Kauno Kolegijos Elektroniniai žurnalai
Not a member yet
671 research outputs found
Sort by
Social comparison and coping among cancer patients
No full textSocial comparison, refers to relating one´s own situation to that of others. This article presents an overview of our research program on social comparison strategies among patients with many different types of cancer. A variety of paradigms was used, including experiments, diary studies, survey studies, computer facilitated studies, and intervention studies. Social comparisons are quite common among cancer patients, because they are often confronted with anxiety, stress, and uncertainties. Patients may compare themselves with others better off (upward comparisons), for example others who have a better prognosis, and with others worse off (downward comparisons), for example others who have a worse prognosis. Overall, upward comparisons tend to be preferred and to contribute more to well-being than downward comparisons. However, the effects of social comparison on well-being depend to an important extent on whether the focus is on identification (looking for similarities with the comparison target), or on contrast (using the other as a standard to evaluate one´s own situation). Especially upward identification and downward contrast tend to have positive effects on well-being, and to be associated with active coping. The preferences for, and the effects of, social comparison are to a lato a large extent dependent on Social Comparison Orientation (SCO), i.e., the dispositional tendency to engage in social comparisons, and on Neuroticism, with individuals high in this trait responding more negatively to particularly upward comparison. Intervention studies based on social comparisons, in which cancer patients receive audiotaped bogus interviews with other cancer patients, show that exposure to others coping well has long-term positive effects on quality of life especially for those high in SCO. The effects of exposure to patients talking about their emotional experiences are mixed, and even negative for those high in Neuroticism. However, audiotaped social comparison information may have especially positive effects for those who experience their cancer as very threatening
Evaluating the impact of online training on the development of professional skills among healthcare students and staff: findings from the equal treatment project
No full textHealthcare professionals\u27 attitudes can result in poorer health outcomes for individuals with intellectual disabilities. This is often due to a lack of knowledge, skills, or experience in adequately providing health care services to these persons.
Methodology. The purpose of the study – to evaluate effect of online training on the development of professional competencies among health care students and staff. The survey was conducted in four countries: Lithuania, Spain, Greece and Finland. Research participants - students of health care study programs and health care staff who participated in online training courses. Applying the strategy of quantitative research – a structured survey (online) professional competences were assessed. Research instrument – a structured questionnaire of 30 questions, purposefully assessing professional competencies related to communication with patients with intellectual disabilities. The survey included 163 respondents. The research data was processed using IBM SPSS, version 22. The study was carried out during the implementation of the project “Equal Treatment Supporting rights and access of people with intellectual disabilities to secondary and tertiary healthcare service” (101049115 ERASMUS-EDU-2021-PCOOP-ENGO).
Results. The training conducted as part of the project helped healthcare students and professionals enhance the necessary professional competencies for working with PWID. A survey of healthcare students, conducted before and after completing the first module "Knowledge about PWID possible characteristics and needs", revealed that, out of 10 statements, 5 showed higher averages after the training (p≤0.05). After completing the training, competencies related to knowledge about PWID\u27s possible characteristics and needs improved by 50% (p≤0.05). Training helped health care professionals understand that when communicating with a patient with intellectual disabilities, they need to focus not only on the patient\u27s family, but also on the patient themselves, the benefits of a health passport document, the nuances of consultations, the importance of obtaining informed consent, and the significance of a multidisciplinary team, as well as the presence of coexisting physical health problems.
Conclusions. Participation in the project\u27s online course improved professional competencies related to communication, possible characteristics and needs of patients with intellectual disabilities and management of diversity
Identifying and monitoring oral hygiene behavior and oral comfort in individual patients in a private oral hygiene clinic
No full textOral care professionals try to promote or maintain individual optimal oral hygiene behavior (OHB) in daily practice in order to increase the effectiveness of their oral comfort interventions. The present research describes the evaluation of individual OHB and subjective oral discomfort by using the MondiX-i®.
261 patients in a private dental hygiene clinic in Groningen, The Netherlands completed a short questionnaire at their appointment for screening, monitoring and treatment. The first author treated the patients on a recall-routine, provided them with tailored advices about their oral health, which she did based on her own professional daily practical experience.
