Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Vokiečių kultūros intertekstai Jurgio Kunčino poezijoje
No full textThis article examines motifs and intertexts from German culture and literature in the poems of Lithuanian writer and translator Jurgis Kunčinas. It argues that Kunčinas’s personal and professional connections with the German language and culture determined their distinctive reflection in his work. The article demonstrates, through analytical process, alternative interpretations of Kunčinas’s poems that are seemingly established and detached from certain initial assessments. The study addresses three aspects: the preservation of memory, its reactivation, and the search for self-identification across generations, as well as the influence of German writers and artists on Kunčinas’s poetry.Straipsnis skirtas lietuvių poeto, prozininko ir vertėjo Jurgio Kunčino eilėraščiuose funkcionuojantiems vokiškosios kultūros ir literatūros motyvams ir intertekstams tirti. Remiamasi prielaida, kad asmeninės ir profesinės Kunčino sąsajos su vokiečių kalba ir kultūra lėmė savitą jų atspindėjimą kūryboje. Straipsnyje siekiama analitiniais pjūviais pademonstruoti iš pažiūros apibrėžtų, nuo tam tikrų pirminių vertinimų atsiejamų Kunčino eilėraščių interpretavimo alternatyvas. Susitelkiama ties trimis tyrimo aspektais: atminties išsaugojimo, jos reaktualizavimo ir skirtingų kartų autoidentifikacijos paieškų, vokiečių rašytojų bei dailininkų įtakos Kunčino poezijai
Lietuvos pilietybės pripažinimo procesas Biržų apskrityje tarpukariu
No full textThe article examines Lithuanian state institutions’ effect on Biržai district inhabitants’ citizenship and permanent residence aspirations during the interwar period. By utilizing Lithuanian Central State Archive documents and other complementary historical sources, the paper aims to survey regional administration ethnic differentiation practices, outline stateless groups’ citizenship struggles, and present ambiguous individual attitudes towards nationality. The study suggests that the state elite’s homogeneous society vision was difficult to adjust to people’s interests. The lack of citizenship self-awareness among the Lithuanian population caused pragmatical citizenship assessments, which was also present for many Biržai district inhabitants who aspired to become owners of the agricultural land. Since Lithuanian state institutions were convinced that the majority of the population was unable to self-identify by nationality, they enforced more control in the process of granting citizenship.Straipsnyje analizuojami Lietuvos valstybės institucijų veiksmai, kurie darė įtaką gyventojų pilietybės ir nuolatinio gyvenimo siekiamybėms Biržų apskrityje tarpukariu. Remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir kitais papildomais šaltiniais, siekiama pažvelgti, kaip regione pasireiškė administracinės etninio diferencijavimo praktikos, išskirti gyventojų grupes, susidūrusias su įpilietinimo sunkumais, aptarti nevienareikšmišką pretendentų santykį su naryste valstybėje. Teigiama, kad valstybės elito projektuojamas homogeniškos visuomenės kūrimo poreikis buvo sunkiai suderinamas su gyventojų asmeniniais interesais. Neturint pilietiškumo savivokos tradicijų, dalis Biržų apskrities visuomenės pilietybę vertino iš pragmatinių paskatų, siekdami įgyti arba įsisavinti ūkinės paskirties žemės plotą. Įsitikinę apie individų nepajėgumą identifikuotis su naryste Lietuvos Respublikoje, valdžios organai, remdami lietuvių tautinius interesus, prisiimdavo daugiau galių reguliuoti pilietybės teikimo klausimus
Terminologijos komisijos Latvijoje (1919–1921) ir Lietuvoje (1921–1926): gretinamasis tyrimas
No full textThe first Terminology Commissions were established in Latvia in 1919, and in Lithuania in 1921. The article discusses the establishment of the Terminology Commissions of Latvia and Lithuania, the organisation of the work and its results based on the research carried out so far, publications in the press and the minutes of the Terminology Commissions meetings.
