427 research outputs found
Mokslas ir mes, lietuviai
No full textStraipsnyje aptariamos su Jūratės Statkutės de Rosales parašyta knyga „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ susijusios aplinkybės. Straipsnio autorius Darius Barionas stebisi šiai knygai suteiktu „moksliniu“ universalios dešimtainės klasifikacijos (UDK) indeksu, dideliu susidomėjimu knyga Lietuvos akademiniuose sluoksniuose bei platesnėje visuomenėje ir teigiamai apie knygą atsiliepusių mokslininkų iš užsienio nekompetencija. Straipsnyje tvirtinama, kad nemaža šiuolaikinės Lietuvos visuomenės dalis nebesuvokia, koks yra skirtumas tarp istorijos mokslo ir istorinio romano, nebejaučia ribos, skiriančios istorinės tiesos paieškas nuo istorinių pramanų gaminimo industrijos. Knygos autorė apibūdinama kaip savamokslė, kuri kultivuoja savo hobį – senąją baltų istoriją. Nors gilinimasis ir savišvieta duoda vaisių – lietuviškai pasirodė jau keturios jos knygos, tačiau jų negalima laikyti moksliniais straipsniais. Straipsnyje vertinamas knygos kaip mokslinio veikalo solidumas. Diskutuojama su J. Statkutės de Rosales teiginiu, kad Jordano „Getikoje“ minima Skandzos sala yra ne Skandinavija, bet aiški nuoroda į salą, esančią prie pat Vyslos upės žiočių. D. Baronas pateikia argumentų komentuodamas „Getikos“ atsiradimo kontekstą ir patį teksto pobūdį. Knygos faktologinius netikslumus, diskutuotinas interpretacijas ir išvadas straipsnio autorius aiškina ne tik J. Statkutės de Rosales profesinio pasirengimo stoka, bet ir sąmoninga, o dar dažniau nesąmoninga istorijos falsifikacija. Reikšminiai žodžiai: Gotai; Jūratė Statkutė de Rosales; Lietuva, mokslas istorija, Istoriniai įvykiai; Lietuvos istorija; Recepcija; „Europos šaknys ir mes, lietuviai“; Historical events; Jūratė Statkutė de Rosales; Lithuania; Lithuanian History; Reception; Science; The Goths; „Europos šaknys ir mes, lietuviai“The article deals with circumstances related to the book “Europos šaknys ir mes, lietuviai“ [The Roots of Europe and We, the Lithuanians] by Jūratė Statkutė de Rosales. The author of the article Darius Barionas is surprised that this book was given “scientific” index of Universal Decimal Classification (UDC), how Lithuanian academic circles and general public showed high interest in this book and how incompetent are the foreign scientists, who left positive feedback about it. The article claims that a big part of contemporary Lithuanian society does not perceive what the difference between the historical science and historical novel is; they no longer feel the boundary, which distinguishes the quest for historical truth from historical fiction production industry. The author of the book is described as a self-educated individual, who cultivates her hobby – the ancient history of the Balts. Although self-education and going into the heart of the subject bears fruit – four of her books already appeared in Lithuania, but they can not be considered scientific articles. This article evaluates the solidity of the book as a scientific work. The author debates with J. Statkutė de Rosales regarding her statement that Scanza island, mentioned in Jordanes‘ “Getica”, is not Scandinavia, but a clear reference to the island located near the mouth of the Vistula river. D. Baronas submits arguments commenting upon the emergence of the “Getica” context and the nature of the text itself. The author explains the factual inaccuracies, questionable interpretations and conclusions of the book to be not only the lack of J. Statkutė de Rosales‘ professional preparation, but also conscious, more often unconscious falsification of history
Loïc Chollet, Les Sarrasins du Nord: Une histoire de la croisade balte par la littérature (XIIe–XVe siècle) , Neuchâtel: Éditions Alphil-Presses universitaires suisses, 2019. 544 p. ISBN paper 978-2-88930-282-6; ISBN PDF 978-2-88930-283-3; EPUB 978-2-88930-284-0
