1,720,963 research outputs found
The Impact of language and culture on Sąjūdis
No full textŠis straipsnis skirtas apžvelgti tautų padėtį Sovietų Sąjungoje po Gorbačiovo reformų. Tai ypač svarbu tam, kad būtų galima suprasti dabartinių Europos Sąjungos narių lūkesčius ir identiteto formavimosi ypatybes. Dabartinis tautų mobilizavimas didele dalimi priklauso nuo anų laikų savimonės ir vertybių susiklostimo. Toks požiūris į kalbą yra būtinas suvokti tautos identitetą kaip socialinį reiškinį, kuris įtakojo masių mobilizaciją. Autorius straipsnį dalina į keletą dalių. Pirmoje jis apžvelgia „kultūrą“ kaip „galutinį žodžių atsarga“(vertimas iš anglų „final vocabulary“). Ši sąvoka paimta iš Ričardo Rorto teorijos apie žmogaus žodžių bagažą, skirta išreikšti ir pristatyti savo gyvenimą. Kai kurių žodžių (tokiu kaip geras, vertė, teisingumas ir pan.) sąvoka priklauso nuo paties žmogaus suvokimo ir negali būti patvirtinta jokiais šaltiniais, bet žmogaus argumentais, todėl R. Rortas tokius žodžius vadina „galutiniu žodynu“, „galutine atsarga“. Kita dalis skirta Lietuvių tautos identitetui Sovietų valdžioje aptarti. Daugiausia čia yra nustatomos paraleles tarp „mūsų“ („savų“) ir „jų“ („svetimų“). Trečioje dalyje autorius nustato tautinio identiteto saugojimo metodus. Surišdamas sąvokas „savi“ „svetimi“ autorius bando apžvelgti kaip tautos kultūra buvo suvokiama iš politinės pusės. Čia išryškinami tautos praeities ir „auksinio amžiaus“ sąvokos. Galiausiai, autorius išryškina tautinės mobilizacijos ir identiteto sąvokas. Jų atsiradimas susijęs su Sąjūdžiu Lietuvoje ir Populiariais Frontais Latvijoje ir EstijojeThis article reviews the situation of nations in the Soviet Union after Gorbachev reforms. This is important in order to understand current expectations and identity formation peculiarities of the current EU members. Current mobilization of nations depends in the large part on formation of self-awareness and values in the former times. Such a view on language is essential in order understand national identity as a social phenomenon that influences mobilization of masses. Author divides his article into several parts. In the first part he analyzes culture as “final vocabulary”. This definition is taken from Richard Rorty’s theory about the baggage of man’s words used to express and present his/her life. Definition of some words (like “good, “value”, “justice”) depends on the understanding of every human and cannot be confirmed by any sources only arguments of every human/ Fir this reason R. Rory names these words “final vocabulary”. The other part of the book discusses the identity of Lithuania nation under the rule of the Soviet Union. Here the parallels between “us” (native) and “them” (alien) are identified. In the third part author determines the methods of preservation of national identity. He related the notions of “native” and “alien” and tries to analyze how national culture was perceived from the political side. Here the notions of the past of the nation and “the golden age” are emphasized. Finally, author highlights the notions of national mobilization and identity. They origin is closely related to Sąjūdis in Lithuania and Popular Fronts in Latvia and Estonia
Hibridinis karas ir teritorinis vientisumas: Ukrainos saugumo iššūkių analizė posovietinėje erdvėje
No full textThis bachelor thesis analyzes the internal and external security challenges of Ukraine and attempts to evaluate their impact on its national stability, sovereignty and regional security, while providing theoretical framework, analyzing the historical and geopolitical factors that have shaped Ukraine’s current security landscape and exploring the role of international actors and their influence. The research problem is formulated on Ukraine’s challenges to preserve territorial integrity and political independence during growing geopolitical tensions and hybrid threats.