Many similarities were found between the Latvian Terminology Commission and the Lithuanian Terminology Commission, for example, subcommittees of various fields were created to consider terms and the accepted terms were later reviewed by the general commission. However, the main difference is that the Latvian Terminology Commission had more subcommittees and members in them, which allowed to cover a larger number of areas. In both Latvia and Lithuania, lists of terms under consideration were published in the press – mainly in journals Izglītības Ministrijas Mēnešraksts (Monthly of the Ministry of Education) (Latvia) and Švietimo darbas (Work of Education) (Lithuania). The public could also express their opinion.
The results of the work of both Terminology Commissions have a lasting value: the dictionaries of Latvian and Lithuanian terms: in Latvia Zinātniskas terminoloģijas vārdnīca (Dictionary of Scientific Terminology) in 1922, in Lithuania Įvardai, arba terminai, priimti Terminologijos komisijos (Terms, Approved by the Terminology Commission) in 1924. However, they differ both in scope and quality of preparation.
Specialists from various fields, as well as famous linguists – Latvian Jānis Endzelīns (1873–1961) and Lithuanian Jonas Jablonskis (1860–1930) participated in the work of the Lithuanian and Latvian Terminology Commissions. Although none of them left behind any theoretical works on terminology, their consulting, coining of new or correcting existing terms in their languages was a significant contribution to the development of scientific terminology in their countries.
The research shows that the establishment of the first Terminology Commissions and their role in each of the countries should be evaluated similarly, but it is regrettable that due to financial, organisational and personal problems, the activities of Latvian Terminology Commission and Lithuanian Terminology Commission did not last long.Pirmosios Terminologijos komisijos įsteigtos Latvijoje 1919 metais, o Lietuvoje 1921 metais: straipsnyje aptariamas komisijų įkūrimas, darbo organizavimas ir rezultatai, remiantis iki šiol atliktais tyrimais, publikacijomis spaudoje ir komisijų posėdžių protokolais.
Nustatyta nemažai panašumų, pavyzdžiui, ir Latvijoje, ir Lietuvoje terminams svarstyti buvo sukurti įvairių sričių pakomitečiai, o jų priimtus terminus vėliau tvirtino bendroji komisija. Pagrindinis skirtumas, kad Latvijos Terminologijos komisijoje buvo daugiau pakomitečių ir narių juose, kas leido aprėpti daugiau sričių. Tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje apsvarstytų terminų sąrašai buvo skelbiami spaudoje – Latvijoje daugiausia žurnale Izglītības Ministrijas Mēnešraksts (Švietimo ministerijos mėnraštis), o Lietuvoje – Švietimo darbas. Savo nuomonę galėjo pareikšti ir visuomenė.
Abiejų pirmųjų Terminologijos komisijų veiklos rezultatai apibendrinti terminų žodynuose: Latvijoje 1922 metais išleistame Zinātniskas terminoloģijas vārdnīca (Mokslinės terminijos žodynas), Lietuvoje – 1924 metų leidinyje Įvardai, arba terminai, priimti Terminologijos komisijos. Tačiau jie skiriasi tiek apimtimi, tiek parengimo kokybe.
Terminologijos komisijų darbe dalyvavo įvairių sričių specialistai, taip pat žymūs kalbininkai – latvis Jānis Endzelīns (1873–1961) ir lietuvis Jonas Jablonskis (1860–1930). Nors nė vienas iš jų nepaliko teorinių darbų terminologijos klausimais, jų konsultavimas, naujų terminų kūrimas ar esamų terminų taisymas buvo reikšmingas indėlis į savo kalbų terminijos raidą jų šalyse.
