Vilnius University Proceedings

Navašinskienė, Judita

37S T E N D I N I A I  PRANEŠIMAI
Oro temperatūros ir ekstremalių reiškinių  
kaitos tendencijos pajūryje
Trends in Air Temperature and Extreme Weather Events at the Seaside
Judita NAVAŠINSKIENĖ1
1Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, judita.navasinskiene@meteo.lt 
1Lithuanian Hydrometeorological Service, judita.navasinskiene@meteo.lt 
DOI: https://doi.org/10.15388/Klimatokaita.2020.29
Lietuvos pajūryje klimato pokyčiai priklauso tiek nuo vietinių geografinių sąlygų, tiek nuo globalių procesų. 
Vis akivaizdesni klimato pokyčiai – oro temperatūros kilimas, ekstremalių reiškinių dažnėjimas – veikia įvairius 
ekonominius, socialinius ir aplinkos sektorius. Vienas svarbiausių kylančios temperatūros padarinių – pietry-
čių Baltijos jūros vandens lygio kilimas (terminis vandens plėtimasis). Kokią Baltijos jūrą bei priekrantės zoną 
turėsime po daugelio metų ir kokį ekologinį pėdsaką paliksime, priklausys ne tik nuo mūsų darbų, bet ir nuo 
vyriausybės pasirinkto būdo klimato kaitos ir aplinkosaugos problemoms spręsti. 
Klimato šiltėjimo tendenciją Lietuvos pajūryje, kaip ir visame pasaulyje, reprezentuoja vidutinė metų oro 
temperatūros kaita. Pasitelkus turimą informaciją, atlikus skaičiavimus nustatyta, kad vidutinė oro temperatūra 
1991–2019 m. Klaipėdoje buvo 8,2 °C, o 1961–1990 m. siekė 7,0 °C. Vidutinė metinė temperatūra per šį laiko-
tarpį pakilo 1,2 °C. Pajūryje per pastaruosius 59 metus matyti ryškus oro temperatūros kilimas žiemos (1,4 °C), 
pavasario (1,3 °C) ir vasaros (1,4 °C) sezonais. Labiausiai oro temperatūra pakilo balandžio, liepos ir rugpjūčio 
mėnesiais (1,6–1,8 °C). 
Dažnėjančios sausros, kaitros, karščiai, tropinės naktys, smarkios, intensyvios ir ilgai trunkančios liūtys – 
ryškūs klimato kitimo rodikliai. 1961–1990 m. laikotarpiu karščiai reti ir viena silpna sausra, tik 2 tropinės nak-
tys, 3 smarkios liūtys ir 13 intensyvių ilgai trunkančių liūčių, o per dvi ir daugiau parų iškrito beveik ar tik 
mėnesio norma. O jau 1991–2019 m. fiksuojamos 6 sausros, 8 kaitros ir karščiai beveik kiekvienais metais, 74 
tropinės naktys, 9 smarkios liūtys, 1 smarkus snygis ir 19 ilgai trunkančių liūčių, kai iškrito ne tik mėnesio, bet 
dviguba, triguba mėnesio norma. 
Tyrimui atlikti pasitelkti Klaipėdos ir Nidos meteorologijos stočių daugiamečiai oro temperatūros duome-
nys, dienų, kai krituliai buvo intensyvūs, skaičius, apskaičiuoti ekstremalių reiškinių atvejai. 


