Kauno Kolegija Repository
Not a member yet
3099 research outputs found
Sort by
Vandens išteklių išsaugojimas darnaus vystymosi kontekste
Full text linkRespublikinės mokslinės-praktinės konferencijos leidiny
Experiences of Midwifery Students in Practical Learning
No full textRelevance: in their professional practice abroad, students describe their experiences as "roller-coaster", they experience both positive and negative experiences. Some students experience a friendly relationship with their mentors, gains a lot of experience and responsibility, while others face a number of challenges, for example mentors’ lack of confidence in students’ abilities, hostility, new responsibilities, lack of self-confidence, anxiety, stress. This study helps to reveal the practical learning experiences of midwifery students in Lithuania, helps to find out what experience future midwives will bring to their future midwifery work.
Research problem: what experiences do Kaunas College of midwifery students have during their practical training?
Research object: experiences of midwifery students in practical learning.
Aim of the research: to reveal the practical learning experiences of Kaunas College of midwifery students.
Research objectives: 1. To describe midwifery students’ experiences of practical learning in foreign countries. 2. To identify midwifery students’ positive experiences of practical learning. 3. To identify midwifery students’ negative experiences of practical learning.
Research methodology and subjects: quantitative research method. This study involved second, third and fourth years of Kaunas College of midwifery students. This study involved 47 respondents.
Results and conclusions: 1. In their professional practice abroad, students describe their experiences as "roller coaster", some students experience a friendly relationship with their mentors, gaining a lot of experience and responsibility, while others face many challenges, such as mentors' lack of confidence in students' abilities, hostility, new responsibilities, lack of self-confidence, anxiety, stress. 2. The study found that during the practical learning, midwifery students learned new manipulations, learned new techniques for performing certain manipulations, gained more confidence,
9
and enjoyed the sense of responsibility. More than half of the respondents say that it is more useful and meaningful when all staff midwives share their experience and the relationship with mentors and with pregnant women/birth mothers is good, warm, friendly and respectful. 3. When analysing the negative experiences of the respondents, more than half of the respondents experienced difficulties in choosing a place of practical learning and the main difficulty was the lack of places. Also during the practical training, they experienced fatigue and stress, lack of finances, lack of time and energy, being forbidden to perform certain procedures, more than half of the respondents experienced sadness, anxiety, negative thoughts, fear, headaches and they say that these negative feelings/impairments affected the quality of the practical training.Temos aktualumas: Užsienio šalyse, profesinėje veiklos praktikoje, studentai savo patirtis apibūdina kaip „amerikietiški kalneliai“, vyrauja ir teigiamos, ir neigiamos patirtys. Vieni studentai patiria draugiškus santykius su mentoriais, įgyja daug patirties, atsakomybės, kiti susiduria su nemažai iššūkių, pavyzdžiui mentorių nepasitikėjimas studentų gebėjimais, priešiškumu, naujomis atsakomybėmis, nepasitikėjimu savimi, nerimu, stresu. Šio tyrimo dėka, galima atskleisti akušerijos studentų praktinio mokymosi patirtis Lietuvoje, išsiaiškinti, kokią patirtį būsimieji akušeriai nusineša į būsimą akušerijos darbą.
Tyrimo problema: Kokias patirtis patiria Kauno kolegijos akušerijos studentai praktinio mokymosi metu?
Tyrimo objektas: akušerijos studentų praktinio mokymosi patirtys.
Tyrimo tikslas: atskleisti Kauno kolegijos akušerijos studentų praktinio mokymosi patirtis.
Tyrimo uždaviniai: 1. Aprašyti akušerijos studentų praktinio mokymosi patirtis užsienio šalyse. 2. Nustatyti akušerijos studentų praktinio mokymosi teigiamas patirtis. 3. Nustatyti akušerijos studentų praktinio mokymosi neigiamas patirtis.
Tyrimo metodika ir tiriamieji: taikytas kiekybinis tyrimo metodas. Tyrimo metu buvo apklausti II, III ir IV kursų Kauno kolegijos akušerijos studentai. Tyrime dalyvavo 47 respondentai.
