Kauno Kolegija Repository
Not a member yet
3099 research outputs found
Sort by
Project for Implementing Smart Technologies in Rural Regions
No full textAuthor Rytis Lekstutis. Project for Implementing Smart Technologies in Rural Regions. Graduation Thesis. Supervisor PhD Rimantas Plėštys. Kauno kolegija HEI, Faculty of Technologies, Department of Informatics and Media Technologies. Kaunas, 2024, 50 pages.
Keywords: Passive optical network, smart technologies, optical splitters.
The work is designed for implementing a passive optical network in Klovainiai village. In this project, the main idea is the application of smart technologies in a rural region. An analysis of smart technologies has been carried out and it has been found that smart technologies can be connected via radio wave communication or via a passive optical network. Since there is currently no radio wave connection in Klovainiai, it is proposed to implement PON technology, it was determined that the XGS-PON technology fits the best. After an analysis of the technologies suitable for the Internet of things, it was found that the technology of low-power communication network (LPWAN) is the most suitable. The calculation of the technical parameters required for the implementation of the network was performed, and the network vulnerability vector was estimated. Project implementation and support costs are calculated.
The project consists of the following parts: introduction, analytical part, project specification, design part, economic part, conclusions and list of used literature.Autorius Rytis Lekstutis. Išmaniųjų technologijų diegimo kaimiškuose regionuose projektas. Baigiamasis darbas. Vadovas dr. Rimantas Plėštys. Kauno kolegija, Technologijų fakultetas, Informatikos ir medijų technologijų katedra. Kaunas, 2024, 50 psl.
Reikšminiai žodžiai: Pasyvusis optinis tinklas, išmaniosios technologijos, optiniai dalikliai.
Darbe projektuojamas pasyvusis optinis tinklas Klovainių gyvenvietėje. Šiame projekte pagrindinė idėja yra išmaniųjų technologijų pritaikymas kaimiškame regione. Atlikta išmaniųjų technologijų analizė, nustatyta, kad išmaniosios technologijos gali būti prijungtos per radijo bangų ryšį arba per pasyvųjį optinį tinklą. Kadangi Klovainiuose šiuo metu nėra radijo bangų ryšio, tai yra siūlomas PON technologijų diegimas, nustatyta, kad geriausiai tinka XGS-PON technologija. Atlikta daiktų internetui tinkamų technologijų analizė, nustatyta, kad geriausiai tinka mažos galio ryšio tinklų technologija (LPWAN). Atliktas tinklo įgyvendinimui reikalingų techninių parametrų skaičiavimas, įvertintas tinklo pažeidžiamumo vektorius. Apskaičiuotos projekto įgyvendinimo ir palaikymo sąnaudos.
Projektą sudaro šios dalys: įvadas, analitinė dalis, projekto specifikacija, projektinė dalis, ekonominė dalis, išvados bei naudotos literatūros sąrašas
Vertimas raštu: teorija ir praktika
Full text linkŠios mokymo priemonės paskirtis – apibendrinti pagrindinius adekvataus vertimo principus bei vertimo perdaras; suteikti žinių, kaip tiksliai, taisyklingai ir sklandžiai perteikti informaciją gimtąja kalba, bei padėti pasirengti savarankiškai lavinti vertimo įgūdžius.
Aptariant teorinius vertimo pagrindus, pateikiami probleminiai klausimai, kurie padeda aktyviai panaudoti turimas žinias ir ugdo gebėjimą daryti logika pagrįstus spėjimus. Analizuojant bendruosius vertimo dėsningumus, šalia angliškų pavyzdžių pateikti ir vokiški variantai, nes trijų kalbų gretinimas geriau atskleidžia skirtumus ir padeda suvokti verčiant būtinas perdaras.
Praktinėje dalyje aiškinamos dažniausiai vartojamos gramatinės, leksinės-gramatinės ir leksinės perdaros, pateikiama pavyzdžių ir sakinių, skirtų savarankiškoms pratyboms. Po to aptariami ekonominių ir verslo tekstų vertimo ypatumai. Pabaigoje pateikiami trys tekstai, kuriuos verčiant reikia pritaikyti deduktyviąją patirtį
Pregnant Women's Knowledge of Lifestyle Factors with Positive and Negative Effects on Pregnancy
No full textRelevance of the work: Pregnancy planning is an inseparable factor from lifestyle changes in a
woman's life. Most of those planning pregnancy change their behavior and pay more attention to their
health and that of the developing fetus. Inappropriate lifestyle decisions and lack of knowledge during
pregnancy can affect the health of the pregnant woman and the smooth development of the fetus.