English

Oro temperatūros ir ekstremalių reiškinių kaitos tendencijos pajūryje

Krokaitė, Edvina

Shakeneva, Dinara

Rekašius, Tomas

Jocienė, Lina

Kupčinskienė, Eugenija

65S T E N D I N I A I  PRANEŠIMAI
Kai kurių svarbiausių Lietuvos makrofitų sąsajos  
su žemės naudojimo ir dangos tipais
Relationship of Some Major Lithuanian Macrophites to Land Use and Cover Types
Edvina KROKAITĖ1, Dinara SHAKENEVA1,  
Tomas REKAŠIUS2, Lina JOCIENĖ1, Eugenija KUPČINSKIENĖ1 
1Vytauto Didžiojo universitetas, edvina.krokaite@gmail.com, dinara.shakeneva@vdu.lt,  
lina.jociene@vdu.lt, eugenija.kupcinskiene@vdu.lt  
1Vytautas Magnus University, edvina.krokaite@gmail.com, dinara.shakeneva@vdu.lt,  
lina.jociene@vdu.lt, eugenija.kupcinskiene@vdu.lt 
2Vilniaus Gedimino technikos universitetas, tomas.rekasius@vgtu.lt  
2Vilnius Gediminas Technical University, tomas.rekasius@vgtu.lt 
DOI: https://doi.org/10.15388/Klimatokaita.2020.57
Pastaruoju metu vis labiau siekiama užtikrinti darnų intensyvėjantį žemės ūkio, miško ir vandens ekosis-
temų naudojimą, kartu biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų išsaugojimą, atsižvelgiant į klimato poky-
čius. Klimato pokyčiai gali būti įvairių formų ir laipsnių, todėl gali nevienodai paveikti regionus, kurie skiriasi 
savo gamtinėmis sąlygomis. Tai taip pat lemia daugelio rūšių vystymosi ir paplitimo pokyčius, turinčius įtakos 
ekosistemų struktūrai ir funkcionavimui. Labai svarbu ištirti pokyčius, priklausančius nuo rūšinės sudėties bei 
ekosistemų geografinės padėties. Ekstremalūs klimato pokyčiai greičiausiai turės neigiamą įtaką vandens eko-
sistemoms. Norint ne tik prognozuoti, bet ir kontroliuoti paviršinių vandenų būklę, svarbu ne tik numatyti tų 
vandenų būklę, bet ir žinoti cheminių ir (ar) mitybinių medžiagų koncentracijos pokyčius atsižvelgiant į klimatą 
ir kitus reiškinius. Azoto ciklas yra aplinkos sudedamoji dalis, tačiau, net jei antropogeninė veikla greta vandens 
telkinių nevyksta, į juos yra išplaunamas tam tikras tokių medžiagų kiekis. Azoto nusėdimo duomenys kartu su 
vidaus vandens parametrais patvirtina, kad azoto apkrova gali paveikti Baltijos šalių augaliją. 
Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti azoto, kaip svarbiausio augalų mitybinio elemento, koncentracijas septy-
niuose dažniausiai pasitaikančiuose Lietuvos pakrančių augaluose ir įvertinti ryšį su žemės naudojimu ir dan-
gos tipais besikeičiančio klimato kontekste. Lapų azoto koncentracijai nustatyti buvo taikomas Kjeldalio meto-
das. Pagal vidutines lapų azoto koncentracijos vertes tirtas rūšis buvo galima suskirstyti tokia tvarka: Lythrum 
salicaria < Stuckenia pectinata < Phalaris arundinacea < Bidens frondosa < Phragmites australis < Nuphar lutea 
< Echinocystis lobata. Gerokai didesnė (p < 0,05) lapų azoto koncentracija nustatyta L. salicaria populiacijose, 
augančiose šalia mažų upių, palyginti su populiacijomis, augančiomis prie didelių upių. Pagal CORINE žemės 
dangos klasifikaciją žemdirbystės teritorijos buvo vyraujantis dangos tipas (6/7 rūšims), o B. frondosa vyravo 
dirbtinės dangos, tačiau ji nebuvo aptikta šalia miškų dangos. S. pectinata nebuvo aptikta šalia dirbtinės dangos 
plotų. Skirtumų pagal lapų azoto koncentraciją, klasifikuojant vandens makrofitus atsižvelgiant į jų geografinę 
padėtį ir 1992–1996 m. vandens taršą upių atkarpose, besiribojančiose su žemės ūkio teritorijomis, nebuvo 
nustatyta. Ankstesni upių kokybės skirtumai neturėjo ilgalaikio poveikio augalų mitybai. Remiantis vandens di-
rektyvos gairėmis, pakrančių augalų rūšių lapų azoto koncentracijai įtakos neturėjo dangos tipas ir koncentraci-
ja nepriklausė nuo upės dydžio ar būklės. Iš atrinktų rūšių labiausiai nitrofilinė buvo invazinė Lietuvoje rūšis E. 
lobata, kuri šiuo metu plinta didesnių upių pakrantėse. Galima teigti, kad dabartinis azoto kiekis, patenkantis į 
pakrančių ekosistemas, lemia makrofitų rūšių, sunaudojančių palyginti didelius azoto kiekius, paplitimą.


Kai kurių svarbiausių Lietuvos makrofitų sąsajos su žemės naudojimo ir dangos tipais

Juškaitytė, Erika

66 KLIMATO KAITA L IETUVOJE:  GLOBALŪS IR  NACIONALINIAI  IŠŠŪKIAI ,  STEBĖSENA IR  POLITIKOS GAIRĖS
Echinocystis lobata mityba azotu priklausomai nuo buveinės
Nitrogen Nutrition of Echinocystis Lobata Depending on Habitat
Edvina KROKAITĖ1, Tomas REKAŠIUS2, Erika JUŠKAITYTĖ1,  
Lina JOCIENĖ1, Eugenija KUPČINSKIENĖ1
1Vytauto Didžiojo universitetas, edvina.krokaite@gmail.com, erika.juskaityte@vdu.lt,  
lina.jociene@vdu.lt, eugenija.kupcinskiene@vdu.lt  
1Vytautas Magnus University, edvina.krokaite@gmail.com, erika.juskaityte@vdu.lt,  
lina.jociene@vdu.lt, eugenija.kupcinskiene@vdu.lt 
2Vilniaus Gedimino technikos universitetas, tomas.rekasius@vgtu.lt 
2Vilnius Gediminas Technical University, tomas.rekasius@vgtu.lt 
DOI: https://doi.org/10.15388/Klimatokaita.2020.58
Klimato pokyčiai, atsirandantys dėl atmosferos bei įvairių procesų, įskaitant temperatūrą, kritulius, vėją, 
kaitos, yra reikšmingi. Klimato kaitos terminas dažnai siejamas su globaliu atšilimu. Augalija yra jautri tokiems 
pokyčiams. Viena iš sparčiausiai besiplečiančių invazinių pakrančių augalų rūšių Lietuvoje – Echinocystis loba-
ta, dėl besikeičiančių klimato sąlygų užimanti natūraliai augančių augalų rūšių buveines. Šis augalas auga upių 
pakrantėse, bet tai tik viena jo sėkmingo paplitimo priežasčių. Vandens ekosistemoms tenka didelė žmogaus 
veiklos apkrova, kuri neretai siejama su klimato kaita. Tačiau Baltijos šalyse šia tema vis dar trūksta informaci-
jos. Norint įvertinti aplinkos veiksnių įtaką besikeičiančiam klimatui, galima nustatyti azoto (N) koncentraciją. 
Mūsų tyrimo tikslas – įvertinti lapų azoto koncentraciją ir susieti ją su aplinkos parametrais: upės dydžiu, būkle, 
kilme, žemės naudojimo rūšimis ir geografine padėtimi.
Kjeldalio metodu ištirta 18 E. lobata populiacijų, augusių Nemuno baseine. Azoto koncentracija išreikšta 
sausosios masės procentais (% s. m.). Lapų N koncentracija svyravo nuo 3,72 % s. m. (Nemuno populiacijoje) 
iki 4,91 % s. m. (Atmatos populiacijoje). Kontrastingiausios populiacijos skyrėsi 1,32 karto (p < 0,05). Vidutinė 
lapų N koncentracija populiacijose buvo 4,18 % s. m. E. lobata kaupia didelius N kiekius. Palyginti su dažniausiai 
greta augančių augalų rūšimis – Lythrum salicaria, Stuckenia pectinata, Phalaris arundinacea, Bidens frondosa, 
Phragmites australis, Nuphar lutea, E. lobata populiacijos pasižymėjo didžiausia lapų N koncentracija.
Yra žinoma, kad 2000–2006 m. laikotarpiu pagrindinis N kiekis į Kauno miestą pateko iš taškinių šaltinių, 
mūsų tyrimas tai patvirtina, nes didesnės nei vidutinės N koncentracijos nustatytos populiacijose, augančiose 
Kauno centre. Didžiosios upės yra labiau pažeidžiamos augalų invazijų, tai matoma ir E. lobata, kuri per pasta-
ruosius dešimtmečius intensyviai išplito Lietuvoje, atveju. Didesnės Lietuvos upės teka per labiausiai apgyven-
dintus miestus, kurie yra geri svetimkraščių augalų rūšių sėklų, auginamų kaip dekoratyviniai augalai, donorai, 
tokiu būdu palengvinama daugkartinė introdukcija. Didelės upės gali atnešti sėklų iš pietinių šalių, kur tempe-
ratūra yra palankesnė termofilinei E. lobata rūšiai. Be to, didelės upės teka šalia didelių žemės ūkio teritorijų, į 
upes išleidžiamos komunalinės nuotekos, kuriose gausu N teršalų. Kai kuriais atvejais dėl upių reguliavimo padi-
dėja terofitų, įskaitant invazines rūšis, skaičius. Lietuvoje 83 % upių fragmentų yra reguliuoti, tačiau mūsų tyrime 
analizuotos E. lobata populiacijos augo tik natūraliose upių dalyse.
Remiantis mūsų tyrimo N rezultatais, E. lobata invazijos sėkmė Lietuvoje iš dalies gali priklausyti nuo 
padidėjusios N koncentracijos vandens makrofitų aplinkoje. Galima daryti išvadą, kad dabartinis N kiekis, 
patenkantis į pakrančių ekosistemas, yra pakankamai didelis, kad galėtų paskatinti nitrofilinių rūšių plitimą.