No full textLoïc Chollet is one of a number of those scholars who made (very) good use of Paravicini’s masterpiece. By choosing to focus on the literary side of the crusading story, he has sought to kill two birds with one stone. Generally, the material is marshalled in chronological order, and the respective literary works are taken into consideration along the way in presenting the main historical developments. The reader starts the journey from the modest beginnings of the crusades in the north of Europe in the late 12th century, then climbs up to reach the pinnacle of crusading military and literary activities in the 14th century, and, after having passed the turning point of the Battle of Tannenberg (1410), enjoys a comfortable descent into the lush meadows of cultural memory, where the din of battle reverberated long after the heroes of the actual fighting and romance had been laid to rest in peace. The 300-year-long story presented by Chollet reflects faithfully the vicissitudes of crusading, the most salient feature of which may rightly be seen in the volte-face of the Lithuanians, from the target of the crusades in their pre-conversion life, to their post-conversion role as welcomed allies in the pan-European crusade scheming against yet another infidel in the guise of Tatars and Turks (especially pp. 311–331). In the first place, francophone students will be thankful to the author for providing them with up-to-date coverage of crusading activities in the north. [...
Katalogo detalės spindesys
Get PDFRec.: Baronas Darius, Dubonis Artūras, Petrauskas Rimvydas. Lietuvos istorija. XIII a. – 1385 m. valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų. Vilnius: Baltos lankos, 2011
The flight of prince Kęstutis from captivity in Marienburg.
Get PDFScholarly and popular literature has devoted much attention to the famed flight of Kęstutis, the duke of Trakai, brother and close ally of the Lithuanian grand duke, Algirdas (1345-1377), from Marienburg in 1361. This picture suggests that Kęstutis managed to escape by demonstrating unusual skills and his flight must have been an embarassing loss to the Teutonic Order. In my opinion, this matter seems clear as long as modern historiography..
Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžia prie Nemuno 1283–1410 m.: karinis aspektas | The Power of the Grand Duke of Lithuania on the River Nemunas, 1283–1410: The Military Aspect
No full textThis article seeks to analyse the presence and activities of Lithuanian grand ducal power along the River Nemunas in the period 1283 to 1410. The war between the Teutonic Order and the Lithuanians is viewed from the point of view of challenge-and-response theory. A detailed analysis of narrative sources has allowed us to distinguish two periods in which Lithuanian grand ducal power actively promoted the introduction of innovations in the Lithuanian art of war. The first period encompasses the last decade of the 13th century and the first decade of the 14th century. In this period, not only was a line of Lithuanian castles put in place along the rivers Nemunas and Jūra, but also what we call the Lithuanian military riverine fleet was created. The period was also likely to have been a time when Lithuanian forces adopted the crossbow. The second period involves the last two decades of the 14th and the early 15th century. In this period, a more active defence of fords across the rivers Nemunas and Neris was undertaken from time to time by Lithuanian troops, by putting up wooden fortifications and employing artillery. The synergy of fortification and artillery was a recipe for Lithuanian troops to counter some of the advantages enjoyed by their Teutonic adversaries on water and on land
Das Baltikum: Geschichte einer europäischen Region. Bd. 1: Von der Vor- und Frühgeschichte bis zum Ende des Mittelalters, hg. von Karsten Brüggemann, Detlef Henning, Konrad Maier und Ralph Tuchtenhagen, Stuttgart: Anton Hiersemann Verlag, 2018. 652 p. ISBN 978-3-7772-1825-0