The research question posed is: How do internal and external security challenges influence Ukraine’s stability and its international positioning? The object of the research is Ukraine’s security environment, particularly in relation to hybrid warfare, governance weaknesses, and Russian geopolitical aggression. The aim of the thesis is to analyze internal and external security challenges of Ukraine and evaluate their impact on its national stability, sovereignty and regional security. The thesis applies a qualitative research methodology, using a case study approach. Theoretical insights from Barry Buzan’s framework on state vulnerability, Kenneth Waltz’s defensive realism, and John Mearsheimer’s offensive realism were used to explain Ukraine’s security position. The results show that Ukraine’s internal challenges—such as corruption, civil society weakness, and ethnic divisions—have made it vulnerable and created an opportunity for Russian aggression. Simultaneously, the annexation of Crimea, the Donbas war, and the 2022 full-scale invasion by Russia highlight the country’s exposure to hybrid and conventional threats. The conclusions emphasize that Ukraine represents a unique case of a weak state with significant geopolitical power. Hybrid warfare has reworked the nature of modern conflict, and Ukraine’s experience provides critical insight into regional security dynamics and the limitations of current international security system.Šiame bakalauro baigiamajame darbe analizuojami Ukrainos vidaus ir išorės saugumo iššūkiai ir siekiama įvertinti jų poveikį valstybės stabilumui, suverenitetui ir regiono saugumui. Darbe pateikiamas teorinis pagrindas, nagrinėjami istoriniai bei geopolitiniai veiksniai, suformavę dabartinę Ukrainos saugumo aplinką, ir tiriamas tarptautinių veikėjų vaidmuo bei jų įtaka. Tyrimo problema formuluojama atsižvelgiant į Ukrainos pastangas išsaugoti teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę augančios geopolitinės įtampos bei hibridinių grėsmių sąlygomis. Tyrimo klausimas: Kaip Ukrainos vidaus ir išorės saugumo iššūkiai veikia šalies stabilumą ir jos tarptautinę poziciją? Tyrimo objektas – Ukrainos saugumo aplinka, ypač susijusi su hibridiniu karu, valdymo silpnybėmis ir Rusijos geopolitine agresija. Darbo tikslas – išanalizuoti Ukrainos vidaus ir išorės saugumo iššūkius ir įvertinti jų poveikį valstybės stabilumui, suverenitetui ir regiono saugumui. Darbas grindžiamas kokybinio tyrimo metodologija, taikant atvejo analizės metodą. Ukrainos saugumo padėčiai aiškinti pasitelkiamos teorinės Barry Buzan tarptautinio saugumo, Kenneth Waltz gynybinio realizmo ir John Mearsheimer puolamojo realizmo įžvalgos. Rezultatai rodo, kad vidaus iššūkiai – korupcija, silpna pilietinė visuomenė ir etniniai susiskaldymai – padarė Ukrainą pažeidžiamą ir sudarė prielaidas Rusijos agresijai. Tuo pat metu Krymo aneksija, karas Donbase ir 2022 m. plataus masto Rusijos invazija atskleidžia šalies jautrumą hibridinėms ir tradicinėms karinėms grėsmėms. Išvados pabrėžia, jog Ukraina yra išskirtinis pavyzdys, kai silpna valstybė turi didelę geopolitinę galią. Hibridinis karas iš esmės keičia šiuolaikinių konfliktų pobūdį, o Ukrainos patirtis suteikia svarbių įžvalgų apie regioninio saugumo dinamiką ir tarptautinės saugumo sistemos ribotumą.Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus UniversityRegionistikos katedra / Department of Regional StudiesPolitikos mokslų ir diplomatijos fakult. / Faculty of Political Science and Diplomac
Nesusikalbėjimas dėl tarptautinių studentų Lietuvos sveikatos priežiūroje: iššūkiai gydytojo-paciento komunikacijoje ir paciento rezultatuose
No full textThis thesis investigates the real-life struggles international students face when navigating healthcare systems in Lithuania, where communication with doctors often becomes a major obstacle. Drawing on semi-structured interviews with ten students from diverse backgrounds, the research uncovers five key themes: language barriers, absence of interpreter services, cultural disconnects, delays in accessing care, and declining trust due to unclear or insensitive communication. The study applies the Shannon-Weaver Communication Model and Communication Accommodation Theory to make sense of how these miscommunications occur and what impact they have. It shows that when healthcare providers don’t adjust their language, pace, or cultural assumptions, patients are left feeling anxious, misunderstood, or even mistreated. In some cases, this led to missed diagnoses or incomplete treatments—highlighting how miscommunication isn’t just frustrating but can be dangerous. This thesis brings an often-overlooked group of international students into the spotlight, arguing that despite being