Studies have shown that a good lifestyle during pregnancy, i.e., proper nutrition, physical activity,
vitamin intake, regular perinatal care and prenatal health care during pregnancy can have a long-term
positive effect on the health of the woman and the fetus. In contrast, a poor lifestyle, which includes
alcohol and tobacco use, poor nutrition, and low physical activity, during pregnancy can lead to a
number of pregnancy complications and long-term negative effects on the health of the woman and/or
the fetus. Research results revealed that most pregnant women are aware that alcohol consumption
during pregnancy has harmful effects on pregnancy, but their general knowledge about possible
effects on the baby is poor. Importantly, healthcare professionals are identified as the primary source
of information on the potential effects of alcohol on pregnancy. This suggests that other sources
should be used to inform women about appropriate lifestyle during pregnancy. Electronic nicotine
delivery systems are also mistakenly believed to be a safer alternative to smoking during pregnancy
and are used for smoking cessation. Lifestyle changes are also important for overweight and obese
pregnant women, who account for about 50% of all pregnancies in Western countrie.
Research problem: what is the knowledge of pregnant women about lifestyle factors that have
positive and negative effects on pregnancy?
Object: Pregnant women's knowledge of lifestyle factors with positive and negative effects on
pregnancy.
Aim: To find out the knowledge of pregnant women and the used sources of information about
lifestyle factors that have positive and negative effects on pregnancy.
Tasks: Describe the lifestyle factors of pregnant women that have positive and negative effects on
pregnancy; to determine the sources of information used by pregnant women about lifestyle factors
that have positive and negative effects on pregnancy; to determine the knowledge of pregnant women
about lifestyle factors that have positive and negative effects on pregnancy. Methodology of investigation: Analysis of scientific literature, quantitative research and analysis of
results. These methods were chosen so that it would be possible to reveal the problems of the analyzed
topic in the best and clearest way and to determine the (in)sufficiency of pregnant women's knowledge
about lifestyle factors that have a positive and negative effect on pregnancy. The chosen quantitative
research instrument is an anonymous questionnaire prepared and distributed by the students
themselves to women hospitalized in Obstetrics Departments. 143 pregnant women participated in
the study.
Results and conclusions: Summarizing the results of the conducted research, it can be stated that the
largest part of the respondents indicated the obstetrician-gynecologist, social networks and pregnancy
courses as sources of information about the appropriate lifestyle during pregnancy. Also, the results
of the study revealed that more than half of the respondents who participated in the study were
independently interested in the possible consequences of a harmful lifestyle during pregnancy. And
women received the most information about lifestyle factors from health professionals about the
effects of nutrition, vitamins and vaccinations on pregnancy. According to the results of the study,
the pregnant women who participated in the study had the most knowledge about the effects of
nutrition, alcohol, nicotine and drug use and stress on pregnancy. However, the least number of
pregnant women who participated in the study had knowledge about the effects of physical activity,
vitamins, vaccinations and caffeine on pregnancy.Darbo aktualumas: Nėštumo planavimas yra neatsiejamas veiksnys nuo gyvensenos pokyčių moters
gyvenime. Dauguma planuojančių nėštumą keičia savo elgesį bei daugiau dėmesio skiria savo ir
besivystančio vaisiaus sveikatai. Netinkami su gyvensena susiję sprendimai bei žinių trūkumas
nėštumo metu, gali turėti įtakos nėščiosios sveikatai bei sklandžiam vaisiaus vystymuisi. Tyrimais
įrodyta, kad tinkama gyvensena nėštumo metu, t.y., tinkama mityba, fizinis aktyvumas, vitaminų
vartojimas, reguliari perinatalinė priežiūra ir nėščiosios sveikatos priežiūra nėštumo metu gali turėti
ilgalaikį teigiamą poveikį moters ir vaisiaus sveikatai. Priešingai, nepilnavertė gyvensena, į kurią
įeina alkoholio bei tabako vartojimas, prasta mityba, menkas fizinis aktyvumas, nėštumo metu gali
sukelti daugybę nėštumo komplikacijų ir ilgalaikį neigiamą poveikį moters ir (ar) vaisiaus sveikatai.