Echinocystis lobata mityba azotu priklausomai nuo buveinės

Čeičytė, Lina

Šaulytė, Emilija

Liukaitytė-Kukienė, Judita

69S T E N D I N I A I  PRANEŠIMAI
Klimato kaitos programa
Programme for Climate Change
Lina ČEIČYTĖ1, Emilija ŠAULYTĖ1, Judita LIUKAITYTĖ-KUKIENĖ1
1Aplinkos ministerija, Klimato politikos grupė, lina.ceicyte@am.lt, emilija.saulyte@am.lt, judita.liukaityte@gf.vu.lt  
1Ministry of Environment of the Republic of Lithuania, lina.ceicyte@am.lt, emilija.saulyte@am.lt, judita.liukaityte@gf.vu.lt 
DOI: https://doi.org/10.15388/Klimatokaita.2020.61
2009 m. liepos 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos klimato kaitos finansinių instrumentų įstatymas, kurio 
trečiajame skirsnyje reglamentuojama prekyba apyvartiniais taršos leidimais (ATL) ir Kioto vienetais, tarp jų 
ir nustatytosios normos vienetais (NNV). Siekiant sukurti atskirą programą už taršos leidimų pardavimus gau-
toms lėšoms rinkti ir klimato kaitos padarinių švelninimo projektams finansuoti, šio įstatymo 10 straipsniu 
įsteigta Klimato kaitos specialioji programa (KKSP).
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 2, 
9, 10 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymą, Klimato kaitos specialioji programa nuo 2019 m. sausio 1 d. 
vadinasi Klimato kaitos programa.
Į Klimato kaitos programos sąskaitą patenka lėšos, gautos už perleistus nustatytosios normos vienetus ir 
parduotus apyvartinius taršos leidimus per bendrąją Europos Sąjungos aukcionų platformą, taip pat fizinių ir 
juridinių asmenų savanoriškos lėšos ir surinktos ekonominės baudos. 
Administruoti Klimato kaitos programos lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgaliojo Aplinkos ministe-
riją.
Klimato kaitos programos lėšos naudojamos šioms sritims:
• lėšos skiriamos energijos vartojimo ir efektyvumo didinimo projektams (pvz., pastatų modernizavi-
mui);
• programos lėšos skiriamos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo ir aplinkai palankių 
technologijų diegimo projektams (pvz., biokuro katilų įrengimui ar saulės jėgainių įrengimui);
• vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui besivystančiose šalyse, perduodant Lietuvos 
technologijas ir patirtį (pvz., saulės elektrinės Gruzijoje (Sakartvele), Malyje, Malaizijoje);
• visuomenės informavimui ir švietimui, mokslo tiriamiesiems darbams, veiklos vykdytojų ir kitų asmenų 
konsultavimui ir mokymui;
• miškų atkūrimui ir įveisimui; informavimui, švietimui ir konsultavimui aktualiausiais klimato kaitos 
klausimais; prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių (angl. adaptation) ir klimato kaitos padarinių švel-
ninimo (angl. mitigation) priemonių įgyvendinimui; Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos stra-
tegijos įgyvendinimo priemonių plano vykdymui; Programos lėšų administravimui ir Šiltnamio efektą 
sukeliančio dujų registro tvarkymo finansavimui; kitoms klimato kaitos politikos veiksmingo valdymo 
priemonėms.


