1,720,958 research outputs found
Architektūros ir dailės prasmių paieška išplėstiniame šiuolaikinės meninės kūrybos lauke
Full text linkThe paper deals with contemporary practice that crosses the boundaries of art and architecture, connects aesthetic and social issues, theoretical discourse and interdisciplinary practice. It also stresses the importance of integration of a new language of arts into the architectural study process. Investigation is aimed not just towards changes of definitions of separate fields of art and architecture but also towards analysis of peculiarities of developments in the expanded field of contemporary practice. Seeing the developments in arts through the focus on expanded field implies acceptance of non-hierarchical and open mode of their interrelations and shift of the aim of interaction from search of new order to search of new meanings. The differences of arts are approached as sources of tension necessary to create new meanings and the idea of conflicting coexistence is used in collaborative and crossover art projects to negotiate the borderlines of practice zones, and to transform them into intermediate zones of hybrid identities. The principle of conflicting coexistence and interaction of arts is also explored to rethink the nature of underlying oppositions between social and abstract, imaginative and real, ideal and surviving. The experience of interdisciplinary art practice by the architecture students is shared via example of installation course at VGTU, Faculty of Architecture. It is revealed that the course is aimed at the critical spatial practice. It starts with discourse that leads to means and methods not necessarily traditionally associated with art. These means and methods are used to create complex site-specific interventions to scale 1:1. The installations not only allow the rethinking of spatial, temporal and social aspects of place but also changing actual experience of space. The results of the installation course are summed-up by the insight that artistic language of students’ works is not self referential but also intended to plenty the functions of space, to free its perception from practical and symbolic conventions, to connect local cultural, politic contexts with wider or global issues, to multiply meanings of art.
Santrauka
Nagrinėjami šiuolaikiniai menų reiškiniai, peržengiantys dailės ir architektūros sričių ribas, sujungiantys estetinius ir socialinius kūrybos aspektus, teorinį diskursą ir tarpdisciplinines praktikas; taip pat aptariama menų sąveikos naujausių tendencijų puoselėjimo architektūros studijose svarba ir patirtis. Siekiama interpretuoti ne tiek naujausius atskirų meno sričių tapatumo poslinkius, kiek išplėstiniame kūrybos lauke, apimančiame ir architektūrą, ir dailę, vykstančius dinaminius procesus. Išryškinama, kad išplėstiniame lauke skleidžiasi nehierarchiškas ir atviras menų tarpusavio santykis, o sąveika kreipiama ne tiek tvarkos, kiek koncepcijų, arba kitaip tariant, naujų prasmių kūrimo link. Architektūros ir dailės sričių skirtumai tokių meno reiškinių atveju akcentuojami permąstant ir perkuriant pamatines kūrybines įtampas tarp dominavimo ir bendradarbiavimo, socialumo ir abstraktumo, tarp vaizduotės ir tikrovės, tarp idealumo ir orientacijos į išgyvenimą. Šiuolaikinių menų sąveikos tendencijų puoselėjimo studijų procese patirtis pristatoma nagrinėjant instaliacijų kurso VGTU Architektūros fakulteto studijų programoje rezultatus. Išryškinama, kad šio kurso tikslas yra kritiniu mąstymu ir intervencinėmis strategijomis pagrįstos erdvinės kūrybos idėjų ir praktinės patirties įsisavinimas. Atskleidžiama, kad instaliacijos skatina kontekstualizuoti ir konceptualizuoti meninės kūrybos procesą ir jo rezultatą, teikia galimybes realiai keisti erdvę ir dauginti jos paskirtis.
