Vilnius University Press Scholarly Journals
Not a member yet
27622 research outputs found
Sort by
Exact controllability of conformable linear systems with semilinear boundary control
No full textIn this manuscript, we investigate the exact controllability of a class of linear systems governed by conformable fractional derivatives of order α in (0; 1] subject to semilinear boundary control in Banach spaces. We first establish the existence of mild solutions to the associated fractional Cauchy problems. We then derive sufficient conditions ensuring the exact controllability of these conformable linear systems under semilinear boundary control actions. An abstract model of an age-structured population dynamics system is provided to illustrate the applicability of the theoretical results
Trajectory controllability of semilinear dynamic systems on time scales
No full textThis paper explores the trajectory controllability of semilinear dynamic systems defined over time scales, which is an important aspect in understanding and manipulating the behavior of such systems across discrete and continuous domains. We address the controllability of these systems under the assumption that the nonlinearities satisfy a Lipschitz-type condition. Our approach involves a detailed analysis of how these conditions impact the ability to steer the system’s state along a desired trajectory within a finite-time horizon. We establish sufficient conditions for trajectory controllability (T-controllability), providing a theoretical framework that extends classical results from differential and difference equations to the broader context of time-scale calculus. To illustrate the practical implications of our theoretical findings, we include several numerical examples that demonstrate the application of our results to specific semilinear dynamic systems, highlighting the versatility and effectiveness of our approach
Null controllability of Chafee–Infante equation under discrete-time point measurements
No full textNonlinear system is one of the main research objects in cybernetics, and it is the main theme of cybernetics in the 21st century. Recently, the control of the reaction–diffusion equation has been widely studied, but the nonlinear reaction–diffusion equation has been rarely studied. This paper will take the Chafee–Infante equation as an example, and the null controllability of this equation will be shown. We consider the null controllability for Chafee–Infante equation with point actuations subject to a known constant delay. The point measurements can be sampled in time and transmitted through a communication network with a time-varying delay. We design an observer for the future value of the state in order to compensate the input delay, then we ensure that the estimation error vanishes exponentially with a desired decay rate by using a time-varying observer gain. By constructing Lyapunov–Krasovskii functional and combining linear matrix inequalities (LIMs), we obtain the convergence conditions. We design the boundary controller and the point controller, and we conclude that both controllers can ensure the exponential stability of the closed-loop system with an arbitrary decay rate, which is smaller than that of the observers estimation error. At last, numerical example is given
Monotone iterative sequences for positive solutions of a p-Laplacian Hadamard fractional boundary value problem on an unbounded domain
No full textIn this paper, we ensure the existence and uniqueness of positive solutions for a Hadamard fractional boundary value problem with the p-Laplacian operator on an unbounded domain. The problem is formulated as a nonlinear differential equation involving a fractional derivative of order ℓ ∈ (n – 1, n], n ∈ N, along with boundary conditions of the Hadamard fractional integral and derivative. Using the monotone iterative technique, we establish the existence of positive solutions by constructing monotone sequences that approach the solution. An error estimation formula is provided. An example is also discussed to illustrate the main result
Gyventojų informavimas apie jonizuojančiąją spinduliuotę: Lietuvos žiniasklaidos publikacijų turinio tematinės įvairovės vertinimas