Tyrimo rezultatai, išvados: 1. Užsienio šalyse, profesinėje veiklos praktikoje, studentai savo patirtis apibūdina kaip „amerikietiški kalneliai“, dalis studentų patiria draugiškus santykius su mentoriais, įgyja daug patirties, atsakomybės, kiti susiduria su nemažai iššūkių, pavyzdžiui mentorių nepasitikėjimas studentų gebėjimais, priešiškumu, naujomis atsakomybėmis, nepasitikėjimu savimi, nerimu, stresu. 2. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad praktinio mokymosi metu akušerijos studentai išmoko naujų manipuliacijų, išmoko naujų metodų atliekant tam tikras manipuliacijas, įgijo daugiau pasitikėjimo savimi, patiko atsakomybės jausmas. Daugiau nei pusė respondentų teigia, kad naudingiau ir reikšmingiau kai visi personalo akušeriai dalinasi savo patirtimi, o santykiai su mentoriais ir su nėščiosiomis/gimdyvėmis, būna geri, šilti, draugiški bei su pagarba. 3. Išanalizavus respondentų
7
patiriamas neigiamas patirtis, daugiau nei pusė respondentų patyrė sunkumų renkantis praktikos vietą ir pagrindinis sunkumas tai trūkumas praktikos vietų. Taip pat praktinio mokymosi metu, patyrė nuovargį ir stresą, finansų trūkumą, laiko ir energijos stoką, draudimą atlikti tam tikras procedūras, daugiau nei pusė respondentų patyrė liūdėsį, nerimą, negatyvias mintis, baimę, galvos skausmą ir teigia, kad šie neigiami jausmai/negalavimai paveikė praktinio mokymosi kokybę
Women's Knowledge about Fetal Movement Counting
No full textRelevance of the topic: During pregnancy, a pregnant women begins to feel the movements of the fetus and this is the sign that it is growing and constantly getting stronger. It is believed that counting fetal movements during pregnancy is a method by which a women can assess the current well-being of the fetus. With the help of scientific research, it was estimated that in 2015, 2,6 million fetuses died while still in the womb, and 30-55 percent women who experienced a decrease of fetal movements could have a stillbirth within a week.
Problem: What is the knowledge of first-time and second-time pregnant women about counting fetal movements?
Research object: Women‘s knowledge about fetal movement counting.
The aim of the study: To determine women‘s knowledge about fetal movement counting.
Reasearch tasks: 1. To describe the method of fetal movements counting, its psychological effect on the mother, and the experience of foreign women using this method. 2. To determine the knowledge of first-time pregnant women about fetal movement counting. 3. To determine the knowledge of repeatedly pregnant women about fetal movement counting. 4. To compare the knowledge of first- and repeatedly pregnant women about fetal movement counting.
Research methodology: An analysis of the scientific literature was carried out, a quantitative study, and an anonymous questionnaire survey was used. In the study participated 133 pregnant women – 67 first-time and 66 repeatedly pregnant women.
Main results: After comparing the knowledge of first-time and repeatedly pregnant women about fetal movements counting, the obtained results showed that the knowledge of both groups is similar and only on some questions they differ slightly. Of all 133 women in the study, nearly half said they did not receive enough information about fetal movement counting.Temos aktualumas: Nėštumo metu nėščia moteris pradeda jausti vaisiaus judesius ir tai yra ženklas, kad jis auga ir nuolatos stiprėja. Manoma, kad vaisiaus judesių skaičiavimas nėštumo metu yra metodas, kuriuo moteris gali įvertinti esamą vaisiaus savijautą. Mokslinių tyrimų pagalba buvo apskaičiuota, kad 2015 metais 2,6 mln. vaisių žuvo dar būdami gimdoje, o 30,0-55,0 proc. moterų, kurios susidūrė su vaisiaus judesių sumažėjimu, savaitės laikotarpyje galėjo sulaukti negyvagimio.