Klimato kaitos programa

Viršilaitė, Kristina

Pupienis, Donatas

70 KLIMATO KAITA L IETUVOJE:  GLOBALŪS IR  NACIONALINIAI  IŠŠŪKIAI ,  STEBĖSENA IR  POLITIKOS GAIRĖS
Sunkiųjų mineralų įtaka paplūdimio nuolydžio susidarymui
Heavy Mineral Impact on Beach Slope Formation
Kristina VIRŠILAITĖ1, Donatas PUPIENIS1
1Vilniaus universitetas, Chemijos ir geomokslų fakultetas, Geomokslų institutas,  
kristina.virsilaite@chgf.stud.vu.lt, donatas.pupienis@gf.vu.lt  
1Vilnius University, Faculty of Chemistry and Geosciences, Institute of Geosciences, 
kristina.virsilaite@chgf.stud.vu.lt, donatas.pupienis@gf.vu.lt 
DOI: https://doi.org/10.15388/Klimatokaita.2020.62
Manoma, kad dėl klimato kaitos kylantis pasaulinio vandenyno lygis ir didėjantis audringumas ateityje ne-
abejotinai atsilieps pakrantės zonai bei gyventojams. Iš praeities yra žinomi Lietuvos pajūrį nusiaubusių stiprių 
audrų, kaip antai Anatolijus (1999 m.), Ervinas (2005 m.) ar Feliksas (2015 m.), padariniai: išplautos sąnašos, 
susiaurėję paplūdimiai, nuardytas kopagūbris. Pietryčių Baltijos jūros paplūdimiuose vyrauja kvarcinis smulkia-
grūdis smėlis su akcesorinių sunkiųjų mineralų priemaišomis. Vienas iš paplūdimio atsparumą apibūdinančių 
rodiklių yra sunkiųjų mineralų kiekis paplūdimio sąnašose. Sunkiųjų mineralų lyginamasis svoris, skirtingai nei 
tokio paties dydžio kvarco dalelių, yra maždaug du kartus didesnis. Todėl, esant didesniam sunkiųjų mineralų 
kiekiui, paplūdimys tampa atsparesnis išplovimo procesams. Anksčiau buvo manoma, kad sunkieji mineralai 
yra linkę kauptis smulkiagrūdėje frakcijoje, dėl to paplūdimys turėtų būti nuožulnesnis ir mažiau atsparus ardai. 
Tačiau paskutiniai tyrimai parodė, kad paplūdimiuose, kuriuose vyrauja stambiagrūdis smėlis, yra išmatuojama 
didesnė sunkiųjų mineralų koncentracija. Kai paplūdimio sąnašose vyrauja stambesnės dalelės, paplūdimys 
būna statesnis ir tampa atsparesnis ardai. Šio tyrimo tikslas – nustatyti sunkiųjų mineralų koncentracijos įtaką 
paplūdimio nuolydžio susidarymui.
2018 m. spalio 8 ir 26 d. lauko tyrimų metu 11-oje kranto skersinių profilių atlikta niveliacija bei magneti-
nio imlumo tyrimai siekiant nustatyti sunkiųjų mineralų koncentraciją. Paplūdimio nuolydis (tg α) apskaičiuotas 
kaip paplūdimio aukščio iš pločio santykis. Siekiant įvertinti sunkiųjų mineralų koncentracijos įtaką paplūdimio 
nuolydžio susidarymui, apskaičiuoti koreliaciniai ryšiai tarp paplūdimio nuolydžio ir magnetinio imlumo reikš-
mių (kai statistinio patikimumo reikšmė p < 0,05). Atlikti tyrimai parodė, kad sunkiųjų mineralų koncentracija 
paplūdimio sąnašose kinta nuo 1,2 iki 36 287,0 μSI vienetų. Mažiausia sunkiųjų mineralų koncentracija nusta-
tyta Kuršių nerijos paplūdimiuose, o didžiausia Karklės paplūdimiuose. Paplūdimio nuolydis tg α kinta nuo 0,05 
iki 0,19. Mažiausiais paplūdimio nuolydžiais pasižymi lėkšti Kuršių nerijos paplūdimiai, išskyrus paplūdimius 
ties Juodkrante, o stačiausi paplūdimiai yra žemyno krante Melnragėje. Nustatyta, kad tarp paplūdimio nuo-
lydžio ir magnetinio imlumo reikšmių yra teigiami patikimi koreliaciniai ryšiai, o koreliacijos koeficientai kinta 
nuo 0,46 iki 0,87. 
Tyrimas finansuotas pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės 
kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“. 


