Teisė
Not a member yet
970 research outputs found
Sort by
TEISĖTŲ LŪKESČIŲ APSAUGA EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMO PRAKTIKOJE
Get PDFStraipsnyje nagrinėjama, kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra suprantama ir vartojama sąvoka „teisėti lūkesčiai“. Teisėtų lūkesčių apsaugos doktrina ir taikymo dėsningumai atskleidžiami tiriant šios doktrinos kilmę ir raidą, turinio elementus bei Europos Žmogaus Teisių Teismo taikomą teisėtų lūkesčių apsaugos patikros metodologiją.
The article considers the ways in which the notion „legitimate expectations“ is interpreted and applied in the case law of the European Court of Human Rights. It begins with the evolution of the concept of legitimate expectations and its features. This is followed by analysis of the main principles guiding the judicial review concerning the protection of legitimate expectations as they have been developed by the European Court of Human Rights
PROKURORO SPRENDIMAS ATSISAKYTI TAIKYTI VIEŠOJO INTERESO GYNIMO PRIEMONES
Get PDFStraipsnyje nagrinėjamos prokuroro sprendimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones problemos: forma, pagrindai, apskundimo tvarka.
The article analyses problems relating to prosecutor‘s decision to waive the application of public interest defensing measures, including the form and the basis for a decision and the appeal procedure against the prosecutor‘s resolution
TEISMO ĮGALIOJIMAI KEISTI INKRIMINUOJAMOS VEIKOS KVALIFIKAVIMĄ: KONSTITUCIJOS REINTERPRETAVIMO PRIELAIDŲ PAIEŠKA
Get PDFStraipsnyje tiriamos prielaidos kitaip aiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl teismo įgaliojimų savo iniciatyva keisti inkriminuojamos veikos kvalifikavimą, nei tai padaryta Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu.
The article starts to explore prerequisites for reinterpretation of the Constitution of the Republic of Lithuania on question of powers of court to re-qualify sua sponte an act described in an indictment, departing from the ruling of the Constitutional Court adopted on 1999 February 5
DISKRECIJA VYKDANT TEISĖKŪRĄ LIETUVOJE
Get PDFStraipsnyje nagrinėjami procedūrinio legalumo diskrecijai viešojoje teisėje sudarymo klausimai, pirmiausia (svarbiausia) dėmesį kreipiant į įstatymų leidėją ir kiek mažiau į kitus aukščiausio lygio viešosios (valstybės) valdžios subjektus; siekiama identifikuoti galbūt skirtingus „leistinumus“ teisės subjektams teisės aktų leidybos (teisėkūros) lygmeniu, nurodyti su tuo susijusias problemas ir jų sprendimo galimybes.
Composition of issues for the discretion of procedural legality in public law are dealt with in the article, paying attention primarity to the law maker and to other top state authority subjects to a lesse degree; attempts are made to identify possibly different permissibilities of law subjects at the level of law creation, to point on relevant problems and the possibilities of their solutions
KONSTITUCINĖ IŠIMTINĖS PADĖTIES SAMPRATA: TEISĖTUMO IR BŪTINUMO SANTYKIS VIEŠOJOJE TEISĖJE
Get PDFStraipsnyje įvairiais aspektais analizuojama išimtinės padėties teisinė samprata. Terminas „išimtinis“ viešosios teisės diskurse dažniausiai apibūdina tam tikrus veiksmus ar priemones, kurie nukrypsta nuo teisės ir visų pirma nuo konstitucinių normų ar principų. Kyla klausimų: ar išimtinė padėtis gali būti reguliuojama universaliomis teisės priemonėmis? Ar protinga „ištempti“ viešosios teisės sampratą už konstitucijos ribų krizinėmis situacijomis?
This article examines the legal notion of the state of exception. The term “exceptional” is used in public law to indicate a measure that deviates from legal and most importantly constitutional standards. This paper aims to answer, if state of exception can be governed by universal law? Does it make sense to stretch the notion of public law beyond the constitution to emergency situations
PIKTNAUDŽIAVIMO RINKA REGLAMENTAS – ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS KLAUSIMAS
Get PDFPiktnaudžiavimo rinka direktyvoje 2003/6/EB numatyta, kad už draudimų piktnaudžiauti rinka pažeidimus,t. y. už manipuliavimą rinka ir pasinaudojimą viešai neatskleista informacija, valstybės narės turi numatyti proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Už minėtų draudimų pažeidimus Lietuvoje fiziniams asmenims remiantisATPK 1735 straipsnio 4 dalimi gali būti paskirta iki 30 tūkst. litų bauda (apie 8 700 eurų). Tačiau Piktnaudžiavimo rinka reglamentas, kuris greitu laiku pakeis 2003 m. direktyvą, už draudimų manipuliuoti rinka ir naudotis viešai neatskleista informacija pažeidimus fiziniams asmenims įtvirtina iki 5 mln. eurų administracines baudas. Pagrindinis straipsnio tikslas – išanalizuoti fizinių asmenų administracinės atsakomybės taikymo klausimą Lietuvoje, atsižvelgiant į naująjį ES piktnaudžiavimo rinka reglamentą.