No full textBackground. Mass media have an important role in shaping the public information field. In times of crises, mass media acts as a mediator which could deliver expert knowledge to society. Challenging the current geopolitical situation emphasized the mass media importance. Therefore, the aim of this study is to assess the thematic content variety of information related to radiation safety in Lithuanian mass media. Methods. A qualitative content analysis of 322 mass media publications was conducted, while focusing on sources of ionizing radiation, health effects of ionizing radiation, radiation safety measures, and public preparedness in the context of a nuclear accident or war. Publications from the mass media portals delfi.lt, 15min and lrt.lt were included in this content analysis. Results. More than half of the publications (61.8%) mention sources of ionizing radiation found in the air. The majority of those (66.5%) are associated with nuclear energy. Sources of ionizing radiation used in soil, water, food and medicine are mentioned in 6.8%, 14.6%, 4.0% and 5.9% of the publications, respectively. Additionally, more than half (59.0%) of the publications mention radiation safety, and one third (32.3%) mentions nuclear accident preparedness. The topics of the health effects of ionizing radiation, radiation safety measures and nuclear accident preparedness are discussed with a similar frequency in lrt.lt, 15min.lt and delfi.lt mass media portals. (p>0.05). Conclusions. Although the largest Lithuanian mass media portals provide a variety of information about ionizing radiation, effects on health, radiation safety and nuclear accident preparedness, a thematic imbalance is observed as airborne sources of ionizing radiation are mentioned more often than others. In some publications, (over)dramatization of content is observed, which may cause anxiety or panic in society.Įvadas. Žiniasklaida, atliekanti svarbų vaidmenį formuojant visuomenės informacinį lauką, krizių kontekste yra tarpininkas, perduodantis ekspertų informaciją plačiajai visuomenei. Kadangi sudėtinga dabartinė geopolitinė situacija išryškino komunikacijos svarbą krizinėse situacijose, šio tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos žiniasklaidoje pateikiamos informacijos, susijusios su radiacine sauga, tematinę įvairovę. Metodai. Atlikta 322 žiniasklaidos publikacijų kokybinė turinio analizė, aprėpianti temas, susijusias su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiu sveikatai, radiacinės saugomis priemonėmis bei visuomenės pasirengimu branduolinės avarijos atveju karo kontekste. Įtrauktos delfi.lt, 15min ir lrt.lt naujienų portalų publikacijos, atitinkančios tematiką. Rezultatai. Daugiau nei pusėje publikacijų (61,8 proc.) minimi ore aptinkami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai. Iš jų didžioji dalis (66,5 proc.) siejami su atomine energetika. Dirvožemyje, vandenyje, maiste ir medicinoje naudojami jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai minimi atitinkamai 6,8 proc., 14,6 proc., 4,0 proc. ir 5,9 proc. publikacijų. Daugiau nei pusėje (59,01 proc.) publikacijų minima radiacinė sauga, trečdalyje (32,3 proc.) minimas pasiruošimas branduolinės avarijos atveju. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio sveikatai, radiacinės saugos priemonių ir pasiruošimo branduolinės avarijos atveju temos portaluose lrt.lt, 15min.lt ir delfi.lt nagrinėjamos panašiu dažnumu (p>0,05). Išvados. Nors didžiausiuose Lietuvos naujienų laikraščiuose (portaluose) pateikiama įvairios informacijos apie jonizuojančią spinduliuotę, jos poveikį sveikatai, radiacinę saugą ir pasiruošimą branduolinės avarijos atveju, pastebimas ryškus tematinis disbalansas – oru sklindantys jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai minimi neproporcingai dažniau nei kiti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai; dalyje publikacijų stebimas turinio dramatizavimas, kuris gali sukelti nerimą ar paniką visuomenėje
Apie socialinę ir kultūrinę atskirtį pietinėje Klaipėdos miesto dalyje. Simetrinės antropologijos apybraiža