Sunkiųjų mineralų įtaka paplūdimio nuolydžio susidarymui

Mikėnas, Justinas

40 KLIMATO KAITA L IETUVOJE:  GLOBALŪS IR  NACIONALINIAI  IŠŠŪKIAI ,  STEBĖSENA IR  POLITIKOS GAIRĖS
Baltijos jūros smėlėto kranto ritminių darinių kaita
The Change of Rhythmic Patterns on the Sandy Baltic Sea Coasts
Justinas MIKĖNAS1, Donatas PUPIENIS1, 2
1Vilniaus universitetas, Chemijos ir geomokslų fakultetas, justinasmik@gmail.com, donatas.pupienis@gf.vu.lt  
1Vilnius University, Faculty of Chemistry and Geosciences, Institute of Geosciences, justinasmik@gmail.com,  
donatas.pupienis@gf.vu.lt 
2Gamtos tyrimų centras, donatas.pupienis@gf.vu.lt 
2Nature Research Centre, donatas.pupienis@gf.vu.lt 
DOI: https://doi.org/10.15388/Klimatokaita.2020.32
Pasaulyje likę mažai pakrančių, kurių kraštovaizdis nebūtų sukultūrintas ir krantus veiktų tik natūralūs gam-
tiniai procesai. Baltijos jūros smėlėtas Kuršių nerijos krantas gali būti laikomas vienu iš tų, kuriame galima ana-
lizuoti natūralią ritminių darinių kaitą smėlėtame krante. Ritminių darinių sezoninės ir daugiametės kaitos bei 
krantus veikiančių krantodaros procesų suvokimas ypač svarbus vykdant krantotvarkos projektus – paplūdimių 
ir priekrantės dirbtinį pamaitinimą sąnašomis. Tyrimo tikslas – nustatyti jūros kranto ritminių darinių kaitą laike 
ir erdvėje. Analizuojami Kuršių nerijos pakrantės palydoviniai vaizdai, paimti iš Google Earth archyvo. Atlikti ty-
rimai parodė, kad Kuršių nerijos visame krante skirtinguose ruožuose vyrauja akumuliaciniai (75 km ilgio kranto 
ruože) arba eroziniai (23 km ilgio kranto ruože) procesai, kurie lėmė nevienodą kranto linijos padėties kaitą. 
Nustatyta, kad Lietuvai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje akumuliaciniai jūros kranto ruožai sudaro 28,9 km 
(55,5 %). Eroziniai procesai vyrauja 5,5 km (10,5 %) ilgio kranto ruože, o 17,6 km (33,9 %) ruože jis išlieka pu-
siausvyroje. Kuršių nerijos jūros krante akumuliacinių kranto ruožų dominavimas yra naudingas ekonomiškai, 
nes nereikia spręsti su krantų arda susijusių problemų. Labiausiai Kuršių nerijos jūros krantas yra ardomas Ru-
sijoje, ties nerijos ir žemyninės dalies sandūra. Vykstantys kranto ardos procesai Rusijai priklausančioje Kuršių 
nerijos dalyje užtikrina sąnašų kaupimąsi Lietuvos dalyje. Smėlėtų jūros krantų paplūdimio platėjimas (ypač 
kurortinėse gyvenvietėse) lemia geresnes poilsio sąlygas. Smėlėtų paplūdimių platėjimas didina Kuršių nerijos 
rekreacinį potencialą ir tai ilgalaikėje perspektyvoje gali būti naudinga šalies turizmui ir vietos ekonomikai. 
Tyrimu nustatyta, kad ritminiai dariniai smėlėtame jūros krante formuojasi, kai vyksta akumuliacinių ir erozinių 
procesų kaita. Tiriamuoju laikotarpiu Kuršių nerijos smėlėtame krante formavosi ritminiai dariniai, kurių ilgis 
svyravo nuo 40 iki 6 000 m. Nustatyta, kad įvairių ilgių ritminių darinių skaičius didėja, kai santykinai trumpoje 
kranto atkarpoje vyksta mikro- ir mezomasto eroziniai ir akumuliaciniai procesai, kurie nuosekliai keičia vienas 
kitą. Kranto atkarpose, kuriose dominuoja stipri akumuliacija arba erozija, ritminių darinių aptinkama rečiau.
Tyrimas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę 09.3.3-LMT-
K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“, 
projektas Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-15-0039.


