Mokslo periodika | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka
Not a member yet
759 research outputs found
Sort by
Bocheńskio autoriteto samprata
Full text linkThis article discusses the 20th century Polish philosopher and logician Józef Maria Bocheński’s concept of authority, which is based on the theory of relations. Bocheński claims that authority is a tripartite relationship which is comprised of authoritative person, subject of authority, and domain of authority. The article analyses how these elements interact, what conditions determine recognition of authority and what the specifics of the relationship of authority are. It also discusses the taxonomy of authority, the errors that result from the misapplication of this taxonomy and their implications for the political life and societal organization.Šiame darbe aptariama XX a. lenkų filosofo ir logiko Józefo Marios Bocheńskio autoriteto samprata, grindžiama santykių teorija. Bocheńskis tvirtina, kad autoritetas yra trivietis santykis, kurį sudaro autoritetingas asmuo, autoriteto subjektas ir autoriteto sritis. Straipsnyje analizuojama, kaip šie elementai sąveikauja, kokios sąlygos lemia autoriteto pripažinimą ir kokiomis ypatybėmis pasižymi autoriteto santykio struktūra. Straipsnyje taip pat aptariama autoriteto taksonomija, jos nesilaikymo nulemtos autoriteto taikymo klaidos, taip pat implikacijos politiniam gyvenimui bei visuomenės organizacija
Pokomunistinių visuomenių politinių-partinių sistemų evoliucija strateginės analizės požiūriu
Full text linkThe article is devoted to the evolution of party systems and coalition politics in Western Europe and Central and Eastern Europe. The main features of institutional and constitutional design are highlighted as the necessary conditions for the democratic development of post-communist party systems. In Lithuanian political party system, a political institutions as a mediator of the relations between the state and society play an important role.Auganti politinės sistemos elementų įvairovės aktualizacija ir jų autonominės politinės saviraiškos bei interesų deklaravimas ekonomikos ir politikos atžvilgiais problematizuoja valstybės institutų prerogatyvumą ilgalaikių visuomenės interesų ir lūkesčių perspektyvose. Gavusių valdžią partijų koalicijos orientuojasi į laikinus ir dalinius sprendimus bei jų vykdymo atidėliojimą. Pilietinės visuomenės struktūrų institucionalizacija ir tradicinių partijų kartelizacija plečia ir kokybiškai renovuoja valstybės ir bendruomenės atsparumo potencialą gilėjančios tarptautinės tarpusavio priklausomybės kontekste. Straipsnyje apžvelgiama koalicinės politikos Vakarų Europos šalyse ir Vidurio ir Rytų Europos regione įtaka partinių sistemų evoliucijai. Demokratinio institucinio ir konstitucinio dizaino ypatybės sąlygoja skirtingų šalių partinių sistemų fragmentacijos ir pliuralizacijos bei integracijos galimybių plėtrą ir realizaciją. Šiame kontekste bandoma išryškinti Lietuvos politinių institucijų poveikį partinės sistemos formavimui siekiant stabilios koalicinės politikos tarp įvairios pakraipos politinių junginių ir visuomeninių organizacijų vienybės
Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – iš arti
Full text linkIn a collection of documents dedicated to the anniversary of Klaipėda’s annexation to Lithuania in 1923, researchers from Klaipėda University and the Museum of the History of Lithuania Minor focused on the history of this event, which unfolded not only in Klaipėda and Kaunas, but also in major European capitals. They carefully selected various sources not only from Lithuania, but also from France, Poland, Soviet and American press, not only political but also military documents, and the memories of witnesses to the events. The editors have prepared not only an academic publication of sources, but also a coherent, intense, multi-voiced narrative. The book helps to understand the abundance of events, to see the clash of international interests and the complexity of Lithuania’s situation – the urgent resolution of the dilemma of Klaipėda’s political future opened the door to new international dilemmas. Now that we know how they ended, thanks to the editors, we can still read this book as a compelling political thriller.Klaipėdos prijungimui prie Lietuvos 1923 m. dedikuotame jubiliejiniame dokumentų rinkinyje Klaipėdos universiteto ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus tyrinėtojai susitelkė į šio įvykio istoriją, kuri tuo pačiu metu rutuliojosi ne