Lithuanian Sports University e-Journals
Not a member yet
1390 research outputs found
Sort by
Aerobinių treniruočių poveikis nutukusių moterų kūno kompozicijai ir psichoemocinei būsenai
Get PDFBackground. Overweight and obesity are described as abnormal or excessive fat accumulation that can affect health (WHO, 2016). Aerobic exercise as a form of physical activity is highly recommended for people with overweight and obesity by reducing weight and fat mass (Lee, Oh, 2014). Furthermore, it has a positive effect on mental health (Said et al., 2017). The aim of the study was to determine the impact of four-week aerobic exercise on body composition and psycho-emotional status in obese women. Methods. Twelve obese women participated in moderate intensity aerobic training intervention (65–75% of max HR). Duration of the session was 60 min, 3 times per week. Measurements were taken twice: at the beginning and at the end of the study. Body composition was evaluated with “Tanita TBF-300” (UK Ltd., UK) analyzer: body weight (kg), BMI (kg/m2), percentage fat mass, fat mass (kg), fat free mass (kg), total body water (kg). Waist and hip circumferences were measured with a centimeter strip. To estimate psycho-emotional status we used Perceived Stress Scale 14 (PSS-14). Results. After aerobic exercise intervention, the body weight, fat mass, hip and waist circumferences were signifcantly reduced (p < 0.05). Changes in body mass index, lean body mass and waist-hip ratio were not statistically signifcant (p ≥ 0.05). During the study, the effect of aerobic exercise intervention on the psychoemotional state was evaluated and subjectively perceived stress decreased statistically signifcantly (p < 0.05). Conclusions. Aerobic exercise intervention for four weeks reduced body weight, fat mass, waist and hip circumference and improved psycho-emotional state in obese women.Keywords: aerobic exercise, physical therapy, overweight, body composition, stress.Tyrimo pagrindimas. Antsvoris ir nutukimas – tai nenormalus arba pernelyg didelis riebalų susikaupimas, kuris gali pakenkti sveikatai (WHO, 2016). Aerobinė mankšta, kaip fzinio aktyvumo forma, yra itin rekomenduojama nutukusiems ar turintiems antsvorio asmenims (Lee, Oh, 2014) dėl to, kad ji gali padėti sumažinti kūno svorį ir riebalų kiekį, tuo pačiu teigiamai veikia psichinę sveikatą (Said et al., 2017). Metodai. Buvo tiriama dvylika 34,5 ± 7,44 metų amžiaus moterų. Joms keturias savaites taikytos vidutinio intensyvumo aerobikos treniruotės (65–75% nuo maksimalaus ŠSD). Užsiėmimo trukmė – 60 min, tris kartus per savaitę. Kūno kompozicija buvo nustatyta naudojant „Tanita TBF-300“ (UK Ltd., UK) analizatorių, kuris matuoja šiuos rodiklius: kūno masę (kg), kūno masės indeksą (kg/ m²), riebalų kiekį (%, kg), liesąją kūno masę (kg), bendrą kūno skysčių kiekį (kg). Liemens ir klubų apimtys buvo išmatuotos centimetrine juostele. Psichoemocinei būsenai vertinti taikyta subjektyviai suvokto streso skalė ,,PSS-14”. Rezultatai. Po aerobinių treniruočių statistiškai reikšmingai sumažėjo tiriamųjų kūno masė, riebalų masė, išreikšta procentais ir kilogramais, liemens ir klubų apimtys (p < 0,05). Kūno masės indekso, liesosios kūno masės, liemens ir klubų apimčių santykio pokyčiai nebuvo statistiškai reikš- mingi (p ≥ 0,05). Įvertinus subjektyviai suvokiamą patiriamą stresą po tyrimo, jis buvo statistiškai reikšmingai sumažėjęs (p < 0,05). Išvados. Po keturias savaites trukusios aerobinių treniruočių intervencijos reikšmingai sumažėjo nutukusių moterų kūno svoris, riebalinė masė, liemens bei klubų apimtys, taip pat pagerėjo tiriamųjų psichoemocinė būsena.Raktažodžiai: pratimai, kineziterapija, moterys, kūno masė, stresa
Emotional Intelligence and Stress Coping Strategies of Medical Residents