Tyrimo problema: Kokios yra pirmą kartą besilaukiančių ir pakartotinai besilaukiančių moterų žinios apie vaisiaus judesių skaičiavimą?
Tyrimo objektas: moterų žinios apie vaisiaus judesių skaičiavimą.
Tyrimo tikslas – nustatyti moterų žinias apie vaisiaus judesių skaičiavimą.
Tyrimo uždaviniai: 1. Aprašyti vaisiaus judesių skaičiavimo metodą, jo psichologinį poveikį mamai bei užsienio šalių moterų patirtį naudojant šį būdą. 2. Nustatyti pirmą kartą besilaukiančių moterų žinias apie vaisiaus judesių skaičiavimą. 3. Nustatyti pakartotinai besilaukiančių moterų žinias apie vaisiaus judesių skaičiavimą. 4. Palyginti pirmą kartą ir pakartotinai besilaukiančių moterų žinias apie vaisiaus judesių skaičiavimą.
Tyrimo metodika: Atlikta mokslinės literatūros analizė, atliktas kiekybinis tyrimas, naudota anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 133 nėščios moterys – 67 pirmą kartą besilaukiančios ir 66 pakartotinai besilaukiančios moterys.
Pagrindiniai rezultatai: Palyginus pirmakarčių ir pakartotinai besilaukiančių moterų žinias apie vaisiaus judesių skaičiavimą, gauti rezultatai parodė, jog abiejų grupių žinios yra panašios ir tik kai kuriais klausimais jos šiek tiek skiriasi. Iš visų 133 tyrime dalyvavusių moterų beveik pusė jų teigė, kad negavo pakankamai informacijos apie vaisiaus judesių skaičiavimą
Tarptautinio verslo studijų programos studentams
Full text linkMetodinė priemonė skirta studento mokymosi krūviui sumažinti, pateikiant ne tik išdėstytą komponentę sudarančią medžiagą bei mokymosi rezultatus leidžiančius įvertinti atsiskaitymų struktūrą ir reikalavimus, bet ir rekomenduojamą komponentės studijavimo būdą. Metodinė priemonė leidžia studentui pamatyti, ar jis neatsilieka nuo optimalaus savaitinio mokymosi plano, bei aiškiai įsivertinti, kokioje komponentės įsisavinimo stadijoje jis yra – ir kokių konkrečių žinių ar gebėjimų dar trūksta.
Studijavimo vadove detalizuojami komponentės studijavimo rezultatai, pateikiama komponentės ir kaupiamojo balo struktūra, atsiskaitymų pobūdis, reikalavimai ir vertinimo kriterijai, rekomenduojama studijavimui naudoti literatūra bei pagal dalyko kalendorines savaites pateikiamos kontaktinio darbo veiklos ir jų pradžios ir galutiniai terminai. Paaiškinama planuojama teorinių paskaitų ir pratybų struktūra, temos ir eiga. Metodinėje priemonėje taip pat pateikiamas išplėstinis temų planas, detalizuojantis konkrečias kiekvieną paskaitą sudarančias potemes, kas leidžia, siekiant geriausio dalyko medžiagos įsisavinimo per kontaktinio darbo valandas, iš anksto nesunkiai pasiruošti kiekvienai paskaitai ir praktiniams darbams
Women's Expectations and Satisfaction with Care during Pregnancy
No full textRelevance of the study: Women are dissatisfied with the minimal pregnancy care, they lack appointments with specialists, lack ultrasound examinations, feel depressed by different diagnoses by doctors and midwives, inconsistent consultations, and divergent opinions. Differing opinions from specialists are confusing and stressful, especially for women who are expecting for the first time. Women who have repeated pregnancies complain that they are not given the same information, advice, midwifery care and support as in their first pregnancy.
Research problem: What expectations do women have of the care provided during pregnancy? Does the care received during pregnancy meet women's expectations?
Research object: women's expectations and satisfaction with the care they receive during pregnancy.
