Lithuanian Sports University e-Journals
Not a member yet
1390 research outputs found
Sort by
Peculiarities of Physical Fitness and Body Composition of 5—7 Year-Old Children of Several Kaunas Preschools and Interaction between those Indexes
Get PDFChildhood obesity is a key public health issue around the globe in developed and developing countries (Dugan, 2008). The recent worldwide increase in the prevalence of childhood obesity may be due in part to a decrease in children’s physical activity levels (Ball et al., 2001). It is necessary to develop early interventions to improve physical fitness in children and to prevent the increase of childhood obesity (Brunet et al., 2006). So, the aim of this study was to evaluate the body composition and physical fitness of children aged 5—7 years and to estimate the interaction between body composition components and physical fitness tests. Participants: 216 children participated in this study: 104 girls, mean age 5.90 ± 0.63 years and 112 boys — mean age 5.98 ± 0.50 years from Kaunas city (Lithuania) preschools. Methods: all the subjects have been measured for their height, body mass, waist circumference (WC) and skinfolds at 2 different places — triceps and subscapular. Body mass index (BMI) and percentage body fat mass (BFM) were evaluated. All the participants did four physical fitness tests including speed shuttle run, 20 meters distance run, standing long jump and throwing 1 kg ball. General physical fitness level was evaluated based on B. Sekita (1988) methods. Results. Results showed that BMI did not significantly differ between boys and girls, and was evaluated as “optimal” for both groups. BFM was significantly higher in girls (p < 0.001), and WC did not differ between genders. But WC had a tendency to increase with age in both boys and girls. Strong relationship was observed between BMI and BFM (r = 0.660, r = 0.660 respectively; p < 0.01), and between BMI and WC (r = 0.703, r = 0.826 respectively; p < 0.01) for both boys and girls. The results of physical tests showed that boys did all the tests better than girls (p < 0.01). When we evaluated the general physical fitness of each child, the results indicated that their physical fitness waslow, evaluated as “good enough” for most boys and girls. General physical fitness of children negatively but slightly correlated with BFM (r = –0.201; p < 0.001), it indicated that higher BFM determined lower evaluation of general physical fitness.Conclusions. Optimal body weight, according to body mass index, percentage body fat mass and waist circumference, was established for the bigger part of children, aged 5—7 years old. This study shows that physical fitness of children was low — evaluated as “good enough” and negatively correlated with body fat mass, showing that high body fat mass negatively impacted physical fitness.Key words: body mass index, percentage body fat mass, waist circumference, physical fitness
A. Vokietaitis — vienas Lietuvos kūno kultūros, sporto sistemos kūrėjų: teorinės įžvalgos ir praktika
