Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
„Telegram“ kanalų vaidmenys naujienų žiniasklaidos ekosistemoje: tarp laisvės ir moderavimo
No full textTelegram, an unmoderated digital platform, presents challenges to both democracy and authoritarian systems. The platform attracts activists, journalists, and citizens seeking anonymity to protect themselves from government surveillance or to avoid social media with stricter moderation rules. The aim of this article is to examine Telegram channels and their role in the modern media ecosystem through the normative media roles – monitoring, facilitative, collaborative, and radical – thus drawing attention to the opportunities and threats to democracy that this platform creates. The article summarizes research in an attempt to reveal the multifaceted functionality of Telegram channels. The study reveals that Telegram can successfully perform the function of a watchdog in a monitoring role, create a safe environment for discussion, while empowering unheard and marginalized voices in society, collaborate with government institutions, ensure public safety or promote resistance to the hegemony of power, thereby creating mobilizing communication and operationalizing a resistance movement. However, Telegram’s technical solutions and lack of moderation create sphere for the spread of disinformation and manipulation, as well as set up conditions for extremism, and fail to effectively prevent criminal activity.Nemoderuojama skaitmeninė platforma „Telegram“ kelia iššūkių tiek demokratijai, tiek autoritarinėms sistemoms. Platforma traukia aktyvistus, žurnalistus ir piliečius, siekiančius anonimiškumu apsisaugoti nuo valdžios stebėsenos ar vengiančius socialinių medijų, taikančių griežtesnes moderavimo taisykles. Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti „Telegram“ kanalus, jų vaidmenį ir kuriamą vertę šiuolaikinėje žiniasklaidos ekosistemoje per normatyvinius žiniasklaidos vaidmenis: stebėsenos, įgalinantį, bendradarbiavimo ir radikalųjį, taip atkreipiant dėmesį į šios platformos kuriamas galimybes ir grėsmes demokratijai. Straipsnyje apibendrinami tyrimai, siekiant atskleisti daugiabriaunį „Telegram“ kanalų funkcionalumą. Apžvalga atskleidžia, kad „Telegram“ gali sėkmingai atlikti „sarginio šuns“ (angl. watchdog) funkciją stebėsenos vaidmenyje; sukurti saugią aplinką diskusijai, įgalindama negirdimus ir atstumtus visuomenės balsus; bendradarbiauti su valdžios institucijomis, užtikrindama visuomenės saugumą; arba skatinti pasipriešinimą galios hegemonijai, sukurdama mobilizuojančią komunikaciją ir operacionalizuodama pasipriešinimo judėjimą. Tačiau dėl techninių „Telegram“ sprendimų ir moderavimo trūkumo sukuriama erdvė dezinformacijos ir manipuliacijų sklaidai, sudaromos sąlygos ekstremizmui plisti bei stokojama efektyvaus nusikalstamos veikos užkardymo
Adverbialiniai laiko sakiniai sakytinėje lietuvių kalboje
No full textThe paper examines adverbial clauses of time in spoken Lithuanian. The data have been collected from The Corpus of Contemporary Lithuanian Language, namely its sub-corpus of spoken language. The aim of the study is to describe the structure of adverbial clauses, focusing on the semantic relationship between the main and dependent adverbial clause, the position of the dependent (or subordinate) clause in relation to the main clause, and subordinators introducing adverbial clauses as well as their functions. The results of the study show that in spoken language, adverbial clauses are most often connected by the subordinators kai ‘when’, kaip ‘how’, kol ‘while’, and kada ‘when’, performing also other than circumstantial functions. In spoken data, there are cases where the subordinator occupies not the initial, but the medial position, i.e., it is interposed between the subject (or the object) and the predicate. The latter fact is determined by the characteristics of spoken discourse: the subject or the object of the sentence is brought to the foreground; they are expressed by personal pronouns and their referents are the participants in the conversation, i. e., the speaker and the hearer. The position of the dependent (i. e. adverbial) clause depends on the semantic relation between the clauses of a complex sentence: for example, adverbial clauses denoting premature actions occur in the preposition, though in spoken language, as in written language, the postposition of the adverbial clause dominates. The correlation of the main predicate with the grammatical categories of time and aspect is also emphasized.Straipsnyje nagrinėjami adverbialiniai laiko sakiniai sakytinėje lietuvių kalboje. Empirinė medžiaga rinkta iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno sakytinės kalbos patekstynio. Tyrimo tikslas – aprašyti analizuojamo aplinkybinio tipo sakinių pagrindinio ir priklausomojo