Research aim: to reveal women's expectations and satisfaction with the care provided during pregnancy.
Research objectives: To describe women's expectations and satisfaction with the care provided during pregnancy. To identify and compare the expectations of antenatal and repeat births in terms of care during pregnancy. To identify and compare satisfaction with the care provided during pregnancy among first- and repeat-birth women.
Research methodology: The aim and objectives of the study were achieved through a literature review and a quantitative research approach. The study was conducted between 3 November 2022 and 7 December 2022. 134 respondents took part in the survey, including 67 first-time and 67 repeat births.
Results: The analysis of the scientific literature revealed the most common expectations of women regarding satisfaction with antenatal care: good interpersonal relationship with the antenatal care provider, respectful communication, safety, privacy, emotional support, sufficient information and time during the visit, and competence of the provider. The most common expectations of both first-time and repeat births are respectful communication, sufficient information. Irrespective of
9
the pregnancy, women have the same expectations regarding the competence of the professionals, the information about the care and periodicity of the pregnancy and the tests to be carried out. The least expected by women were recommendations to attend antenatal education classes. For more than half of all respondents, pregnancy care fully met their expectations. Almost all first-time mothers and less than half of repeat mothers rated the care provided as very good. For more than half of the respondents, attending antenatal classes gave them a higher level of satisfaction with their antenatal care.Raktiniai žodžiai: nėštumo laikotarpis, nėštumo priežiūra, lūkesčiai, pasitenkinimas. Tyrimo aktualumas: Moterys nėra patenkintos minimalia nėštumo priežiūra, joms trūksta susitikimų su specialistais, ultragarsinių tyrimų, jaučiasi prislėgtos dėl skirtingų gydytojų ir akušerių diagnozių, nenuoseklių konsultacijų, nesutampančių nuomonių. Skirtingos specialistų nuomonės klaidina ir kelia stresą ypač toms moterims, kurios laukiasi pirmą kartą. Pakartotinai besilaukiančios moterys skundžiasi, kad joms nėra suteikiama tokia pati informacija, konsultacijos, akušerinė priežiūra bei pagalba, kaip pirmojo nėštumo metu.
Tyrimo problema: Kokius lūkesčius moterys kelia teikiamai priežiūrai nėštumo metu? Ar nėštumo laikotarpiu gauta priežiūra patenkina moterų lūkesčius?
Tyrimo objektas: moterų keliami lūkesčiai ir pasitenkinimas teikiama priežiūra nėštumo metu.
Tyrimo tikslas - atskleisti moterų lūkesčius ir pasitenkinimą teikiama priežiūra nėštumo metu.
Tyrimo uždaviniai: Aprašyti moterų lūkesčius ir pasitenkinimą teikiama priežiūra nėštumo metu. Nustatyti ir palyginti pirmakarčių ir pakartotinai gimdžiusių moterų lūkesčius teikiamai priežiūrai nėštumo metu. Nustatyti ir palyginti pirmakarčių ir pakartotinai gimdžiusių moterų pasitenkinimą teikiama priežiūra nėštumo metu.
Tyrimo metodika: Tyrimo tikslui ir uždaviniams atskleisti atlikta literatūros analizė, naudotas kiekybinis tyrimo metodas. Tyrimas buvo atliekamas nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d. Duomenys rinkti naudojant anoniminę, internetinę apklausą. Tyrime dalyvavo 134 respondentės, iš jų: 67 pirmą kartą ir 67 pakartotinai gimdžiusios moterys.
