Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Lietuva artimos tolimos Latvijos veidrodyje
No full textViktorija Jonkutė 2024. Tarp praeities ir ateities: Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 327 p., ISBN 978-609-425-383-
Protestantiškosios kultūros ženklai Šiaurės Lietuvoje: kokliai su Sibilės von Kleve atvaizdu
No full textThe subject of the article is the stove tiles featuring the portrait of Sibylle von Kleve. In order to conduct a comprehensive study, four tasks were set: (1) To identify the patrons (owners) of the stoves where Reformation tiles with the image of Sibylle were used, and to describe their beliefs, political, religious, and confessional views; (2) Based on the nearby found tiles and their overall analysis, to highlight the context in which these findings were discovered; (3) To determine the authorship of the prototype for the stove tiles featuring Sibylle von Kleve’s image; (4) To analyse whether these tiles reflect general European trends in Reformation stove tiles or if they have distinctive local characteristics. The topic is revealed using information from sources and scholarly literature, as well as the tile and iconographic material collected by the author between 2022 and 2024. In addition to the iconographic analysis, the research also relies on comparative analysis.
The stove tiles discovered during archaeological research, depicting her image, are considered as the symbols of Protestant culture. This is especially confirmed by the fact that such tiles were found and identified in Northern Lithuania, in Biržai and Kražiai estates, where the rulers were the members of the Radziwiłł family. The prototype for the relief design of the tiles was based on woodcuts by Hans Brosamer (for Biržai tiles, no counterparts were found) and Lucas Cranach the Elder (for Kražiai tiles). The image by the latter engraver was used in stove tile decoration at Bauska Castle (Livonian Confederation, from 1561 – Duchy of Courland and Semigallia, now Latvia), Sparrenburg Castle (Holy Roman Empire’s German territories, now Germany), Turku Castle (Kingdom of Sweden, now Finland), the building at 4 University Street in Vilnius (Grand Duchy of Lithuania), after 1569 – The Polish-Lithuanian Commonwealth, now Lithuania), the Artus Court in Gdansk (before 1569 – Kingdom of Poland, after 1569 – Polish-Lithuanian Commonwealth, now Gdansk, Poland), the city of Opočno (before 1569 – Kingdom of Poland, after 1569 – Polish-Lithuanian Commonwealth, now Poland), and Česká Lípa (Kingdom of Bohemia, part of the Holy Roman Empire, now Czech Republic).Straipsnio objektas – kokliai su Sibilės von Kleve atvaizdu. Siekiant išsamiai ištirti buvo iškelti keturi uždaviniai: (1) nustatyti krosnių, kuriose naudoti Reformacijos kokliai su Sibilės atvaizdu, užsakovus (savininkus) ir apibūdinti jų įsitikinimus, politines, religines bei konfesines nuostatas, (2) remiantis šalia rastais kokliais ir jų bendra analize, išryškinti kontekstą, kuriame buvo rasti šie radiniai, (3) nustatyti nagrinėjamų koklių su Sibilės von Kleve atvaizdu prototipo autorystę ir (4) išanalizuoti, ar šie kokliai atspindi bendras Europos Reformacijos koklių tendencijas, ar ar turi savitų lokalių ypatumų. Temai atskleisti pasitelkta šaltiniuose ir mokslinėje literatūroje pateikta informacija, taip pat autorės 2022–2024 metais surinkta koklinė ir ikonografinė medžiaga. Be ikonografijos analizės, taip pat tyrimas remiasi palyginamąja analize.