No full textThis book is the first volume in a triptych in which German scholars and their Baltic counterparts strive to present a comprehensive and upto-date treatment of the history of the east Baltic region in its multi-dimensional involvement with the rest of Europe from the earliest times to the present day. It is the editorsʼ belief that, as a reference work, the book will serve well international academic faculties, students and political decision-makers (!) (p. 20). It must be said at the outset that books like this will hardly be read from cover to cover by any meaningful number of readers. It was a daring undertaking to start a project of such chronological and thematic dimensions in 2006–2007, and bringing the project to its happy end in 2018–2021 has no doubt taken Gargantuan efforts from the editors and their authors. For all this output, the team certainly deserve wholehearted applause. The editors in particular deserve our deep appreciation for their perseverance and management of the whole affair. Such works do not come about even in decades. Great credit must also be given to the VolkswagenStiftung for providing the funds necessary for such long-term research endeavours. Thus, what we have before our very eyes is the major result of an international team effort that became feasible as a consequence of the Berlin Wall coming down in 1989. The present reviewer does not claim any moral right to stand up and look down on what the 18 scholars from six countries have done. I will confine myself to what is closer to my own expertise, and what has drawn my attention as an interested reader
Old good Christianity in the face of Reformation challenge
No full textStraipsnyje nagrinėjamas vienpusis požiūris į protestantų reformaciją, autoriaus nuomone, iki šiol plačiai paplitęs Lietuvos akademinėje ir viešojoje erdvėje. Remiantis Vakarų Europos mokslininkų tyrimais atkreipiamas dėmesys, jog Reformacija nereiškė „gerosios“ ar „tikrosios“ krikščionybės priešpastatymo „blogai“ ar „netikrai“ Romos katalikų bažnyčiai, o tik kitą universaliosios krikščionybės formą. Straipsnyje išreiškiama viltis, kad Lietuvoje taip pat galima įveikti konfesiškai angažuotą požiūrį į praeitį. Tai padėtų geriau suprasti viduramžių ir naujųjų laikų krikščionybės istoriją Lietuvoje ir užsienyje. Reikšminiai žodžiai: Bendruomeninė etika; Caritas; Dešimt Dievo įsakymų; Katalikų Bažnyčia; Krikščionybė; 16 amžius; Protestantai; Refomacija; Reformacija; Septynios mirtinos nuodėmės; Tikėjimas; Caritas; Catholic Church; Christianity; Ethic of community; Faith; Lithuanian XVI c. history; Protestants; Reformation; Seven deadly sins; Ten Commandments of GodThis paper takes issue with one-sided approach to the Protestant Reformation which, in the opinion of the author, is still widespread in Lithuanian academia and public at large. Relying on path-breaking research conducted by Western European scholars, the author underlies the thesis that the Reformation did not represent a „good“ or „true“ form of Christianity as „opposed“ to „bad“ or „false“ Roman Catholic one, but just another face of universal Christianity. This paper is written in the hope that overcoming the value-laden views inherited from Protestant-Catholic polemics is possible in Lithuania too. This may contribute to a better understanding of both medieval and early modern history of Christianity in Lithuania and abroad
St Bruno of Querfurt: the Missionary Vocation
No full textStraipsnyje bandoma atkurti Šv. BrunonoKverfurtiečio († 1009) asmenybės bruožus, misionieriaus kankinio paveikslą, iš jo paties raštų siekiama atskleisti, kaip pats Brunonas suprato misionieriaus pašaukimą. Iš šventojo raštų matyti, kad jam asmeniškai misionieriaus pašaukimas neatsiejamas nuo kankinystės. Ir subjektyviai troško kankinio dalios, nors tai nereiškia, kad kankinystės troškimas Brunonui Kverfurtiečiui buvo koks nors nutrūktgalviškas užsidegimas ar tuščia užgaida . Brunono požiūriu, misionieriaus darbui tiko tik labai gerai pasirengę asketai. Rengimasis turėjo vykti šventėjimo keliu, kuris