Baltijos jūros smėlėto kranto ritminių darinių kaita

Klimavičius, Laurynas

Rimkus, Egidijus

Stonevičius, Edvinas

42 KLIMATO KAITA L IETUVOJE:  GLOBALŪS IR  NACIONALINIAI  IŠŠŪKIAI ,  STEBĖSENA IR  POLITIKOS GAIRĖS
Sezoninė ir daugiametė NDVI kaita skirtingų tipų  
žemės naudmenose rytinėje Baltijos jūros regiono dalyje
Seasonality and Long-Term Trends of NDVI Values in  
Different Land Use Types in the Eastern Part of the Baltic Sea Basin 
Laurynas KLIMAVIČIUS1, Egidijus RIMKUS1, Edvinas STONEVIČIUS1
1Vilniaus universitetas, Chemijos ir geomokslų fakultetas, Geomokslų institutas,  
laurynas.klimavicius@gf.stud.vu.lt, egidijus.rimkus@gf.vu.lt, edvinas.stonevicius@gf.vu.lt 
1Vilnius University, Faculty of Chemistry and Geosciences, Institute of Geosciences,  
laurynas.klimavicius@gf.stud.vu.lt, egidijus.rimkus@gf.vu.lt, edvinas.stonevicius@gf.vu.lt 
DOI: https://doi.org/10.15388/Klimatokaita.2020.34
Pagrindinis šio tyrimo tikslas – įvertinti įvairių vegetacijos periodo rodiklių (vegetacijos sezono pradžios, pa-
baigos, trukmės ir maksimalaus žalumo laiko) pokyčius ir jų priklausomybę nuo meteorologinių sąlygų (oro tem-
peratūros ir kritulių kiekio) rytinėje Baltijos jūros regiono dalyje. Šiam tikslui pasiekti naudojamas normalizuotas 
vegetacijos skirtumo indeksas NDVI (angl. Normalized Difference Vegetation Index). Kita svarbi tyrimo užduotis – 
įvertinti NDVI kaitos ypatumus skirtingų tipų žemės naudmenose ir nustatyti, kokią įtaką šiems pokyčiams daro 
meteorologinės sąlygos. Baltijos jūros regione panašus tyrimas iki šiol atliktas nebuvo, tačiau ši tema regione 
tampa vis aktualesnė dėl vis dažniau pasikartojančių ekstremalių klimato sąlygų – sausrų (2018 bei 2019 m.) ar 
neįprastai dideliu kritulių kiekiu pasižyminčių laikotarpių (2017 m. antra vasaros pusė bei ruduo).
Tyrimo metu analizuotas regionas, apimantis teritoriją nuo 53° iki 60° š. pl. ir nuo 20° iki 30° r. ilg. Darbe 
naudotos savaitinės 1982–2015 m. laikotarpio NDVI reikšmės, gautos iš Jungtinių Amerikos Valstijų naciona-
linės vandenynų ir atmosferos administracijos NOAA STAR NESDIS duomenų bazės. Taip pat buvo atliekama 
penkių skirtingų tipų žemės naudmenų: dirbamos žemės, ganyklų, šlapynių, mišrių miškų bei spygliuočių miš-
kų – analizė. Šie žemėnaudos tipai išskirti naudojant CORINE Land Cover (CLC) 1990 (CLC 1990) ir 2012 (CLC 
2012) m. duomenis. Siekiant nustatyti vegetacijos sezono pradžios ir pabaigos datas, naudota ribinė NDVI ver-
tė, siekianti 0,2. Meteorologinių sąlygų (oro temperatūros ir kritulių kiekio) poveikis NDVI (augalijos žalumui) 
įvertintas atlikus tiek visos analizuojamos teritorijos, tiek skirtingų žemėnaudos tipų koreliacinę analizę.   
Tyrimo metu nustatyta, kad ilgiausiai vegetacijos sezonas trunka pietvakarinėje analizuojamo regiono 
dalyje, trumpiausiai – šiaurės rytinėje. Čia vegetacijos sezonas trumpesnis vidutiniškai 10 savaičių. Vasario ir 
kovo mėnesių oro temperatūra – pagrindinis veiksnys, lemiantis vegetacijos sezono pradžios datą. Rugsėjo bei 
spalio mėnesių oro temperatūra daro didžiausią įtaką vegetacijos sezono pabaigos datai. Nustatyta, kad kritu-
lių kiekio poveikis gerokai mažesnis, ypač vegetacijos sezono pradžioje. Meteorologinių sąlygų įtaka augalijai 
maksimalaus žalumo laikotarpiu daugeliu atvejų statistiškai nereikšminga. Taip pat nustatyta, kad analizuojamo 
laikotarpio (1982–2015 m.) pabaigoje vegetacijos sezonas prasidėjo 3–4 savaitėmis anksčiau ir baigėsi 3–4 
savaitėmis vėliau nei minėto laikotarpio pradžioje. Šie pokyčiai – statistiškai reikšmingi. Tad vegetacijos sezono 
trukmė analizuojamo laikotarpio metu pailgėjo vidutiniškai 6–7 savaitėmis.
Tyrimas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, 
kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.


Sezoninė ir daugiametė NDVI kaita skirtingų tipų žemės naudmenose rytinėje Baltijos jūros regiono dalyje

Malakauskienė, Asta

43S T E N D I N I A I  PRANEŠIMAI
Šiltėjančio klimato sąlygoti vietinių ir introdukuotų  
sumedėjusių augalų rūšių fenologiniai pokyčiai
Phenological Changes of Climate Warming Induced Local and 
Introduced Woody Plant Species 
Asta MALAKAUSKIENĖ1
1Vytauto Didžiojo universitetas, Botanikos sodas, asta.malakauskiene@vdu.lt 
1Vytautas Magnus University, Botanical Garden, asta.malakauskiene@vdu.lt 
DOI: https://doi.org/10.15388/Klimatokaita.2020.35
Vegetacijos periodo jautrumas šiltėjančiam klimatui labai priklauso nuo medžių rūšies, o tai labai svarbu 
adaptacijos procesams bei borealinių ekosistemų struktūros išlaikymui ateityje. Šio tyrimo tikslas buvo išna-
grinėti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode augančių 5 vietinių bei 20 maistiniu, vaistiniu ir de-
koratyvumo požiūriu vertingų į Lietuvą introdukuotų sumedėjusių augalų rūšių vegetacijos periodo bei įvairių 
fenologinių fazių ilgalaikį atsaką į šiltėjantį klimatą.
VDU Botanikos sode daugelis introdukuotų ir vietinių rūšių sumedėjusių augalų stebimi nuo 1956 m. (šiuo 
metu Botanikos sodo dendrologai stebi apie 180 rūšių medžių ir krūmų fenologiją). Pumpurų brinkimo pradžios 
ir lapų kritimo pabaigos fenologinių fazių pradžios datų sekos buvo transformuotos į dienų skaičiaus nuo metų 
pradžios sekas. Vegetacijos periodo trukmė buvo apskaičiuota tarp pumpurų brinkimo pradžios ir lapų kritimo 
pabaigos datų. Rodiklių pokyčiams įvertinti duomenų sekos buvo aproksimuotos tiesinės funkcijos metodu ir 
pokytis apskaičiuotas iš galutinės reikšmės atėmus pradinę.
Skirtingų rūšių medžiai atsakė į klimato šiltėjimą nevienodai, pavyzdžiui: paprastojo klevo vegetacijos pe-
riodas 1956–2014 m. pailgėjo vidutiniškai 31 d., karpotojo beržo – 2 d., paprastojo uosio – 39 d., paprastojo 
ąžuolo – 14 d., mažalapės liepos – 32 d., europinio maumedžio (1957–2016 m.) – 17 d., amerikinio maumedžio 
(1957–2016 m.) – 29 d., sibirinio maumedžio (1957–2016 m.) – 40 d., pilkojo riešutmedžio (1957–2016 m.) – 
35 d., sidabrinės liepos (1973–2018 m.) – 28 d., 1968–2016 m. laikotarpiu keružinio migdolo – 36,5 d., kva-
piosios vyšnios – 17 d., altajinės sibirutės – 28 d., amūrinio kamštenio – 28 d., miltingojo šermukšnio (1973–
2016 m.) – 24 d. ir t. t. Šiltėjantis klimatas sąlygojo graikinio riešutmedžio greitesnį rudeninį lapų nukritimą. 
10-ies į Lietuvą introdukuotų spygliuočių medžių (Vičo kėnio, europinio maumedžio, japoninio maumedžio, 
amerikinio maumedžio, plačiažvynio maumedžio, sibirinio maumedžio, juodosios eglės, kalninės pušies, euro-
pinio kukmedžio ir vakarinės tujos) rūšių pumpurų brinkimo fenologinė fazė paankstėjo (pokyčių greitis 1980–
2016 m. laikotarpiu svyravo nuo –0,1 iki –1 dienos per metus). Ryšys tarp stebėtų spygliuočių medžių rūšių 
natūralių arealų klimato atšiaurumo zonų ir pumpurų brinkimo fenofazės reakcijos į klimato šiltėjimą buvo 
aptiktas tik lyginant vienos genties rūšis. Iš vėsesnių klimato zonų introdukuoti maumedžiai į klimato šiltėjimą 
reagavo stipriau. Šiltėjantis klimatas 10 dienų paankstino mažalapės liepos žydėjimą (1973–2018 m.), tačiau jo 
nepailgino, o sidabrinės liepos – ne tik 15 dienų paankstino, bet ir 3 dienomis sutrumpino. Ilgalaikis oro tempe-
ratūros kilimas sąlygojo ankstesnį ir ilgesnį liepų (mažalapės 17 d., sidabrinės 2 d.) vaisių brendimo laikotarpį. 
Šiltėjant klimatui, pasislinkę ar pakitę sumedėjusių augalų žydėjimo, vaisių brendimo laikotarpiai gali turėti ir 
teigiamos, ir neigiamos įtakos augalų dekoratyvumui ar produktyvumui.