Tyrimų rezultatai atskleidė, kad dauguma nėščiųjų žino, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu turi
žalingą poveikį nėštumui, bet jų bendros žinios, apie galimą poveikį kūdikiui, yra prastos. Svarbu tai,
kad sveikatos priežiūros specialistai nurodomi kaip pagrindinis gaunamos informacijos, apie galimą
alkoholio poveikį nėštumui, šaltinis. Tai rodo, kad reikia naudoti ir kitus šaltinius informuoti moteris
apie tinkamą gyvenseną nėštumo metu. Taip pat klaidingai manoma, kad elektroninės nikotino
tiekimo sistemos yra saugesnė rūkymo alternatyva nėštumo metu ir yra naudojamos siekiant mesti
rūkyti.Taipogi gyvenimo būdo pokyčiai yra svarbus turinčioms antsvorio ir nutukusioms nėščioms
moterims, kurios sudaro apie 50% visų nėštumų Vakarų šalyse.
Tyrimo problema: kokios nėščių moterų žinios apie gyvensenos veiksnius turinčius teigiamą ir
neigiamą poveikį nėštumui?
Objektas: nėščių moterų žinios apie gyvensenos veiksnius turinčius teigimą ir neigiamą poveikį
nėštumui.
Tikslas: Išsiaiškinti nėščių moterų žinias ir naudojamus informacijos šaltinius apie gyvensenos
veiksnius turinčius teigiamą ir neigiamą poveikį nėštumui.
Tyrimo uždaviniai: Aprašyti nėščių moterų gyvensenos veiksnius turinčius teigiamą ir neigiamą
poveikį nėštumui; nustatyti nėščių moterų naudojamus informacijos šaltinius apie gyvensenos
veiksnius turinčius teigiamą ir neigiamą poveikį nėštumui; nustatyti nėščių moterų žinias apie
gyvensenos veiksnius turinčius teigiamą ir neigiamą poveikį nėštumui. Tyrimo metodika: Mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimas bei rezultatų analizė. Šie
metodai pasirinkti todėl, kad būtų galima geriausiai ir aiškiausiai atskleisti analizuojamos temos
problematiką ir nustatyti nėščių moterų žinių (ne)pakankamumą apie gyvensenos veiksnius turinčius
teigiamą ir neigiamą poveikį nėštumui. Pasirinktas kiekybinio tyrimo instrumentas – anoniminė
anketa parengta ir išdalinta pačių studenčių Akušerijos skyriuose hospitalizuotoms moterims. Tyrime
dalyvavo 143 nėščiosios moterys.
Rezultatai ir išvados: Apibendrinus atlikto tyrimo rezultatus galima teigti, kad didžiausia dalis
respondenčių, kaip gaunamos informacijos apie tinkamą gyvenseną nėštumo metu šaltinius, nurodė
gydytoją akušerį – ginekologą, socialinius tinklus bei nėščiųjų kursus. Taip pat tyrimo rezultatai
atskleidė, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondenčių, savarankiškai domėjosi apie
žalingos gyvensenos galimas pasekmes nėštumo metu. O daugiausiai informacijos apie gyvensenos
veiksnius, iš sveikatos specialistų, moterys gavo apie mitybos, vitaminų ir skiepų poveikį nėštumui.
Remiantis gautais atlikto tyrimo rezultatais, tyrime dalyvavusios nėščiosios daugiausiai žinių turėjo
apie mitybos, alkoholio, nikotino bei narkotikų vartojimo ir streso poveikį nėštumui. Tačiau
mažiausiai tyrime dalyvavusios nėščiosios turėjo žinių apie fizinio aktyvumo, vitaminų, skiepų bei
kofeino poveikį nėštumui
Mokslo straipsnių leidinys
Full text linkŠis leidinys – tai Pedagogikos katedros bendradarbiavimo su absolventais, darbo rinkos atstovais ir kitų aukštųjų mokyklų pedagogų rengimo specialistais bei ilgamečiais partneriais rezultatas. Mokslo publikacijų leidybos poreikį paskatino ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pokyčiai, siejami su inovacijomis, naujomis technologijomis, produktais ir jų panaudojimo ugdymo procese plėtra, naujų empirinių tyrimų rezultatų sklaidos galimybėmis. Mokslo publikacijos parengtos remiantis 2024 metų pavasarį apgintais baigiamaisiais darbais, kurie buvo recenzuoti ir kvalifikacinės komisijos įvertinti teigiamai. Parengtos publikacijos buvo recenzuotos dviejų recenzentų
Project for Increasing the Security of the Gymnasium's Computer Network
No full textAuthor Žygimantas Žiūkas. Project for Increasing the Security of the Gymnasium's Computer Network. Graduation Thesis. Supervisor PhD Dangis Rimkus. Kauno kolegija HEI, Faculty of Technologies, Department of Informatics and Media Technologies. Kaunas, 2024, 43 pages.