Get PDFDidėjant dėmesiui kūno kultūrai, sportui, vis daugiau žmonių mėgina išsiaiškinti savo požiūrį, santykį su kūno kultūra, fi ziniu lavinimu, sportu, jų moralinius ugdomuosius ir taikomuosius veiksnius, rasti savo vietą tuose vyksmuose.Straipsnyje aptarti XX a. ketvirtame dešimtmetyje pateikti A. Vo-kietaičio pamatiniai teoriniai teiginiai, jų pritaikymas, turėję didelės įtakos formuojant Lietuvos fi zinio auklėjimo, sporto sistemą. Jie neprarado savo teorinės bei praktinės vertės ir dabar.A. Vokietaitis natūraliąją gimnastiką laikė svarbiu žmogaus kūno lavinimo veiksniu. Žmogaus fi zinio auklėjimo vyksme jis akcentuoja gimnastiką, žaidimus, plaukimą.A. Vokietaitis, aptardamas pagrindines sąvokas, išskiria fi zinį lavinimą, fi zinį auklėjimą, kūno kultūrą, sportą. Kal-bėdamas apie kūno kultūrą, pabrėžia kūno kultūros ir bendrosios kultūros sąsają. Sportą jis suvokė kaip tam tikrą kūno lavinimo formą, pasigesdamas bendrosios kultūros siekimo.Teorines prielaidas A. Vokietaitis diegė į praktiką rengdamas mokyklinę fi zinio auklėjimo sistemą, kūno kultūros programą kaimo jaunimui.Raktažodžiai: natūralus judesys, natūralioji gimnastika, kūno lavinimas, fizinis auklėjimas, kūno kultūra, sportas
Skirtingo amžiaus moterų pusiausvyros kaitos kompleksiškumo vertinimas netiesinės dinamikos metodais
Get PDFBėgant metams ir dėl ligų sutrinka įvairių žmogaus fi ziologinių sistemų prisitaikymo gebėjimai, mažėja stabilumas. Visgi žmogaus organizme kur kas daugiau raumenų masės, neuroninių schemų ir hormonų atsargų, nei reikia išgy-venimui. Šios fi ziologinės atsargos leidžia išlaikyti pusiausvyrą senstant ir ligų metu (Lipsitz, 2004). Pusiausvyros, vienos iš fi ziologinių sistemų, sutrikimas nustatomas tiriamuosius testuojant funkciniais testais arba instrumentiniais pusiausvyros tyrimo metodais (Juodžbalienė, 2006). Vienas dažniausių pusiausvyros vertinimo būdų — statinė postu-rografi ja. Pusiausvyros svyravimų kaitą vertinant netiesinės dinamikos metodais galima nustatyti jų kompleksiškumą (Pincus, 1991).Tyrimo tikslas — išsiaiškinti, kaip amžius veikia pusiausvyros sistemą taikant netiesinės dinamikos metodus kūno slėgio centro (SC) svyravimų kompleksiškumui apibūdinti. Tikslui pasiekti instrumentiniu pusiausvyros tyrimo būdu (posturografi jos metodu) buvo tirtos 45 trijų skirtingo amžiaus (amžiaus vidurkis: 24,5 ± 5,5; 44,5 ± 3,5; 72,5 ± 7,5 m.) grupių moterys. Tiriamosioms ramiai stovint ant jėgos plokštės, buvo registruojami kūno slėgio centro (SC) svyravimai į šonus ir pirmyn—atgal kryptimis. Kūno slėgio centro svyravimų trajektorijos kompleksiškumas vertintas skaičiuojant du dydžius — imties entropiją (SampEn) ir spektro galios tankio priklausomumą nuo dažnio (SpectrSl).Rezultatai parodė, kad bėgant metams kūno svyravimų amplitudė ramiai stovint didėja. Vyresnio amžiaus tiriamųjų svyravimų į šonus ir pirmyn—atgal amplitudė statistiškai patikimai didesnė (p < 0,05) nei jaunesnio amžiaus res-pondenčių. Vertinant pusiausvyros sistemos elgsenos kompleksiškumą nustatyta, kad vyresnio amžiaus tiriamųjų SC svyravimų į šonus SampEn reikšmė statistiškai reikšmingai mažesnė (p < 0,01) nei jaunesnio amžiaus tiriamųjų. SC svyravimų pirmyn—atgal kryptimi SampEn reikšmė vyresnio amžiaus tiriamųjų statistiškai reikšmingai mažesnė (p < 0,01) nei vidutinio ir jaunesnio amžiaus tiriamųjų. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus tiriamųjų SC svyravimų pirmyn—atgal SpectrSl reikšmė statistiškai reikšmingai didesnė (p ≤ 0,05) nei jaunesnio ir vidutinio amžiaus tiria-mųjų. Didėjant amžiui, ramiai stovint kūno slėgio centro svyravimų trajektorijos kompleksiškumas mažėja, t. y. svyravimai reguliarėja ir lėtėja. Taikant netiesinės dinamikos metodus galima įvairiapusiškiau ištirti žmonių motorinių sistemų funkcijų kaitą.Raktažodžiai: amžius, pusiausvyra, reguliarumas, kompleksiškumas