tik Klaipėdoje ir Kaune, bet ir didžiosiose Europos sostinėse. Apgalvotai atrinkdami įvairiopus ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje, Lenkijoje saugomus šaltinius, sovietinę ir amerikietišką spaudą, ne tik politinius, bet ir karinius dokumentus, įvykių liudininkų atsiminimus, juos detaliai ir apgalvotai pristatydami, sudarytojai parengė ne tik akademinę šaltinių publikaciją, bet ir vientisą, intensyvų daugiabalsį pasakojimą. Knyga padeda suvokti įvykių gausą, pamatyti tarptautinių interesų sankirtas ir Lietuvos padėties sudėtingumą – veržlus Klaipėdos politinės ateities dilemos išsprendimas vėrė duris naujoms tarptautinėms dilemoms. Dabar jau žinodami, kaip jos baigėsi, sudarytojų dėka vis tiek galime skaityti šią knygą kaip įtaigų politinį trilerį
Juokas, kuris ne visada juokiasi kartu su valdžia : Rec.: Neringa Klumbytė, Autoritarinis juokas: politinis humoras ir sovietinė distopija Lietuvoje / iš anglų k. vertė Daiva Litvinskaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2024. – 344 p. ISBN 978-5-420-01872-9
Full text linkThe reviewer examines Neringa Klumbytė’s monograph “Autoritarinis juokas: politinis humoras ir sovietinė distopija Lietuvoje” (Authoritarian Laughter: Political Humor and Soviet Dystopia in Lithuania, 2022; translation from English—Vilnius: Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Science and Encyclopedia Publishing Center, 2024). The monograph is an anthropological analysis of the culture of humor in Soviet-era Lithuania that links it to the content of Šluota, the only Lithuanian humor and satire magazine published by the Central Committee of the Communist Party of Lithuania in 1956–1990. Klumbytė’s study is based on extensive archival material, interviews, and theories of laughter. Original concepts such as “multidirectional laughter,” “political intimacy,” and others allow for a nuanced understanding of how officially controlled humor during the Soviet era could not only benefit the regime but also become a subtle form of resistance that strengthened readers’ critical thinking and their national identity. The monograph falls short of a broader comparative international context (Soviet bloc countries). It is crowded with redundant details, and does not fully reveal the motives behind the behavior of the creators of Šluota. Nevertheless, the book is a significant contribution to research into everyday life and cultural resistance in Soviet-era Lithuania, and it also broadens the scope of analysis of authoritarianism.Recenzijoje aptariama Neringos Klumbytės monografija „Autoritarinis juokas: politinis humoras ir sovietinė distopija Lietuvoje“ (orig. Authoritarian Laughter: Political Humor and Soviet Dystopia in Lithuania, 2022; vertimas į lietuvių kalbą – Vilnius: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2024). Monografija antropologiškai analizuoja sovietmečio Lietuvos humoro kultūrą, siedama ją su Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto leidyklos 1956–1990 m. leistu vienintelio lietuviško humoro ir satyros žurnalo „Šluota“ turiniu. Tyrimas remiasi plačia archyvine medžiaga, interviu ir juoko teorijomis. Tokios originalios sąvokos kaip „daugiakryptis juokas“, „politinis intymumas“ ir kt. leidžia niuansuotai suvokti, kaip oficialiai kontroliuojamas humoras sovietmečiu galėjo veikti ne tik režimo naudai, bet ir tapti subtilia pasipriešinimo jam forma, stiprinusia kritinį skaitytojų mąstymą, kartu – ir tautinę tapatybę. Monografijoje pasigendama platesnio lyginamojo tarptautinio (sovietinio bloko šalių) konteksto, gausu perteklinių detalių aptarimo, be to, joje ne iki galo atskleidžiami žurnalo „Šluota“ kūrėjų elgesio motyvai. Veikalas vertintinas kaip reikšmingas indėlis į sovietmečio Lietuvos kasdienybės ir kultūrinio atsparumo tyrimus, taip pat jis praplečia autoritarizmo analizės ribas
Lietuvos parlamentarizmo bibliografija: 2023 m. liepa – 2024 m. gruodis
Full text linkThis is a continuation of the bibliographic index on Lithuanian Parliamentary System / Parliamentarism published in issues No. 4 (2005), No. 6 (2006), No. 10, 11 (2011), No. 12, 13 (2012), No. 14, 15 (2013), No. 16, 17 (2014), No. 18, 19 (2015), No. 20, 21 (2016), No. 22, 23 (2017), No. 24, 25 (2018), No. 26, 27 (2019), No. 28, 29 (2020), 30, 31 (2021) of a journal “Parlamento studijos.” The index presents books and articles published in academic papers and periodicals and received by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania between July 2023 and December 2024.Pateikiamas bibliografinių sąrašų „Lietuvos parlamentinė sistema / parlamentarizmas“, publikuotų „Parlamento studijų“ 4 (2005), 6 (2006), 10, 11 (2011), 12, 13 (2012), 14, 15 (2013), 16, 17 (2014), 18, 19 (2015), 20, 21 (2016), 22, 23 (2017), 24, 25 (2018), 26, 27 (2019), 28, 29 (2020), 30, 31 (2021) numeriuose, tęsinys. Šiame sąraše pristatomos išleistos knygos ir publikuoti straipsniai iš mokslinių darbų, periodinių leidinių, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje gautų 2023 m. liepos – 2024 m. gruodžio mėnesiais