prasidėdavo kuo aktyvesne kova su savo nuodėmėmis, ydomis ir netobulumais. Tapęs vienuoliu, Brunonas ėmė praktikuoti griežtą askezę. Toks vienuolinio gyvenimo kelias buvo būdingas airių ir anglosaksų vienuolių VI-VIII a. sąjūdžiui. Palikę savo gimines ir gimtąsias vietas, jie ėmė steigti krikščionybės židinius Europos žemyninėje dalyje. Brunono mintys apie Evangelijos platinimą tarp pagonių ir jo misijų kelionės gerai atsiskleidžia iš trijų pagrindinių kūrinių. Tai Brunono rašytas „Šv. Adalberto gyvenimas“, „Penkių brolių kankinių gyvenimas“ ir „Laiškas vokiečių karaliui Henrikui II (1002-1024)“. „Dėl sielų išganymo jie mokėsi svetimos slavų kalbos, auginosi ilgus plaukus, rengėsi vilkėti pasaulietiniais drabužiais, kad tik kuo geriau galėtų atverti pagonims kelią į amžinąjį gyvenimą. Karštas troškimas pelnyti kankinio vainiką derėjo su išmintingu elgesiu.“ Brunono auka žvelgiant iš laiko perspektyvos nebuvo beprasmė. Reikšminiai žodžiai: 1009 metai; Katalikiškos misijos; Misionieriškasis pašaukimas; Prūsai; Šv. Adalbertas; Šv. Brunonas Kverfurtietis; Šv. Brunonas, biografija, misijos, kankinystė; A.D. 1009; Catholic missions; Lithuania; Missionary vocation; Prussians; St Adalbert; St Bruno of Querfurt; St. Brunon, biography, missions, martyrdomThis article tries to reconstruct the picture of a missionary as it appears in the writings of St. Bruno of Querfurt (+1009). Scholars have for a long time noted that St. Bruno saw a very close link between missionary enterprise and martyrdom. From his writings it becomes abundantly clear that he personally had a desire to suffer martyrdom. Such a desire, however, did not have much in common with a precipitous drive to become a martyr. He saw it, rather, as a crown awaiting the missionary at the end of a long road of self-mortification and self-renunciation. He offered for himself and for his ascetic readers a three-stage course of perfection: a communitarian life (coenobium) for beginners, a life in seclusion (eremus) for the advanced, and the mission to the pagans for the most perfect. Such a course of ascetic life was characteristic for Irish and Anglo-Saxon monks (in the 6th-8th c.) whose pilgrimages tended to evolve into missionary trips among the pagans. Bruno of Querfurt perhaps stands out as he personally pondered over this topic in a methodological, as it were, fashion. In the eyes of Bruno, the preparation for missionary activities must lead to rational martyrdom (rationale martyrium) in which one can hardly fail to notice the original notion of martyrdom as a testimony of the faith. Another noteworthy feature of Bruno of Querfurt's thoughts may be his insistence on having a papal licence to conduct Evangelization, which was usually not asked for in his days. Thus, he may be viewed not only as a devotee of St. Peter and his successors, but also as an advocate of papal missions, which tended to be most promising to newly converted rulers and their subject
Žemaičių krikštas: tyrimai ir refleksija
No full textŠi knyga - tai sistemingas istoriografinių darbų, skirtų Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupijos įsteigimo prielaidoms, vyksmui, reikšmei analizuoti, rinkinys. Knygoje skelbiami svarbiausi XV-XXI a. pradžios istoriografiniai tekstai apie Žemaičių krikštą ir Žemaičių vyskupijos įkūrimą (1413-1417). Čia pirmą kartą sklelbiamas visas garsiojo 1416 m. žemaičių skundo tekstas, išverstas į lietuvių kalbą. Skirtingų laikotarpių ir įvairių istoriografinių tradicijų tekstai pateikia svarbius faktus, prasmingas įžvalgas ir diskutuotinus vertinimus. Jie bus įdomūs mokytojams, naudingi mokiniams ir studentams, pravers visiems besidomintiems savo krašto istorija. Leidinys dedikuojamas Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupijos įsteigimo 600 metų sukakčiai paminėti.This book is a systemic compilation of historiographical works dedicated to the preconditions of the Christianisation of Samogitians and the establishment of the diocese of Samogitia. The