Rezultatai: Išanalizavus mokslinę literatūrą, atskleisti dažniausiai galimi moterų lūkesčiai susiję su pasitenkinimu teikiamomis nėštumo priežiūros paslaugomis: geri tarpasmeniniai santykiai su nėštumą prižiūrinčiu specialistu, pagarbus bendravimas, saugumo, privatumo užtikrinimas, emocinė parama, pakankamas informacijos gavimas ir laiko skyrimas apsilankymų metu, specialistų kompetencija. Tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai gimdžiusių moterų dažniausi lūkesčiai: pagarbus bendravimas, pakankamas informacijos suteikimas. Nepriklausomai nuo nėštumo moterys vienodai tikisi specialistų kompetencijos, supažindinimo su nėštumo priežiūra ir periodiškumu, atliekamais tyrimais. Mažiausiai moterys tikėjosi – rekomendacijų lankyti nėščiųjų
ugdymo pamokėles. Daugiau nei pusės visų apklaustųjų, nėštumo priežiūra visiškai atitiko jų lūkesčius. Beveik visos pirmakartės ir mažiau nei pusė pakartotinai gimdžiusių moterų, suteiktą priežiūrą vertino labai gerai. Daugiau nei pusei respondenčių, nėščiųjų pamokėlių lankymas suteikė joms didesnį pasitenkinimą nėščiųjų priežiūros paslaugomis
ITSELF – Information Technology Software Engineering Learning Finance
Full text linkConference proceeding
Midwives' Psycho-emotional Climate in the Work Environment
No full textRelevance of the study: Nowadays, health care workers work in a complex and fast-paced environment, so we often encounter various problems related to the psycho-emotional health of workers. Stress and emotional exhaustion are common phenomena that are becoming more and more complex with the modernization of human life (Aghamohammadi, Saed, Ahmadi ir Kharaghani, 2022). Organizational culture and climate are particularly important for the psycho-emotional health of employees. Factors such as teamwork, job satisfaction, interpersonal relationships, workload, recognition, conflict, communication, stress and education are part of the organizational culture and climate of medical institutions (Vivilaki, Athanasiadou, Zemperligkou, Stamatopoulou, Springer ir Prezerakos, 2019).
The problem of the study: what is the psycho-emotional climate of midwives' work environment?
The object of the study: the psycho-emotional climate of midwives' work environment.
The aim of the study: to evaluate the psycho-emotional climate of midwives' work environment.
The objectives of the study:
1. To reveal the importance of midwive’s psycho-emotional climate in the work environment.
2. To identify the workplace psycho-emotional risks for midwives.
3. To identify the workplace relations peculiarities for midwives.
The methods of the study: analysis of scientific literature, quantitative research using a questionnaire
survey, data analysis; research subjects: 82 midwives.
The main results of the empirical study: the results of the study revealed that the psycho-emotional climate of midwives at work has both a good and a bad side. High demands are placed on midwives at work, so most experience a high workload and lack of time, as a result of which they tend to often experience stress and fatigue at work. A very large number of midwives claim that they are not properly evaluated financially at work and that the salary does not correspond to the responsibility and workload. Due to reforms at work, one third of midwives answered that they feel insecure about their future and fear a medical error. Most people have good relationships with colleagues and direct supervisors, and conflicts are not common, but negative manifestations such as yelling do occur. We found that the midwives we interviewed rarely face bullying at work, and good team work between midwives and doctors prevails. According to midwives, they manage to balance work with personal life.Temos aktualumas: Šiais laikais sveikatos priežiūros darbuotojai dirba sudėtingoje ir greito tempo reikalaujančioje aplinkoje, todėl ne retai susiduriame su įvairiomis problemomis, kurios susijusios su darbuotojų psichoemocine sveikata. Stresas bei emocinis išsękimas yra paplitę reiškiniai, kurie tampa vis sudėtingesni modernėjant žmogaus gyvenimui (Aghamohammadi, Saed, Ahmadi ir Kharaghani, 2022).
Psichoemocinei darbuotojų sveikatai yra ypač svarbi organizacinė kultūra ir klimatas. Tokie veiksniai, kaip, komandinis darbas, pasitenkinimas darbu, tarpasmeniniai santykiai, darbo krūvis, pripažinimas, konfliktai, bendravimas, stresas ir išsilavinimas yra medicinos įstaigų organizacinės kultūros bei klimato dalis (Vivilaki, Athanasiadou, Zemperligkou, Stamatopoulou, Springer ir Prezerakos, 2019).