Impact of Training in Sports Games and Cyclic Sports Events on Cardiovascular System, Motor and Sensomotor Abilities of 11—14 Year-Old Boys
Get PDFIndividual development depends not only on inherent qualities but also on the effective influence of the environment. The aim of this study was to compare the effect of variable intensity as partially regulated physical loads which are appropriate for sports games performances and cyclic nature as strictly regulated physical loads which is appropriate for cyclic sports events on the dynamics of muscular, cardiovascular and central nervous system (CNS). The contingent of this study was 70 boys of 11—14 years of age: cyclic sports events (track and field athletes) and sports games athletes (basketball, volleyball, football players) were tested for four years. The following methods were used: Tapping test, Roufier exercise test, vertical jump test, 30 s maximal jumping test, measurements of ABP, electrocardiography, dynamometry, measurements of the body mass components. Sports games athletes were superior over cyclic sports events athletes taking into account CNS mobility, anaerobic efficiency and anaerobic work capacity. Evaluating boys’ motor abilities (performing vertical jump and 30 s maximal jumping test), it was observed that these indices were improving with age in both sports games athletes and cyclic sports events athletes groups, but they did not vary statistically significantly among each other. Evaluating the indices of muscle power by dynamometry measurements, it was determined that cyclic sports events had greater influence on muscle power. These results show that 11—14 year-old boys are still developing and are not mature. Long-time research of body components revealed that body fat decreased with age and active body mass and total body liquid mass increased with age, but in case of sports games athletes and cyclic sports events athletes, they did not vary. Sports games athletes were characterized as having lower HR values than cyclic sports events athletes, though during all investigation statistically significant differences were observed in 13 year-old group. Statistically significant differences were found evaluating JT interval data. The development rate of muscular, cardiovascular system and performance abilities of CNS increase under the influence of variable intensity of physical load which is appropriate for sports games in contrast to cyclic sports events, which is an essential external factor at the age of 11—13. Decisive influence of endogenous factors on growth and development of boys significantly increases at the age of 13—14 years due to the changes of cardiovascular system, and CNS indices accelerate.Keywords: cardiovascular system, central nervous system, cyclic sports, sports games
Sąveikos sampratos kaita Lietuvos edukologų darbuose
Get PDFTradicinis mokymas jau nėra veiksmingas. Mokiniai rengiami ateičiai, kuri šiandien sunkiai nuspėjama ir pareika-laus iš jų ne tik nuolatinio mokymosi, bet ir nuolatinio kūrybiškumo, nes įgytos žinios greitai kintančioje socialinėje aplinkoje negarantuoja mokinių permanentinės kokybiškos socialinės adaptacijos. Mokymosi paradigmos kontekste mokytojas — mokymosi konsultantas, savo žinias ir įgūdžius taikantis mokiniui, padėdamas jam įveikti problemas, kurios kyla besimokant, o pats mokinys aktyviai dalyvauja