seen as young, healthy, and adaptable, they are especially vulnerable in healthcare spaces that aren’t built with them in mind. The research emphasizes the urgent need for more inclusive and equitable care. It offers clear, actionable recommendations: training for interpreters, improving cultural competence among healthcare workers, and leveraging digital tools like translation apps and multilingual patient portals. These changes can reduce risk, build trust, and ultimately improve the healthcare experience for everyone, not just students. By giving voice to these students' experiences, this work contributes to ongoing conversations about fair, patient-centered care in our increasingly globalized world.Šis bakalauro darbas atkreipia dėmesį į dažnai nepastebimą tarptautinių studentų grupę, teigiant, kad, nors ir laikomi jaunais, sveikais ir prisitaikančiais, jie yra ypač pažeidžiami sveikatos priežiūros įstaigose, kurios nėra kuriamos atsižvelgiant į juos. Tyrime pabrėžiamas neatidėliotinas poreikis užtikrinti įtraukesnę ir teisingesnę priežiūrą. Joje pateikiamos aiškios, įgyvendinamos rekomendacijos: vertėjų mokymai, sveikatos priežiūros darbuotojų kultūrinės kompetencijos gerinimas ir skaitmeninių įrankių, tokių kaip vertimo programėlės ir daugiakalbiai pacientų portalai, naudojimas. Šie pokyčiai gali sumažinti riziką, sustiprinti pasitikėjimą ir galiausiai pagerinti sveikatos priežiūros patirtį visiems, ne tik studentams. Suteikdamas balsą šių studentų patirčiai, šis darbas prisideda prie nuolatinių diskusijų apie teisingą, į pacientą orientuotą priežiūrą mūsų vis labiau globalėjančiame pasaulyje.Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus UniversitySocialinių mokslų fakultetas / Faculty of Social SciencesSociologijos katedra / Department of Sociolog
Viešojo administravimo tobulinimas reformos kontekste Baltarusijos politinė sistema
No full textThe work is aimed at understanding the processes of improving public administration in the period of reforming the political system of Belarus. The tasks set in this case are how public administration as a whole should function and what processes should be done to develop a workable governance paradigm in Belarus. The paper shows that the reforms of the political system itself should cause reforms and public administration, their implementation should not be started with the beginning of the reforms, but through interaction with the civil servant and his education through various scientific books, brochures and trainings. In other words, the main goal is to prepare an official for autonomous and creative activity in the face of tough political reforms and economic crises.Darbo tikslas – suprasti viešojo administravimo tobulinimo procesus Baltarusijos politinės sistemos reformavimo laikotarpiu. Šiuo atveju keliami uždaviniai – kaip turėtų funkcionuoti visas viešasis administravimas ir kokie procesai turėtų būti atliekami, kad Baltarusijoje būtų sukurta veiksminga valdymo paradigma. Darbe matyti, kad pačios politinės sistemos reformos turėtų sukelti reformas ir viešąjį administravimą, jas įgyvendinti reikėtų ne nuo reformų pradžios, o per sąveiką su valstybės tarnautoju ir jo ugdymu per įvairias mokslines knygas, brošiūras, mokymus. Kitaip tariant, pagrindinis tikslas – parengti pareigūną savarankiškai ir kūrybingai veiklai sunkių politinių reformų ir ekonominių krizių akivaizdoje.Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus UniversityViešojo administravimo katedra / Department of Public AdministrationPolitikos mokslų ir diplomatijos fakult. / Faculty of Political Science and Diplomac
Development of national movements in XIX – XX centuries: comparative analysis of Lithuanian and Estonian cases
No full textDarbas siekia dviejų lygiagrečių tikslų – visų pirma analizuojamos tautinius judėjimus nagrinėjančios teorinės kryptys bei siekiama nustatyti, kaip vystėsi tautiniai judėjimai Lietuvoje ir Estijoje nuo XIX a. iki 1918 metų. Teorinėje dalyje teigiama tautinius judėjimus esant tarp susikertančių trijų dimensijų: socialinio judėjimo, nacionalizmo bei tautinio kolektyvinio veikimo. Šios dimensijos aptariamos atskirai, aptariamos skirtingos nacionalizmo, tautinio identiteto kilmės teorijos. Daroma išvada, jog tautinius judėjimus gali mobilizuoti etninė priklausomybė tam tikrai tautinei grupei, bet taip pat etniniai judėjimai gali būti ir naujų suverenių teritorijų atsiradimo pasekmė. Siekiant surasti galimus naujus požiūrio į tautinius judėjimus taškus – apžvelgiamos pagrindinės teorijos, analizuojančios tautinių judėjimų klausimą, susintetinamos keturios pagrindinės dimensijos tolimesniam darbo tyrimui: kultūrinė/socialinė; ekonominė; vidaus politikos bei tarptautinė – iškeliami kiekvienai dimensijai