Get PDFBackground. Everyday medical residents experience stress related to academic, professional, and personal factors (Alosaimi, Alghamdi, Aladwani, Kazim, & Almufleh, 2016; Dave, Parikh, Vankar, & Valipay, 2018), therefore it is important to take care of their psychosocial well-being. Traits of medical residents that are important for well-being are related to control of emotional information, and abilities that provide for effective handling of stressful situations are important as well. The objective of the present study was to assess correlations between emotional intelligence and stress coping strategies of medical residents. Methods. The study sample consisted of medical residents (n = 108). The following questionnaires were used: TEIQue-SF and Coping Styles Questionnaire. Questionnaires were sent to personal electronic addresses and target groups of social networks. Paper-based questionnaires were presented in the work and gathering places of subjects.Results. Emotional intelligence was higher than average, and the most expressed trait was the overall sense of well-being (in relation to emotionality, self-control and sociability). Sociability and self-control were more expressed in men than in women. Rational coping with stress was the most characteristic for medical residents (in relation to emotional coping, detached and avoidance coping). Women were more than men inclined to use emotional coping while men were more inclined than women to use detached coping.Conclusions. Statistically significant correlation existed between emotional intelligence and stress coping strategies of medical residents. Positive correlation was determined between emotional intelligence and adaptive stress coping strategies, while negative correlation was observed between emotional intelligence and maladaptive stress coping strategies. Keywords: resident doctors, stress, emotional intelligence as a trait, coping with stress
Relationship Between the Quality of Life and Physical Activity in Patients with Depression Disorder
Get PDFBackground. Positive effect of physical activity on mental health has been proven by scientifc research, whereas the quality of life scale is an important instrument for the assessment of the overall functioning of people with mental disorders. The aim of the study was to determine the relationship between the quality of life and physical activity in patients with depressive disorder. Methods. The survey involved randomly selected subjects (n = 38) with depression aged 20–75. The subjects were assessed using quality of life SF-36 and physical activity questionnaires. Results. The survey results showed that patients with mental disorders evaluated their physical health much better than mental health (p < .01). General health perception and social functioning improve with increasing energy and vitality. Subjects who were more physically active at home rated their general physical activity better in quality of life questionnaire. Conclusions. Higher physical activity at work has a positive influence on vitality and general health perception.Keywords: quality of life, physical activity, mental health
Physical Activity, Physical Fitness and Academic Achievements of Primary School Children
Get PDFBackground.The purpose of this study is to estimate physical activity, physical ftness and assessment of mathematical achievements in primary schoolchildren. Methods. The study involved 1st grade students (N = 93), 45 of which were girls and 48 were boys. The flexibility test, the long jump test, 3 × 10 m speed shuttle run test, a medical (stuffed) 1 kg ball pushing from the chest test were used. Physical activity was measured using Children’s Physical Activity Questionnaire. Academic achievements were assessed using Mathematical diagnostic progress tests and mathematical learning achievements according to curriculum content. Results. It turned out that both boys (95.87 MET/min/week) and girls (91.30 MET / min/ week) were physically active in physical education lessons (p > 0.05). Long jump results ranged from 105.2 cm (girls) to 118.3 cm (boys), statistically signifcant differences were detected (p < 0.05) The best score of the girls’ shuttle running 3 × 10 m was 9.55 s, for boys it was 9.2 s, the worst performance time for boys was 13.68 s, for girls – 13.54 s (p < .05). Mathematics Diagnostic Progress Tests for both girls and boys indicated satisfactory levels. Conclusion. We should note that all 4 ftness tests had a positive, linear association with physical ftness testsand mathematics test scores.Keywords: physical activity, physical ftness, mathematical achievements, academic achievements, primary education