Archeologinių tyrinėjimų metu rasti kokliai su Sibilės atvaizdu laikomi protestantiškosios kultūros ženklais, ypač tai patvirtina, kad kokliai Šiaurės Lietuvoje rasti ir identifikuoti Biržų ir Kražių dvaruose, kurių valdytojai buvo Radvilų giminės atstovai. Koklių reljefinio piešinio prototipu naudoti Hanso Brosamerio (Biržų kokliui, atitikmenų nepavyko aptikti) ir Luko Kranacho Vyresniojo (Kražių kokliams) medžio raižiniai. Šio graverio pirmavaizdis buvo panaudotas koklių dekore Bauskės pilyje (Livonijos konfederacija, nuo 1561 metų – Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, dabar Latvija), Šparenburgo pilyje (Šventosios Romos imperijos Vokietijos žemės, dabar Vokietija), Turku pilyje (Švedijos Karalystė, dabar Suomija), Universiteto g. 4 pastate Vilniuje (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (toliau – LDK), po 1569 metų – Abiejų Tautų Respublika (toliau – ATR), dabar Lietuva), Artuso dvaro rūmuose Dancige (iki 1569 metų – Lenkijos Karalystė, po 1569 metų – Abiejų Tautų Respublika, dabar Gdanskas, Lenkija), Opočno mieste (iki 1569 metų – Lenkijos Karalystė, po 1569 metų – Abiejų Tautų Respublika, dabar Lenkija) ir Česka Lipoje (Bohemijos Karalystė, priklausiusi Šventajai Romos imperijai, dabar Čekija)
Joninių šventės reikšmė palatvijo sociokultūrinėje erdvėje
No full textThe object of the article is St. John’s Day in the socio-cultural space of the Lithuanian-Latvian borderland. The aim is to find out what significance the St. John’s Day had in different border areas. Empirical material collected by the author in several stages (in 2008–2019) as well as the press were used to reveal the topic. The methods applied in this research were quantitative content analysis, case analysis, interpretive, and comparative methods. The theoretical approaches of anthropologists and sociologists talking about the construction of identity were relevant for the analysis of the topic.
St. John’s Day is an important cultural attribute of the Lithuanian-Latvian borderland, reflecting the ethnic and social processes that took place and are still taking place here. In the socio-cultural space of the borderland, St. John’s Day performed functions related to the formation of both Latvian and Lithuanian ethnic identity. In some places, this festival acted as a very clear ethnic boundary marker, which also had a physical form – a festive attribute of fire, i.e. Joninės expressed the identity of the Latvian ethnic group. In other places, Joninės was an important sign of ethnic identity for both Lithuanians and Latvians, but ethnic difference was expressed through the national language, i.e. during the festival it was important not only to speak the relevant language, but also to use the cultural attributes related to it – songs, dances or games. It has also been observed that St. John’s Day celebration served a social capital function, i.e. it was a tool that helped to rise in the social hierarchy. In other words, it is typical for actors in the socio-cultural space of the Lithuanian-Latvian boderland to strive to be culturally equal to the Latvian ethnic group, which had a significant role in this border region, and in some areas even a higher status. Finally, this festival played an important role of ethnic tolerance –- it united the community of a particular village or town, and at the same time helped to form a distinctive and multi-layered local identity of the borderland resident.Straipsnio objektas – Joninių šventė Lietuvos ir Latvijos pasienio sociokultūrinėje erdvėje. Siekiama išsiaiškinti, kokią reikšmę Joninių šventė turėjo skirtingose palatvijo vietovėse. Straipsnio pagrindas – 2008–2019 metais keliais etapais autorės surinkta empirinė medžiaga Lietuvos ir Latvijos pasienio savivaldybėse bei periodinė spauda. Naudoti metodai – kokybinis turinio analizės, atvejo analizės, spaudos analizės, interpretacinis, lyginamasis. Analizei buvo aktualios antropologų ir sociologų teorinės prieigos kalbančios apie identiteto konstravimą.
