Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Tarp technologinių inovacijų ir pagoniškųjų tradicijų: Lietuvos vaizdavimas šiuolaikinėje vokiečių kelionių literatūroje
No full textThis article explores Lithuania’s hetero-image as it is created in contemporary German travel literature. The scope of the research primarily covers three German travelogues which detail the authors’ experience during their travels in Lithuania: Drei Baltische Wege (Lucius von, 2011), Wo die Ostsee Westsee heißt (Bünz, 2018) and Gebrauchsanweisung für das Baltikum (Herre, 2014). A further source also contributes to the given analysis: The Strategy for the Presentation of Lithuania abroad 2020–2030, compiled by the Lithuanian government in 2020, and the brief communicative messages conveyed in the document, which revolve around several particulars of Lithuania’s image: economy, culture, history, science and geographic location. These messages mirror Lithuania’s auto image and present the main assessment categories chosen for analyzing the German travelogues. The article concludes that the four most widely covered aspects of economy, culture, history and science, on the one hand, convey an image of a country known for its technological advancement, cultural impact and historical significance. On the other hand, however, they portray an economically underdeveloped and politically unstable country with a generally disgruntled population. Lithuania’s geographic location is tied not to Eastern or Northern Europe, but rather to Central Europe.Straipsnyje analizuojamas šiuolaikinėje vokiečių kelionių literatūroje kuriamas Lietuvos hetero įvaizdis. Pagrindinis straipsnio tyrimo objektas – trys šiuolaikiniai vokiečių autorių kelionių užrašai apie šių autorių keliones po Lietuvą: Drei Baltische Wege (Lucius von, 2011), Wo die Ostsee Westsee heißt (Bünz, 2018) ir Gebrauchsanweisung für das Baltikum (Herre, 2014). Kaip atspirties taškas kūrinių analizei pasitarnauja Lietuvos Vyriausybės 2020 m. parengtoje Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategijoje suformuluotos pagrindinės komunikacinės žinutės apie valstybės ekonomiką, kultūrą, istoriją, mokslą ir geografinę padėtį. Šių, pačių lietuvių autoįvaizdį atspindinčių žinučių pagrindu paskirstomos ir vokiečių kelionių užrašuose nustatytos hetero įvaizdžio vertinimo kategorijos. Straipsnyje daroma išvada, kad ypatingo vokiečių autorių dėmesio susilaukusių ekonomikos, kultūros, istorijos ir mokslo dedamųjų pagrindu kuriamas, viena vertus, technologine pažanga, kultūriniu statusu ir istorine reikšme pasižyminčios valstybės įvaizdis, tačiau, kita vertus, ypač dažnai akcentuojamas ir jos ekonominis atsilikimas, vyraujantis politinis nestabilumas ir bendras gyventojų nepasitenkinimas. Šalies geografinė padėtis įvardijama esanti ne Šiaurės ar Rytų, bet Vidurio Europoje
Vaizdo-simbolio genezė ir prasmė Sent-Egziuperi kūryboje
No full textTant dans la critique soviétique que française on peut trouver une tentative pour exprimer l\u27origine de l\u27image symbolique dans l\u27oeuvre de Saint-Exupéry. Les uns accentuent que c\u27est le métier d\u27aviateur qui a joué le rôle principal (T. Khmelnitskaya), les autres pensent que c\u27est l\u27avion qui a permis à l\u27homme de mieux se connaître en jetant un regard de conquérant sur la Terre et ainsi mieux exprimer son existence par un symbole d\u27une rare beauté (R. M. Albérès). C. François affirme que ce sont les impressions vécues qui ont une influence décisive dans la création d\u27une image symbolique.