Lifestyle Perceptions among Middle – Aged Obese Women
Get PDFBackground. The aim of the study was to establish the perceptions of lifestyles among middle-aged obese women. Methods. Data collection method was semi-structured face-to-face interview. Interview guide was based on short form 36 (SF-36), long form of IPAQ and previous research (Bukman et al., 2014). Results. All obese women of our study feel inferiority complex due to their physical appearance, feel dissatisfied with themselves trying to hide their appearance, discomfort, and disadvantages. They have a lot of health problems: joint pain, increased cholesterol level, increased blood pressure, heart beat rate, dyspnoea, as well as chronic diseases such as type 2 diabetes, thyroid gland dysfunction and sleep disorders. All the subjects both had poor eating habits and ate inadequate food. Some of the participants ate a lot before bedtime and skip breakfast. The physical activity is limited and reduced of all subjects. Conclusions. The relationship between excess weight and psychological well-being is complex, encompassing physical, social and psychological factors. All obese women of our study feel inferiority complex due to their physical appearance, dissatisfed with themselves. They complained of cardiovascular problems, sleep disorders and chronic diseases. The physical activity was limited and decreased. Also, such a great weight excess caused a discomfort in their daily life. Obese women in our study negatively view smoking effects, but they tolerate or even have positive attitudes to alcohol consumption, though they acknowledge that alcohol increases their weight. Malnutrition is most common problem of our respondents. They both had poor eating habits and ate inadequate food. Some of the participants ate a lot before bedtime and skip breakfast. A lot of participants reported about their negative attitude to their diet, but this attitude did not always act like a stimulus to change. Most of respondents could not fnd the time or motivation to engage in the adequate physical activity. They wanted to increase their physical activity, but found excuses not to do that – their excess of weight, lack of time, as well as laziness, passivity - the main causes of their inactivity or poor physical activity.Keywords: obesity-related health problems, lifestyle perceptions, adequate physical activity
12—17 metų krepšininkų širdies echokardiografinių ir funkcinių rodmenų ypatumai
Get PDFIki šiol nepakanka tyrimų, nagrinėjančių vaikų ir paauglių, kultivuojančių krepšinį, širdies morfometrijos bei širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) adaptaciją prie ilgalaikio fi zinio krūvio. Tyrimo tikslas — ištirti ir palyginti 12—17 metų krepšininkų ir nesportuojančiųjų kairiojo skilvelio echokardiografi nius rodmenis, išanalizuoti funkcinių rodmenų kitimo greičio kaitos ypatumus veloergometrinio mėginio metu.Ištirti 62 berniukai, kultivuojantys krepšinį, ir 168 sveiki nesportuojantys to paties amžiaus, lyties vaikai ir paaugliai. Tiriant vienmačiu M metodu įprastinėje parasternalinėje pozicijoje atlikti visų tiriamųjų standartiniai matavimai dias-tolės metu: 1) tarpskilvelinės pertvaros storis (TSP, mm); 2) kairiojo skilvelio (KS) užpakalinės sienelės storis (KSUS, mm); 3) KS galinis diastolinis dydis (KSGDd, mm). Pagal formules apskaičiuoti: KS miokardo masė (KSMM), KS miokardo masės indeksas (KSMMI), KS santykinis sienelių storis (SSS), KS frakcinis sutrumpėjimas (FS) ir santykiniai (koreguoti pagal kūno paviršiaus plotą) echokardiografi