Joninių šventė yra svarbus palatvijo kultūrinis atributas, atspindintis čia vykusius ir tebevykstančius etninius ir socialinius procesus. Palatvijo sociokultūrinėje erdvėje Joninių šventė atliko funkcijas, susijusias tiek su latviško, tiek su lietuviško etninio tapatumo formavimu. Vienur ši šventė veikė kaip itin ryškus etninis riboženklis, turėjęs ir fizinį pavidalą – šventinį ugnies atributą, t. y. Joninės išreiškė latvių etninės grupės tapatumą. Kitur Joninės buvo svarbus tiek lietuvių, tiek latvių etninio tapatumo ženklas, tačiau etninė skirtis reiškėsi per tautinę kalbą, t. y. šventėje buvo svarbu ne tik kalbėti atitinkama kalba, bet ir naudoti su ja susijusius kultūrinius atributus – dainas, šokius ar žaidimus. Taip pat pastebėta, kad Joninių šventė atliko socialinio kapitalo funkciją, t. y. ji buvo įrankis, padedantis pakilti socialinėje hierarchijoje. Kitaip tariant palatvijo sociokultūrinės erdvės veikėjams būdinga siekti kultūriškai prilygti latvių etninei grupei, šiame paribio regione turėjusiai didelį vaidmenį, o kai kuriuose arealuose – ir aukštesnį statusą. Galiausiai ši šventė atliko svarbų etninės tolerancijos vaidmenį – vienijo konkretaus kaimo bendruomenę, o kartu padėjo formuoti savitą ir daugiasluoksnį lokalinį paribio gyventojo tapatumą
Building and annotating a bachelor paper abstract corpus: First findings about Latvian student abstracts
No full textThe paper discusses the problems identified in the early stages of an interdisciplinary project that focuses on the creation of a bilingual abstract corpus of bachelor’s theses from a linguistic point of view. The aim of this paper is to summarize the identified problem cases and to show the perspective of linguistic analysis of the corpus to be formed based on the research of special literature on the abstract types, the methodology of abstract analysis of bachelor’s theses and problems of text creation, as well as the results of the pilot study.From the annotated corpus of texts, 25 Latvian abstracts and their corresponding 25 English translations were randomly selected. The texts were obtained from the Registry of Final Theses of Riga Technical University (RTU) (2023–2024). When looking at the abstracts in correlation with the RTU methodological instructions, it can be established that the text type ‘abstract’ is mentioned and briefly described, but the descriptions and scope of their structure differ between faculties and study programs. In the pilot study, based on the modified models by Swales and Feak (2009) and Hyland (2000/2004) concerning the structure of abstracts consisting of different moves and steps, the abstracts’ text-internal sequence as well as quantitative indicators, such as detailed breakdowns of moves used, the length of an abstract, etc., were determined. Moreover, the relationship between moves forming patterns and the model of moves was adapted to the needs of researching texts written by Latvian students, and problems encountered during the intentional and deliberate annotation of the corpus were identified. These problems are mainly related to the lack of in-depth academic writing courses and the often-overgeneralized style of methodological instructions. The sequence of the moves and steps in the corpus is diverse. As abstracts constitute an internationally standardized text type, it does not seem purposeful to interpret differences in an intercultural context. This study has also found that the editing of abstract translations should be taught to students due to the way these translations are performed. The results of the pilot study show the need for modern academic writing support, which is the focus of further research
From seminar to practice: Learning to teach using corpus-based methods
No full textImplementing the idea of data-driven learning (DDL) in German as a foreign language (DaF) in a way that works in practice requires both teachers’ willingness to engage in further training in corpus linguistics and students’ motivation to participate, as both groups often express skepticism toward this approach. This article outlines three phases of corpus identification and implementation in DaF and draws on two seminars at the University of Hamburg that focused on developing corpus-based teaching approaches for DaF students abroad. Findings from the seminars, together with insights from the literature on DDL in DaF, are used to formulate criteria for reflecting on a corpus-based DaF course. Using a learning unit on the causal connectors denn ʻbecauseʼ, weil ʻbecauseʼ, and da ʻbecauseʼ, which was developed during the second