On ne peut catégoriquement nier ni l\u27influence du métier ni celle des choses vécues, mais d\u27autre part il y a d\u27autres causes qui expliquent mieux la transformation d\u27une image en symbole. L\u27écrivain a souvent parlé de la difficulté d\u27exprimer sa pensée et souligné que le mot ne correspond pas à la notion à exprimer. Pour que la pensée soit bien comprise il faut donc l\u27exprimer à l\u27aide d\u27une comparaison imagée qui donne au mot un sens figuré, conventionnel et symbolique.
Il y a encore un autre facteur qui joue un rôle considérable dans la création d\u27une image symbolique. L\u27écrivain a toujours cherché à attribuer un sens plus profond tant aux actions humaines qu\u27aux phénomènes de la vie. Il a expliqué son point de vue dans son livre „Le pilote de guerre" où, dans quelques passages, il parle d\u27une vie de l\u27Intelligence, niveau des mots propres, et d\u27une vie de l\u27Esprit, définie à l\u27aide de „mots-clés" qui sont ces mêmes mots propres auxquels il donne une valeur nouvelle et conventionnelle.
Ainsi dans l\u27oeuvre de Saint-Exupéry, le mot peut être employé comme symbole ou comme „mot-clé". L\u27image symbolique est aussi fréquente et de la même origine que le symbole. La dernière partie de l\u27article contient quelques exemples d\u27emplois de mots au sens figuré et symbolique
Unveiling the Impact Skilled Migration has on the Creative Class: Panel Data Analysis for EU Countries
No full textInnovation and creativity lie at the heart of countries’ ability to grow and improve the living standards of their people. Specifically, innovative and creative individuals contribute to economic growth as they bring with them ideas that will produce new knowledge and new technologies. As such, countries have attempted to develop policies that will attract such individuals in order to facilitate and accelerate the growth process. This article examines the theoretical foundations of the creative class, their economic impact and investigates the role of skilled migrants in shaping the creative economy by using data for 22 European Union countries during the period 2007–2021. The study uses the dynamic panel data model with Arellano and Bover/Blundell and Bond System Generalized Moments (One Step SGMM and Two Step SGMM) estimators. The results demonstrate that skilled immigration, research and development expenditures and the exportation of high-tech products have a positive effect on a skilled labor force
Debt Trapped: Analysing the Impact of IMF on Economic Growth and Human Development in Highly Indebted Countries, with a Focus on Corruption
No full textBeing indebted represents significant risks associated with global financial instability in a world where financial stability hangs precariously between debt and economic growth. The International Monetary Fund (IMF) casts a critical eye over countries navigating the perilous seas of fiscal responsibility, aiming to improve their economic performance. Hence, evaluating the connection between IMF loans and sustainable growth in highly indebted countries is crucial. This study aims to examine the impact of IMF loans on real GDP and human development in a panel of the 13 most indebted countries from 1997 to 2020, by using pooled OLS and fixed-effect estimators. The article contributes to the existing literature in two ways. On the one hand, a broad set of human development indicators is analysed. On the other hand, corruption is incorporated into the analysis, explicitly measuring the simultaneous effects of IMF loans and corruption. It has been found that IMF loan growth tends to lower GDP growth, human development, and mortality. IMF loans often come with conditions that may lead to austerity measures. While these measures can negatively impact economic growth in the short term, they might also redirect resources toward social programs which improve health outcomes, thereby reducing mortality rates. When corruption is considered, a reduction in corruption leads to more effective IMF loans, increased human development, and decreased mortality even further. Therefore, it is recommended that IMF loans should always be accompanied with incentives to reduce corruption