Key words: Optical network, optical splitters, signal attenuation.
The analysis of the gymnasium's computer network is performed in the work. Based on the identified weaknesses, steps are taken to achieve a more secure network. The main disadvantages are the lack of spare computers, the lack of configuration of the firewall, the absence of subnets. These flaws are in the network vulnerability assessment, a new assessment is calculated after the network changes. The completed experimental part shows that these tools work. The economic estimate was calculated and the conclusions of the whole project were made.Autorius Žygimantas Žiūkas. Gimnazijos kompiuterių tinklo saugumo didinimo projektas. Baigiamasis darbas. Vadovas dr. Dangis Rimkus. Kauno kolegija, Technologijų fakultetas, Informatikos ir medijų technologijų katedra. Kaunas, 2024, 43 psl.
Reikšminiai žodžiai: Optinis tinklas, optiniai dalikliai, signalo slopinimas.
Darbe atliekama gimnazijos kompiuterių tinklo analizė. Pagal nustatytus trūkumus sudaromi žingsniai, kuriais pasiekiamas saugesnio tinklo tikslas. Esminiai trūkumai yra rezervinių kompiuterių stoka, ugniasienės konfigūravimo stoka, potinklių nebuvimas. Šie trūkumai yra tinklo pažeidžiamumo vertinime, atlikus tinklo pakeitimus paskaičiuotas naujas vertinimas. Atlikta eksperimentinė dalis parodo, jog šios priemonės veikia. Paskaičiuota projekto ekonominė sąmata ir padarytos viso projekto išvados
Project for Implementing Interoperability of Optical Data Transmission Technologies
No full textAuthor Matas Laurynas. Project for Implementing Interoperability of Optical Data Transmission Technologies. Graduation Thesis. Supervisor dr. Rimantas, Plėštys. Kauno kolegija HEI, Faculty of Technologies, Department of Informatics and Media Technologies. Kaunas, 2024, 49 page.
Key words: technology comparison, optical passive network, technology compatibility.
The network connectivity situation in rural areas is poor, with many villages in the country lacking a developed network connectivity infrastructure. The project uses G-PON and XGS-PON technologies, which, according to the EU decree, by 2030 every household in rural areas must have access to gigabit internet. In this project, the networks for Labunava and Vainiku settlements have been designed to meet the highest standards and security criteria. The FTTx technologies have been designed in such a way that there will be no problems in the future in adapting these technologies to the new ones. This project is designed to meet the needs of the population. This work consists of: introduction, analytical part, design part, economic part, conclusions, list of references and other reference sources.Autorius Matas Laurynas. Duomenų optinio perdavimo technologijų suderinamumo įgyvendinimo projektas. Baigiamasis darbas. Vadovas dr. Rimantas, Plėštys. Kauno kolegija, Technologijų fakultetas, Informatikos ir medijų technologijų katedra. Kaunas, 2024, 49 psl.
Reikšminiai žodžiai: Technologijų palyginimas, optinis pasyvusis tinklas, technologijų suderinamumas.
Kaimiškųjų vietovių tinklo ryšio situacija prasta, daugelyje šalies kaimų nėra išplėtoto tinklo ryšio infrastruktūros. Projekte panaudotos G-PON ir XGS-PON technologijos, kurios pagal ES nutarimą iki 2030 m. kiekvienas namų ūkis kaimiškose vietovėse privalo turėti prieigą prie gigabitinio interneto. Šiame projekte, suprojektuoti tinklai Labūnavos bei Vainikų gyvenvietėms, kurie atitinka aukščiausius standartus bei saugumo kriterijus. FTTx technologijos suprojektuotos taip, kad ateityje nekiltų problemų šias technologijas suderinti su naujosiomis. Šis projektas projektuotas gyventojų poreikiui. Šį darbą sudaro: įvadas, analitinė dalis, projektinė dalis, ekonominė, išvados, literatūros sąrašas ir kiti informaciniai šaltiniai.
