Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Korpusbasierte Übungsmaterialien für die Vermittlung von Korpuskompetenzen im DaF-Unterricht
No full textWhile the discussion of using corpora in language learning was long focused on English as a foreign language, recently, there has been an increase in publications dealing with the benefits of employing corpora for German as a foreign language as well. Corpus-based work has been shown to benefit language learning. From the perspective of philological study programs, it is moreover beneficial to strengthen students’ corpus literacy needed throughout their studies by already integrating corpus work into language courses. This paper presents a set of teaching materials: Corpus-based exercises on frequent word combinations and the DWDS-Wortprofil as well as corpus-linguistic “cheat-sheets”, i.e., glossaries with explanations of common corpus-linguistic terms. The way the materials are designed is intended to alleviate students’ (and teachers’) inhibitions when it comes to integrating corpus work into German as a foreign language classes. The teaching materials were developed in the context of the “German Studies Institute Partnership” funded by the DAAD between Vilnius University and the University of Hamburg and strive to combine three learning areas vital for German Studies abroad: German as a foreign language skills, linguistic knowledge, and corpus literacy. There are several pitfalls concerning the successful implementation of corpus work into German classes, e.g., the mutability of online corpora and corpus tools, which are addressed in this paper. An initial piloting of the materials shows that especially differing uses in terminology between corpus tools and textbooks are challenging to students. Nevertheless, this paper argues that incorporating corpus-based exercises into language classes is beneficial to building a foundation for students’ corpus literacy to be expanded throughout their philological studies.Während sich die Diskussion über den Einsatz von Korpora im Sprachunterricht lange Zeit auf Englisch als Fremdsprache konzentrierte, gibt es in letzter Zeit zunehmend Veröffentlichungen, die sich mit den Vorteilen des Einsatzes von Korpora auch für Deutsch als Fremdsprache befassen. Korpusbasierte Arbeit hat sich als vorteilhaft für den Sprachunterricht erwiesen. Aus Sicht philologischer Studiengänge ist es darüber hinaus vorteilhaft, die während des gesamten Studiums benötigten Korpuskenntnisse der Studierenden zu stärken, indem korpusbasierte Arbeit bereits in den Sprachunterricht integriert wird. Dieser Beitrag stellt eine Reihe von Unterrichtsmaterialien vor: Korpusbasierte Übungen zu häufigen Wortkombinationen und das DWDS-Wortprofil sowie korpuslinguistische „Spickzettel“, d. h. Glossare, mit Erklärungen gängiger korpuslinguistischer Begriffe. Die Materialien sind so konzipiert, dass sie die Hemmschwelle von Studierenden (und Lehrenden) gegenüber der Integration von Korpusarbeit in den Deutschunterricht als Fremdsprache senken sollen. Die Unterrichtsmaterialien wurden im Rahmen der vom DAAD geförderten germanistischen Institutspartnerschaft zwischen der Universität Vilnius und der Universität Hamburg entwickelt und zielen darauf ab, drei für das Germanistikstudium im Ausland wichtige Lernbereiche zu verbinden: Deutsch als Fremdsprache, linguistisches Wissen und Korpuskompetenz. Es gibt verschiedene Fallstricke bei der erfolgreichen Umsetzung der Korpusarbeit im Deutschunterricht, z. B. die Veränderlichkeit von Online-Korpora und Korpuswerkzeugen, die in diesem Beitrag behandelt werden. Eine erste Pilotphase der Materialien zeigt, dass insbesondere die unterschiedliche Terminologie von Korpuswerkzeugen und Lehrbüchern für die Studierenden eine Herausforderung darstellt. Dennoch argumentiert dieser Beitrag, dass die Einbindung korpusbasierter Übungen in den Sprachunterricht vorteilhaft ist, um eine Grundlage für die Korpuskompetenz der Studierenden zu schaffen, die sie während ihres gesamten philologischen Studiums erweitern können
Jaunųjų matematikų varžybų komandinių ir individualių rezultatų palyginimas