The data collection was based on a draft version of the MondiX-i®. This new measure includes two simple questions; “How do you estimate or do you evaluate your general health?” and “How do you estimate or do you evaluate your oral health?”, as well as the OHB index and an Oral Discomfort scale, a two dimensional scale to monitor psychological discomfort and physical discomfort. The present findings suggest that patients’ oral hygiene behavior in daily practice can be promoted, maintained and/or changed in the right/desired direction and indicate that oral discomfort play an important role in oral health care. Moreover, the results indicated that intrinsic motivated older patients’ oral hygiene behavior can be also improved by promoting support by significant others, such as the oral hygienist and the patients’ social environment
Turinio rinkodaros taikymo ypatumai vietokūros aspektu
No full textŠi publikacija yra tęstinis tyrėjų grupės veiklos darbas, kuriuo siekiama pristatyti empirinius tyrimo rezultatus ir juos apibendrinti tikslingam turinio rinkodaros taikymui vietokūros aspektu. Turinio rinkodaros aktualumas ypač padidėjo dėl tradicinės rinkodaros sprendimų veiksmingumo mažėjimo intensyviame informacijos sraute. Šią rinkodaros strategiją, sujungiančią vertę vartotojams kuriantį turinį su įvairiomis socialinių medijų formomis, galima sėkmingai taikyti ir vietokūros kontekste, siekiant patraukliai ir kūrybiškai pozicionuoti vietovę tiksliniams lankytojams. Straipsnyje nagrinėjama turinio rinkodaros ir vietokūros samprata bei turinio rinkodaros ir jos tyrimų tendencijos, dirbtinio intelekto įrankių naudojimas turinio rinkodaros procesuose, ypač didelis dėmesys skiriamas vietokūrai taikomos turinio rinkodaros ypatumams. Siekiant suprasti taikymo ypatumus buvo atliktas empirinis tyrimas anketinės apklausos metodu, apklausiant Birštono miesto gyventojus ir lankytojus. Tyrimu siekta išsiaiškinti turinio rinkodaros taikymo vietokūroje bendruosius dėsningumus, kuriuos vėliau galima pritaikyti miesto vietokūros procesams. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma tyrimo dalyvių buvo susidūrę su turinio rinkodara, ištirta, kad svarbiausi turinio rinkodaros komunikacijos kanalai jiems yra programėlės, interneto tinklapiai, socialinė medija, paieškos sistemos, ataskaitos ir filmuota medžiaga. Siekiant įvertinti vartotojų požiūrį į dirbtinio intelekto sukurtą turinį, dirbtinio intelekto kaip informacijos perdavėjo vaidmenį ir turinio įtraukumo lygį, buvo sudarytas tarpininkavimo (mediacijos) modelis. Remiantis šio modelio pagrindu gautais rezultatais, darytina išvada, kad yra ryšys tarp turinio sukūrimo šaltinio (žmogus ar dirbtinis intelektas), informacijos perdavimo šaltinio (žmogus ar dirbtinis intelektas) ir informacijos įtraukumo – žmogaus sukurta ir perduota informacija tyrimo dalyviams yra įtraukesnė negu dirbtinio intelekto sukurta ir perduota. Tyrimo rezultatai vertingi ir gali būti pritaikyti praktikoje pasitelkiant turinio rinkodaros principus vietokūros procesuose, parenkant turinio sklaidos kanalus, sprendžiant dirbtinio intelekto įrankių įtraukimo ir panaudojimo klausimus
Human-centred robotics and the EU AI Act: selected standards and implications
No full textRobotics and AI are key factors in enhancing business and national resilience, particularly in maintaining high-wage manufacturing in countries facing demographic challenges. Both are instrumental in making manufacturing more agile and flexible. Robots and humans will have to collaborate closely. Creating the necessary intelligent autonomous systems will go well beyond the typical considerations of machine learning. In line with the EU’s Industry 5.0 vision for a sustainable, human-centred and resilient European industry, humans and robots are expected to work so closely together that robot software must be designed with humans in mind from the outset. Thus, ethical, legal, and social implications (ELSI) must also be considered. Legal implications are multifaceted, ranging from AI Law, Product Liability Law, Product Safety Law, Machinery Law, to Technical Standards, Data Protection Law, Copyright and IP Law, Labour