niai rodmenys — TSP / KPP 1/2 KSUS / KPP 1/2 KSGDd / KPP 1/2 MM / KPP 3/2 . Doplerinės echokardiografi jos metu užrašius transmitralinės kraujotakos kreivę ir išmatavus E ir A greitį, apskaičiuotas E / A santykis. Visi tiriamieji atliko veloergometrinį mėginį. Tirti šie rodmenys ir jų kitimo greičiai: širdies susitraukimo dažnis (ŠSD), R-R intervalas (RR), intervalas J-T (JT), sistolinis arterinis kraujospūdis (S), diastolinis arterinis kraujospūdis (D), pulsinė amplitudė (S-D) ir išvestinis dydis — santykinė repoliarizacija JT / RR.Tyrimas parodė, kad visi absoliutūs ir santykiniai krepšininkų echokardiografi niai rodmenys (TSP, KSGDD, KSUS, MM, MMI, SSS, TSP / KPP 1/2 , KSUS / KPP 1/2 , KSGDD / KPP 1/2 , MM / KPP 3/2 ) buvo didesni už nesportuojančiųjų (p < 0,001). Krepšininkų kairiojo skilvelio FS ir E / A santykis reikšmingai nesiskyrė, palyginti su nesportuojančių analogiškais duomenimis. Nustatyta, kad krepšininkų ŠSD kitimo greitis visą fi zinio krūvio mėginio laikotarpį, išsky-rus šeštą minutę, o JT intervalo kitimo greitis — šeštą minutę buvo patikimai mažesni už nesportuojančių tiriamųjų (p < 0,05). Fizinio krūvio pradžioje buvo nustatytas neigiamas koreliacinis ryšys tarp sportuojančių tiriamųjų KSMM ir ŠSD kitimo greičio, kuris stiprėjo didinant fi zinį krūvį. Apibendrinant šio tyrimo rezultatus galima teigti, kad il-galaikis fi zinis krūvis veikia kairiojo skilvelio persimodeliavimą ir funkcinių rodmenų ypatumus jau vaikystėje. Tarp krepšininkų kairiojo skilvelio MM ir ŠSD kitimo greičio yra glaudus ryšys.Raktažodžiai: širdies ir kraujagyslių sistema, echokardiografija, funkcinių rodmenų kitimo greitis, kairiojo skilvelio miokardo masė
Didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos darbo intensyvumo kaita rungtyniaujant
Get PDFTyrimo tikslas — nustatyti didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos varžybinės veiklos intensyvumo kaitą. Registruota didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos širdies veikla — širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) — jai rung-tyniaujant 2006—2007 metų (per 10 rungtynių) Lietuvos moterų rankinio čempionate. Širdies susitraukimų dažnis buvo registruojamas 5 sekundžių intervalais pulso matuokliu „Polar S610i“ (Suomija) nuo pramankštos pradžios iki rungtynių pabaigos. Siekta nustatyti didelio meistriškumo rankininkės pramankštos, rungtynių pirmo ir antro kėlinio fi zinio krūvio intensyvumą, pramankštos, rungtynių pirmo ir antro kėlinio fi zinio krūvio intensyvumo kaitos priklausomumą nuo rungtynių baigties. Visų rungtynių metu (įskaičiuojant tik pirmą ir antrą rungtynių kėlinius) tiriamosios širdis susitraukė 9354 ± 884 kartus. Daugiausia kartų širdis susitraukė antro kėlinio metu, kai rungtynės buvo pralaimėtos (5073 ± 345 kartus). Mažiausiai — per antrą laimėtų rungtynių kėlinį (4192 ± 859 kartus). Didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos darbo intensyvumo kaita pramankštos metu — nuo 82 iki 191 tv. / min, ir ji buvo mažesnė negu pirmo (nuo 147 iki 193 tv. / min) ir antro (nuo 141 iki 192 tv. / min) kėlinio metu. Per pirmą ir antrą kėlinį krūvio intensyvumo amplitudė buvo beveik tokia pati, tačiau pirmo kėlinio darbo intensyvumas didesnis nei antro. Laimėtų rungtynių pramankštos darbo intensyvumo rodikliai pradėjo didėti 21 minutę ir nustojo likus penkioms minutėms iki rungtynių pabaigos, pralaimėtų — 25 minutę, o atsigauti pradėta pirmo kėlinio pirmomis minutėmis. Nepriklausomai nuo rungtynių baig-ties — laimėtos (nuo 148 iki 192 tv. / min) ar pralaimėtos (nuo 147 iki 193 tv. / min) — ŠSD intensyvumo amplitudė kito beveik vienodai. Per antrą rungtynių kėlinį ŠSD intensyvumas buvo didesnis tada, kai rungtynės pralaimėtos (nuo 141 iki 192 tv. / min), laimėtų (nuo 142 iki 187 tv. / min) buvo mažesnis.Raktažodžiai: moterų rankinis, širdies susitraukimų dažnis, darbo intensyvumas
Galingumo ugdymo poveikis bėgimo maksimaliuoju greičiu kinematiniams rodikliams