First Publish Online: 22 May 2013
Reikšminiai žodžiai: architektūra, dailė, instaliacija, ribos, išplėstinis laukas, simbiozė, erdvinis, kritinis, socialinis, intervencija, utopija, mikrotopija, realizuojamumas
Recent changes of square design in Vilnius old town: semantic aspect
Full text linkDuring the last ten years quite a few city squares in Vilnius went through the renovation process. Refreshed designs and aesthetic qualities of renovated public spaces were discussed rather widely in mass and scientific media. At the same time no considerable attention was paid to the impact of elements in new square compositions on the semantic codes of public spaces. The paper analyses the semantic aspect of changed public squares on the basis of the data collected upon field investigation as well as information from media on the intentions of all sides involved in the renovation process (municipality officials, developers, architects, artists). The main task of the work is to define the messages communicated by new elements in square design and to determine their relation to the rapidly changing sociocultural context of the Lithuanian capital. New square compositions are investigated in the context of the historic development of the same public spaces emphasizing the fact that previous designs were produced in accordance with changing concept of public spaces. A conclusion is made that recent changes in square design in most cases are directed towards conservation rather than transformation of the meaning of the space. New square designs stress upon defensive rather than communicative features of the public space in spite of democratic changes in the Lithuanian society.
Naujausi Vilniaus senamiesčio aikščių meninio pavidalo pokyčiai: semantinis aspektas
Santrauka
Semantiniu aspektu nagrinėjami Vilniaus miesto aikščių meninio pavidalo pokyčiai, įvykę per pastarąjį dešimtmetį. Bandoma išsiaiškinti, kokias reikšmių slinktis lėmė viešųjų erdvių renovacija. Atskleidžiami svarbiausių miesto aikščių meninių pavidalų ir jų sociokultūrinio konteksto istorinės raidos charakteringiausi bruožai, išryškinami ankstesnių laikotarpių ir šiandien vykstančių renovacijų skirtumai. Tyrime naudoti duomenys, gauti integruojant lauko tyrimus ir žiniasklaidoje pateiktą informaciją apie kai kurių Vilniaus aikščių naujausių meninių pavidalų ženklinį charakterį. Atskleidžiamos prieštaros tarp šių dienų sociokultūrinio konteksto ir aikščių naujųjų meninių pavidalų semantinio turinio.
Reikšminiai žodžiai: miesto aikštė, Vilniaus senamiestis, semantika, meninis pavidalas, transformacija, istorinė raida, sociokultūrinis kontekstas.
First published online: 21 May 201
Naujausi paminklų pavidalai Vilniaus miesto centrinės dalies aikštėse
Full text linkThe paper deals with the recent projects of monuments and their realization for the squares of the central part of Vilnius. The aim of the analysis is to reveal essential features of recent memorial designs and their influence on the form and content of specific public spaces. The analysis of recent designs for Arkikatedra, V. Kudirka and Lukiškės Squares is contextu- alized with the help of a brief review of historic monuments of Vilnius. Particular attention is paid to the semantic aspect of architectural monument composition, imagery, technologies and materials. A conclusion is drawn that recent memorial designs for public squares are based on conservative ideology, and its development is mostly limited to traditional means of expression and usage of power symbols. Nevertheless, there are indications of a growing number of design proposals that are directed toward attempts to broaden the concept of monumental art and to bring out innovative tendencies.