Law, etc. This contribution will briefly introduce the required technical features and, based on that, explore selected relevant legal implications and related standards of the new EU AI Act. The Act aims to promote human-centricity and entered into force on 1 August 2024, with its applicability phased in over a period of three years until 2 August 2027. Special references will be made to human-centredness, the subsumption of the plant owner to the categories of obligated parties (provider, product manufacturer, deployer, authorised representative or distributor), as well as the classification to the AI risk scheme (prohibited risks, high risks, transparency risks, general-purpose risks, and systemic risks as well as minimal risks) and related obligations. The high relevance of the AI Act for industrial human-robot settings will be shown. As AI evolves exponentially, so does its significance for industrial and national agility and resilience. Obligations vary widely according to risk classification and the obligated operator. Coordination and information flows between providers and deployers of related AI systems are key. As plant owners might become providers themselves, the duties could be more varied than initially assumed. Design and implementation of human-centred robotic scenarios, thus, should be well planned, structured, documented, and constantly evaluated. The respective AI models and AI systems need to be legally compliant and human-centred by design. An unprecedented dialogue across disciplinary fields is required
Dekoratyviųjų sumedėjusių augalų būklės vertinimas
No full textLietuvos želdynuose auginama apie 3 500 rūšių, porūšių, varietetų, formų ir veislių sumedėjusių augalų, kurie dažnai naudojami kaip dekoratyviniai elementai miestų parkuose, skveruose ir privačių sodybų aplinkoje (Navasaitis, 2008). Šių augalų dekoratyvumas ir prisitaikymas prie aplinkos sąlygų priklauso nuo daugelio biologinių ir morfologinių ypatybių. Tačiau net ir tinkamai parinkti bei prižiūrimi augalai ilgainiui gali prarasti dekoratyvines savybes dėl senėjimo, ligų, kenkėjų ar gamtos stichijų poveikio, todėl būtina periodiškai vertinti jų būklę. 2025 metais buvo atlikta Kauno kolegijos parko (Pramonės pr. 22) želdinių būklės ekspertizė, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtinta metodika. Tyrimo metu vertinta 8 rūšių medžių, priklausančių 23 individams, būklė: paprastosios eglės (Picea abie L.), karpotieji beržai (Betula pendula L.), paprastosios pušys (Pinus sylvestris L.), raudonasis ir paprastasis ąžuolai (Quercus rubra, Quercus robur L.), uosialapiai klevai (Acer negundo L.), paprastasis uosis (Fraxinus exelsior L.). Nustatyta, kad 40 proc. medžių yra vidutinės būklės ir reikalauja sanitarinio genėjimo, 13 proc. – patenkinamos, jiems reikalingas papildomas žaizdų gydymas. Bendras želdinių fitosanitarinis vertinimas parodė, jog 30 proc. augalų būklė yra patenkinama arba bloga. Nors šie medžiai teigiamai veikia mikroklimatą ir mažina triukšmą, dalis jų estetiškai nepatrauklūs, tankiai susodinti, netinkamai genimi, skatina varninių paukščių plitimą. Tyrimas parodė, kad augalų sortimentas iš esmės atitinka funkcinius tikslus, tačiau siekiant išlaikyti estetinę bei ekologinę vertę būtina nuolatinė priežiūra – genėti lajas, šalinti pažeistas šakas ir gydyti kamienų žaizdas
Emotional and semantic analysis of economic security discourse narratives
No full textThis article examines how Lithuanian online media from 2020 to 2024 constructs narratives of economic security through emotional and semantic forms of expression. The issue is grounded in the observation that financial security in the public sphere is increasingly represented not only through factual indicators but also through linguistic, emotional, and visual structures that shape collective perceptions of (in)security. Despite the growing role of media in regulating the emotional climate, there is a lack of systematic research in Lithuania that reveals how emotions and metaphors influence the logic of discourse and citizen responses. This study aims to analyse how narratives of economic security are formed in Lithuanian media through