Tyrimas rodo, kad pirmųjų TK įkūrimas ir jų vaidmuo kiekvienoje iš šalių vertintini panašiai, tačiau jų veikla – Latvijoje dėl finansinių, Lietuvoje labiau dėl organizacinių ir asmeninių problemų – truko neilgai
Lietuva ir lietuviai Imanto ir Rimanto Zieduonių knygoje Palietuvėlė (Leišmalīte)
No full textThe book of cultural journalism and essays, Leišmalīte (‘Latvian–Lithuanian Borderland’) (2012), by one of the most outstanding Latvian writers Imants Ziedonis (1933–2013) and his son Rimants Ziedonis (b. 1962) is dedicated to a specific Latvian region that lies at the border stretching for 600 km, named by a Latvian word leišmale (‘Latvian–Lithuanian borderland’). In Latvia, this word is much more frequently used and is more functional than its Lithuanian analogues meant to name the borderland on this side: “palatvijys”, “palatvė” (‘Lithuanian–Latvian borderland’).Inevitably, the book under analysis focuses on Lithuanians, Lithuania and diverse relationships between both ethno-linguistically kin nations of the Balts, i.e. both states. The article grounds on the classical principle of comparative literary imagology as a methodological approach to analyse an image of one country or its several elements reflected in literature, art, culture of another country. Referring to this principle, images of Lithuania and Lithuanians are explored in the book Palietuvėlė: both the images which are seen and assessed from the viewpoint of the Latvian–Lithuanian borderland region (leišmale), i.e. through the eyes of Latvian borderland inhabitants who became the “characters” of the book, and the images which are seen and assessed through the prism of the Latvian–Lithuanian borderland region, i.e. through the eyes of the authors of the book, the narrators.Attention is paid not only to the images but also to the story of their formation, functioning, dynamics of changes, their emotional or other kind of evaluation, their highly diverse contexts: historical, political, economic, commercial, cultural, administrative, even elementary domestic or criminal ones. The “communicating” variants are briefly characterised as specific instances: various situational and more stable connections of images based on the characteristic features of the Balts, their kin languages.The images of Lithuanians, Lithuania are being regularly formed in the book Palietuvėlė in the imagological manner based on comparison, when own, Latvian, realia are assessed at the background of analogous Lithuanian realia. Some stereotypical images of a Lithuanian person established in the historical-cultural memory of Latvians are being broken by substituting them with the images bearing an opposite meaning. In general, idealisation of the image of Lithuanians, Lithuania based on subjective experiences, personal imagination prevails in the book, even though there is also a mocking, critical point of view present.Vieno žymiausių Latvijos rašytojų Imanto Zieduonio (Imants Ziedonis, 1933–2013) kartu su sūnumi rašytoju Rimantu Zieduoniu (Rimants Ziedonis, g. 1962) parengta kultūrologinės publicistikos, eseistikos knyga Palietuvėlė (Leišmalīte, 2012) yra skirta specifiniam beveik 600 km ilgio Latvijos pasienio regionui, kuris įvardijamas latvišku žodžiu leišmale (‘palietuvys’, ‘palietuvė’). Šis žodis Latvijoje yra ir daug dažnesnis, ir daug funkcionalesnis už lietuviškus analogus, skirtus įvardyti šios pusės pasieniui: „palatvijys“, „palatvė“.Analizuojamoje knygoje neišvengiamai daug dėmesio skiriama lietuviams, Lietuvai bei įvairiapusiams santykiams tarp abiejų etnolingvistiškai giminiškų baltų tautų, tarp abiejų valstybių. Straipsnyje kaip metodologiniu pagrindu remiamasi klasikiniu literatūrologinės komparatyvinės imagologijos principu analizuoti vienos šalies ar kokių nors jos elementų įvaizdį kitos šalies literatūroje, mene, kultūroje. Remiantis šiuo principu, žvalgoma, kokie Lietuvos ir lietuvių vaizdiniai išryškėja knygoje Palietuvėlė: tiek vaizdiniai, matomi ir vertinami iš palietuvės (leišmale) regiono pozicijų, t. y. pasienio gyventojų latvių, tapusių knygos „personažais“, akimis; tiek vaizdiniai, matomi ir vertinami per palietuvės prizmę, t. y. pačių knygos autorių, pasakotojų akimis.Atkreipiamas dėmesys ne tik į pačius vaizdinius, bet ir į jų susidarymo istoriją, funkcionavimą, keitimosi dinamiką, į jų emocinį ar kitokį vertinimą, į pačius įvairiausius jų kontekstus: istorinius, politinius, ekonominius, prekybinius, kultūrinius, administracinius, net elementarius buitinius ar kriminalinius. Atskirai