tobulindamas ir keisdamas mokymo turinį. Lietuvos mo-kyklos nesėkmė yra ta, kad ji nesudaro galimybių mokiniams pajusti ir suprasti objektų, įvykių ir žinių asmeninio reikšmingumo, o patys mokiniai mokykloje vis dar jaučia baimę, nerimą, nevisavertiškumą. Visa tai skatina peržiūrėti ir praplėsti ugdomosios sąveikos paradigmą išsamesnių mokinių psichikos ir besiformuojančios asmenybės ypatybių pažinimo bei didesnio mokytojų profesionalumo aspektu. Taigi edukacinės paradigmos virsmas iš mokymo į moky-mąsi susiduria su nelauktais iššūkiais — ne tik su edukacinių aplinkų kūrimu, bet ir asmens menku suinteresuotumu, nusiteikimu visur ir visada sužinoti ką nors nauja ir kryptingai visomis įmanomomis formomis ir būdais mokytis ne tik specialioje edukacinėje aplinkoje, bet ir apskritai gyvenime. Suprasdami sudėtingą mokymo paradigmos virsmo į mokymosi paradigmą procesą pedagoginėje praktikoje, mokslininkai (Jucevičienė, Petkūnas, 2006; Čiužas, 2007; Jucevičienė, 2007; Jucevičienė, Valuckienė, 2008) nagrinėja sąveikos paradigmą, kuri savo pedagoginėmis nuostato-mis ir ugdymo turiniu artima mokymosi paradigmai. Anot P. Jucevičienės, sąveikos paradigma „pripažįsta laisvesnes ugdymo pozicijas nei mokymo, tačiau ji „kietesnė“ nei mokymosi paradigma“(2007, p. 109). Čia mokytojas priima sprendimą dėl ugdymo turinio, bet kartu su mokiniu (mokiniais) nusprendžia, kaip bus mokoma. Minėti autoriai akcen-tuoja sąveiką metodų pasirinkimo prasme, tačiau tada kyla klausimas o ar sąveikos paradigma gali būti grindžiama tik laisvu metodo pasirinkimu, ar nėra daugiau veiksnių, ypač susijusių su sąveikos dalyviais (pedagogu ir mokiniu), labiau priartinančių sąveikos paradigmą prie mokymosi paradigmos?Apžvalgos tikslas — susisteminti ugdomosios sąveikos tema parašytus Lietuvos edukologų tyrimus ir atskleisti sąvei-kos paradigmos taikymo papildomas galimybes. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1) apibūdinti ugdomąją sąveiką; 2) apibrėžti pagilintą ugdomosios sąveikos sampratą remiantis šiame straipsnyje aptariamais tyrimais. Tyrimo me-todas — mokslinės literatūros analizė.Šio apžvalginio straipsnio antroje dalyje aptariami A. Palujanskienės ir kitų straipsniai pagilino sąveikos kaip dva-sinio pakilimo būsenos sampratą psichopedagoginių sąlygų, kurioms esant toks pakilimas turėtų atsirasti, analize. Atskleista, kad ugdomoji sąveika — specifi nis tikrovės reiškinys, kurį dera pažinti, atskleisti, taikyti (Bitinas, 1990). Tai pereinamasis momentas iš mokymo paradigmos į mokymosi. Tai asmenybės ruošimas saviugdai, kai žmogus, įsiverti-nęs save ir savo galimybes, pats nusistato tobulėjimo kryptį, pats išsikelia ugdymosi tikslus, pasirenka priimtinus būdus ir priemones, aktyviai siekdamas tikslo plečia žinojimą, jį praturtindamas visokeriopa gyvenimiška patirtimi.Ugdomąją sąveiką galima įvardyti kaip sąveikos dalyvių tarpusavio suvokimą ir supratimą per jų individualiąsias savybes, nuostatas, būsenas ir kaip nenutrūkstamą pedagoginių situacijų seką, kur ir vienu, ir kitu atveju sąveika įvyks, kai jos dalyviai tiek pažins ir supras vienas kitą, kad tarp jų kils savotiška dvasinio pakilumo būsena. Taigi ugdomoji sąveika nagrinėjama ir aiškinama ugdymo psichologijos žiniomis, nes, kaip teigia B. Bitinas, „edukologija dar nepasirengusi modeliuoti ugdytojo ir ugdytinio sąveikos kaip save reguliuojančios sistemos, ir situacija anali-zuojama ugdymo psichologijos išvadomis“ (2006, p. 65, 64).Raktažodžiai: sąveikos paradigma, pedagogo ir mokinio sąveika, interaktyvūs metodai, mokinio pažinimas, pedagogo profesionalumas