Šiltėjančio klimato sąlygoti vietinių ir introdukuotų sumedėjusių augalų rūšių fenologiniai pokyčiai

Baužienė, Ieva

Augustaitis, Algirdas

Pivoras, Gintaras

49S T E N D I N I A I  PRANEŠIMAI
Dirvožemio, gruntinio ir upelio vandens savybių stebėsenos 
pagal ICP-Forests programą 25 metų rezultatai: klimato kaitos 
poveikis miško smėlžemiui ir ekosistemai
Results of Soil, Ground and Runoff Water Monitoring according to ICP-Forests  
Program in 25 Years: Climate Change Impact to Forest Arenosol and Ecosystem
Ieva BAUŽIENĖ1, ALGIRDAS AUGUSTAITIS2, Gintaras PIVORAS2
1Gamtos tyrimų centras, Geoaplinkos tyrimų laboratorija, ieva.bauziene@gamtc.lt  
1Nature Research Centre, Geoenvironment Research Laboratory, ieva.bauziene@gamtc.lt  
2Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija, Miškų ir ekologijos fakultetas,  
algirdas.augustaitis@vdu.lt, gintaras.pivoras@vdu.lt 
2Vytautas Magnus University, Agriculture Academy, Faculty of Forest Sciences and Ecology,  
algirdas.augustaitis@vdu.lt, gintaras.pivoras@vdu.lt  
DOI: https://doi.org/10.15388/Klimatokaita.2020.41
Reguliarūs ir ilgalaikiai meteorologiniai stebėjimai miškuose retai atliekami. Miško ekosistemą klimato kai-
ta veikia kitaip negu agroekosistemą. Keleriopai didesnė už kitų ekosistemų miško biomasė mažina paviršiaus 
įkaitimą ir vandens filtravimosi greitį. 
Pagrindinė XXI a. klimato kaitos tendencija, kritulių pagausėjimas, miško ekosistemose gruntinį vandenį 
pildo ne iš karto, nes didelę dalį kritulių sulaiko medžių laja. Po sausros nusekusio gruntinio vandens papil-
dymas gali vykti tik pavasarį, jei žiemą buvo pakankamai stora sniego danga, arba šiltuoju laikotarpiu po itin 
stiprių liūčių (Gubinas, Samuila, 2001). Gruntinio vandens lygio žemėjimas yra nerimą kelianti problema. Jos 
priežasčių ir pasekmių išaiškinimas, remiantis vienos santykinai natūralios miško ekosistemos pavyzdžiu, ir yra 
šio darbo tikslas. 
Meteorologiniai, hidrologiniai ir kiti detalūs ekogeosisteminiai stebėjimai jau daugiau kaip 20 metų vyksta 
Aukštaitijos nacionaliniame parke, Rūgštėliškyje, Lietuvai dalyvaujant monitoringo programoje pagal ICP-forest 
metodiką. Matuojamas kritulių kiekis, temperatūra, dirvožemio, gruntinio ir upelio vandens srautų intensyvu-
mas, nustatomos ištirpusios medžiagos. Apibendrinus 20 metų stebėjimų duomenis nustatyta, kad gruntinio 
vandens lygis ir upelio vandens nuotėkis mažėja, bet dirvožemis nesausėja, o hidroterminis koeficientas didėja. 
Norint atskleisti, koks mechanizmas saugo miško ekosistemos stabilumą ir kokius pokyčius galima būtų numa-
tyti ateityje, šiame darbe keliama hipotezė apie dirvožemio ir gruntinio vandens ryšio atotrūkį, kuris įrodomas 
mažai tirpių medžiagų (Si ir Ca) išnešimo iš ekosistemos dinamika bei tirpios organinės anglies ir azoto santykio 
rodikliu. 
Statistinis pokyčių patikimumas įvertintas pagal Manno ir Kendallo testą. Nustatyta, kad statistiškai patiki-
mai mažėja dirvožemio įšalimo trukmė, o 2003–2017 m. mažėjo upelio vandens organinių medžiagų kokybinis 
rodiklis C:N. Tikėtina, kad bendro garavimo ir dirvožemio įšalimo pokyčiai yra antrinis drėgmės režimo persi-
tvarkymo indikatorius. Miško ekogeosistema, veikiama klimato kaitos, slopina vykstančius procesus. Smėlio 
storymė tampa hidrofobiška, silpnėja sąsajos tarp dirvožemio ir gruntinio vandens, todėl gruntinio vandens 
lygis žemėja. O dirvožemio vandens atsargos lieka stabilios. 
Nors upelio vandens C:N rodiklio mažėjimas rodo, kad ekosistemoje didėja organinių medžiagų skaidymo-
si greitis, augalijos danga kokybiškai nesikeičia. Stebėjimo laikotarpiu tendencingų rūšinės sudėties ar projekci-
nio padengimo pokyčių žolių ir samanų arde neaptikta. 