Get PDFTyrimo tikslas — įvertinti galingumo ugdymo poveikį bėgimo maksimaliuoju greičiu kinematiniams rodikliams. Buvo tiriami devyni LKKA lengvosios atletikos katedros studentai vaikinai, iš kurių tolimesnei duomenų analizei buvo atrinkti septyni nepraleidę nė vienos treniruotės ir dalyvavę visuose testavimuose. Tiriamųjų amžius — 26 ± 2,51 m., ūgis — 183 ± 4,11 cm, svoris — 76 ± 3,27 kg, jų 60 m bėgimo rezultatas — 6,77—7,51 s. Tyrimo metu buvo taikoma 8 savaičių (2—1, 2—2) galingumo ugdymo programa, kurios metu per pirmas keturias savaites buvo akcentuojamas galingumo ištvermės ugdymas, penktą—aštuntą — galingumo ugdymas. Bėgiko judesiai buvo registruojami 100 Hz BASLER A600f vaizdo kamera, naudojant specializuotą judesių registra-vimo programą TEMPLO Standart. Bėgimo greičiui apskaičiuoti naudoti du optiniai jutikliai, registruojantys 10 m bėgimo trukmę. Vidutinis 10 m bėgimo greitis buvo apskaičiuojamas pagal lygtį: vidutinis bėgimo greitis = nuoto-lis / nuotolio įveikimo laikas. Bėgimo technikos analizė atlikta naudojant specializuotą judesių analizės programą SIMI MOTION 2D. Šia programa iš nufi lmuoto vaizdo apskaičiuoti šie žingsnio kinematiniai rodikliai: atramos trukmė, žingsnio ilgis, bėgimo tempas, klubo sąnario momentinis kampas ir kampinis greitis viso ciklo metu. Buvo analizuojamas maksimalus šlaunies lenki-mo kampas mosto metu, šlaunies kampas su vertikale kojos pastatymo ir atitraukimo momentu, maksimalusis šlaunies tiesimo greitis kojos pastatymo momentu, maksimalusis šlaunies tiesimo greitis atramos metu, pėdos trajektorija, klubo ir kelio sąnarių kampų sąveika. Skaičiavimai buvo atliekami naudojant programos SPSS 12.0 statistinį paketą. Jėgos ištvermės ir jėgos greičio lavini-mo programos poveikis bėgimo technikai įvertintas Vilkoksono testu. Vertinant skirtumo patikimumą, imamas p < 0,05 reikšmingumo lygmuo (95% patikimumas), skirtumo atmetimo klaida — 20% (80% statistinis galingumas). Po mezociklo patikimai sumažėjo maksimalus šlaunies lenkimo kampas mosto metu. Nors šio pokyčio patikimumas siekia 97% (p = 0,03), statistinė skirtumo galia nepakankama (skirtumo atmetimo klaida — 61,1%). Kiti bėgimo technikos rodikliai patikimai nesiskyrė, tačiau po mezociklo galima pastebėti tam tikrą maksimaliojo bėgimo greičio, žingsnio dažnio ir žingsnio ilgio padidėjimą, atramos ir polėkio trukmės sumažėjimą. Kai kurių sportininkų pėdos judėjimo amplitudė po mezociklo sumažėjo, tačiau judesio piešinys išliko nepakitęs. Galingumo ugdymas kojos se-gmentų judėjimo koordinacijos nepaveikė.Raktažodžiai: sprintas, bėgimo kinematiniai rodikliai, galingumo ugdymas
Ryšys tarp širdies veiklos dažnio, variabilumo ir protinio darbo kaitos po fizinio krūvio
No full textPastaraisiais metais keičiasi požiūris į širdies veiklą. Laikoma, kad širdis ne tik užtikrina kraujotaką, bet taip pat siunčia nervinę, humoralinę, elektromagnetinę informaciją, sujungia kūno judesių, proto, emocijų ir dvasios bendravimą (Lacey J., Lacey B., 1978; Armour, Ardel, 1994; Goleman, 1995; Childre, Martin, 1999). Nustatyta, kad širdies ritmo greitis ir variabilumas jautriai reaguoja į protinį krūvį (Hjortskov et al., 2004; Wang et al., 2005). Tyrimų apie širdies pokyčius atliekant protinį darbą ir ryšį su fi ziniu krūviu neaptikome.Tyrimo tikslas — ištirti sportuojančių ir nesportuojančių merginų širdies ritmo dažnio ir variabilumo bei protinio darbingumo pokyčius po standartizuoto fi zinio krūvio.Tiriamąjį kontingentą sudarė dvi grupės: 10 sportuojančių ir 8 nesportuojančios merginos, kurių amžiaus vidurkis 23 metai. Tyrimas buvo atliekamas 2003 metais Lietuvos kūno kultūros akademijos Fizinių galimybių centre. Tyrimo trukmė 30 minučių. Visą tyrimo laiką registruota nenutrūkstamo ryšio elektrokardiograma-ritmograma, duomenis fi ksuojant pagal matematinio modelio programą kompiuteryje (Vainoras, 2002). Analizuoti šie širdies ritmo ir variabilumo parametrai: širdies ritmo medianas ms; standartinis ritmo variabilumas — dispersija RR ms; standartinis širdies ritmo variabilumas procentais — RR dispersija %; širdies ritmo