No full textThis essay explores the social and cultural marginalization of the southern neighborhoods of Klaipėda, Lithuania. The approach is based on an expanded methodology of symmetrical anthropology that includes nonhuman actors and organizations in addition to human social and cultural interactions. The marginalization of this locality is first demonstrated by examining the socio-spatial relations that contribute to its social isolation from the city’s more prestigious districts, as well as by addressing the neglect of natural diversity and the anthropocentric degradation of local landscapes. The essay then analyzes how social and cultural tensions between Lithuanian and Russian-speaking residents manifest within the context of urban renewal initiatives. Finally, it assesses practices aimed at “filling” critical spaces—such as the display of artworks in public places, the construction of children’s playgrounds, and the donation of spatial art objects to the city—demonstrating how these interventions reflect the relationship between society, its institutions, and the role of art and artists.Straipsnyje aptariami socialinės ir kultūrinės atskirties ženklai Klaipėdos miesto pietinėje dalyje. Jų pažinimas ir identifikavimas remiasi išplėsta simetrinės antropologijos metodika, į pažinimo lauką integruojančia ne tik socialinius ir kultūrinius žmonių sąveikos elementus, bet taip pat nežmones ir institucijas. Pasirinktos vietovės atskirtis pirmiausia rekonstruojama analizuojant jos atotrūkio nuo prestižinių miesto dalių priežastis ir įvedant gamtinės įvairovės ignoravimo ir antropocentrinio kraštovaizdžio eikvojimo temą. Vėliau parodoma, kaip miesto renovacijos projektų kontekste skleidžiasi socialinė ir kultūrinė trintis tarp lietuvių ir rusakalbių Klaipėdos gyventojų. Vertinant kritinių erdvių „užpildymo“ praktikas, tokias kaip meno kūrinių eksponavimas viešose erdvėse, vaikų žaidimų aikštelių įrengimas ir erdvinių meno objektų dovanojimas miestui, parodoma, kaip jose užkoduojamas visuomenės ir jos institucijų santykis su menu ir menininkais
Principle of Solidarity and its Impact on the Harmonization of Asylum Law in the European Union
No full textAgainst the backdrop of the migration processes that have been taking place in Europe over the last decade, disagreements over the content of the principle of solidarity have become an increasingly important factor on national political and legal agendas. In this context, it is important to analyze the evolution of the European Union (EU) asylum acquis starting from its very genesis – the Treaty of Amsterdam – to its current stop which appears to be the very recent collection of legal documents adopted by the European Parliament in April 2024 – the so-called New Pact on Migration and Asylum (New Pact). This research was carried out in order to assess the content and role of the principle of solidarity for the Common European Asylum System (CEAS) and the harmonization of the asylum acquis.Pastarąjį dešimtmetį Europoje vykstančių migracijos procesų fone nesutarimai dėl solidarumo principo turinio tampa vis svarbesniu veiksniu valstybių politinėse ir teisinėse darbotvarkėse. Šiomis aplinkybėmis Europos Sąjungos prieglobsčio teisyno raidos analizė, pradedant nuo pat jo ištakų – Amsterdamo sutarties – iki šių dienų transformacijų, Europos Parlamentui 2024 metų balandį patvirtinus naują teisinių dokumentų rinkinį – Naująjį migracijos ir prieglobsčio paktą, yra itin aktuali. Tyrimas atliktas siekiant įvertinti solidarumo principo turinį ir vaidmenį Bendrajai Europos prieglobsčio sistemai (BEPS) bei Europos Sąjungos prieglobsčio teisynui harmonizuoti
Fintech reguliavimо „smėliо dėžių“ evоliucija: inоvacijоs, užtikrinančiоs rinkоs stabilumą
No full textThis article explоres the evоlving rоle оf regulatоry sandbоxes within the fintech sectоr and their significance in balancing innоvatiоn with regulatоry оversight. With advancements in financial technоlоgy, including blоckchain, digital payments, and peer-tо-peer lending, traditiоnal regulatоry framewоrks оften struggle tо keep pace. Regulatоry sandbоxes, initially intrоduced by the UK’s FCA in 2015, have emerged as a cоntrоlled envirоnment allоwing fintech cоmpanies tо test innоvative prоducts and services under regulatоry supervisiоn. This study prоvides a cоmparative analysis оf sandbоx framewоrks acrоss some key jurisdictiоns, such as the UK, Singapоre, and Australia, evaluating their effectiveness in prоmоting financial innоvatiоn while ensuring cоnsumer prоtectiоn and market stability. Additiоnally, the article discusses the primary challenges faced by regulatоry sandbоxes, including regulatоry arbitrage, resоurce limitatiоns, and the need fоr glоbal regulatоry harmоnizatiоn. Based оn these insights, the article prоpоses pоlicy recоmmendatiоns tо enhance the rоle оf regulatоry sandbоxes in suppоrting fintech develоpment within a stable financial system.