Experiences of Midwives Collaborating with Doulas
No full textRelevance of the research: In Lithuania, the relationship between doulas and midwives is
still something new, as doulas only became active at the end of 2013, and in 2014, the Lithuanian
Doula Association was founded. There is a wealth of scientific research around the world that looks
at the work and benefits of doulas for women in labour, but not much on the relationship and
teamwork between doulas and midwives. This study is the first in Lithuania to show the collaboration
between midwives and doulas on the labour ward from the perspective of the midwife.
Research problem: What are midwives' experiences of working with doulas?
Research object: Midwives' experiences with doulas.
Aim of research: To reveal the experiences of midwives in cooperation with doulas.
Objectives of the research: Describe the nature of a doula's work in the delivery room. To
reveal the positive experiences of midwives in cooperation with doulas in the delivery room. To
reveal the challenges faced by midwives in working with doulas in the delivery room.
Research methodology: A qualitative research method was applied in the semi-structured
interviews. The group of subjects consisted of 10 midwives who had worked with doulas in the
delivery room.
Results of the research and conclusions: A doula is a woman who provides non-medical
care to other women during pregnancy and childbirth, as well as in the postpartum period. A doula is
a birth attendant who is trained to provide physical, emotional and informational support to women
and families during childbirth. Dula-supported birth care is associated with better maternal and infant
outcomes, including reduced likelihood of preterm birth, increased breastfeeding initiation and higher
patient satisfaction. The main work of doulas in the labour ward is to support the woman emotionally
and physically during labour (massages, changes in postures, various movements), and to encourage
her to give birth as naturally as possible, without medical interventions, and with natural pain
relievers. Most of the midwives participating in the study said that the experience they had with doulas
was excellent. The midwives were able to carry out their duties and the whole work without
interference as long as the doula was with the woman. The midwives were happy that when the doula
was with the woman, she was never alone and was always surrounded by endless attention and
warmth. Most of the women in the study mentioned during the interviews that the doula was part of their team during labour. The main difficulties midwives faced when working with doulas were chaos
and commotion in the labour ward; difficulty in accepting the doula as a team member; negative
internal attitudes and the doula's reluctance to provide support to both the patient and the midwife.
The participants in the study dealt with these challenges by ignoring the doula, asking for help and
advice from colleagues, and trying to communicate with the doula to solve the problem.Temos aktualumas: Lietuvoje santykiai tarp dulų ir akušerių yra vis dar kažkas naujo, nes
dulos aktyvią veiklą pradėjo tik 2013 metų pabaigoje, o 2014 m., buvo įkurta Lietuvos dulų asociacija.
Visame pasaulyje yra atlikta tikrai daug mokslinių tyrimų, kuriuose yra nagrinėjama dulos veikla ir
nauda moterims gimdymo metu, tačiau mažai nagrinėjamas ryšys ir komandinis darbas tarp dulos ir
akušerės. Šis tyrimas yra pirmasis Lietuvoje, kuris atskleidžia akušerių ir dulų bendradarbiavimą
gimdymo palatoje iš akušerio perspektyvos.
Tyrimo problema: Kokios yra akušerių patirtys bendradarbiaujant su dulomis?
Tyrimo objektas: Akušerių patirtys bendradarbiaujant su dulomis.
Tyrimo tikslas: Atskleisti akušerių patirtis bendradarbiaujant su dulomis.
Tyrimo uždaviniai: Aprašyti dulos darbo pobūdį gimdymo palatoje. Atskleisti teigiamas
akušerių patirtis bendradarbiaujant su dulomis gimdymo palatoje. Atskleisti akušeriams kilusius
iššūkius, bendradarbiaujant su dulomis gimdymo palatoje.
Tyrimo metodika ir tiriamieji: Pasirinktas kokybinis tyrimo metodas taikant pusiau
struktūruotą interviu. Tiriamųjų grupė – 10 akušerių, kurie buvo dirbę su dulomis gimdymo palatoje.