Jaunesniojo mokyklinio amžiaus berniukų šoklumo rodiklių pokyčiai
Get PDFTyrimo tikslas — nustatyti ir palyginti jaunesniojo mokyklinio amžiaus berniukų šoklumo rodiklių kaitą, skirtingais krūviais ugdant šoklumą du mėnesius.Šiame straipsnyje palyginta jaunesniojo mokyklinio amžiaus sveikų, normaliai išsivysčiusių ketvirtų klasių (9—11 m.) berniukų šoklumo kaita, ugdant šoklumą skirtingais krūviais aštuonias savaites. Buvo tiriami 49 ketvirtų klasių ber-niukai. Tirtos dvi eksperimentinės grupės ir viena kontrolinė. Eksperimentinėse grupėse buvo 32 moksleiviai, po 16 kiekvienoje. Pirmos eksperimentinės grupės tiriamųjų (n = 16) amžius — 10,0 ± 0,7 m., kūno masė — 33,1 ± 5,1 kg, ūgis — 143,0 ± 6,5 cm, antros (n = 16) — amžius — 10,3 ± 0,4 m., kūno masė — 34,8 ± 6,7 kg, ūgis — 143,6 ± 7,2 cm, kontrolinės (n = 17) — amžius — 10,4 ± 0,5 m., kūno masė — 34,8 ± 6,8 kg, ūgis — 145,1 ± 6,8 cm. Atlikti trys tyrimai.Eksperimentinėse grupėse šoklumas ugdytas per 15 pratybų, kurios truko beveik du mėnesius po du kartus per sa-vaitę. Kontrolinė grupė buvo testuojama tik du kartus — tyrimo pradžioje ir po 8 savaičių. Visose grupėse kiekvienų pratybų metu po neintensyvios 10 min pramankštos buvo atliekami vertikalūs šuoliai maksimaliai pašokant. Pirmoje eksperimentinėje grupėje tiriamieji per kiekvienas pratybas atliko po 50 šuolių kas 30 s, antroje — po tokios pat pramankštos buvo atliekami 25 šuoliai kas 30 s per kiekvienas pratybas. Kontrolinėje grupėje po tokios pat pra-mankštos buvo atliekami 25 šuoliai kas 30 s. Visose grupėse rekomenduojama pašokti kiek galima aukščiau. Šuolių aukščiui nustatyti buvo naudojama kontaktinė platforma, sujungta su elektroniniu šuolio aukščio ir atsispyrimo laiko matuokliu. Vertikalūs šuoliai aukštyn atliekami amortizuojamai pritūpiant iki 90o (hp 90) kampo per kelius (kampas kontroliuojamas stebint), tiriamojo rankos — ant juosmens. Tiriamųjų šuoliai fi ksuojami asmeniniame protokole. Rezultatai apdoroti matematinės statistikos metodais.Berniukų šoklumas abiejose eksperimentinėse grupėse pagerėjo reikšmingai, tačiau berniukų, atlikusių daugiau šuolių, rezultatai pagerėjo reikšmingai (p < 0,05), palyginti su mažiau šuolių atlikusių tiriamųjų. Kontrolinės grupės berniukų šuolių rezultatų skirtumas nereikšmingas. Dėl pratybų moksleivių šoklumo vidurkių rezultatų sklaida pa-didėjo ir kur kas labiau grupės, kuri atliko daugiau šuolių. Be to, nustatyta, kad nėra reikšmingo koreliacinio ryšio tarp šuolių aukščio ugdymo pratybų pradžioje ir pabaigoje (po 15 pratybų).Raktažodžiai: šuoliai, šoklumo technika, raumenų nuovargis
Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmo kurso studentų požiūrio į kūno kultūrą ypatumai
Get PDFVilniaus Gedimino technikos universiteto studentų (merginų ir vaikinų), įstojusių į pirmą kursą, požiūrio į kūno kultūrą bei santykio su ja tyrimas, šio požiūrio skirtumų nustatymas padės efektyviau organizuoti ir optimizuoti kūno kultūros pratybas, ugdys poreikį sistemingai fi ziškai judėti. Tyrimo tikslas — išsiaiškinti VGTU pirmo kurso studentų požiūrį į kūno kultūrą ir santykį su ja, atskleisti skirtu-mus. Buvo tiriami 2181 19—20 metų amžiaus studentai, 2007 m. įstoję į VGTU pirmą kursą (merginų (n = 733) ir vaikinų (n = 1448)). Tiriamąją imtį sudarė 73% visų pirmo kurso studentų. Tiriamieji