Šiame straipsnyje nagrinėjamas besikeičiantis reguliavimо „smėliо dėžių“ vaidmuо finansinių technologijų (angl. Fintech) sektоriuje ir jų reikšmė derinant inоvacijas su reguliavimо priežiūra. Sparčiai tоbulėjant finansinėms technоlоgijоms, įskaitant blоkų grandinę, skaitmeninius mоkėjimus ir tarpusaviо skоlinimą, tradicinėms reguliavimо sistemоms dažnai sunku neatsilikti. Reguliuоjamоs „smėliо dėžės“, kurias iš pradžių 2015 m. pristatė JK finansinių paslaugų institucija (FCA), tapо kоntrоliuоjama aplinka, leidžiančia finansinių technologijų įmоnėms išbandyti naujоviškus prоduktus ir paslaugas, prižiūrint reguliavimо institucijai. Šiame tyrime pateikiama lyginamоji reguliavimo „smėliо dėžės“ sistemų analizė pagrindinėse jurisdikcijоse, tоkiоse kaip JK, Singapūras ir Australija, įvertinamas jų veiksmingumas skatinant finansinių technologijų naujоves, kartu užtikrinant vartоtоjų apsaugą ir rinkоs stabilumą. Be tо, straipsnyje aptariami pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria reguliavimо „smėliо dėžės“, įskaitant reguliavimо arbitražą, išteklių ribоjimus ir pasauliniо reguliavimо suderinimо pоreikį. Remiantis šiоmis įžvalgоmis, straipsnyje siūlоmоs pоlitikоs rekоmendacijоs, kaip sustiprinti reguliavimо „smėliо dėžių“ vaidmenį remiant finansinių technologijų plėtrą stabiliоje finansų sistemоje
Teisiniai iššūkiai derinant išmaniųjų sutarčių reglamentavimą Europos Sąjungoje
No full textThis article evaluates the regulatory legal landscape of smart contracts within the EU and examines a few essential legal challenges related to the need to harmonize smart contract regulations across the EU. It starts with analysis of some legal and technical aspects of the smart contract term form and arrives at the conclusion that there is no universal and unified term that contains technical aspects of the smart contract. This creates legal uncertainty, as the currently existing legal frameworks in many EU member states are not equipped to address these characteristics of smart contracts.Another issue of importance is the varied approaches to smart contract regulation across the EU member states. The paper reveals that, currently, there is a spectrum of regulatory strategies from pioneering to conservative, and identifies the main obstacles to regulatory harmonization within the EU. Without a common legal framework, a smart contract deemed valid and enforceable in one state may not be recognized in another member state.Finally, the current EU legislation is not specifically designed for smart contracts. However, it impacts their regulation by addressing critical aspects of digital operations like data ownership, access and control. Thus, successful integration of smart contracts into the EU’s regulatory environment will require a concerted effort to address these complex challenges.Straipsnyje vertinamas išmaniųjų sutarčių teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje (ES) ir nagrinėjama keletas esminių teisinių problemų, susijusių su poreikiu suderinti jų reglamentavimą visoje ES. Straipsnis pradedamas išmaniosios sutarties sąvokos teisinių ir techninių aspektų analize. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad nėra universalaus ir bendro išmaniosios sutarties apibrėžimo, kuris galėtų apimti techninius išmaniosios sutarties aspektus. Dėl to kyla teisinis neapibrėžtumas, nes daugelyje ES valstybių narių galiojančios teisinės sistemos nėra pritaikytos šioms išmaniųjų sutarčių savybėms.Kita problema – skirtingas požiūris į išmaniųjų sutarčių reglamentavimą ES valstybėse narėse. Straipsnyje atskleidžiama, kad šiuo metu ES egzistuoja reguliavimo požiūrių spektras nuo novatoriškų iki konservatyvių, ir nurodomos pagrindinės kliūtys suderinti išmaniųjų sutarčių reguliavimą ES. Nesant bendros sistemos vienoje valstybėje narėje galiojančia ir vykdytina laikoma išmanioji sutartis gali būti nepripažįstama kitoje valstybėje narėje.Be to, galiojantys ES teisės aktai nėra specialiai pritaikyti išmaniosioms sutartims, tačiau jie turi įtakos tokių sutarčių reguliavimui, nes šiuose teisės aktuose nagrinėjami tokie svarbūs skaitmeninių operacijų aspektai, kaip antai duomenų nuosavybė, prieiga ir kontrolė. Dabartiniuose ES teisės aktuose nėra aiškiai nustatyti su išmaniosiomis sutartimis susiję aspektai. Taigi, norint sėkmingai integruoti išmaniąsias sutartis į ES teisinę ir reguliavimo aplinką, reikės bendrų pastangų sprendžiant šiuos sudėtingus uždavinius