dėmenų struktūrą, semantinį ryšį tarp dėmenų, priklausomojo dėmens poziciją pagrindinio sakinio atžvilgiu, jungiamuosius žodžius ir jų funkcijas. Tyrimo rezultatai rodo, kad sakytinėje kalboje adverbialiniai sakiniai dažniausiai prijungiami jungtukais kai, kaip, kol ir kada. Šios jungiamosios priemonės gali atlikti ir kitas – ne tik aplinkybines – funkcijas. Sakytinės kalbos medžiagoje užfiksuota tokių atvejų, kai jungiamasis žodis užima ne inicialės, bet medialės poziciją, t. y. yra įsiterpęs tarp pagrindinių sakinio dalių. Pastarąją aplinkybę lemia sakytinio diskurso specifika: į pirmąją vietą iškeliamas sakinio subjektas ar objektas, reiškiami asmeniniais įvardžiais, kurių referentai yra pokalbio dalyviai – kalbėtojas ir klausytojas. Priklausomojo dėmens pozicija priklauso nuo semantinio ryšio, besiklostančio tarp sudėtinio sakinio dėmenų: pavyzdžiui, pirmalaikius veiksmus reiškiantys adverbialiniai sakiniai randami prepozicijoje, nors įprastai sakytinėje kalboje, kaip ir rašytinėje, dominuoja adverbialinio sakinio postpozicija. Akcentuojama pagrindinio predikato sąsaja su gramatinėmis laiko ir veikslo kategorijomis
Neoliberalusis aukštojo mokslo diskursas Lietuvos universitetų jungimo kontekste
No full textUniversity mergers are closely linked to the neoliberal higher education discourse which relies on competitiveness and the adoption of best market practices in institutional settings. The necessity of a second wave of university mergers has been dictated by the neoliberal order of higher education. The drive for greater competitiveness, more efficient system management and a better response to societal needs through university mergers coincides with the neoliberal higher education discourse. While mergers are not a new practice, they are often chosen as a policy instrument precisely because of the neoliberal conditions under which the system is organised. Therefore, the aim of the paper is to investigate how neoliberal discourses have been used to shape the perception of the need for university mergers in Lithuania.The analysis of online media messages related to university mergers (2005–2020) reveals that university mergers are an integral part of the discussions on other structural reforms of higher education, such as governance or funding. University mergers are framed as an imminent and obligatory solution to a wide range of higher education problems, mainly targeting discourses on study quality and international competitiveness. And while the arguments seem to remain similar over time, the content of both quality and competitiveness concepts is changing. Initially, quality was associated with standard setting and societal needs, with a later shift towards internationalisation and the labour market needs. The notion of competitiveness is also changing, from seeking to attract more domestic students, to the vision of attracting high-level academics and students from abroad, becoming regional or even European leaders and reaching top rankings.Analizuojant 2005–2020 metų internetinės žiniasklaidos pranešimus, siekiama parodyti, kaip ir su kokiais neoliberaliaisiais diskursais susijęs universitetų jungimo klausimas. Nustatyta, kad universitetų jungimas pasitelkiant neoliberaliuosius diskursus vaizduojamas kaip būtinas etapas siekiant geresnės kokybės, didesnio konkurencingumo ir efektyvumo. Taip pat atskleidžiama, kaip šie diskursai, siejami su universitetų jungimais, ilgainiui kinta
Nuo tautų draugystės ir socialistinės demokratijos koncepcijos iki daugiakultūriškumo atsiradimo: Latvijos kelias (1991–2004)
No full textThe article explores the concepts of multiculturalism and democracy in the educational context of Latvia and provides a brief historical overview of the background and evolution of these ideas. The study of multiculturalism in post-Soviet countries acquires particular significance and relevance considering the profound transformations these nations have undergone since the collapse of the Soviet Union. With the transition from a ‘socialist way of life’ to nation-state building, post-Soviet societies have faced unique challenges to cultural integration. The authors emphasize the importance of examining the past, including the socialist model of democracy and the Soviet concept of ‘friendship of peoples’, to understand the contemporary approaches to multiculturalism and the challenges of its implementation in the post-Soviet space.The article considers multiculturalism as a scientific concept, a discourse on cultural differences, an integration policy, and a strategy for managing inter-ethnic interactions. It also investigates the changes in the Latvian educational system under the influence of different political regimes, with particular attention to the role of language and ethnicity in the educational policy and the impact of these