Market abuse directive 2003/6/EC provides that member states for market abuse violations, market manipulation and insider dealing, should establish proportionate and dissuasive sanctions. According to Lithuanian administrative code (Article 1735) up to 30 000 litas (about 8 700 euros) penalty might be imposed on natural person for violation of prohibition of market manipulation and insider dealing. However, Market abuse regulation, that will soon replace directive 2003/6/EC, establishes 5 million EUR administrative pecuniary sanctions in respect of natural person for market manipulation and insider dealing. The main goal of this article is to analyze the issues of the administrative liability of natural person in Lithuania taking into consideration the upcoming EU market abuse regulation
SAVAVALDŽIAVIMO NUSIKALTIMO SUDĖTIES DIDELĖS ŽALOS ASMENS TEISĖMS AR TEISĖTIEMS INTERESAMS POŽYMIS
Get PDFStraipsnyje tiriamas savavaldžiavimo nusikalstamos veikos sudėties didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams požymis, atskleidžiamas jo turinys, diskutuojama, ar didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams yra ne tik pagrindinės, bet ir kvalifikuotos savavaldžiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymis.
The article presents a research on an element of major damage to an individual’s rights or legal interests as a constituent part of offence of arbitrariness, reveals its content and disputes on whether the major damage to personal rights or legal interests may be a constituent part of not only a primary, but also qualified corpus delicti of the crime of arbitrariness
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TEISĖS TIKSLAI IR JŲ ĮGYVENDINIMAS
Get PDFTeisės šaltiniuose viešųjų pirkimų tikslai reglamentuojami glaustai ir neišsamiai. Šiems tikslams nėra skiriama pakankamai dėmesio, dažniausiai yra koncentruojamasi į juos įgyvendinančių teisės normų kūrimą ir viešo pirkimo proceso reglamentavimą. Tačiau toks veikimo metodas nėra racionalus, nes, neišgryninus norimų pasiekti tikslų, numatytų uždavinių, nėra galimas ir kokybiškas rezultatas. Todėl šioje publikacijoje siekiama atskleisti viešųjų pirkimų (sistemos) tikslus bei išanalizuoti nacionalinę ir ES teismų praktiką, kuria šie tikslai yra įgyvendinami.
The objectives of public procurement are usually disregarded in legal regulation which typically is brief and sketchy on this theme. Most often legal rules are oriented towards the regulation of public procurement procedures and their implementation. However, this line of action is not wise, since without selecting and framing the legal goals there is no chance to expect for the best outcome. Thus, this article seeks to explore the possible public procurement (system) objectives and to examine the national as well as the EC case-law on their implementation
PROKURORŲ POŽIŪRIS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS REFORMĄ
Get PDFStraipsnyje1 analizuojama, kaip skirtinguose šalies regionuose ir įvairiuose prokuratūros padaliniuose (apylinkių, apygardų ir Generalinėje) dirbantys prokurorai (n = 349) vertina 2010–2012 metų prokuratūros reformą.
The article analyses how the prosecutors (n = 349) of different Lithuanian regions and various divisions (regional, district and Prosecutor General’s Office) assess the reformation of prosecution service in the years 2010–2012
PRIVALOMAS AKCIJŲ PARDAVIMAS IR PIRKIMAS – INSTITUTO ESMĖ IR KAI KURIE PROBLEMINIAI ASPEKTAI
Get PDFPagrindinis straipsnio tikslas – pateikti privalomo akcijų pardavimo ir pirkimo instituto analizę ir atskleisti probleminius šio instituto taikymo aspektus. Kadangi privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 37 straipsnis, yra tiesiogiai susijęs su oficialaus siūlymo institutu, straipsnyje taip pat nagrinėjami tam tikri aktualūs oficialaus siūlymo, ypač Lietuvos teismų praktikos, klausimai. Straipsnis skiriamas finansų rinkos dalyviams, investuotojams, teisininkams ir šia sritimi besidomintiems mokslininkams.
The main goal of this article is to analyze the essence and main features of squeeze-out and sell-out rights and to reveal the problematic aspects of the application of this institute in practice. Taking into consideration the close link between the squeeze-out and sell-out rights, established in Article 37 of The Law on Securities, and takeover bids, this article also reveals some relevant aspects of Lithuanian case law and takeover bids regulation. The article should be relevant to the participants of financial markets, investors, lawyers and researches