esminiai klausimai. Antroje darbo dalyje analizuojami Lietuvos ir Estijos tautiniai judėjimai. Pradžioje apžvelgiamas istorinis kontekstas iki XIX amžiaus, vėliau analizuojamas periodas suskaidomas į tris smukesnius periodus, analizuojamus teorinėje dalyje išskirtomis dimensijomis. Darbo eigoje nustatomas esminis vokiečių ir estų antagonizmo poveikis formuojantis estų tautiniam judėjimui, aptariamos lietuviško identiteto dvilypumo problemos – etninis identitetas prieš politinį. Darbas postuluojamas išvada, jog esminiai Lietuvos ir Estijos judėjimų genezės skirtumai aptinkami tautinių judėjimų formavimosi pradiniuose etapuose, lietuvių tautinį judėjimą buvus įtakotą politinės dimensijos, tuo tarpu estų tautiniame judėjime nuo pat pradinių etapų buvo ryškus kultūrinės dimensijos dominavimas.Study aims at two parallel goals. The first part of the study focus on theories analysing national movements. The second part consists of comparative analysis of Lithuanian and Estonian national movements from XIX century up to the year 1918. In theoretical part research argues that national movements are in the intersection of social movements, ethnic collective action and nationalism. Each of these dimensions are studied separately, also different origins of nationalism national identity are discussed. Statement is made that national identity can be formed on ethnic bases, but also it is possible for national identity to be formed out of sovereignty of certain territories. The main aim of the research focuses on finding new approaches to the national movement studies, therefore most important theoretical frames are examined. Following analysis four dimensions are synthesized in order to be used in the empirical part of the research. Dimensions are: social/cultural; economical; internal politics; international system – each of these dimensions are characterized by some specific questions. Second part of the study analyses Lithuanian and Estonian national movements. At first historical context is determined, later on whole period of the study is divide in to three part, and each is analysed through four main dimensions. The study finds strong antagonism between Baltic Germans and Estonians as one of the main catalyst for the formation of Estonian identity also shows dual nature of “Lithuanian” identity. In the end study compares the influence of each dimension upon national movement’s development
The Impact of Language and Culture on "Sąjūdis"
No full textŠis straipsnis skirtas apžvelgti tautų padėtį Sovietų Sąjungoje po Gorbačiovo reformų. Tai ypač svarbu tam, kad būtų galima suprasti dabartinių Europos Sąjungos narių lūkesčius ir identiteto formavimosi ypatybes. Dabartinis tautų mobilizavimas didele dalimi priklauso nuo anų laikų savimonės ir vertybių susiklostimo. Toks požiūris į kalbą yra būtinas suvokti tautos identitetą kaip socialinį reiškinį, kuris įtakojo masių mobilizaciją. Autorius straipsnį dalina į keletą dalių. Pirmoje jis apžvelgia „kultūrą“ kaip „galutinį žodžių atsarga“(vertimas iš anglų „final vocabulary“). Ši sąvoka paimta iš Ričardo Rorto teorijos apie žmogaus žodžių bagažą, skirta išreikšti ir pristatyti savo gyvenimą. Kai kurių žodžių (tokiu kaip geras, vertė, teisingumas ir pan.) sąvoka priklauso nuo paties žmogaus suvokimo ir negali būti patvirtinta jokiais šaltiniais, bet žmogaus argumentais, todėl R. Rortas tokius žodžius vadina „galutiniu žodynu“, „galutine atsarga“. Kita dalis skirta Lietuvių tautos identitetui Sovietų valdžioje aptarti. Daugiausia čia yra nustatomos paraleles tarp „mūsų“ („savų“) ir „jų“ („svetimų“). Trečioje dalyje autorius nustato tautinio identiteto saugojimo metodus. Surišdamas sąvokas „savi“ „svetimi“ autorius bando apžvelgti kaip tautos kultūra buvo suvokiama iš politinės pusės. Čia išryškinami tautos praeities ir „auksinio amžiaus“ sąvokos. Galiausiai, autorius išryškina tautinės mobilizacijos ir identiteto sąvokas. Jų atsiradimas susijęs su Sąjūdžiu Lietuvoje ir Populiariais Frontais Latvijoje ir Estijoje.Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus Universit
Sąjūdis : theory and practice