Dirvožemio, gruntinio ir upelio vandens savybių stebėsenos pagal ICP-Forests programą 25 metų rezultatai: klimato kaitos poveikis miško smėlžemiui ir ekosistemai

Dalinkevičiūtė, Simona

Kažys, Justas

52 KLIMATO KAITA L IETUVOJE:  GLOBALŪS IR  NACIONALINIAI  IŠŠŪKIAI ,  STEBĖSENA IR  POLITIKOS GAIRĖS
Turizmo indekso pritaikymas ir palyginimas  
Baltijos šalių pajūrio miestuose
Adjustment and Comparison of Tourism Index in Baltic Coastal Cities
Simona DALINKEVIČIŪTĖ1, Justas KAŽYS2
1Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, simute.dalinkeviciute@gmail.com  
1Lithuanian Hydrometeorological Service, simute.dalinkeviciute@gmail.com 
2Vilniaus universitetas, Chemijos ir geomokslų fakultetas, Geomokslų institutas, justas.kazys@gf.vu.lt 
2Vilnius University, Faculty of Chemistry and Geosciences, Institute of Geosciences, justas.kazys@gf.vu.lt  
DOI: https://doi.org/10.15388/Klimatokaita.2020.44
Turizmas yra viena perspektyviausių ir sparčiausiai besiplečiančių ekonomikos šakų. Šiuo metu, netylant 
kalboms apie klimato kaitą, manoma, kad sąlygos turizmui turi potencialą gerėti, o didžiausias potencialas 
prognozuojamas šiaurinių platumų valstybėms. 
Iki šiol Baltijos jūros regiono turistinis klimatinis potencialas nagrinėtas mažai. Atlikus tyrimus ir įvertinus 
šį regioną, galima būtų palyginti, kaip skiriasi, arba, galbūt, vyrauja panašios sąlygos tam tikrose Baltijos jūros 
vietovėse. Tokie tyrimai galėtų būti ypač naudingi turizmo sektoriaus įmonėms ateityje. Taip pat, atlikus tyri-
mus ir pateikus gautus duomenis, būtų galima padėti žmonėms pasirinkti tinkamas vietas užsiimti bendrąja 
turizmo veikla. 
Šia tematika Lietuvoje yra atlikti trys tyrimai: Ingos Klybienės (dabar Grigorjanc) magistro baigiamasis dar-
bas (2008), Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistų grupės tyrimas (2015) ir Simonos Dalinkevičiūtės 
bakalauro ir magistro baigiamieji darbai (2017, 2020). 
Šiame stendiniame pranešime pateikiami trijų Lietuvos miestų – Klaipėdos, Palangos ir Nidos – turistinio 
potencialo 1993–2016 m. laikotarpio gegužės–rugsėjo mėnesių duomenys naudojantis TCI (angl. Tourism Cli-
mate Index), kurį 1985 m. pasiūlė Z. Mieczkowskis. Visi pasirinkti miestai yra gausiai lankomi turistų, todėl pagal 
gautus rezultatus būtų galima numatyti palankiausią metą vykti atostogauti ar užsiimti kitokia turistine veikla. 
Be to, šis indeksas gali būti naudingas turistams, turintiems sveikatos problemų, nes jame yra panaudoti du 
terminiai indeksai. Pagal juos būtų galima nuspręsti, ar jų organizmas patirs diskomfortą, ar ne. Gauti duome-
nys buvo palyginti su anksčiau atliktų tyrimų duomenimis. Lietuvos miestų duomenys taip pat palyginti su dar 
keturių Baltijos šalių miestų – Liepojos, Rygos bei Jūrmalos, Pernu ir Talino. 
Gauti rezultatai parodė, kad Lietuvoje geriausias sąlygas bendrajai turizmo veiklai turi Nida (vidutinė TCI 
reikšmė 77,99), mažiausias Talino potencialas (vidutinė TCI reikšmė 74,49). Apžvelgiant atskirų mėnesių vi-
dutines reikšmes, palankiausias ir nepalankiausias sąlygas turintis miestas keičiasi. Šiltuoju metų laikotarpiu 
palankiausias mėnuo turizmui pagal TCI yra liepa, nepalankiausias – rugsėjis. Palangos ir Nidos duomenys rodo, 
kad Simonos Dalinkevičiūtės darbuose TCI reikšmės yra didesnės nei ankstesnių autorių darbuose. Skirtumų 
susidarė dėl nevienodo pradinių duomenų apdorojimo bei skirtingų duomenų šaltinių.


Not a member yet