformation in social work : modelling the construction of Lithuanian social work professionalization
No full textei tietoa saavutettavuudest
Universitetų dėstytojų darbo ir streso ypatumai
No full textDocentė socialinių mokslų (psichologijos) daktarė
Vilniaus universiteto
Filosofijos fakulteto
Bendrosios psichologijos katedra
Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius
Tel. +370 5 266 76 05
El. paštas: [email protected]
Docentas socialinių mokslų (psichologijos) daktaras
Vilniaus universiteto
Filosofijos fakulteto
Bendrosios psichologijos katedra
Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius
Tel. +370 5 266 76 05
El. paštas: [email protected]
Docentė socialinių mokslų (psichologijos) daktarė
Vilniaus universiteto
Filosofijos fakulteto
Bendrosios psichologijos katedra
Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius
Tel. +370 5 266 76 05
El. paštas: [email protected]
Nesibaigianti aukštojo mokslo reforma, pokyčiai universitetuose verčia dėstytojus prisitaikyti prie naujų sąlygų ir reikalavimų. Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos universitetų dėstytojų darbo stresiškumo ir požiūrio į savo darbą klausimai. Apklausti 255 įvairių universitetų dėstytojai (49 proc. vyrų ir 51 proc. moterų). Apklausa parodė, kad per pastaruosius metus labai padidėjo dėstytojų darbo krūvis visose veiklose (dėstymas, moksliniai tyrimai, projektinė veikla, tarptautinis bendradarbiavimas ir pan.). Nustatytas didelis skirtumas tarp veiklų, kurioms pirmenybę teikia dėstytojai, ir veiklų, kurias prioritetinėmis laiko universitetų administracija. Didžiausią stresą dėstytojams kelia švietimo sistema, menka studentų motyvacija ir didelis darbo krūvis. Nustatyta, kad kuo didesnį stresą patiria dėstytojai, tuo mažiau jie patenkinti darbu
Darbo rinkos segregacija pagal lytį ar lyčių vaidmenų detradicionalizacija?
No full textProfesorė, socialinių mokslų (edukologijos) daktarė
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedra
K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas. Tel. +370 37 327 967
El. paštas: [email protected]
Sociologijos doktorantė
Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedra
K. Donelaičio g. 20, LT-44239 Kaunas
El. paštas: [email protected]
Straipsnyje diskutuojama, kaip socialinio konstravimo procese per lyčių socializaciją, habituaciją ir nematomojo, paslėptojo ugdymo programą sukuriamos horizontalios profesinių sričių segregacijos prielaidos: moterys dominuoja pagal skaičių švietimo sistemoje, socialinio darbo, slaugos, paslaugų srityje; vyrai – pramonės, technologijų, vadovavimo srityse. Aptariamas socialinių darbuotojų vyrų, dirbančių tradiciškai moteriška laikomoje socialinio darbo srityje, edukacinės patirties ir profesinio identiteto formavimosi atvejis. Biografinio tyrimo metodu atskleidžiama asmeninių naratyvų ir socialinių struktūrų kuriamų dominuojančių diskursų sąveika
Konfidencialumo išsaugojimo trukdžiai socialinio darbo procese
No full textDocentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarė
Klaipėdos universiteto
Sveikatos mokslų fakulteto
Socialinio darbo katedra
H. Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda
Tel. (8 46) 39 85 63
El. paštas: [email protected]
Straipsnyje aktualinamas socialinio darbuotojo profesinės kompetencijos elementas – vertybės – ir sąlygos joms reikštis. Problema atskleidžiama socialinio darbuotojo profesinės patirties kontekste, išryškinant aplinkos veiksnius bei kliento ir socialinio darbuotojo sąveikos procesą. Numatoma profesinio konsultavimo metodo taikymo perspektyva
Universiteto dėstytojų pasitenkinimas darbu, darbo vertybės ir patiriamas darbe stresas
No full textDocentė socialinių mokslų daktarė
Vilniaus universiteto
Bendrosios psichologijos katedra
Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius
El. paštas: [email protected]
Docentė socialinių mokslų daktarė
Vilniaus universiteto
Bendrosios psichologijos katedra
Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius
El. paštas: [email protected]
Docentas socialinių mokslų daktaras
Vilniaus universiteto
Bendrosios psichologijos katedra
Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius
El. paštas: [email protected]
Aukštojo mokslo plėtra keičia universitetų veiklą bei akademinio personalo vaidmenį ir įtaką. Remiantis šiuolaikiniais dėstytojų patiriamo streso tyrimais pažymėtinas streso paplitimas ir intensyvumas universitetų bendruomenėje. Šio tyrimo rezultatai atskleidė akademinio personalo pasitenkinimą darbu universitete, reikšmingas patiriamo streso įvairiose akademinio darbo srityse ir pasitenkinimo darbu sąsajas. Pasirodo, dėstytojai prioritetą teikia tokioms vertybėms, kaip antai altruizmas, autonomija, pasiekimai. Nustatyta, kad jauni ir vyresni dėstytojai labai skirtingai vertina komfortą ir altruizmą. Jauni dėstytojai taip pat kritiškai vertina atlyginimų sistemą, ypač atlyginimų dydį. Dėstytojai, teikiantys pirmenybę dėstytojų darbo vertybėms ir dažnai patiriantys stresą darbe, yra linkę naudoti racionalią streso įveikos strategiją. Ši įveikos strategija teigiamai susijusi su pasitenkinimu darbu, o emocionali streso įveikos strategija su darbo vertybėmis buvo susijusi neigiamai
Jaunų ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką ypatumai