Do Green Bonds Impact Sustainable Development? An Empirical Analysis
No full textTrying to meet unlimited human needs with limited resources causes production activities to deplete or pollute natural resources. Ensuring the sustainability of natural resources and the environment is essential to leaving a livable world for future generations. The concept of sustainable development, which emerged from this attitude, has been on the agenda of many countries, especially supranational organisations, especially in recent years. Based on this, the present study aims to examine the impact of green bonds issued worldwide on sustainable development with the help of panel data analysis for 17 countries that issued the most GBs in the period of 2014–2022. In the study, fixed effect, random effect and GMM tests were applied. Empirical findings show that GB issuances positively affect the environmental performance, while the development levels of countries have a negative effect. The findings also show that the impact of COVID-19 positively affects environmental performance. In the selected countries, trade openness was not found to affect environmental performance significantly
Relationship of Financial Development, Globalization and Gender Inequality in Emerging Islamic Countries
No full textThis study analyzes the influence of financial development and globalization on the gender inequality index in emerging Islamic countries. The sample of this study is Islamic countries with emerging market categories, including Malaysia, Indonesia, Türkiye, Saudi Arabia, Pakistan, Qatar, Egypt, Nigeria, and Iran. These countries are sampled in this study based on the magnitude of their GDP in the Islamic emerging countries group. The analysis technique in this study uses a panel data regression. The results show that financial institution access, depth, and efficiency, as well as the KOF globalization index are proven to be able to reduce the gender inequality index. Expansion of the network of financial institutions to remote areas is deemed to improve access for women, with special attention to women in emerging Islamic countries
Dirbtinis intelektas ir seksualiniai nusikaltimai: giliųjų klastočių (deepfake) pornografijos analizė baudžiamosios teisės kontekste
No full textThis paper explores the legal implications of non-consensual sexual deepfakes, specifically analyzing whether the creation, distribution, exhibition, or possession of such content involving adults or minors could be considered sexual offenses under the Portuguese law. By applying a deductive methodology, the study reviews Portuguese, European, North American, and Brazilian legal frameworks, doctrines, and case law related to sexual crimes and Artificial Intelligence (AI), applying them to the issue of deepfakes.The research begins by discussing the increasing prevalence and impact of non-consensual sexual deepfakes, a form of digital manipulation where AI is used to superimpose a person’s face onto someone else’s body in fabricated explicit content. With the rise of easily accessible deepfake technology, the realism of such videos has made it increasingly difficult to distinguish them from authentic material, resulting in significant harm to victims, both adults and minors. This includes emotional and reputational damage, as well as severe psychological consequences such as PTSD, anxiety, and depression, particularly among adults, and developmental harm in the case of minors. The research also highlights the alarming potential for deepfakes to depict child sexual abuse, exacerbating concerns about the exploitation of minors.The study investigates whether non-consensual sexual deepfakes could be classified as criminal offenses under the Portuguese law. It finds that, while the current legal provisions effectively address deepfakes involving minors, a distinction must be made between two types of virtual child pornography: fully virtual representations, and those involving partially real images of minors. Only the latter, where real children’s images are used, should be classified as a crime, as it violates the minor’s development conditions.For deepfakes