Tyrimo rezultatai ir išvados: Dula tai yra moteris, kuri teikia nemedicininę pagalbą kitoms
moterims nėštumo ir gimdymo metu, taip pat laikotarpiu po gimdymo. Dula yra gimdymo palydovė,
kuri išmokyta gimdymo metu teikti fizinę, emocinę ir informacinę pagalbą moterims ir šeimoms
gimdymo metu. Dulų palaikoma gimdymo priežiūra yra susijusi su geresniais motinos ir kūdikio
rezultatais, įskaitant ir sumažėjusių priešlaikinių gimdymų tikimybę, dažnesnio žindymo pradžią ir
didesniu pacientų pasitenkinimu. Pagrindinis dulų darbas gimdymo palatoje, tai moters palaikymas
emociškai ir fiziškai gimdymo metu (masažai, pozų keitimas, judesiai įvairūs), taip pat skatinimas
pagimdyti kuo natūraliau, be medicininių intervencijų, su natūraliomis skausmo malšinimo
priemonėmis. Didžioji dalis tyrime dalyvaujančių akušerių teigė, kad patirtis, kurią jos gavo
dirbdamos kartu su dula buvo puiki. Akušerės netrukdomos galėjo atlikti savo pareigas ir visa darbą,
kol dula buvo kartu su moterimi. Akušerės džiaugėsi, kad esant dulai su moterimi, ji niekada
nelikdavo viena, visuomet buvo apsupta begalinio dėmesio ir šilumos. Dauguma tyrimo respondenčių
interviu metu paminėjo, kad gimdymo metu dula buvo jų komandos dalimi. Pagrindiniai sunkumai,
su kurias susidūrė akušerės, dirbdamos kartu su dulomis, buvo chaosas ir šurmulys gimdymo palatoje;
sunku buvo priimti dulą kaip komandos narį; negatyvios vidinės nuostatos ir dulos nenoras suteikti pagalbą tiek pacientei tiek akušeriai. Tyrimo dalyvės šiuos iššūkius sprendė nekreipdamos dėmesio į
dulą, prašydamos pagalbos ir patarimų iš kolegų, bandydamos komunikuoti su dula ir išspręsti
iškilusią problemą
Simulation Environment for Investigating DHCP Protocol Attacks
No full textAuthor Tautvydas Mikelionis. Simulation Environment for Investigating DHCP Protocol Attacks. Graduation Thesis. Supervisor Paulius Baltrušaitis. Kauno kolegija HEI, Faculty of Technologies, Department of Informatics and Media Technology. Kaunas, 2024, 54 pages.
Keywords: DHCP, DHCP Starvation, VMware, GNS3, DHCP Rogue Server, FHCP snooping.
DHCP is a fundamental network protocol that automatically assigns IP addresses and other network parameters to devices, but it also presents various vulnerabilities that can be exploited by cybercriminals. The research, conducted using VMware and GNS3, focuses on two specific DHCP protocol attacks: DHCP Starvation and DHCP Rogue Server. These attacks demonstrate how attackers can manipulate network resources and intercept data flow, causing serious security issues. DHCP Starvation attack: conducted by sending mass DHCP requests with forged MAC addresses, aiming to exhaust all available IP addresses in the server. This prevents legitimate users from obtaining necessary network configurations, disrupting normal network operation and potentially causing operational paralysis. DHCP Rogue Server attack: involves introducing an unauthorized server into the network, which distributes incorrect or malicious network parameters. This allows the attacker to redirect or take over network traffic, potentially deploying malware or stealing confidential information. These attacks are particularly significant and pressing for society because many organizations and companies depend on secure and stable network operations. Insufficient attention to DHCP security can allow attackers easy access into corporate networks, threatening data security and even causing financial losses. The simulations and tests implemented during the study provide valuable insights on how to strengthen network security, for example, through DHCP snooping, MAC address filtering, or static IP assignment. This helps form a better protection strategy and ensures that organizations can effectively safeguard against potential attacks. The research also encourages public discussion about the importance of network security and the need to invest in appropriate technologies and human resources to ensure the safety of networks and data.Autorius Tautvydas Mikelionis. Simuliacinė aplinka DHCP protokolo atakų tyrimams. Baigiamasis darbas. Vadovas Paulius Baltrušaitis. Kauno kolegija, Technologijų fakultetas, Informatikos ir medijų technologijų katedra. Kaunas, 2024, 54 psl.
Reikšminiai žodžiai: DHCP, DHCP Starvation, VMware, GNS3, DHCP Rogue Server, DHCP snooping.