trumpai charakterizuojami „persiliejantys“ variantai: įvairios situacinės ir pastovesnės latvių ir lietuvių vaizdinių jungtys baltiškumo, kalbų giminingumo pagrindu.Imagologiškai dėsningai lietuvių, Lietuvos vaizdiniai knygoje Palietuvėlė formuojasi palyginimo pagrindu, kai sãvos latviškos realijos vertinamos analogiškų lietuviškų realijų fone. Yra laužomi kai kurie istorinėje-kultūrinėje latvių atmintyje nusistovėję stereotipiniai lietuvio įvaizdžiai, perkeičiant juos į priešingos reikšmės įvaizdžius. Apskritai knygoje vyrauja subjektyviomis patirtimis, asmeniniais įsivaizdavimais paremta lietuvių, Lietuvos vaizdinio idealizacija, nors netrūksta ir jo pašiepimo, kritiško požiūrio
Baudžiamoji akcija prieš kolaboravimu su sovietais įtariamus Onuškio ir Daugų valsčių gyventojus 1945 m. rugpjūčio mėnesį
No full textThe present article focuses on a punitive operation in which partisans shot several dozen people suspected of collaborating with the Soviets. The objective of the present study is to ascertain whether this operation constituted an organised and targeted reprisal against collaborators with the intention of disrupting the process of Sovietisation, or whether it was an unwarranted terrorist attack motivated by revenge and desperation. The article examines the preparations for the punitive operation and identifies some of the participants. It also analyses the execution of the attack and identifies its victims. The study concludes that the operation was an attack in keeping with the conditions of the time: the partisans were retaliating in order to demonstrate their power to the regime. On the one hand, the operation was planned: the data on the condemned was collected, the action plan was in place, etc. On the other hand, it was a spontaneous decision by a few commanders, driven more by emotion than by well-thought-out tactical objectives. The partisans targeted the most vulnerable: the lowest administrative ranks, family members of the regime’s supporters or peasants. The attack did not target any official from the municipal administration or any individual involved in the deportations of July 1945.Šiame straipsnyje nagrinėta baudžiamoji operacija, kurios metu partizanai sušaudė kelias dešimtis žmonių, įtartų kolaboravimu su sovietais. Straipsniu siekta išsiaiškinti, ar ši operacija buvo organizuotas ir tikslingas kolaborantų baudimas, siekiant trikdyti sovietizacijos procesus, ar nepagrįstas teroristinis išpuolis, inspiruotas keršto ir desperacijos. Straipsnyje išnagrinėtas pasirengimas baudžiamajai operacijai ir identifikuoti kai kurie jos dalyviai, išanalizuotas išpuolio vykdymas bei nustatytos jo aukos. Atlikus tyrimą operacija vertintina kaip to meto sąlygas atitinkantis išpuolis: partizanai atliko atsakomąjį veiksmą, kurio tikslas – parodyti režimui savo jėgą. Viena vertus, operacija buvo suplanuota: surinkti duomenys apie pasmerktuosius, numatytas veiksmų planas ir pan. Kita vertus, ji buvo spontaniškas kelių vadų sprendimas, daugiau lemtas emocijų, o ne apgalvotų taktinių tikslų. Partizanai smogė labiausiai pažeidžiamiems gyventojams: žemiausios administracinės grandies atstovams, režimo šalininkų šeimų nariams arba valstiečiams. Per išpuolį nenukentėjo nei vienas valsčiaus administracijos pareigūnas ar asmuo, prisidėjęs prie 1945 m. liepos mėn. trėmimų
Vaizdo ir garso santykis „Play has no limits“ reklamos kampanijoje: semiotinis požiūris
No full textWith the internet becoming ingrained in everyday life, it has transformed into not just a source of entertainment but also a daily tool. As businesses began establishing their presence online, internet advertising quickly spread, and its volume grew so large that companies had to start searching for new ways to capture public attention. As a result, advertisements became increasingly unique, creative, and colorful. Since the goal of advertising shifted beyond merely selling, its value also began to increase. However, the growing complexity of advertising raises the question whether the advertisement effectively engages the audience, and if the message it conveys truly aligns with what the company wants to communicate, and how the audience responds to this ever more intriguing way of promoting both the brand and its product. To answer these questions, it is essential to understand how the constantly exposed audience interprets the information being conveyed to them, specifically, what deeper meaning(s) they perceive in the advertisements. This deeper meaning, which can