Tyrimo problema: Koks yra akušerių darbo aplinkos psichoemocinis klimatas?
Tyrimo objektas: Akušerių darbo aplinkos psichoemocinis klimatas.
Tyrimo tikslas: Įvertinti akušerių darbo aplinkos psichoemocinį klimatą.
Tyrimo uždaviniai:
1. Atskleisti akušerių psichoemocinio klimato darbo aplinkoje svarbą.
2. Nustatyti akušerių darbo aplinkos psichoemocines rizikas.
3. Nustatyti akušerių darbo aplinkos santykių ypatumus.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimas taikant anketinę apklausą, duomenų analizė; tiriamieji: 82 akušerės.
Pagrindiniai empirinio tyrimo rezultatai: tyrimo rezultatai atskleidė, kad akušerių psichoemocinis klimatas darbe turi gerą bei blogą pusę. Akušerėms yra keliami aukšti reikalavimai darbe, todėl dauguma patiria didelį darbo krūvį bei laiko stoką, dėl ko yra linkusios dažnai darbe patirti stresą bei nuovargį. Labai didelė dalis akušerių teigia, kad nėra tinkamai įvertinamos finansiškai darbe ir atlygis neatitinka atsokomybės bei darbo krūvio. Dėl reformų darbe trečdalis akušerių atsakė, jog jaučiasi neužtikrintos dėl savo ateities bei jaučia medicininės klaidos baimę. Daugumos santykiai su kolegomis bei tiesioginiu vadovu yra geri, bei konfliktai nėra dažnas reiškinys, tačiau pasitaiko neigiamų išsireiškimų, tokių kaip šaukimas. Nustatėme, kad mūsų apklaustos akušerės retai susiduria su patyčiomis darbe, bei vyrauja geras komandinis komandinis darbas tarp akušerių bei gydytojų. Akušerių teigimu darbą su asmeniniu gyvenimu suderinti joms pavyksta
Women's Knowledge about Breastfeeding
No full textRelevance of the research: More than 820,000 lives could be saved each year if all children aged 0-23 months received optimal breastfeeding (WHO, 2021). According to the 2014 Lithuanian Health Programme for 2014-2025, the care and health status of pregnant women and newborns improved significantly between 1998 and 2010, but the target of 40% of infants aged 4 to 6 months to be breastfed has still not been met. Many factors, including women's knowledge of breastfeeding, play a role in good breastfeeding habits. While many studies have been carried out worldwide on women's breastfeeding knowledge, the level of breastfeeding knowledge in Lithuania is poorly understood, and the aim of this study is to assess the knowledge of Lithuanian women on this issue.
Research problem: What is the knowledge of first-time and recurrent mothers about breastfeeding?
Research object: First-time and recurrent mothers’ knowledge about breastfeeding.
Aim of the research: To assess women's knowledge about breastfeeding.
Objectives of the research: Describe the concept of breastfeeding, its benefits, the prevention of difficulties, the difficulties faced by breastfeeding mothers and contraindications to breastfeeding. To identify the knowledge of women who have given birth for the first time about breastfeeding. To identify the knowledge of women who have given birth several times about breastfeeding.
Research methodology and subjects: The research was quantitative, anonymous questionnaire survey method was used. The participants consisted of 45 first-time mothers and 39 recurrent mothers.