emotional and semantic expression. A mixed-methods approach is applied, combining thematic narrative analysis, emotion classification, latent semantic analysis (LSA), and the principles of critical discourse analysis (CDA). Data were collected from three major news portals: Delfi, 15min, and LRT. Articles were selected based on thematic keywords (“crisis,” “security,” “threat,” “inflation”) and analysed both quantitatively and qualitatively. The visualisation of emotion frequency was performed using the Python environment. The results revealed five dominant emotions — fear, anxiety, anger, trust, and hope — along with their dynamics in relation to major crisis events. Emotions in the discourse are not random; they are structured through metaphors (“inflation front,” “crisis blow”), discursive oppositions (for example, security versus threat, state versus citizen), and recurring semantic cores. A comparative analysis of the portals highlighted stylistic differences: Delfi tends to use dramatization and affective rhetoric more frequently, 15min balances emotional urgency with analytical structure, while LRT adopts a tone of trust and hope. The study suggests that the economic security discourse in the media functions as a means of emotional governance, helping to shape civic expectations, reinforce representations of (in)security, and influence public responses to crises
Namų ūkių kreditavimo galimybių ir perspektyvų vertinimas
No full textStraipsnyje nagrinėjamos namų ūkių kreditavimo galimybės Lietuvos komerciniuose bankuose, identifikuojant pagrindinius makroekonominius ir finansinius veiksnius, darančius įtaką paskolų prieinamumui, bei prognozuojamos kreditavimo perspektyvos 2025 m. Tyrimo aktualumas grindžiamas kreditavimo svarba šalies ekonomikos augimui, finansiniam stabilumui. Nors užsienio literatūroje namų ūkių kreditavimo tema nagrinėjama plačiai, Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus šioje srityje atliktų mokslinių tyrimų vis dar stokojama. Teorinėje dalyje remtasi mokslinės literatūros analize, kuri parodė, kad namų ūkių kreditavimo mechanizmas priklauso nuo infliacijos, palūkanų normų, BVP, užimtumo, demografinių rodiklių, bankų kapitalo bazės, skolinimo politikos ir kredito reguliavimo sistemos. Empirinė analizė atlikta taikant antrinių duomenų analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, situacijų modeliavimą bei prognozavimą, remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos banko duomenimis. Koreliacinė analizė atskleidė teigiamus ryšius tarp bendros paskolų sumos ir BVP, darbo užmokesčio, užimtumo lygio bei infliacijos, tarp vartojimo paskolų ir BVP, darbo užmokesčio ir palūkanų normų, ir nustatė, kad būsto paskolų pokyčius lėmė kiti nenagrinėti veiksniai. Regresinė analizė parodė, kad bendros namų ūkių paskolų apimtys priklauso nuo gyventojų pajamų augimo ir bankų paskolų portfelio plėtros, vartojimo paskolų – nuo darbo užmokesčio ir BVP, o paskolos kitiems tikslams keitėsi statistiškai nereikšmingai. Situacijų modeliavimas identifikavo pagrindinį paskolų prieinamumą ribojantį veiksnį – mėnesinių įmokų ir pajamų santykį. Prognozuojant 2025 m. kreditavimo perspektyvas, taikyti optimistinis, realistinis ir pesimistinis scenarijai, pagrįsti darbo užmokesčio ir bankų paskolų portfelio augimo tempu. Analizė parodė, kad realistinis scenarijus geriausiai atitinka faktinę raidą, o kreditavimo dinamika priklauso tiek nuo vidinių ekonominių rodiklių, tiek nuo išorinių veiksnių, tokių kaip infliacijos pokyčiai, energijos kainų svyravimai ir geopolitinė įtampa
Istorinės-meninės parodos pusiau viešojoje erdvėje lankytojų įsitraukimas: parodos „Čiurlionio pasaulis“ atvejo analizė