seminar at the University of Hamburg and tested at the Vilnius University, a specific teaching situation is analysed and discussed. The evaluation of the learning unit shows that the development of corpus-based language teaching requires a gradual and systematic process. Continuous training and professional development are essential to better prepare teachers for these methods and to enhance their acceptance in practice.Die Umsetzung des Konzepts des datengestützten Lernens (DDL) im Fach Deutsch als Fremdsprache (DaF) in einer praxisorientierten Weise erfordert sowohl die Bereitschaft der Lehrkräfte, sich in Korpuslinguistik weiterzubilden, als auch die Motivation der Lernenden zur Teilnahme, da beide Gruppen diesem Ansatz oft skeptisch gegenüberstehen. Dieser Artikel skizziert drei Phasen der Korpusidentifizierung und -implementierung in DaF und stützt sich auf zwei Seminare an der Universität Hamburg, die sich mit der Entwicklung korpusbasierter Lehransätze für DaF-Lernende im Ausland befassten. Die Ergebnisse der Seminare werden zusammen mit Erkenntnissen aus der Literatur zum DDL im DaF herangezogen, um Kriterien für die Reflexion über einen korpusbasierten DaF-Kurs zu formulieren. Anhand einer Lerneinheit zu den kausalen Konnektoren denn, weil und da, die während des zweiten Seminars an der Universität Hamburg entwickelt und an der Universität Vilnius getestet wurde, wird eine konkrete Unterrichtssituation analysiert und diskutiert. Die Auswertung der Lerneinheit zeigt, dass die Entwicklung eines korpusbasierten Sprachunterrichts einen schrittweisen und systematischen Prozess erfordert. Kontinuierliche Fortbildung und berufliche Weiterentwicklung sind unerlässlich, um Lehrkräfte besser auf diese Methoden vorzubereiten und ihre Akzeptanz in der Praxis zu verbessern
Vilniečių identiteto atspindžiai maitinimo įmonių pavadinimuose
No full textThis article analyses the variety of identifying parts in the names of food establishments (cafés, restaurants, etc.) in Vilnius and the relationship between identifying parts and the words that define their type, based on language usage. The research material was collected from the public city environment, where all the names of the establishments were photographed, and a database was created. An identifying part of the names was found to be written in English, e.g., The Old Green, Spanish, e.g., Mulo Desnudo, French, e.g., Café de Paris, and other languages. Based on the language relationship between an identifying part and the words defining their type, the names are either monolingual, e.g., baras Begemoto sapnas, or bilingual, e.g., restoranas Café Montmartre (Restaurant Café Montmartre). The use of a single language for an identifying part indicates the necessity to maintain linguistic coherence – it creates an impression of consistency and professionalism, making it clear to the target audience. A wider audience is reached by combining English and Lithuanian, and an image of internationalism is conveyed. The relationship between an identifying part and the words defining its type reflects the dual identity of Vilnius and its society – the city is part of the global world, but ethnicity remains significant. An English-language name adds prestige to the place, while the use of Lithuanian appeals to the identity of residents.Straipsnyje analizuojama Vilniaus maitinimo įmonių (kavinių, restoranų ir kt.) pavadinimo identifikacinės dalies, bei identifikacinės dalies ir tipą nurodančių žodžių įvairovė pagal kalbas. Tyrimo medžiaga rinkta iš viešosios miesto aplinkos – visi maitinimo įstaigų pavadinimai nufotografuoti, sudaryta duomenų bazė. Nustatyta, kad pavadinimų identifikacinė dalis yra užrašyta anglų, pvz., The Old Green, ispanų, pvz., Mulo Desnudo, prancūzų, pvz., Café de Paris, ir kitomis kalbomis. Pagal identifikacinės dalies kalbos santykį su jų tipą įvardijančių žodžių kalba pavadinimai yra vienakalbiai, pvz., baras Begemoto sapnas, ar dvikalbiai, pvz., restoranas Café Montmartre. Pavadinimų identifikacinė dalis, užrašyta viena kalba, atspindi poreikį išlaikyti kalbų dermę – jie kuria nuoseklumo ir profesionalumo įspūdį bei yra aiškūs tikslinei auditorijai. Dviejų kalbų – anglų ir lietuvių – deriniais pasiekiama platesnė auditorija ir kuriamas tarptautiškumo įvaizdis. Pavadinimų identifikacinės dalies, bei jos ir tipą apibrėžiančių žodžių santykis rodo dvejopą Vilniaus ir jos visuomenės identitetą – miestas yra globalaus pasaulio dalis, tačiau svarbus ir etniškumas. Pavadinimas anglų kalba suteikia vietai prestižiškumo, o lietuvių kalba apeliuojama į vietinių gyventojų tapatybę.