Results of the research, conclusions: First-time mothers had the most knowledge about the concept of breastfeeding, the frequency and duration of breastfeeding, the benefits of breastfeeding for the child, and the difficulties of breastfeeding. First-time breastfeeding respondents were the least knowledgeable about the timing of first breastfeeding and the benefits of breastfeeding for the mother. Recurrent mothers had the most knowledge about the concept of breastfeeding, the frequency and duration of breastfeeding, the benefits of breastfeeding and breast milk for the child, the variation of the composition of breast milk according to the child's needs and the difficulties of breastfeeding. Recurrent
9
mothers had the least knowledge about the timing of first breastfeeding, contraindications to breastfeeding and the benefits of breastfeeding for the mother.Temos aktualumas: Kasmet būtų galima išgelbėti daugiau kaip 820 000 vaikų iki 5 metų gyvybių, jei visi 0-23 mėnesių vaikai būtų optimaliai maitinami krūtimi. (PSO, 2021). Remiantis 2014 metais parengtoje Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programoje pateikta informacija, nuo 1998 iki 2010 metų nėščiųjų ir naujagimių priežiūra bei sveikatos būklė ženkliai pagerėjo, bet užsibrėžtas tikslas, kad 40 proc. kūdikių iki 4-6 mėn. amžiaus būtų žindomi, vis dar liko neįgyvendintas. Daugybė veiksnių, įskaitant moterų žinias apie žindymą, turi didelę reikšmę tinkamiems žindymo įpročiams. Pasaulyje atlikta nemažai tyrimų apie moterų žinias apie žindymą, tačiau žinių apie žindymą lygis Lietuvoje yra menkai ištirtas, todėl šio tyrimo tikslas yra įvertinti Lietuvos moterų žinias šiuo klausimu.
Tyrimo problema: Kokios yra pirmą kartą gimdžiusių ir pakartotinai gimdžiusių moterų žinios apie žindymą?
Tyrimo objektas: Pirmą kartą gimdžiusių ir pakartotinai gimdžiusių moterų žinios apie žindymą.
Tyrimo tikslas: Įvertinti moterų žinias apie žindymą.
Tyrimo uždaviniai: Aprašyti žindymo sampratą, naudą, sunkumų prevenciją, sunkumus, su kuriais susiduria žindančios motinos bei žindymo kontraindikacijas. Nustatyti pirmą kartą gimdžiusių moterų žinias apie žindymą. Nustatyti pakartotinai gimdžiusių moterų žinias apie žindymą.
Tyrimo metodika ir tiriamieji: Atliktas kiekybinis tyrimas, panaudotas anoniminės anketinės apklausos metodas. Tyrime dalyvavo 45 pirmą kartą gimdžiusios moterys ir 39 pakartotinai gimdžiusios moterys.
Tyrimo rezultatai, išvados: Pirmą kartą gimdžiusios moterys daugiausiai žinių turėjo apie žindymo sampratą, žindymo dažnį bei trukmę, žindymo naudą vaikui ir žindymo sunkumus. Pirmą kartą gimdžiusios respondentės mažiausiai žinojo apie pirmojo žindymo laiką ir žindymo naudą motinai. Pakartotinai gimdžiusios moterys daugiausiai žinių turėjo apie žindymo sampratą, žindymo dažnį ir trukmę, žindymo ir motinos pieno naudą vaikui, motinos pieno sudėties kaitą pagal vaiko poreikius ir žindymo sunkumus. Mažiausiai žinių pakartotinai gimdžiusios moterys turėjo apie pirmojo žindymo laiką, žindymo kontraindikacijas ir žindymo naudą motinai
Women's Experience of Episiotomy
No full textRelevance of the research: There are few studies about women‘s experience after episiotomy. According to the study published in 2020, not only women were faced with physical difficulties during postpartum period such as restricting movement, pain due to the perineal trauma but also women experienced psychological difficulties such as fear and anxiety. (He, Jiang, Qian, Garner. 2020) Research problem: What are women‘s experiences of episiotomy? Research object: Women‘s experience of episiotomy. Aim of research: To reveal women‘s experience of episiotomy. Objectives of the research: To describe the concept of episiotomy and changes in women's lives after episiotomy. To reveal the difficulties experienced by women after an episiotomy in the first 6 weeks of postpartum. To reveal the methods of solving problems that women chose after an episiotomy.
Research methodology: A qualitative research method was applied in the semi-structured interviews. The study group was made of five women who experienced episiotomy.