No full textThe article presents a comparative analysis of the team and individual results of the 11th–12th grade students who participated in the Young Mathematicians Competition held between 2022 and 2025, taking into account the solvability of tasks.Straipsnyje pateikiama lyginamoji 2022–2025 m. vykusių Jaunųjų matematikų varžybų 11–12 klasių mokinių komandinių ir individualių rezultatų analizė atsižvelgiant į užduočių išspręstumą
Studentų mokslinės veiklos tinklo LXXVII konferencija
No full textPranešimų tezės. Vilnius, 2025 m. gegužės 16 d
Lietuvių tremtinių bendruomenė Vakaruose: sugrįžti į laisvą Lietuvos valstybę
No full textThe Second World War and the Soviet and Nazi occupations had a significant impact on the Lithuanian nation, leading to its division and dispersion. As the Second World War’s Eastern Front approached the Baltic countries, over sixty thousand Lithuanians made the decision to leave Lithuania for what they thought would be a temporary stay, until they could return to a homeland that was soon to be free again. They were not just war refugees, but became political exiles, eventually known as “dipukai”. The article highlights the formation of the Lithuanian war refugees in the DP camps into a single organisation, the Lithuanian Exiles’ Community (Lith. Lietuvos tremtinių bendruomenė, LTB). At the same time, it reveals the dedication of our people to preserve Lithuanian identity, maintain national solidarity and prepare for a free, independent Lithuania.Antrojo pasaulinio karo sumaištis, sovietinės ir nacių okupacijos stipriai paveikė ir išblaškė lietuvių tautą. Antrojo pasaulinio karo Rytų frontui artėjant prie Baltijos kraštų, Lietuvą palikti ryžosi per šešiasdešimt tūkstančių tėvynainių, kurie traukėsi laikinai, manydami sulaukti greit sugrąžintos Tėvynės laisvės. Jie buvo ne paprasti karo pabėgėliai, bet tapo politiniais tremtiniais, ilgainiui įvardintais „dipukai“. Šiame straipsnyje išryškinamas lietuvių – karo pabėgėlių, prisiglaudusių DP stovyklose, telkimasis į vieningą organizaciją – Lietuvių tremtinių bendruomenę (LTB). Kartu atskleidžiamos mūsų tautiečių politinės aspiracijos, pasireiškusios per pasiaukojimą saugoti lietuvišką tapatybę, palaikyti tautinį solidarumą ir rengtis laisvos, nepriklausomos Lietuvos gyvenimui
Baltijos šalių perkeltieji asmenys Šiaurės Vokietijoje: Liubeko ir Flensburgo atvejis
No full textThe history of displaced persons (DPs) in Germany has been studied extensively since the 1980s, with the focus on Jewish, Polish and Soviet DPs. However, the unique experiences in Germany of the Baltic DPs – Estonians, Latvians and Lithuanians – have received little attention. This paper examines the history of Baltic DPs in Northern Germany, particularly in the cities of Lübeck and Flensburg, using local archival sources and Latvian DP camp newspapers.
Due to its location on the border between the British and Soviet occupation zones, Lübeck became a central hub for refugees. By the end of 1945, the city was home to approximately 11,580 Baltic DPs – a significant portion of the 53,800 Baltic DPs in the British occupation zone. Many Baltic DPs were initially put up in private housing, but were later moved to DP camps. In Flensburg, a smaller but notable Baltic DP population existed, with 1,254 Latvians, 928 Estonians and 784 Lithuanians registered in 1945.
The living conditions in the DP camps varied greatly. Some camps provided adequate shelter, while others were overcrowded and lacked basic sanitation. Over time, authorities attempted to segregate the camps by nationality. Many Baltic DPs engaged in cultural and educational activities, forming their own schools, newspapers and institutions.
Baltic DPs were generally viewed more favourably than other DP groups, such as the Polish or Soviet DPs, due to cultural similarities. However, tensions arose over housing shortages and the forced confiscation of German property for DP accommodations.
The Baltic DPs enjoyed a vibrant cultural scene in Lübeck, including theatre performances, choirs and sporting events. DP newspapers played a crucial role in maintaining national identity and communication.
With the handover of the DP camps to the German administration in 1950, the remaining displaced persons were reclassified as ‘homeless foreigners’. Children were required to attend German schools, and vocational training programmes were set up to facilitate employment.