book announces the key historiographical texts on the Christianisation of Samogitia and the establishment of the diocese of Samogitia of the 15th–beginning of the 21st century. It the first book to announce the whole texts of the famous Samogitians’ claim of 1416 translated into Lithuanian. Texts of various periods and historiographical traditions present significant facts, meaningful insights and discussable evaluations. They will be interesting for teachers, useful for students and pupils as well as for all interested in the history of their motherland. The publication is dedicated to the 600th anniversary of the Christianisation of Samogitia and the establishment of the diocese of Samogitia
Londonistanas, arba kaip sugadinti savo šalį
No full textPublikacijoje kritikuojama multikultūralizmo politika. Tyrimo objektu pasirinkta Anglija, kurios kultūrinė tapatybė ir tradicija pastaraisiais dešimtmečiai patyrė rimtus smūgius. Darbe aptariami emigracijos procesai, kurie nulėmė etnines ir socialines dislokacijas, įtraukusias daug Lietuvos gyventojų. Autorius kritikuoja Anglijos kairiųjų politiką, revoliucinio marksizmo idėjos ir multikultūrinius eksperimentus. Plačiau aptaria islamizacijos tendenciją, kuri prasidėjo, kai į Jungtinę Karalystę pradėjo plūsti kovotojai iš Afganistano ir kitų šalių. Anglijoje įsikūrę teroristai turėjo visas reikiamas sąlygas palaikyti savo kovinę formą ir periodiškai rengti teroristinius išpuolius Pakistane, Afganistane, Kenijoje ir kitose šalyse. 2005 m. savižudžių susisprogdinimai Londono metro traukiniuose davė signalą Britanijos visuomenei apie užsiaugintą hidrą. Londone tinklus sumezgę teroristai tapo grėsme Europai ir Artimųjų Rytų šalims. Autorius pritaria požiūriui, kad daugiakultūrį Londonistaną formuoja ne tik Anglijoje įsikūrę radikalūs islamistai, bet ir jos elitas, savo šalį pasukęs socialinės ir kultūrinės savižudybės keliu. Esminės kultūrinės patologijos priežastys – politinis korektiškumas, multikultūralizmas ir islamofobija. Noras įsiteikti musulmonams skatina aukoti tautinius interesus ir civilizacinę tapatybę. Tai atveria galimybę kurti paralelines visuomenes ir niūrokas perspektyvas Vakarų civilizacijai. Reikšminiai žodžiai: Britanija; Emigracija; Emigracijos politika; Islamofilija; Londonistanas; Saugumas; Visuomenė; Britain; Emigration; Emigration policy; Islamophilia; Londonistan; Secutity; SocietyThe publication criticizes the policy of multiculturalism. The object of research is England, whose cultural identity and tradition in recent decades have suffered from serious strikes. The paper discusses processes of emigration that have determined ethnic and social dislocations involving many Lithuanian citizens. The author criticizes the leftist policy of England, the ideas of revolutionary Marxism and multicultural experiments. He also presents a more detailed description of Islamisation tendency, which began when the fighters from Afghanistan and other countries started to rush to the United Kingdom. Terrorists settling in England have had all the necessary conditions to maintain their combat form and to periodically organise terrorist attacks in Pakistan, Afghanistan, Kenya and other countries. In 2005 the suicide bombings on the London subway train have signalled to the British society that they helped hydra to grow. London-based terrorist networks have become a threat to Europe and the Middle East countries. The author agrees with the view that multicultural Londonistan is formed not only by radical Islamists locating in England, but also by its elite, who had directed its own country to the road of social and cultural suicide. The fundamental causes of the cultural pathology are political correctness, multiculturalism and Islamophobia. The desire to ingratiate Muslims encourages the sacrifice of national interests and identity of civilization. These factors opens up the possibility of create parallel societies and the bleak perspectives for Western civilization
- …