Lietuvos istorijos naratyvų klausimu
Full text linkThe article discusses the situation of contemporary narratives of Lithuanian history. Two paradigms of narratives are discussed. The concept of nation determines the difference between the two of them. According to one paradigm, the nation is seen as an ethnographic-ethnopolitical community, based on which an attempt is made to connect the development of Lithuanian history from ancient times to the present. Meanwhile another narrative claims that the nation is granted political-civilizational content, in which the ethnic origin plays no significant role in the development of history. The article criticizes the “weak points” of both narratives and proposes to look for clear criteria for national identification.Straipsnyje aptariama dabartinių Lietuvos istorijos naratyvų situacija. Sąlyginai išskiriami dviejų paradigmų naratyvai, kurių skirtumą lemia tautos samprata. Pagal vieną paradigmą tauta aiškinama kaip etnografinė-etnopolitinė bendrija, kuria remiantis bandoma susieti Lietuvos istorijos raidą nuo seniausių laikų iki dabarties. Pagal kitą naratyvą tautai suteikiamas politinis-civilizacinis turinys, kuriame etninis pradas istorijos raidoje neturėjęs esminės reikšmės. Straipsnyje kritikuojamos abiejų naratyvų silpnos vietos ir siūloma siekti tautinės identifikacijos aiškumo kriterijų
Sustabdyti potvynį: cordon sanitaire strategijos taikymas Lietuvos politinėje sistemoje
Full text linkThe article examines the cordon sanitaire strategy, used by mainstream political actors to isolate anti-system parties. Cordon sanitaire is a term commonly encountered in political science, but in the case of Lithuania, it is not sufficiently understood. This became particularly evident during the most recent Lithuanian parliamentary elections, when a debate emerged regarding the possible application of the cordon sanitaire strategy toward the political party “Nemuno aušra” (Dawn of the Nemunas). This article aims to conceptualize the operational mechanism of the cordon sanitaire strategy and, based on empirical data, answer the following questions: is it possible to apply the cordon sanitaire strategy in the Lithuanian political system? Why was the idea of applying this strategy not implemented during the last parliamentary elections, even though it was proposed?Straipsnyje apžvelgiama cordon sanitaire strategija, kuria sisteminiai politinio lauko žaidėjai siekia izoliuoti antisistemines partijas. Cordon sanitaire yra dažnai politikos moksluose vartojamas terminas, tačiau Lietuvos atveju jis nėra pakankamai suprastas. Tai ypač išryškėjo per pastaruosius Lietuvos Seimo rinkimus, kilus diskusijai dėl cordon sanitaire strategijos taikymo politinei partijai „Nemuno aušra“. Šiame straipsnyje siekiama konceptualizuoti cordon sanitaire strategijos veikimo mechanizmą ir empiriniais duomenimis atsakyti į klausimus, ar įmanoma Lietuvos politinėje sistemoje taikyti cordon sanitaire strategiją, kodėl šios strategijos taikymo idėja nebuvo įgyvendinta per pastaruosius Seimo rinkimus, nors ir siūlyt
Rusijos revoliucija ir „Vilniaus žinių“ fenomenas 1905 metais
Full text linkA key moment in the development of the Lithuanian national movement was the Lithuanian Assembly held in Vilnius on December 4–5, 1905, commonly referred to in historiography as the Great Seimas of Vilnius. The participants adopted a series of political and national resolutions that articulated the essential aspirations of the Lithuanian nation. These resolutions also outlined core legal and state-related demands, expressing – often in concise and programmatic form – the call for Lithuania’s political autonomy. Most notably, the assembly affirmed a modern legal formulation of Lithuanian statehood: Lithuania as a state with Vilnius as its capital, and with surrounding regions voluntarily associating with it. This formulation became the foundation for all subsequent declarations of modern Lithuanian statehood.