The last DP camp in Schleswig-Holstein closed in 1966, marking the end of an era.Vokietijoje perkeltųjų asmenų – dipukų (DP) istorija plačiai tyrinėjama nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio, daugiausia dėmesio skiriant žydų, lenkų ir sovietų perkeltiesiems asmenims. Tačiau unikaliai Baltijos šalių – estų, latvių ir lietuvių – patirčiai Vokietijoje skiriama nedaug dėmesio. Šiame straipsnyje, remiantis vietos archyviniais šaltiniais ir Latvijos perkeltųjų asmenų stovyklų laikraščiais, nagrinėjama Baltijos šalių perkeltųjų asmenų istorija Šiaurės Vokietijoje, ypač Liubeko ir Flensburgo miestuose.
Kadangi Liubekas buvo pasienyje tarp britų ir sovietų okupacinių zonų, jis tapo pagrindiniu pabėgėlių centru. Iki 1945 m. pabaigos mieste gyveno apie 11 tūkst. 580 Baltijos šalių pabėgėlių – didelė dalis iš 53 tūkst. 800 Baltijos šalių perkeltųjų asmenų britų okupacinėje zonoje. Daugelis Baltijos šalių DP iš pradžių buvo apgyvendinti privačiuose būstuose, bet vėliau perkelti į DP stovyklas. Flensburge gyveno kiek mažiau, bet gana gausiai Baltijos šalių perkeltųjų asmenų. Čia 1945 m. buvo užregistruoti 1 254 latviai, 928 estai ir 784 lietuviai.
Gyvenimo sąlygos DP stovyklose buvo labai įvairios. Kai kuriose stovyklose buvo tinkama gyvenamoji vieta, o kitos buvo perpildytos ir jose trūko elementarių sanitarinių sąlygų. Ilgainiui valdžios institucijos bandė stovyklas suskirtstyti pagal tautybę. Daugelis Baltijos šalių DP įsitraukė į kultūrinę ir švietėjišką veiklą, kūrė savo mokyklas, laikraščius ir institucijas.
Baltijos šalių perkeltieji asmenys dėl kultūrinių panašumų apskritai buvo vertinami palankiau nei kitos DP grupės, pavyzdžiui, lenkų ar sovietų DP. Tačiau kilo įtampa dėl apgyvendinimo vietų trūkumo ir priverstinio vokiečių turto konfiskavimo perkeltųjų asmenų apgyvendinimui.
Baltijos šalių perkeltieji asmenys Liubeke dalyvavo aktyvioje kultūrinėje veikloje, įskaitant teatro spektaklius, chorus ir sporto renginius. DP laikraščiai atliko svarbų vaidmenį palaikant nacionalinį identitetą ir bendravimą.
1950 m. perkeltųjų asmenų stovyklas perdavus Vokietijos administracijai, likusieji perkeltieji asmenys buvo perkvalifikuoti į „benamius užsieniečius“. Vaikai privalėjo lankyti vokiškas mokyklas, o siekiant palengvinti įsidarbinimą buvo sukurtos profesinio mokymo programos. Paskutinė DP stovykla Šlėzvige-Holšteine buvo uždaryta 1966 m., ir taip baigėsi viena epocha
Vytautas Gužas: asmenybė ir likimas Lietuvos partizaninio pasipriešinimo istorijoje. Partizano Vytauto Gužo veikla ir reikšmė Lietuvos partizaninio karo istorijoje
No full textThis article provides a systematic analysis of the biography of Vytautas Gužas (code name: Kardas), who was one of the signatories of the 16 February 1949 Declaration of the Union of Lithuanian Freedom Fighters (ULFF). Archival documents and partisan memoirs are used to reconstruct the trajectory of Gužas’s life and activities, from interwar Lithuania to the culmination of the partisan resistance. The article is meant not only to present biographical facts about the signatory, but also to illuminate the social and cultural context of independent Lithuania that shaped Gužas’s world view and political convictions, which influenced his value-based choices in the face of the Soviet and Nazi occupations. Vytautas Gužas is portrayed as a representative of the patriotic generation of interwar Lithuania.Straipsnyje nuosekliai analizuojama Vytauto Gužo-Kardo, vieno iš Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos (toliau – LLKS) 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signatarų, biografija. Remiantis archyviniais dokumentais ir partizanų prisiminimais, rekonstruojama V. Gužo-Kardo gyvenimo ir veiklos trajektorija nuo tarpukario Lietuvos iki partizaninio pasipriešinimo kulminacijos. Straipsnyje siekiama ne tik išdėstyti signataro biografijos faktus, bet ir atskleisti nepriklausomos Lietuvos socialinį bei kultūrinį kontekstą, kuriame formavosi V. Gužo pasaulėžiūra, politinės nuostatos, turėjusios įtakos signataro vertybiniams pasirinkimams sovietų ir nacių okupacijų akivaizdoje. V. Gužas-Kardas vaizduojamas kaip tarpukario Lietuvos patriotinės kartos atstovas