DHCP yra esminis tinklo protokolas, leidžiantis automatiškai priskirti IP adresus ir kitus tinklo parametrus įrenginiams, tačiau jis taip pat suteikia įvairias pažeidžiamybes, kurias gali išnaudoti kibernetiniai nusikaltėliai. Tyrimas, atliekamas naudojant VMware ir GNS3, susitelkia į dvi specifines DHCP protokolo atakas: DHCP Starvation ir DHCP Rogue Server. Šios atakos demonstruoja, kaip užpuolikai gali manipuliuoti tinklo resursais ir perimti duomenų srautą, sukeldami rimtų saugumo problemų. DHCP Starvation ataka: vykdoma siunčiant masines DHCP užklausas su suklastotais MAC adresais, siekiant išnaudoti visus serveryje esančius IP adresus. Tai neleidžia teisėtiems naudotojams gauti reikiamų tinklo konfigūracijų, sutrikdydama įprastą tinklo veikimą ir galimai sukeldama operacijų paralyžių. DHCP Rogue Server ataka: įtraukia neteisėtą serverį į tinklą, kuris paskirsto klaidingus arba kenksmingus tinklo parametrus. Tai leidžia užpuolikui nukreipti arba perimti tinklo eismą, galimai išskleidžiant kenkėjiškas programas arba pavogiant konfidencialią informaciją. Šios atakos yra ypač svarbios ir opios visuomenei, nes daugelis organizacijų ir įmonių priklauso nuo saugių ir stabilų tinklų veikimo. Nepakankamas dėmesys DHCP saugumui gali leisti užpuolikams lengvai patekti į korporatyvinius tinklus, kelti grėsmę duomenų saugumui ir netgi sukelti finansinius nuostolius. Tyrimo metu įgyvendintos simuliacijos ir atlikti testai suteikia vertingų įžvalgų, kaip galima stiprinti tinklo saugumą, pavyzdžiui, taikant DHCP snooping, MAC adresų filtravimą ar statinį IP priskyrimą. Tai padeda suformuoti geresnę apsaugos strategiją ir užtikrina, kad organizacijos galėtų efektyviai apsisaugoti nuo potencialių atakų. Tyrimas taip pat skatina viešą diskusiją apie tinklo saugumo svarbą ir būtinybę investuoti į atitinkamas technologijas bei žmogiškuosius išteklius, siekiant užtikrinti tinklo ir duomenų saugumą
Innovations in publishing, printing and multimedia technologies 2024
Full text linkInternational scientific-practical conference Innovations in publishing, printing and multimedia technologies 2024 book of abstract
The Birth Plan: Experiences of Midwives and Women who have Given Birth
No full textRelevance of the research: The care provided to women in labour has changed dramatically
over the years. Childbirth, which used to be attended by midwives in the close and intimate
surroundings of the home, became a medical process in the second half of the 20th century. Rapidly
advancing medicine has led to the emergence of a model of health care that sees pregnancy as a
disease and childbirth as an acute condition that is managed through a range of medical interventions
(Medeiros et al., 2019). Birth plans were first introduced in the 1980s to facilitate collaboration
between women and health professionals, as well as to encourage mothers to make informed
decisions. Birth plans allow women to express their expectations and needs regarding the birthing
process (Mirghafourvand et al., 2019). However, it is observed that a birth plan is not only beneficial
for the women giving birth, but also for the doctors and midwives involved in the birth, as it enables
them to provide the patient with a positive birth experience by fulfilling her wishes (Waller - Wise,
2016). The idea of a birth plan is becoming increasingly popular in Western countries, advocating for
women's autonomy during childbirth (Medeiros et al., 2019). In Lithuania, we did not find any studies
on the development and implementation of a birth plan.
Research problem: What are the experiences of midwives and women who have given birth
in creating and implementing a birth plan?
Research object: Experiences of midwives and women who have given birth in creating
and implementing a birth plan.
Aim of the research: To reveal the experience of midwives and women who have given
birth in creating and implementing a birth plan.
Objectives of the research: Describe the experience of midwives and women who have
given birth in creating and implementing a birth plan in different countries. To reveal the experience
of midwives in creating and implementing a birth plan. To reveal the experience of women who have
given birth in creating and implementing a birth plan. Research methodology: A qualitative research methodology was applied in semi –
structured interviews. The study group was made of 10 informants – 5 midwives and 5 women who
have given birth.
Results of research, conclusions: The midwives in the study were not involved in the
planning of the birth, but encouraged pregnant women to reflect on their expectations. The birth plan
enabled midwives to involve the mother in decision-making, helped them to get to know and connect
with her more quickly, and to provide personalised care and a sense of security for the mother.