variabilumas, lyginant vieno RRj ir kito širdies ciklo trukmę ms — RR (j + 1) dispersija ms; širdies ritmo variabilumas, lyginant vieno (RRj) ir kito širdies ciklo trukme procentais — RR (j + 1) dispersija %. Prieš standartizuotą fi zinį krūvį (150 W) ir po jo tiriamosios atlikdavo protinio darbingumo testą (Grinienė, Vaitkevičius, 1998). Analizuotas protinio darbo intensyvumas (peržiūrėtas ženklų skaičius per 4 min), darbo tikslumas (bendras padarytų klaidų skaičius — 500 ženklų) ir produktyvumo koefi cientas Q pagal formulę Q = (a / 10) 2 / (a / 10) + b, čia a — peržiūrėtų ženklų skaičius, b — padarytų klaidų skaičius.Širdies ritmo rodiklių analizė parodė, kad po standartizuoto fi zinio krūvio sportuojančių ir nesportuojančių merginų širdies susitraukimų dažnis ir variabilumas, nors ir pakluso bendram kaitos darbingumui, bet savo dydžiais skyrėsi. Širdies ritmo rodikliai prieš fi zinį krūvį abiejų grupių merginų buvo panašūs. Prieš fi zinį krūvį atlikus testą abiejų grupių merginų protinio darbingumo rodiklių pokyčiai nesiskyrė, jos dirbo panašiu intensyvumu, tikslumu ir produktyvumu. Po standartizuoto fi zinio krūvio sportuojančių merginų širdies ritmo dažnio ir variabilumo rodikliai grįžo į pradinį lygį greičiau nei nesportuojančiųjų. Sportuojančių merginų protinio darbo intensyvumas, tikslumas ir produktyvumas po standartizuoto fi zinio krūvio atliekant testą patikimai pagerėjo, o nesportuojančiųjų — nepakito. Po standartizuoto fi zinio krūvio sportuojančių merginų širdies ritmo ir variabilumo rodiklių grįžimas į pradinį lygį buvo susijęs su protinio darbo rodiklių pagerėjimu. Nesportuojančių merginų širdies darbo ir variabilumo lėtesnis rodiklių grįžimas į pradinį lygį po standartizuoto fi zinio krūvio jų protinio darbingumo neskatino.Raktažodžiai: tautinis tapatumas, socialinės nuostatos, kosmopolitizmas ir etnocentrizmas
Didelio meistriškumo šaulės individualaus metinio rengimo optimizavimas
Get PDFTyrimo tikslas — optimizuoti individualųjį šaulio rengimo modelį. Tyrimo objektas: šaulio rengimo ir parengtumo modelis. Priklausomas kintamasis — sportinis parengtumas (šaudymo rezultatas), nepriklausomas — modeliuota programa (rengimas su šoviniu, rengimas be šovinio). Taikytas vienos alternatyvos eksperimentas, modeliavimo ir testavimo metodai (techninis šaulio parengtumas vertintas Rika Home Trainer kompiuterine programa). Sąsajos tarp kintamųjų nustatytos SPSS 11.0 statistiniu paketu.Eksperimento metu buvo tiriama didelio meistriškumo šaulė V. M. (gimusi 1978 m., daugkartinė Lietuvos šaudymo čempionė). Jai sudarytas ir 2001—2002 metais taikytas vyraujančio bendrojo rengimo 44 savaičių trukmės rengimo modelis leido svarbiausose varžybose — Lietuvos šaudymo čempionate — pasiekti geriausią sportinį rezultatą.Rengimo poveikis parengtumui vertintas pagal makrociklus ir mezociklus. Mezociklų metu nustatytas rengimo krūvio didinimo, mažinimo (suteikia informacijos apie adaptaciją) ir atitinkamą rezultatų kaitos ryšys. Taip pat nustatytas rezultatų didėjimo, mažėjimo (leido įvertinti adaptacijos vėlavimą) ir atitinkamo rengimo laikotarpio ryšys. Išsamesnė analizė leido nustatyti didelio meistriškumo šaulės V. M. individualią optimalią rengimo trukmę (21 savaičių). Modelio seka atitinka superkompensacijos fenomeną.Nustatyta didelio meistriškumo šaulės V. M. individualaus optimalaus 21 savaitės trukmės rengi mo mo delio seka — aštuonių savaičių bendrojo rengimo krūvio didinimas (r pp_p_šūviai1—8 = –0,417; r pp_p_laikas1—8 = 0,352), keturių savaičių rengimo krūvio mažinimas, trijų savaičių atgaunamieji krūviai ir vienos savaitės poilsis (r pp_p_šūviai13—16 = 0,683; r pp_p_laikas13—16 = 0,771), penkių savaičių rengimo krūvio didinimas (r pp_v_šūviai17—21 = 0,733; r pp_v_laikas17—21 = 0,599) leido per paskutines 3 rengimo modelio savaites pasiekti geriausią sportinį meistriškumą ir patvirtino iškeltą hipotezę. Toks modelis leistų rezultatams didėti dešimties savaičių laikotarpiu.Raktažodžiai: šaudymas, rengimas ir parengtumas, modeliavimas