involving adults, however, the research identifies a legal gap. Existing offenses, such as ‘computer fraud’, ‘illicit recordings or photographs’, or ‘aggravated defamation’, may cover some aspects of deepfake cases, but they do not adequately address the unique harm caused by non-consensual sexual deepfakes. The paper argues that a new criminal offense should be introduced specifically to protect sexual privacy and prevent the creation or distribution of non-consensual sexual deepfakes involving adults. Drawing on the Brazilian legal framework as a model, the study suggests the implementation of tailored provisions that criminalize these acts in order to safeguard the victims’ sexual privacy.The study concludes by emphasizing the need for a legal reform that would balance technological advancements with individual rights. While the paper cautions against excessive expansion of criminal law or a moralistic approach to sexual crimes, it advocates for the creation of specific legal protections against non-consensual sexual deepfakes, while acknowledging the enduring societal impact of this issue. These solutions would help address the harmful effects of deepfakes and provide better legal safeguards for victims of this rapidly evolving digital phenomenon.Straipsnyje nagrinėjami be asmens sutikimo sukurtų seksualinio pobūdžio giliųjų klastočių (angl. deepfake) naudojimo padariniai, vertinama, ar tokio turinio – suaugusiųjų ar nepilnamečių atvaizdų – kūrimas, platinimas, demonstravimas ar laikymas gali būti pripažįstamas seksualiniu nusikaltimu pagal Portugalijos teisę. Pasitelkus dedukcijos metodą, tyrime peržiūrimos Portugalijos, Europos, Šiaurės Amerikos ir Brazilijos teisės sistemos, teisės doktrinos ir teismų praktika, susijusi su seksualiniais nusikaltimais ir dirbtiniu intelektu (DI), ir jų taikymas giliųjų klastočių problematikai.Tyrime visų pirma aptariamas be asmens sutikimo sukurtų seksualinių giliųjų klastočių – vaizdų, kuriuose, pasitelkiant dirbtinį intelektą, asmens veidas įkomponuojamas į kito asmens kūną – paplitimas ir poveikis. Dėl lengvos prieigos prie giliųjų klastočių technologijos ir šių vaizdų tikroviškumo tampa sudėtinga juos atskirti nuo autentiškos medžiagos, o tai daro didelę žalą aukoms – tiek suaugusiems asmenims, tiek nepilnamečiams. Tokia žala – tai emociniai ir reputaciniai nuostoliai, sunkūs psichologiniai padariniai, įskaitant potrauminio streso sutrikimą, nerimą ir depresiją suaugusiesiems, o nepilnamečiams gali sukelti raidos sutrikimų. Tyrime taip pat atkreipiamas dėmesys į pavojus, kylančius dėl giliųjų klastočių naudojimo vaizduojant vaikų seksualinį išnaudojimą, kas dar labiau didina susirūpinimą nepilnamečių apsauga.Straipsnyje vertinama, ar be asmens leidimo sukurtų seksualinių giliųjų klastočių turinys gali būti laikomas nusikalstamu pagal Portugalijos teisę. Nustatyta, kad galiojantis teisinis reglamentavimas pakankamai veiksmingai apima nepilnamečius vaizduojančias giliąsias klastotes, tačiau būtina diferencijuoti dvi virtualios vaikų pornografijos kategorijas: visiškai dirbtinius vaizdus ir iš dalies tikrus nepilnamečių atvaizdus. Nusikalstama veika turėtų būti laikoma tik pastaroji kategorija, kadangi ji tiesiogiai pažeidžia nepilnamečių teises ir daro neigiamą poveikį jų psichologinei raidai. Straipsnyje teigiama, kad būtina įtvirtinti naują baudžiamąją veiką, skirtą seksualinio privatumo apsaugai, draudžiančią nepageidaujamo seksualinio giliųjų klastočių turinio kūrimą ar platinimą suaugusiems asmenims.Kalbant apie suaugusiuosius, tyrime atskleidžiamas teisinis trūkumas. Nors tam tikrais atvejais tokios nusikalstamos veikos kaip „kompiuterinis sukčiavimas“, „neteisėtas įrašų ar nuotraukų darymas“ ar „šmeižtas sunkinančiomis aplinkybėmis“ gali apimti giliųjų klastočių kūrimą ar platinimą, jos nepakankamai atspindi specifinę žalą, kurią sukelia nepageidaujamas seksualinis giliųjų klastočių turinys. Straipsnyje teigiama, kad būtina įtvirtinti naują baudžiamąją veiką, skirtą seksualinio privatumo apsaugai ir užkertančią kelią be sutikimo sukurtų seksualinių giliųjų klastočių kūrimui ar platinimui, susijusiam su suaugusiaisiais. Remiantis Brazilijos teisės sistema kaip pavyzdžiu, siūloma įtvirtinti specialias teisines nuostatas, kurios kriminalizuotų šias veikas ir užtikrintų aukų seksualinio privatumo apsaugą.Tyrime daroma išvada, kad būtina teisės reforma, kuri užtikrintų technologijų pažangos ir asmens teisių apsaugos pusiausvyrą. Nors straipsnyje įspėjama dėl pernelyg plataus baudžiamosios teisės taikymo ar moralizuojančio požiūrio į seksualinius nusikaltimus, jame pasisakoma už konkrečias teisines apsaugos priemones, skirtas kovoti su nepageidaujamu seksualiniu giliųjų klastočių turiniu ir geriau apsaugoti nukentėjusiuosius nuo šio sparčiai besivystančio skaitmeninio reiškinio