Kompleksinės reabilitacinės slaugos veiksmingumas pacientėms, kurioms atlikta laparoskopinė miomektomija. Literatūros apžvalga
No full textThe aim. To review scientific literature on the effectiveness of comprehensive rehabilitation nursing for patients after laparoscopic myomectomy. Methods. A literature review was conducted in the PubMed database by using advanced search. Literature search was conducted in English according to the following keywords and their combinations: laparoscopic myomectomy, laparoscopic myomectomy nursing, uterine fibroids nursing, nursing after uterine fibroids surgery, postoperative comprehensive rehabilitation nursing. A total of 242 publications in English were found in the database. Articles were selected based on three criteria: the title, the abstract, and the full text. Six scientific articles published between 2019 and 2024 were selected and thoroughly analyzed. Descriptive analysis was conducted. Results. The results of the publications were analyzed according to the type of application of comprehensive nursing methodologies. Comprehensive rehabilitation nursing encompasses a holistic approach, integrating medication management, nutrition, physical activity, and psychological support. Studies show that patients receiving comprehensive nursing care experience shorter recovery times, reduced complications, and improved satisfaction compared to those receiving standard nursing care. Summary. Comprehensive rehabilitation nursing, implemented through complex and humanized nursing methodologies, is effective for patients post-laparoscopic myomectomy as it reduces the physical and psychological stress which patients undergo, increases the patient satisfaction, shortens hospitalization duration, decreases the incidence of related complications, and improves the patients’ quality of life, thereby accelerating recovery after surgery. Therefore, this strategy is worth applying in clinical practice. The results of this literature review provide valuable perspectives for future research in the field of nursing for patients after laparoscopic surgery.Tikslas – apžvelgti mokslinę literatūrą apie kompleksinės reabilitacinės slaugos veiksmingumą pacientėms, kurioms atlikta laparoskopinė miomektomijos operacija. Metodai. Literatūros šaltinių apžvalga atlikta PubMed duomenų bazėje, pasirinkus išplėstinę paiešką ir į paieškos eilutę įrašius reikšminius žodžius: laparoscopic myomectomy, nursing after laparoscopic myomectomy, uterine fibroids nursing, nursing after uterine fibroids surgery, postoperative comprehensive rehabilitation nursing. Duomenų bazėje rastos 242 publikacijos anglų kalba. Straipsniai atrinkti pagal tris kriterijus: pavadinimą, santrauką, visą tekstą. Atrinkti ir išsamiai išanalizuoti šeši moksliniai straipsniai, publikuoti 2019–2024 m. Šaltiniams nagrinėti taikyta aprašomoji analizė. Rezultatai. Publikacijų rezultatai buvo analizuojami pagal kompleksinės slaugos metodikų taikymo tipą. Kompleksinė reabilitacinė slauga vadovaujasi holistiniu požiūriu, apimančiu vaistų vartojimą, mitybą, fizinį aktyvumą ir psichologinę pagalbą. Moksliniai tyrimai rodo, kad pacientai, kuriems taikoma kompleksinė slauga, patiria mažiau streso, jų atsigavimo trukmė yra trumpesnė, sumažėja komplikacijų skaičius ir padidėja pasitenkinimas, palyginti su tais, kuriems taikoma standartinė slauga. Apibendrinimas. Kompleksinė reabilitacinė slauga, įgyvendinant kompleksinės ir humanizuotos slaugos metodikas, yra veiksminga slaugant pacientus po laparoskopinės miomektomijos, nes sumažina pacientų fizinį ir psichologinį stresą, padidina pacientų pasitenkinimą, sutrumpina hospitalizacijos trukmę, sumažina susijusių komplikacijų atsiradimą ir pagerina pacientų gyvenimo kokybę bei pagreitina pacientų atsigavimą po operacijos, todėl ją verta taikyti klinikinėje praktikoje. Šios literatūros apžvalgos rezultatai suteikia vertingų perspektyvų būsimiems tyrimams laparoskopijos būdu operuotų pacienčių slaugos srityje