Results of the research and conclusions: An episiotomy is an incision of the mother's perineum and the back wall of the vagina during the second period of labor (expulsion of the fetus) when the first part of the fetus moves through the genital opening. The frequency of episiotomies varies from country to country. The main and most common complications of episiotomy are pain in the perineum, disintegration of the wound of the perineal incision, trauma to the external genitalia due to improper sewing technique, fistula, perineal and vaginal hematoma, dysfunction of the rectal fold. The main changes in women's sex life after the episiotomy performed are a decrease in sexual desire, fear and anxiety about the resumption of sexual intercourse, and painful first sexual intercourse. The main difficulties after an episiotomy are pain in the perineum, lack of information about maintaining perineal hygiene, inability to take care of the newborn and fear of returning to sexual life. To solve the problems, women chose medicinal and non-medicinal methods. For perineal hygiene, women used intimate hygiene foam, a weak salt solution, calendula decoction or household soap. For pain relief, women chose paracetamol tablets and ice packs.Temos aktualumas: Nėra atlikta daug tyrimų apie moterų patirtis po joms atliktos epiziotomijos. Remiantis 2020 metais publikuoto tyrimo rezultatais pogimdyminiu laikotarpiu moterys susidūrė su fiziniais sunkumais – tokiais kaip judėjimo suvaržymas dėl tarpvietės kirpimo ar skausmingo tuštinimosi, bet ir su psichologiniais sunkumais, tokiais kaip baimė ir jaučiamas nerimas. (He, Jiang, Qian, Garner. 2020) Tyrimo problema: Kokios moterų, kurioms buvo atlikta epiziotomija, patirtys?
Tyrimo objektas: Moterų, kurioms buvo atlikta epiziotomija, patirtys.
Tyrimo tikslas: Atskleisti moterų, kurioms buvo atlikta epiziotomija, patirtis.
Tyrimo uždaviniai: Aprašyti epiziotomijos sampratą bei moterų gyvenimo pokyčius po atliktos epiziotomijos. Atskleisti moterų patiriamus sunkumus po atliktos epiziotomijos per pirmąsias 6 savaites po gimdymo. Atskleisti iškilusių problemų sprendimo būdus, kuriuos moterys rinkosi po atliktos epiziotomijos.
Tyrimo metodika ir tiriamieji: Pasirinktas kokybinis tyrimo metodas taikant pusiau struktūruotą interviu. Tiriamų grupė – 5 moterys, kurioms buvo atlikta epiziotomija.
Tyrimo rezultatai ir išvados: Epiziotomija tai gimdyvės tarpvietės bei užpakalinės makšties sienos įkirpimas antrojo gimdymo laikotarpio (vaisiaus išstūmimo) metu kai vaisiaus pirmeigė dalis slenka lytiniu plyšiu. Epiziotomijų atlikimo dažnumas skiriasi pasaulio šalyse. Pagrindinės ir dažniausiai pasitaikančios epiziotomijos komplikacijos - tarpvietės skausmas, tarpvietės pjūvio žaizdos iširimas, išorinių lyties organų trauma dėl netinkamos siuvimo technikos, fistulės, tarpvietės ir makšties hematoma, tiesiosios žarnos rauko funkcijos sutrikimas. Pagrindiniai moterų lytinio gyvenimo pokyčiai po atliktos epiziotomijos - seksualinio potraukio sumažėjimas, baimė bei nerimas atnaujinti lytinius santykius bei skausmingi pirmieji lytiniai santykiai. Pagrindiniai sunkumai po atliktos epiziotomijos yra tarpvietės skausmas, informacijos trūkumas apie tarpvietės higienos palaikymą, negalėjimas pasirūpinti naujagimiu ir baimė sugrįžti į lytinį gyvenimą. Iškilusių problemų sprendimui moterys rinkosi medikamentinius ir nemedikamentinius būdus. Tarpvietės higienai moterys naudojo intymios higienos putas, silpną druskos tirpalą, medetkų nuovirą ar ūkinį muilą. Skausmo malšinimui moterys rinkosi paracatemolio tabletes ir ledo kompresus