Santrauka
Analizuojamos pastarųjų 15 metų laikotarpio paminklų realizacijos ir konkursiniai projektai, skirti Gedimino prospekto aplinkoje Vilniuje esančioms aikštėms. Tyrimu siekiama atskleisti naujausių istorinės atminties įprasminimo kompozicijų charakte-ringiausius meninės kalbos bruožus, jų įtaką šiuolaikinių visuomeninių erdvių formai ir turiniui, taip pat išryškinti sociokultūrinės aplinkos Lietuvoje poveikį paminklinei raiškai. Straipsnis pradedamas nuo trumpos paminklų Gedimino aplinkos aikštėse statymo istorinės apžvalgos, kontekstualizuojančios dabartinius Arkikatedros, V. Kudirkos ir Lukiškių aikščių memorialinius sprendinius ir jų projektus. Didžiojo kunigaikščio Gedimino, daktaro V. Kudirkos paminklai, Lukiškių aikštės sutvarkymo bei simbolio „Laisvė“ konkurso ir Sausio 13-osios memorialo projektiniai pasiūlymai nagrinėjami dėmesį kreipiant į jų sąveikos su architektūrine ir urbanistine aplinka, vaizdinių, medžiagų bei technologijų semantinį aspektą. Remiantis atlikta analize daroma išvada, kad šiandieninė paminklinė raiška daugiausiai grindžiama konservatyviomis ideologinėmis nuostatomis, plėtojama remiantis įprastais galios ženklinimo sprendiniais ir vaizdiniais, tačiau tarp konkursinių projektų gausėja tokių, kuriuose įžvelgiamos paminklo sampratos ribų plėtimosi ir inovatyvaus požiūrio į visuomeninių erdvių kūrimą tendencijos
First Published Online: 22 May 2013
Reikšminiai žodžiai: paminklas, aikštė, Vilnius, Gedimino prospektas, istorinė atmintis, ženklinimas, reikšmė, sociokultūrinis kontekstas, diskursas, naujausios tendencijos
Going Beyond Counting First Authors in Author Co-citation Analysis
Full text linkThe present study examines one of the fundamental aspects of author co-citation analysis (ACA) - the way co-citation
counts are defined. Co-citation counting provides the data on which all subsequent statistical analyses and mappings
are based, and we compare ACA results based on two different types of co-citation counting - the traditional type that
only counts the first one among a cited work's authors on the one hand and a non-traditional type that takes into
account the first 5 authors of a cited work on the other hand. Results indicate that the picture produced through this non-traditional author co-citation counting contains more coherent author groups and is therefore considerably clearer. However, this picture represents fewer specialties in the research field being studied than that produced through the traditional first-author co-citation counting when the same number of top-ranked authors is selected and analyzed. Reasons for these effects are discussed
Variations on the Author
Full text link“Variations on the Author” discusses two of Eduardo Coutinho’s recent films (Um Dia na Vida, from 2010, and Últimas Conversas, posthumously released in 2015) and their contribution to the general question of documentary authorship. The director’s filmography is characterized by a consistent yet self-effacing form of authorial self-inscription: Coutinho often features as an interviewer that rather than express opinions propels discourses; an interviewer that is good at listening. This mode of self-inscription characterizes him as an author who is not expressive but who is nonetheless markedly present on the screen. In Um Dia na Vida, however, Coutinho is completely absent form the image, while Últimas Conversas, on the contrary, includes a confessional prologue that moves the director from the margins to the center of his films. This article examines the ways in which these works stand out in the filmography of a director who offers new insights into the notion of cinematic authorship
Appropriate Similarity Measures for Author Cocitation Analysis
Full text linkWe provide a number of new insights into the methodological discussion about author cocitation analysis. We first argue that the use of the Pearson correlation for measuring the similarity between authors’ cocitation profiles is not very satisfactory. We then discuss what kind of similarity measures may be used as an alternative to the Pearson correlation. We consider three similarity measures in particular. One is the well-known cosine. The other two similarity measures have not been used before in the bibliometric literature. Finally, we show by means of an example that our findings have a high practical relevance.information science;Pearson correlation;cosine;similarity measure;author cocitation analysis
Dispelling the Myths Behind First-author Citation Counts
Full text linkWe conducted a full-scale evaluative citation analysis study of scholars in the XML research field to explore just how different from each other author rankings resulting from different citation counting methods actually are, and to demonstrate the capability of emerging data and tools on the Web in supporting more realistic citation counting methods. Our results contest some common arguments for the continued
use of first-author citation counts in the evaluation of scholars, such as high correlations between author rankings by first-author citation counts and other citation
counting methods, and high costs of using more realistic citation counting methods that are not well-supported by the ISI databases. It is argued that increasingly available digital full text research papers make it possible for citation analysis studies to go beyond what the ISI databases have directly supported and to employ more
sophisticated methods
- …