atrinkti taikant atsitiktinės atrankos metodą. Tyrimo metu taikytas anketinės apklausos raštu metodas. Anketa sudaryta iš 10 klausimų su pateiktais ga-limais atsakymų variantais. Dalis klausimų buvo uždari (galima rinktis tiktai vieną iš pateiktų atsakymų variantų), dalis — atviri (galima rinktis kelis iš pateiktų atsakymų arba pateikti savo variantą). Apklausiama buvo laikantis ti-riamųjų anonimiškumo, informavimo apie tyrimo tikslą bei eigą principų. Tyrimas atliktas įvadinės paskaitos metu. Daugumos į VGTU įstojusių studentų santykis su fi ziniu aktyvumu skirtingas, tai patvirtino mūsų iškeltą hipotezę. Merginos ir vaikinai skirtingai vertina kūno kultūrą mokykloje. Merginų ir vaikinų motyvai sportuoti yra iš esmės skirtingi, išryškėjo studentų savarankiškumo didėjimo tendencijos, noras savarankiškai fi ziškai mankštintis. Todėl kūno kultūros organizavimas ir taikomi kūno kultūros ugdymo metodai vaikinams ir merginos turi skirtis. Studentams dar labai trūksta kūno kultūros teorijos žinių, praktinių įgūdžių. Panaudojant atlikto tyrimo duomenis, gausią mokslinę metodinę medžiagą, atsiras geros prielaidos ugdyti VGTU studentų fi zinį aktyvumą, ypač jų fi zinę saviugdą, teikti daugiau dalykinių ir metodinių žinių.Raktažodžiai: studentų požiūris į kūno kultūrą, fizinis aktyvumas, fizinė saviugda
Skirtingo treniruotumo studenčių širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių ypatumai
Get PDFAerobikos pratybos tarp studenčių populiari fi zinio aktyvumo forma. Tačiau siekiant sveikatą stiprinančio poveikio svarbi fi zinio krūvio optimizavimo, individualizavimo problema, nes aerobikos pratybos yra grupinės ir jose dalyvauja skirtingo pajėgumo, treniruotumo merginos. Tyrimo tikslas — įvertinti jaunesnio amžiaus moterų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinius rodiklius priklauso-mai nuo aerobikos pratybų stažo. Tiriamoji imtis — 64 studentės (21,97 ± 2,11 m. amžiaus), 2—3 kartus per savaitę lankančios aerobikos pratybas. Pagal treniravimosi trukmę išskyrėme dvi grupes: pirmos grupės merginos pratybas lankė iki metų (≤ 12 mėn.; n = 36), antros — daugiau kaip metus (> 12 mėn.; n = 28). Taikyta ilgalaikė EKG stebėsena (24 h), naudojant „Cardio—Scout“aparatą su penkiais elektrodais, registruojančiais dvi įprastines EKG derivacijas. Tyrimo metu nagrinėti šie dydžiai: JT intervalas, R amplitudė, QRS kompleksas ir RR intervalas.Tyrimas parodė, kad įsidirbimo dalyje daugiau nei vienerius metus aerobikos pratybas lankančių merginų RR intervalo trukmė ilgesnė nei turinčių mažesnį stažą (p < 0,05). Abiejose grupėse didžiausio intensyvumo metu registruotos R amplitudės rodiklių reikšmės skiriasi, lyginant su įsidirbimo ir atsigavimo fazėmis (p < 0,05), tačiau pastebimas šio rodiklio stabilumas, lyginant įsidirbimo ir atsigavimo fazes (p > 0,05). Atsigavimo metu fi ksuoto QRS komplekso tru-kmė buvo trumpesnė mažesnę treniravimosi patirtį turinčių tiriamųjų (p < 0,05). Taip pat mažiau treniruotų merginų QRS komplekso trukmė atsigavimo metu yra trumpesnė, lyginant su įsidirbimo (p < 0,05), o didesnį pratybų lankymo stažą turinčių merginų QRS komplekso trukmė normalizuojasi greičiau (p > 0,05). Palyginus abi grupes pagal JT intervalo kitimą krūvio ir ramybės metu, statistiškai patikimo skirtumo nenustatyta (p > 0,05).Raktažodžiai: ŠKS funkciniai rodikliai, EKG stebėsena, aerobikos pratybos
Are 80-Year-Old Swimmers Faster than 25-Year-Old Master Swimmers?