No full textGilinantis į vieną ar kitą istorijos fenomeną ypatingą vietą jo istoriografijoje užima analizuojamų įvykių veikėjų atsiminimai. Tokios literatūros vaidmuo nevienareikšmis - viena vertus, memuarų autoriai negali išvengti subjektyvumo, todėl bandyti rašyti istorinius darbus remiantis vien tiesioginiais liudininkais itin problemiška, o antra vertus, memuarai gali pateikti įdomių įžvalgų, kaip klostėsi įvykiai ir kaip juos vertina patys jų dalyviai. Šiame tekste siekiama konkretų istorinį laikotarpį panagrinėti taikant teorinius socialinių mokslų modelius ir iliustruoti žmonių, betarpiškai dalyvavusių analizuojamuose procesuose, atsiminimais sugretinant jų pasvarstymus su teorija. Nekeliamas uždavinys rekonstruoti analizuojamą istorinį laikotarpį, greičiau domina pagrindinių įvykių veikėjų atsiminimai ir tai, kaip jie atrodo teoriniu požiūriu, todėl tekste naudojamos ilgokos citatos. Tautos valia buvo išreikšta 1990 m. kovo 11 d., kai Aukščiausioji Taryba galutinai išnaudojo politinę galimybę ir paskelbė, kad atkuriama Lietuvos Nepriklausomybė. Sąjūdis įvykdė savo tikslus ir įėjo į istoriją kaip sėkmingas socialinis judėjimas. Įgyvendinus esminius siekius Sąjūdį ištiko daugumos masinių judėjimų likimas - nelikus, kas vienytų visiškai skirtingus žmones, rėmėjai išsiskirstė kas sau.Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus Universit
Events of 1972 in Kaunas in the context of the Cold War and their impact on Lithuanian culture
No full textReikšminiai žodžiai: 1972 m. įvykiai; Kaunas; Šaltasis karas; 1972 events; Cold War; KaunasThis article is an attempt to provide some insights into the impact of Romas Kalanta’s self-immolation on Lithuanian national consciousness and social processes . The events of 1972 are analysed in broader historical and international context, stressing that Kalanta himself was influenced by cultural tendencies and his deed was a symptom of the deep international processes that eventually dismantled the Communist system. The article is based on the theory of International Relations and archival data. Despite such events as Kalanta’s self-immolation, the situation in the Communist Bloc seemed to be stable. The end of Communism was unexpected to most Sovietologists and other scholars in Social sciences. This could be explained by the relative success of the Iron Curtain and Soviet propaganda, as well as the fact that the analysis of the security of the Communist system was mainly focused on the military dimension. From the military point of view USSR seemed to be a powerful state. However, Barry Buzan’s typology , according to which political units are divided into strong or weak pow ers (according to their resources and armed forces) and into strong or weak states, can help to ground the claim that USSR, while being a strong power, was a weak state. Even though the USSR was not vulnerable to military threats it was not immune to the threats of political and social nature. Data obtained from the KGB archives serves as evidence showing that the Soviet authorities were aware of the Western influence in the LSSR and its threat to the Soviet regime. These data also confirm another insight found in the theory of International Relations, namely, that the Cold War was going on on several levels; Fred Halliday, a theorist of International Relations, claims that the Cold War had three levels - the interstate level, the economical level and the ideological-cultural level. Halliday claims that it was the ideological-cultural level that conditioned the fall of Communism. Using this model it is possible to interpret the deed of Kalanta as one of the manifestations of ideological-cultural confrontation between two competing political systems. The claim is made that Romas Kalanta for Lithuanian youth was the embodiment of a cultural symbol that united the values of the Western consumer society with national ideals and national values. This cultural symbol had an impact on national consciousness - Romas Kalanta became a national hero
Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas ir jo įtaka Sąjūdžio evoliucijai
No full textVytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus Universit
Dokumentinis filmas „Yesterday / Vakar“
No full textVytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas jau septintą kartą surengė tradicinį meno ir kultūros festivalį „VDU kultūros dienos“. Festivalio atidarymo metu buvo demonstruojamas naujausias režisieriaus Audriaus Juzėno dokumentinis filmas „Yesterday / Vakar“ (2022). Į filmą „Yesterday / Vakar“ nugulė istorija apie revoliucinę gitarų muziką, kuri užliejo visas vakarų pasaulio radijo stotis, o rytų Europos jaunimas ėmė masiškai drožti elektrines gitaras, gaminti stiprintuvus, groti trankią muziką, nešioti džinsus ir auginti ilgus plaukus – laisvės simbolius.
Filme savo muzikine ir gyvenimo patirtimi dalijasi garsių 6–7 dešimtmečio Lietuvos grupės ir atlikėjai, groję „Eglutėse“, „Kertukuose“, „Aitvaruose“, „Vaizbūnuose“, „Nuoguose ant slenksčio“, „Aisčiuose“, „Antanėliuose“, „Gintarėliuose“, „Raganiuose“ ir daugelyje kitų.
Po „Yesterday / Vakar“ peržiūros vyko žiūrovų diskusija su kino filmo kūrėjais - režisieriumi Audriumi Juzėnu, kompozitoriumi, Menų fakulteto profesoriumi Titu Petrikiu ir istoriku doc. dr. Ryčiu Bulota. Diskusiją moderavo Menų fakulteto docentas, teatrologas dr. Edgaras Klivis
- …