be seen as a collection of signs, is part of the science of semiotics. By using semiotics, we can take a closer look not only at the signs themselves but also at the system of signs which consists of sensory levels, systems of signification, and spatiality.Kasdieniame gyvenime įsigalėjus internetui, jis tapo ne tik pramogų, bet ir kasdieniu verslų įrankiu. Netruko paplisti internetinė reklama, kurios apimtys tapo tokios didelės, kad įmonėms teko ieškoti naujų būdų, kaip patraukti visuomenės dėmesį. Reklamos darėsi išskirtinesnės, kūrybiškesnės ir spalvingesnės. Pradėta siekti ne tik parduoti, todėl reklamų vertė išaugo. Vis dėlto reklamų įmantrumas skatina susimąstyti, ar transliuojama žinia tikrai atitinka tai, ką norima skleisti. Ši giluminė reklamos prasmė, kurią galima vadinti ženklų visuma, yra semiotikos mokslo dalis. Remiantis minėta prasme, galima išsamiau pažvelgti tiek į ženklus, tiek į ženklų sistemą, susidedančią iš juslinio lygmens, signifikacijos sistemos ir erdviškumo
Kurortinio sveikatingumo plėtra sovietmečiu: Palangos atvejis (1945–1990)
No full textThe article explores the peculiarities of the Soviet-era Palanga resort architecture and wellness services. The importance of social architecture for health development shall be analysed, and the conditions of visitors in nomenclature villas and trade union-dependent sanatoriums and holiday homes shall be compared. The study explained the ideological wellness program, which showed the Government’s desire to form a recreation accessible to the masses with a pass system. In addition, by referring to archival documents, the study discusses how different features of the resort architecture and wellness services were reflected in political and trade-based building charter resorts, thus highlighting social inequalities and different recreation policies
Simuliuoti atminimą: proginės dedikacijos knygose 1950–1989 m.
No full textThe article analyses commemorative dedications in books from 1950 to 1989. Dedications and inscriptions in books are examined as a way of communication of social subjects during the period of the highest growth of popularity of dedications in the 1960s and 1970s during the second Soviet occupation of Lithuania. The research revealed that the practice of dedicating a book was most popular in the individual and institutional media. Wooden language was introduced into dedications by authorities as a way of shaping behavior. It was taken by some individuals and used in individual dedications, which strengthened the ties between individuals and the authority rather than in-between individuals. Still, some individuals only simulated dedications or acted passively in referring to any entities/individuals in dedications, and the use of wooden language became widely established. Such authors managed to write their own authentic texts, In this way, they preserved authentical individual history rather than the one enforced by the regime.Straipsnyje analizuojamos proginės dedikacijos knygose 1950–1989 metais. Dedikacijos ir įrašai knygose nagrinėjami kaip socialinių subjektų komunikacijos būdas dedikavimo praktikos aukščiausio paplitimo laikotarpiu praėjusio šimtmečio septintajame ir aštuntajame dešimtmečiais antrosios sovietinės Lietuvos okupacijos metais. Tyrimas atskleidė, kad dedikavimo praktika populiariausia buvo individualioje ir institucinėje terpėje. Medinę kalbą į dedikacijas įvedė valdžios institucijos kaip elgesio formavimo būdą. Ją perėmė kai kurie asmenys ir naudojo individualiose dedikacijose. Tai paskatino sustiprinti ryšius tarp „mes“ – liaudies ir valdžios. Visgi dalis visuomenės pasipriešindama ir elgdamasi pasyviai dedikacijomis tik simuliavo atminimą. Taip sugebėjo nutraukti ryšius su valdžios institucijomis ir kurti autentišką, o ne režimo primestą istoriją
Implementing EVM-Based Self-Sovereign Identity to Meet European Digital Identity Compliance for Decentralized Finance
No full textThis paper presents an implementation of a Self-Sovereign Identity (SSI) framework using Ethereum-based standards to meet the technical requirements of the European Digital Identity (EUDI) Architecture Reference Framework (ARF). By leveraging ERC-734/ERC-735 standards, the proposed eSSI system enables decentralized key management, verifiable claims, and onchain auditability. A case study on the Sepolia testnet demonstrates functional alignment with EUDI goals, while highlighting the need for enhanced privacy mechanisms such as zero-knowledge proofs for full compliance