However, midwives sometimes felt tension and anxiety during the implementation of the birth plan,
and observed the frustration of mothers. The birth plan encouraged women to take a greater interest
in the birth, allowed them to express their wishes and feel understood. The desire to make a birth plan
stemmed from the women's previous bad experiences and their desire to prepare themselves properly
for the birth. The birth plan made the mothers feel empowered by avoiding interference in the birth
process and unnecessary medical interventions, but it was also sometimes met with criticism and
sceptical comments. Women felt frustrated and lost control when the plan failed.Temos aktualumas: gimdymo procese moterims teikiama priežiūra bėgant metams iš esmės
pasikeitė. Gimdymas, kurį artimoje ir intymioje namų aplinkoje prižiūrėdavo pribuvėjos, XX amžiaus
antroje pusėje, tapo medicininiu procesu. Sparčiai tobulėjanti medicina paskatino tokio sveikatos
priežiūros modelio atsiradimą, kuris nėštumą suvokia kaip ligą, o gimdymą kaip ūmią būklę, kuriai
suvaldyti imamasi įvairių medicininių intervencijų (Medeiros ir kt., 2019). Gimdymo planai pirmą
kartą buvo pristatyti devintajame dešimtmetyje, siekiant palengvinti moterų ir sveikatos specialistų
bendradarbiavimą, taip pat norint paskatinti gimdyves priimti pagrįstus sprendimus. Gimdymo planai
leidžia moterims išreikšti savo lūkesčius, poreikius, susijusius su gimdymo procesu (Mirghafourvand
ir kt., 2019). Tačiau pastebima, kad gimdymo planas yra naudingas ne tik gimdyvėms, bet ir gimdyme
dalyvaujantiems gydytojams bei akušerėms, nes tai suteikia galimybę suteikti pacientei teigiamą
gimdymo patirtį, įgyvendinant jos norus (Waller - Wise, 2016). Gimdymo plano idėja Vakarų šalyse
vis labiau populiarėja, gindama moters savarankiškumą gimdymo metu (Medeiros ir kt., 2019).
Lietuvoje atliktų tyrimų apie gimdymo plano sudarymą ir realizavimą neradome.
Tyrimo problema: Kokios yra akušerių ir pagimdžiusių moterų patirtys, sudarant ir
realizuojant gimdymo planą?
Tyrimo objektas: Akušerių ir pagimdžiusių moterų patirtys sudarant ir realizuojant
gimdymo planą.
Tyrimo tikslas: Atskleisti akušerių ir pagimdžiusių moterų patirtis sudarant ir realizuojant
gimdymo planą.
Tyrimo uždaviniai: Aprašyti akušerių ir pagimdžiusių moterų patirtis sudarant ir
realizuojant gimdymo planą skirtingose šalyse. Atskleisti akušerių patirtis sudarant ir realizuojant
gimdymo planą. Atskleisti pagimdžiusių moterų patirtis sudarant ir realizuojant gimdymo planą.
Tyrimo metodika ir tiriamieji: Taikytas kokybinis tyrimo metodas, naudojant pusiau
struktūruotą interviu pagal iš anksto paruoštą interviu protokolą. Tyrime dalyvavo 10 informančių –
5 akušerės ir 5 pagimdžiusios moterys.
Tyrimo rezultatai, išvados: Tyrime dalyvavusios akušerės gimdymo planų sudaryme
nedalyvavo, bet skatino nėščiąsias apmąstyti savo lūkesčius. Gimdymo planas akušerėms suteikė
galimybę įtraukti gimdyvę į sprendimų priėmimą, padėjo greičiau pažinti ir užmegzti su ja ryšį; sudarė galimybę teikti gimdyvei personalizuotą priežiūrą, užtikrinti saugumo jausmą. Tačiau
realizuojant gimdymo planą, akušerės kartais jautė įtampą ir nerimą bei pastebėjo gimdyvių
nusivylimą. Moteris gimdymo plano sudarymas paskatino labiau domėtis gimdymu, leido išsakyti
savo norus ir jaustis suprastoms. Noras sudaryti gimdymo planą kilo iš moterų buvusios blogos
patirties, noro tinkamai pasiruošti gimdymui. Realizuodamos gimdymo planą, gimdyvės jautėsi
įgalintos, nes išvengė kišimosi į gimdymo procesą ir nereikalingų medicininių intervencijų, tačiau
kartais sulaukė ir kritikos bei skeptiškų pastabų. Moterys jautėsi nusivylusios, praradusios kontrolę,
kai plano nepavykdavo įgyvendinti