Europos skaidrumo reikalavimas ir vidinis bendrųjų sąlygų prieštaravimas: konflikto įrodymas ir sprendimas
No full textRequirements of transparency lie at the core of the European General Terms and Conditions regulation. This it not only a legal policy decision. Rather, transparency is a necessary flipside to the instrument’s (sociologically speaking) unilateral mode of creation. At the same time, General Terms and Conditions are made for an unspecified number of addressees and cases. This nature collides with the need for transparency, as it for its part calls for more complex and thus less transparent formulations. The main question arising from this contradiction is as follows: What should be the appropriate standard of transparency in the General Terms and Conditions? This is directly linked to the solution of the conflict. For this, the approach of the jurisprudence is analysed and assessed. Ultimately, its restriction of transparency requirements by what is possible under the individual circumstances, will be affirmed, as it strikes an optimal balance between protecting the counterparty of the user of the General Terms and Conditions and allowing for effective and efficient transactions.Straipsnyje nagrinėjamas Europos bendrųjų sąlygų reglamentas, pabrėžiant skaidrumo reikalavimo svarbą. Aptariama prieštara tarp skaidrumo poreikio ir sudėtingumo, atsirandančio kuriant sąlygas, kurios taikomos daugeliui adresatų ir situacijų. Didėjantis šių sąlygų taikymo mastas lemia sudėtingesnes formuluotes, todėl sumažėja skaidrumas. Pagrindinis klausimas, kylantis iš šios įtampos, koks turėtų būti tinkamas skaidrumo lygis bendrosiose sąlygose. Straipsnyje analizuojamas teismų praktikos požiūris. Daroma išvada, kad skaidrumo reikalavimai turi būti taikomi pagal konkrečias aplinkybes. Šis požiūris užtikrina optimalią vartotojo apsaugos ir veiksmingų sandorių vykdymo pusiausvyrą
Valstybės valdžios aktų imunitetas Lietuvos administracinėje justicijoje
No full textIn an effort to strengthen the protection of human rights and legitimate interests, contemporary Lithuanian administrative justice has confidently gone beyond the boundaries of formal control. When examining complaints, the pursuit of not only legality but also justice in the relationship between individuals and the State becomes a central task for administrative courts in reviewing the actions of public administration. However, the benefits of such advanced judicial oversight will be limited if it remains inaccessible to certain categories of complaints in practice. The gaps in the right to seek judicial review in Lithuania can be reasonably linked to the increasingly frequent questions raised in administrative courts regarding the actions (or inactions) of the executive and legislative powers that violate individual rights and freedoms. Therefore, it is currently crucial to reassess the jurisdiction of administrative courts and their limits, especially in relation to the doctrines of immunity of State authority acts. This article analyses how administrative courts ensure the right to judicial protection for interested parties when individual rights and freedoms are violated due to the actions or inactions of the President, the Government, or the Parliament of the Republic of Lithuania.Siekdama stiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, šiuolaikinė Lietuvos administracinė justicija užtikrintai peržengė formaliosios kontrolės ribas. Nagrinėjant skundus, ne tik teisėtumo, bet ir teisingumo paieška, santykyje tarp asmens ir valstybės, tampa kertiniu uždaviniu administraciniam teismui atliekant viešosios administracijos veiklos patikrą. Tačiau tokios pažangios teisminės priežiūros nauda bus ribota, jei ji praktikoje išliks neprieinama tam tikroms skundų kategorijoms. Teisės kreiptis į teismą spragos Lietuvoje gali būti pagrįstai siejamos su vis dažniau administraciniuose teismuose keliamais klausimais dėl vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių veiklos (neveikimo), pažeidžiančio asmens teises ir laisves. Todėl šiuo metu itin svarbu iš naujo pažvelgti į administracinių teismų kompetenciją ir jos ribas, ypač susijusias su valstybės valdžios aktų imuniteto doktrinomis. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip administraciniuose teismuose užtikrinama suinteresuotųjų asmenų teisė į teisminę gynybą, kai pažeidžiamos asmens teisės ir laisvės dėl Respublikos Prezidento, Vyriausybės ar Seimo veiklos ar neveikimo
Nacistinės Vokietijos kolaborantų bylos sovietinėje Lietuvoje – atvejų analizė
No full textThe article examines two criminal proceedings that were conducted in Lithuania in 1962, and were concluded regarding individuals who had served in Lithuanian police battalions during World War II and participated in various battalion campaigns (including the mass killings of civilians, most of whom were Jews) being sentenced to death.The 1962 trials took place after the criminal law reform that was carried out in the Soviet Union in 1957–1961. The new criminal laws explicitly prohibited the retroactive application of laws that increased criminal liability; they also established statutes of limitations for prosecution and prohibited the imposition of the death penalty if the maximum statute of limitations (15 years) had expired.In the criminal proceedings in question, the individuals were convicted of treason for adherence to the enemy. In the trials investigated, the individuals were not convicted of being involved in genocide as defined in the Genocide Convention.The fact that the cases contained two secret documents adopted before the commencement of the trial that allowed the courts not to commute the death penalty to imprisonment, that all of the individuals were sentenced to death even though the criminal laws prohibited this, and that these public criminal proceedings were organised by a group consisting of top party, law enforcement and propaganda officials gives reason to believe that these proceedings may have been intended not only to punish individuals who collaborated with the Nazis and participated in police battalion campaigns, but also for other purposes, such as ideology or propaganda.Straipsnyje nagrinėjami du baudžiamieji teisminiai procesai, įvykę 1962 m. Lietuvoje, kuriuose mirties bausme buvo nuteisti asmenys, Antrojo pasaulinio karo metu tarnavę Lietuvos policijos batalionuose ir dalyvavę įvairiose batalionų akcijose, taip pat masiniuose civilių gyventojų – daugiausia žydų, žudymuose.1962-ųjų procesai vyko po 1957–1961 m. Sovietų Sąjungoje įvykdytos baudžiamosios teisės reformos. Reformuotuose baudžiamuosiuose įstatymuose buvo eksplicitiškai uždraustas įstatymų, griežtinančių baudžiamąją atsakomybę, retroaktyvus galiojimas, nustatyti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai ir draudimas skirti mirties bausmę, jeigu maksimalus senaties terminas (15 metų) pasibaigęs.Tirtuose baudžiamuosiuose procesuose asmenys nuteisti už tėvynės išdavimą, pereinant į priešo pusę. Tirtuose procesuose asmenys nebuvo nuteisti už dalyvavimą genocide, suprantant jį taip, kaip genocidas apibrėžtas Genocido konvencijoje.Vertinant faktus, kad į bylas pateikti du slapti dokumentai, priimti dar iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios, leidžiantys teismams netaikyti mirties bausmės pakeitimo į laisvės atėmimą, kad visi asmenys buvo nuteisti mirties bausme, nors baudžiamieji įstatymai tai draudė, ir kad šiuos viešus baudžiamuosius procesus organizavo grupė, susidedanti iš aukščiausių partijos, teisėsaugos ir propagandos atstovų, yra pagrindo manyti, kad šiais procesais galėjo būti siekiama ne tik nubausti su naciais kolaboravusius ir policijos bataliono akcijose dalyvavusius asmenis, bet ir kitokių, kaip antai ideologinių ar propagandinių tikslų