Tvarumo subalansuotų rodiklių sistemos kūrimas: atvejo analizė
No full textThis article explores the issue of sustainability management, focusing on the application of the Balanced Scorecard (BSC) for evaluating company sustainability. The aim of the study is to reveal the development process of such a system in an agricultural production company by analyzing the key aspects of creating a Sustainability Balanced Scorecard (SBSC). The relevance of the research stems from the growing need for companies in the agricultural sector to integrate sustainability principles into their performance assessment and to develop management systems that reflect not only economic but also social and environmental performance. The study is based on a descriptive case study strategy, drawing on the practical example of a single company and aiming to describe how the SBSC is implemented in practice. The findings indicate that the introduction of the SBSC enables better alignment of strategic goals with sustainability principles and fosters more socially responsible behavior. The results of the article may be useful for other companies in the agricultural production sector seeking to implement sustainability strategies and assess their effectiveness through an integrated and well-structured indicator system.Straipsnyje nagrinėjama tvarumo valdymo problematika, orientuojantis į subalansuotų rodiklių sistemos (BSC) pritaikymą įmonių tvarumui vertinti. Tyrimo tikslas – išanalizavus pagrindinius tvarumo subalansuotų rodiklių sistemos kūrimo aspektus, atskleisti tokios sistemos kūrimo eigą agrikultūrinių produktų gamybos įmonėje. Tyrimo aktualumą lemia augantis poreikis žemės ūkio sektoriaus įmonėms integruoti tvarumo principus į savo veiklos vertinimą bei kurti valdymo sistemas, kurios atspindėtų tiek ekonominius, tiek socialinius ir aplinkosauginius veiklos rezultatus. Tyrimas grindžiamas aprašomosios atvejo analizės strategija: buvo remiamasi vienos įmonės praktiniu pavyzdžiu ir siekiama aprašyti, kaip joje diegiama tvarumo subalansuota rodiklių sistema. Tyrimo išvados atskleidžia, kad įdiegus tvarumo subalansuotų rodiklių sistemą, strateginiai tikslai geriau suderinami su tvarumo principais, labiau skatinama socialiai atsakinga veikla. Straipsnio rezultatai gali būti naudingi kitoms agrikultūrinius produktus gaminančioms įmonėms, siekiančioms įgyvendinti tvarumo strategijas ir vertinti jų efektyvumą integruotai, pasitelkiant aiškią rodiklių sistemą
Are Islamic Gold-Backed Cryptocurrencies Bridging Digital and Traditional assets in OIC Emerging Markets?
No full textThis research explores the financial role of Hello Gold (HGT) and X8X Token (X8X) as Islamic gold-backed cryptocurrencies to bridge digital (Bitcoin, Ethereum, UCRY Price, UCRY Policy, and ICEA) and traditional (conventional stock indexes, government bonds, foreign exchange, and Islamic stock indexes) assets. Quantile via moment by Machado and Santos Silva (2019) was utilized as the main methodology, followed by a feasible generalized least square (FGLS) and a difference generalized method of moment (Diff-GMM) as robustness testing. The research term spanned from August 6, 2018 until June 30, 2023 within five emerging countries in the Organization of Islamic Cooperation (OIC) including Nigeria, Turkey, Indonesia, Malaysia, and Pakistan. It was found that Hello Gold and X8X Token primarily bridge the function as strong diversifiers, particularly for Bitcoin and Ethereum. However, Hello Gold performs strongly as a safe haven for Islamic stock indexes in bearish conditions and as a strong diversifier during high cryptocurrency price uncertainty
Lietuvos psichologų kongresas „Psichologijos atlasas“
No full textThe Lithuanian Congress of Psychology is an annual event organised by the Lithuanian Psychological Association in cooperation with various Lithuanian higher education institutions. This year, the Institute of Psychology of the Faculty of Philosophy at Vilnius University was responsible for the implementation of the event entitled "Atlas of Psychology" (April 25-26, 2025), which was held for the third time at Vilnius University. It is the only event that brings together all psychologists in Lithuania, regardless of their specialisation, type of work or experience. Its main aim is to create a platform to share the latest research results, professional knowledge and experience, to improve their competences and to build collaborative relationships. This publication presents abstracts of papers presented at the Lithuanian Congress of Psychology, peer-reviewed by the Scientific Committee, and presented by researchers and practitioners from Lithuanian and foreign universities.Lietuvos psichologų kongresas yra kasmetinis renginys, kuris organizuojamas Lietuvos psichologų sąjungos bendradarbiaujant su įvairiomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Šiemet už renginio, pavadinto „Psichologijos atlasas“ (2025 m. balandžio 25–26 d.), vykdymą buvo atsakingas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas ir šis renginys Vilniaus universitete vyko jau trečią kartą. Tai yra vienintelis renginys, kuris vienija visus Lietuvos psichologus, nepriklausomai nuo jų darbo srities, darbo pobūdžio ar patirties. Jo pagrindinis tikslas – sukurti platformą dalintis naujausių tyrimų rezultatais, profesinėmis žiniomis ir patirtimi, tobulinti savo kompetencijas ir megzti bendradarbiavimą puoselėjančius ryšius. Šiame leidinyje pristatomos Mokslo komiteto recenzuotos, Lietuvos ir užsienio universitetų mokslininkų bei praktikų Lietuvos psichologų kongrese pristatytų pranešimų santraukos