No full textTyrime analizuotas ir tirtas istorinės-meninės parodos pusiau viešojoje erdvėje lankytojų įsitraukimas, remiantis parodos „Čiurlionio pasaulis“ atveju. Tyrimo metu buvo aptartas viešosios ir pusiau viešosios vietos apibrėžimas. Nustatyta, kad atsitiktinėje vietoje eksponuojama kultūros paroda, kuri nesukuria jokio psichologinio ryšio tarp parodos eksponatų ir erdvės, į kurią lankytojai gali patekti visada arba dalį paros, yra „išvietinta“ paroda arba tiesiog paroda pusiau viešojoje erdvėje. Arba kitaip, parodos eksponavimas atsitiktinėje vietoje apibrėžiamas kaip kultūros „išvietinimas“ – iškėlimas iš vietos. Parodos „Čiurlionio pasaulis“ komunikacija vyko partnerių, nacionalinės ir regioninės / miesto spaudos kanaluose bei socialiniuose tinkluose. Parodos eksponavimo laikotarpis – pusmetis, nuo gegužės iki spalio mėnesio. Empirinio tyrimo metu vieną valandą, lankomiausiu prekybos centro metu, fiksuojamas parodos lankytojų skaičius bei apibendrinami komentarai apie parodos lankymą. Stebėjimas vykdomas pirmadienį, nuo 18.15 iki 19.15 val. Pagal viešojoje erdvėje pateiktus statistinius duomenis buvo nustatyta, kad tą valandą prekybos centrą aplankė 6 000 pirkėjų (potencialių parodos lankytojų). Tyrimui buvo fiksuojami lankytojai, kurie parodos apžiūrai skyrė daugiau nei pusantros minutės (90 sekundžių). Tyrimo metu nebuvo pastebėta jokios koreliacijos tarp lyties, amžiaus ir lankytojo elgesio. Tyrimo metu nebuvo užfiksuota atvejo, kada lankytojas parodos apžiūrai skyrė daugiau nei penkias minutes. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad parodą aplanko 0,1 proc. prekybos centro lankytojų. Konversijos rodiklis, mažesnis nei vienas, laikomas mažu. Todėl galima teigti, kad šio atvejo kontekste prekybos centro lankytojai mažai įsitraukė į parodos lankymą pusiau viešojoje vietoje. Šie tyrimo rezultatai pagrindžia teiginį, kad parodos lankymo sėkmė priklauso nuo erdvės, kurioje ji yra eksponuojama. Šis atvejis pagrindžia teiginį, kad istorinių parodų prekybos centruose lankytojų įsitraukimas yra itin mažas
Pabėgimo kambariai – priemonė skatinti studentų motyvaciją
No full textŠiame tyrime analizuojamas pabėgimo kambarių, kaip unikalios priemonės, skatinančios studentų motyvaciją, pritaikymas užsienio kalbų paskaitose. Pabėgimo kambariai (angl. escape rooms) – tai inovatyvus, patirtimi grįsto ugdymo(si) metodas, puikiai pritaikomas užsienio kalbų paskaitose kaip naujoviška priemonė, skatinanti studentų įsitraukimą, bendradarbiavimą, kalbinę raišką interaktyvioje ir nekasdieninėje žaidimo aplinkoje. Žaidybinimas (angl. gamification) yra metodas, kai besimokantieji konkrečioje nežaidybinėje veikloje turi per tam tikrą laiką išspręsti užduočių seką, pritaikydami jau įgytas žinias ir yra taikomi įvairūs žaidimų elementai (taškai, prizai, konkurencija). Užduočių pabaigoje skelbiama komanda nugalėtoja. Šio tyrimo metu žaidybinimo metodas buvo taikytas siekiant padidinti studentų motyvaciją italų kalbos paskaitose, ypatingą dėmesį skiriant pabėgimo kambariams. Tyrimas atliktas 2024 metais dviejose Lietuvos aukštojo mokymo įstaigose, paskaitų metu studentai atliko specialiai parengtas užduotis, o po jų buvo surinktos anoniminės studentų refleksijos, siekiant įvertinti studentų požiūrį į šį mokymosi būdą. Vienoje aukštojoje mokykloje studentai italų kalbą mokėsi kaip antrąją užsienio kalbą arba kaip pasirenkamąjį dalyką, kitoje – kaip pirmąją užsienio kalbą. Paskaitų metu studentai buvo suskirstyti į mišrias grupes, siekiant padidinti bendradarbiavimą tarp skirtingų aukštųjų mokyklų studentų, taip pat žinant, jog kai kurių studentų žinios gali padėti kitiems užduočių metu. Tyrimo metu buvo vertinami tokie rodikliai kaip studentų motyvacija ir įsitraukimas į mokymosi procesą, studentų požiūris į mokymosi metodiką ir emocinis aspektas – studentų patiriamas stresas ir malonumas mokytis. Rezultatai rodo, kad žaidybinimo metodas padeda sumažinti psichologinį barjerą, skatina aktyvų dalyvavimą ir motyvuoja studentus mokytis ne tik paskaitų metu, bet ir savarankiškai. Pabėgimo kambariai kaip mokymo priemonė suteikia mokymosi procesui interaktyvumo, skatina komandinį darbą ir leidžia praktiškai pritaikyti įgytas žinias. Be to, šis metodas prisideda prie visapusiško kalbinių įgūdžių lavinimo – studentai aktyviau naudoja užsienio kalbą, gerina komunikacijos įgūdžius ir dirba komandose, gerėja jų mokymosi rezultatai. Tyrimo išvados rodo, jog nors šiuo metu išlieka techninių iššūkių, juos išsprendus, žaidybinimo metodų integravimas į kalbų mokymą gali būti veiksminga priemonė motyvuoti studentus ir sukurti dinamiškesnę bei labiau įtraukiančią mokymosi aplinką