factors on social and cultural processes.Straipsnyje nagrinėjamos daugiakultūriškumo ir demokratijos sąvokos Latvijos švietimo kontekste ir pateikiama trumpa istorinė šių idėjų atsiradimo ir raidos apžvalga. Daugiakultūriškumo tyrimai posovietinėse šalyse ypač reikšmingi ir aktualūs dėl gilių permainų, kurias šios tautos patyrė žlugus Sovietų Sąjungai. Pereidamos nuo „socialistinio gyvenimo būdo“ prie tautinės valstybės, posovietinės visuomenės susidūrė su unikaliais kultūrinės integracijos iššūkiais. Autoriai pabrėžia, kad, norint suprasti šiuolaikinius požiūrius į daugiakultūriškumą ir jo įgyvendinimo iššūkius posovietinėje erdvėje, svarbu tirti praeitį, taip pat socialistinį demokratijos modelį ir sovietinę „tautų draugystės“ koncepciją.Daugiakultūriškumas straipsnyje nagrinėjamas kaip mokslinė sąvoka, kaip diskursas apie kultūrų skirtumus ir kaip integracijos politika bei strategija, skirta tarpetniniams santykiams valdyti. Taip pat tiriami Latvijos švietimo sistemos pokyčiai, kuriuos lėmė skirtingi politiniai režimai. Ypatingas dėmesys skiriamas kalbos ir etninės priklausomybės vaidmeniui švietimo politikoje bei šių veiksnių įtakai socialiniams ir kultūriniams procesams
Lietuvos bendrojo ugdymo turinio kaita: siauras ar platus ugdymo turinys
No full textThe curriculum in general education schools is the primary educational element connecting theoretical educational ideas with their practical implementation. Due to constant scientific, political, social, and cultural changes, curriculum transformation is an integral part of its development. Therefore, analyzing the curriculum requires an examination of the factors influencing its evolution as an inseparable element of the educational process.This article explores two dominant curriculum perspectives – specifically, the narrow (traditionalist) and the broad (reconceptualist) approaches – in the context of the current changes in the Lithuanian general education curriculum. The traditionalist approach is based on a standardized, outcome-oriented curriculum, whereas the reconceptualist perspective emphasizes curriculum dynamism, individualized learning, and a contextualized educational process. The article analyzes how these two perspectives manifest in the development of Lithuania’s general education curriculum, particularly in relation to competency-based learning, inclusive education, and the flexibility of the curriculum.Bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinys – pagrindinis ugdymo elementas, suteikiantis ugdymui atpažįstamą formą ir priartinantis prie skirtingų ugdymo kontekstų, nes juo sujungiamos dvi ugdymo dimensijos – teorija ir praktika – ugdymo idėja ir jos praktinė išraiška. Dėl ugdymo turinį veikiančių mokslinių, politinių, socialinių ir kultūrinių įtakų, kaita yra neatsiejama ugdymo turinio dalis. Todėl, siekiant suprasti ugdymo turinį, svarbu tirti ir jo pokyčiui turinčius įtakos veiksnius kaip neatsiejamą ugdymo turinio elementą, t. y. jo kontekstą. Straipsnyje pristatomos vyraujančios ugdymo turinio sampratos – siauroji (tradicionalistinė) ir plačioji (rekonceptualistinė) – kontekstualizuojant jas su dabartinio Lietuvos bendrojo ugdymo turinio pokyčiais
Implicitinės jaunuolių santuokos teorijos ir jas formuojantys veiksniai
No full textThis study aimed to explore how young males formed implicit theories of a happy marital relationship and identify key socialization influences. Thirteen young adult males studying at a university in Eastern Europe participated in a qualitative study. Semi-structured interviews were conducted online or face-to-face asking the participants to describe their ideas about marriage and what influenced them. The interviews were transcribed and analyzed by using the thematic analysis method. The following key socialization influences on the formation of their ideas about marital relationships have been identified: observations of parental and other relationships, culture (own culture and the culture of others), personal characteristics of the participants, and parenting practices of their parents. Šio tyrimo tikslas buvo suprasti, kaip formuojasi implicitinės laimingos santuokos teorijos ir kokie socializacijos veiksniai tam turi įtakos vaikinų imtyje. Tyrime dalyvavo trylika jaunų suaugusių vyrų, studijuojančių universitete Rytų Europoje. Pasitelktas pusiau struktūruoto interviu metodas nuotoliu ir gyvai. Interviu metu dalyviai dalijosi savo mintimis apie požiūrį į santuoką ir tuo, kas turėjo įtakos tam požiūriui susidaryti. Interviu buvo transkribuoti ir analizuoti taikant teminės analizės metodą. Buvo nustatyti tokie pagrindiniai socializacijos veiksniai, formuojantys dalyvių požiūrį į santuoką: tėvų ir kitų santykių stebėsena, kultūros (savo ir kitų) įtaka, dalyvių asmeninės savybės ir jų tėvų ir motinų auklėjimo pavyzdžių svarba