No full textŠiaulių universitetas, Vilniaus g. 88 Šiauliai,
tel. (+370 611 66794)
El. paštas: [email protected]
Straipsnyje analizuojami jaunimo nedarbo ir integracijos į darbo rinką teoriniai ypatumai. Įvardytos darbo rinkos, bedarbių, ilgalaikių jaunų bedarbių sąvokos. Išanalizuoti pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos jaunimo integracijai į darbo rinką. Remiantis atliktais tyrimais išryškintas jaunų ilgalaikių bedarbių socialinis portretas, kurį pasitelkus identifikuoti pagrindiniai jauno ilgalaikio bedarbio bruožai. Pateikta jaunimo nuomonė apie Darbo biržos teikiamas paslaugas ir jų kokybę. Išanalizuotos jaunų ilgalaikių bedarbių neįsidarbinimo priežastys darbdavių ir jaunuolių požiūriu.
Pagrindiniai žodžiai: darbo rinka, jauni ilgalaikiai bedarbiai, socialinis portretas.
Peculiarities of Young Long-term Unemployed Integration in to the Labour Market
Rasa Rudžinskienė
Summary
The theatrical features of young people unemployment and integration into the labour market have been analysed. The concepts of labour market, unemployed, young long-term unemployed have been identified. The main factors of young people integration into the labour market have also been examined. The quantitative and qualitative research of young unemployed and employers is presented in the article in order to characterise the most important features of young long-term unemployed as well as to create their social portrait. The research has been accomplished in order to represent the youth opinion of labour exchange services and their quality. This research has also helped to reveal the reasons for youth (long-term) unemployment in the employers’ and young people’s opinion.
Key words: labour marker, young long-term unemployed, social portrait
Bridging the islands of society : modeling delinquency prevention through optimization of social support
No full textThe purpose of the meta-analysis is to present a theoretical model of social work interventions within the process of juvenile delinquency prevention. The study approaches delinquency prevention as the process of increasing the amount of social support measures applied by parents and other members of adolescent social network. The main research question of the meta-analysis is: how can optimization of social support enhance the process of delinquency prevention?
The meta-analysis draws on two surveys of opportunity samples of delinquent juveniles from Klaipėda and surrounding districts of Lithuania. The fi rst quantitative survey included 73 delinquent juveniles (plus 95 non-delinquents as a control group). The second survey was qualitative and included a sample of 10 delinquents. The results of the research emphasize that reasonable number of today’s families fail to provide children with support necessary for successful socialization, formation of behaviour models and value systems. Delinquent children tend to live in less cohesive, structurally unfavourable families, where the balance of support and control is disturbed. Their parents utilize more direct means of control (homework checking, direct intervention, punishments, scolding), while supportive relations are underutilized. Rather formal delinquents’ relationships with their parents, which bear an obligatory nature and low level of perceived support from siblings also add to the overall unfavourable support situation in the family.
Resting on research results frameworks for early and direct prevention including measures to increase supportiveness are presented. The framework of early prevention is based on stages of more general model of social development and list of circumstances unfavourable for social support, while direct prevention rest on system characteristics favourable for social support and control.
Three aspects of social support’s eff ect on delinquency prevention are distinguished. Firstly, social support requires involvement of natural network (or community, in other words) into the process of delinquency prevention. Secondly, social support, as concept indistinguishable from social network, enhances the systemic (holistic) perspective in juvenile delinquency. And thirdly, systemic nature of social support coherently supplements the practice of social work and provides clear outlines for its activities.ei tietoa saavutettavuudest
Solvability of a Parametric Fractional-Order Integral Equation Using Advance Darbo G-Contraction Theorem
No full textThe existence of a parametric fractional integral equation and its numerical solution is a big challenge in the field of applied mathematics. For this purpose, we generalize a special type of fixed-point theorems. The intention of this work is to prove fixed-point theorems for the class of β−G, ψ−G contractible operators of Darbo type and demonstrate the usability of obtaining results for solvability of fractional integral equations satisfying some local conditions in Banach space. In this process, some recent results have been generalized. As an application, we establish a set of conditions for the existence of a class of fractional integrals taking the parametric Riemann–Liouville formula. Moreover, we introduce numerical solutions of the class by using the set of fixed points
- …