Get PDFCompetitive sport is one of the stimulants in making people practice exercise on the regular basis. Many of the handicap systems have been tried in different sports to match younger or older competitors to the young male adults, and it seems that the result indexing system according to age, which is in operation in track-and-field at the moment, is functional enough to help motivating veteran athletes to continue to participate in sports actively. The question raised by the authors of the present study was: “How can we create and implement coefficients and equations, which may be used to compare the results achieved by the master swimmers of different age groups?”. The aim of this study was to compile a point score system for the masters’ swimming results. Objectives: 1) to determine the changes in master swimmers’ (men and women) race times depending on age; 2) to calculate the coefficients for the conversion of the master swimmers’ (men and women) race time; 3) to offer the system of recalculation of converted master swimmers’ results in time into points, and to test the new ranking system in a Master swim meet. The data were taken from World Top-10 Masters Swimming Tabulation. Both male and female athletes were divided into 5-year age groups, starting from 25 years and going up to 94 years of age. We analysed the results (times) of the 1992—2005 year period in a cross-sectional study design. We calculated the differences in percentages of the averages of the results in different age group in comparison to the results achieved by the participants of the 25—29 year age group. Then we calculated the age coefficients, which could be used in indexing the competitive results, and finally we applied the International Swimming Federation (FINA) tables for point score to rank the master swimmers in actual competition. The research findings suggested that: 1. Among the women swimmers, a quicker deterioration of the results starts above the age of 75 years and older, and this decline is most obvious in breaststroke, butterfly, and individual medley, while it is less pronounced in long freestyle events. 2. For males, swimming performance also abruptly decreases after the age of 75 years. Differently from women, males degrade their freestyle sprinting abilities less than the results in long-distance freestyle swimming. The results in butterfly deteriorate the most in both genders, with the greatest decline seen again after the age of 75 years. 3. Here we have introduced a system for the recalculation of master swimmers’ results by using the age coefficients, with a subsequent conversion of the result into point score. The system can be successfully applied in determining the master swimmers’ rank among swimmers of different age groups.Keywords: results of master athletes, result indexing, swimming styles
Kūno kultūros mokytojų nuostata dėl komunikacijos kaip mokinių požiūrio į kūno kultūros ugdymąsi determinantė
No full textStraipsnyje analizuojami veiksniai, lemiantys mokinių požiūrį į kūno kultūros ugdymąsi. Remiantis mokslo tyrimais, iškeliami du pagrindiniai veiksniai: kūno kultūros mokytojo elgsena ir kūno kultūros kaip mokomojo dalyko turinys, nusakantis mokinių požiūrį į fi zinį aktyvumą. Paskui pristatomas tyrimas, kurio tikslas — atskleisti kūno kultūros mokytojų nuostatos dėl komunikacijos kaip mokinių požiūrio į kūno kultūros ugdymąsi determinantės ypatumus. Pažymėtina, kad tyrimo prielaida apie kūno kultūros mokytojų neigiamą nuostatą dėl komunikacijos formuluota remiantis įvairiose šalyse (ir Lietuvoje) atliktais tyrimais pedagoginės komunikacijos srityje ir prasminės nuostatos koncepcija (Augis, Kočiūnas, 1993). Tiriamąją imtį sudarė 110 kūno kultūros mokytojų, atsitiktinai parinktų iš bendrojo lavinimo mokyklų didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Taikytas V. V. Bojko (2000) testas iš tokių penkių skalių: neatskleistas žiaurumas bendraujant su žmonėmis ir apie juos samprotaujant; bendraujant atvirai demonstruojamas žiaurumas; pagrįstai neigiamas požiūris į bendravimo situacijos dalyvius; niurzgėjimas dėl nepagrįstai neigiamai vertinamo bendravimo; negatyvi patirtis bendraujant. Nustatyta, kad tirtų kūno kultūros mokytojų nuostatai dėl komunikacijos socialiniame gyvenime būdingesnis netie-sioginis žiaurumas ir pagrįstas neigiamas požiūris į komunikacijos akto dalyvius, mažiau būdingi — niurzgėjimas bendraujant ir neigiama patirtis bendraujant. Be to, tyrimo duomenys rodo, kad 33,6% tirtų kūno kultūros mokytojų nuostata dėl komunikacijos neigiama. Verta pažymėti, kad kūno kultūros mokytojai vyrai turi neigiamą nuostatą dėl komunikacijos socialiniame gyvenime (atitinkamai 57,5% ir 42,5%; p < 0,05). Tyrimo rezultatai leidžia formuluoti išvadas: 1) dažnesnė kūno kultūros mokytojų neigiama nei teigiama nuostata dėl komunikacijos atskleidžia tokią kūno kultūros veiklos situaciją, kurią retokai galima būtų apibūdinti kaip pedagoginį demokratiškumą; 2) vyresni kūno kultūros mokytojai dėl amžiaus, taigi ir profesinės bei gyvenimiškos patirties, dažniau nei jaunesni pedagogai modeliuoja bendravimo situacijas vadovaudamiesi kauzaliosios atribucijos principais.Raktažodžiai: kūno kultūros pamoka, nuostata dėl komunikacijos, požiūris į ugdymąsi, pedagoginis demokratiškumas