Laisvę susitarti išstumiantis sutarties šaliai priskiriamas teisinis statusas
No full textIn contract law, a return to the legal status as a tool for legal regulation of contractual legal relations has been observed since the end of the 19th century. Such legal regulation was of particular interest already in the 20th century to theorists who noted a decline of the importance of freedom of contract and studied the statuses of the consumer, the party acceding to the standard form contract, or the party with a greater market power. This article examines the trends in legal regulation over the past decades, revealing a wide variety of new statuses and classifying them according to the purposes of legal regulation. The main object of the research is EU legal sources, especially the new regulations in various areas related to the impact of contracts on wider public interests – in the areas of data protection, cyber security, financial sector, artificial intelligence, internet mediation services, and digital services. In addition to the doctrinal research methods (legal research criticism, theoretical reasoning, historical), analysis of research in other fields is used in search of an explanation for status-based regulation relying on the results of behavioural economics and neuroscience research. It is concluded that the assignment of various statuses to the parties to the contract can be justified by wider public interests, but the limits of such regulation should be sought, avoiding the creation of casuistic and inactive law.Sutarčių teisėje grįžimas prie teisinio statuso, kaip sutartinių teisinių santykių teisinio reguliavimo priemonės, pastebimas nuo pat 19 a. pabaigos. Toks teisinis reguliavimas kėlė ypatingą susidomėjimą jau 20 a. teoretikams, įžvelgusiems sutarties laisvės reikšmės mažėjimą ir tyrusiems vartotojo, pagal standartines sąlygas sudarančios sutarties šalies, didesnę rinkos galią turinčios šalies statusus. Šiame straipsnyje nagrinėjamos pastarųjų dešimtmečių teisinio reguliavimo tendencijos, atskleidžiant įvairiausių naujų statusų daugybę ir juos klasifikuojant pagal teisinio reguliavimo tikslus. Pagrindinis tyrimo objektas – ES teisės šaltiniai, ypač naujieji reglamentai įvairiausiose srityse, susijusiose su sutarčių poveikiu platesniems visuomeniniams interesams – duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo, finansų sektoriaus, dirbtinio intelekto, interneto tarpininkavimo paslaugų, skaitmeninių paslaugų srityse. Doktrininio tyrimo metodus (teisėtyros kritinės analizės, teorinio samprotavimo, istorinį) papildant kitų disciplinų tyrimų analitika ieškoma paaiškinimo statusu pagrįstam reguliavimui pasitelkiant elgsenos ekonomikos ir neuromokslų tyrimų rezultatus. Daroma išvada, kad įvairių statusų priskyrimas sutarties šalims gali būti pateisinamas platesniais visuomeniniais interesais, tačiau turėtų būti ieškoma tokio reguliavimo ribų, vengiant kazuistinės ir neveikiančios teisės kūrimo
Features of the Relationship between Corruption, Human Capital Components and Economic Growth (Case of EU Candidate Countries)
No full textThe changing geopolitical situation in the European region has actualized the issues of further EU enlargement. As a result, the relevance of studying many aspects of the functioning economic systems of candidate countries has increased. In this context, the purpose of this article is to identify the features of the relationship between economic growth, corruption, and human capital components in EU candidate countries. The study uses annual data for nine EU candidate countries from 1996 to 2021. The research methodology includes the following methods: correlation analysis; logarithm procedure; calculation of the Augmented Dickey-Fuller (ADF) test; calculation of the Granger causality test. The study found no causality in the cases of Albania, Bosnia and Herzegovina, North Macedonia, and Ukraine. The analysis showed that there is a causal relationship from Control of Corruption (CC) to GDP only in Moldova in the long term. In Montenegro, Serbia, and Turkiye, there is a causality from GDP and Life Expectancy at Birth (LEB) to CC. There is a direct causality from Education Index (EI) to GDP in Moldova, from LEB to EI in Georgia, and from LEB to GDP in Serbia and Montenegro. The study found differences in both the direction and strength of causality between components of human capital, control of corruption, and economic growth in the EU candidate countries. In some cases, there is no such relationship. All calculations were carried out using Statistica and EViews
Kultūriniai aidai iš Atgimimo laikotarpio
No full textRec.: Viktorija Jonkutė, Tarp praeities ir ateities. Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2024.Rec.: Viktorija Jonkutė, Tarp praeities ir ateities. Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2024