This study analyses the role played by the first Lithuanian daily newspaper, Vilniaus žinios [Vilnius News] (1904– 1907), in the organization of the Great Seimas of Vilnius and in the dissemination of its proceedings. It examines whether the newspaper assumed the role of coordinating the intellectual efforts of the Lithuanian national movement – functions previously carried out by the Lithuanian underground periodical press (Varpas [The Bell], 1889–1905; Ūkininkas [The Farmer], 1890–1905; Tėvynės sargas [Guardian of the Fatherland], 1896–1904). The article argues that, for a brief period between September 1905 and March 1906, Vilniaus žinios became the focal point of the national movement’s activities, serving as the central medium for organizing, coordinating, and publicizing the Seimas and its resolutions – resolutions that expressed the political will of the Lithuanian nation at a critical historical juncture. It asks: What role did Vilniaus žinios play in this pivotal moment of the Lithuanian national movement? Did it become the successor to the functions previously performed by the underground Lithuanian press? And how were these developments connected to the broader context of the 1905 Russian Revolution?Lietuvių tautinio judėjimo raidoje svarbiu įvykiu tapo 1905 m. gruodžio 4–5 d. Vilniuje vykęs Lietuvių suvažiavimas, kuris istoriografijoje įvardijamas kaip Didysis Vilniaus seimas. Suvažiavimo dalyviai priėmė nemažai politinio-tautinio pobūdžio nutarimų, kuriuose buvo išdėstyti visi esminiai tautiniai ir teisiniai-valstybiniai lietuvių siekiai, apibendrinta forma išsakyti Lietuvos politinės autonomijos reikalavimu. Kaip tik šiame suvažiavime patvirtinta lietuvių teisinė modernaus valstybingumo formuluotė apibrėžė Lietuvos kaip valstybės su sostine Vilniumi bei savanoriškai besiorientuojančių į šią valstybę pakraščių teritoriją. Ši formuluotė tapo išeities tašku visiems vėliau deklaruotiems lietuvių modernaus valstybingumo siekiams.
Atliktas tyrimas rodo, kad 1905 m. spalį – 1906 m. kovą lietuvių inteligentų, susibūrusių apie „Vilniaus žinių“ dienraštį (1904–1907), grupė, pasinaudojusi 1905 m. Rusijos revoliucijos suformuota palankia politine situacija, suorganizavo Lietuvių suvažiavimą Vilniuje. Tuo periodu ši grupė tapo politine jėga, bandančia telkti lietuvių tautą. Galima tvirtinti, kad „Vilniaus žinių“ inteligentų grupė siekė vadovauti lietuvių tautiniam judėjimui. Tęsdama nelegalios periodinės spaudos, pirmiausia „Varpo“ (1889–1905), iš dalies „Ūkininko“ (1890–1905) bei „Tėvynės sargo“ (1896–1904) tradiciją ji bandė paversti „Vilniaus žinias“ to judėjimo idėjiniu-organizaciniu centru. Nuo pat 1905 m. pradžios „Vilniaus žinios“ sudarė palankias sąlygas Lietuvių suvažiavimui sušaukti, organizuoti ir tautos valią išreiškiantiems nutarimams priimti. Tokiu teiginiu straipsnyje atsakoma į klausimą, kokį vaidmenį šiame, ypač svarbiame, lietuvių tautinio judėjimo įvykyje atliko pirmas lietuvių dienraštis „Vilniaus žinios“. Ar tautiniame sąjūdyje jis tapo perėmėju tų funkcijų, kurias iki jo vykdė nelegali lietuviškoji periodinė spauda? Ir kaip visa tai yra susiję su Rusijos 1905 m. revoliucija