Teisė
Not a member yet
970 research outputs found
Sort by
Komercinių paslapčių direktyvos įgyvendinimas Lietuvos teisėje
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
On 8 June 2016 the directive 2016/943 on the protection of undisclosed know-how and business information (trade secrets) against their unlawful acquisition, use and disclosure was enacted, which should have been implemented by the EU member states into their national laws by 9 June 2018. This would raise important questions how these new rules are compatible with the already existing national laws, what will be the scope of changes and what will be the possible impact on national legal practices. This research paper aims to answer these questions from the perspective of Lithuanian national law.
Summary
On 8 June 2016 the directive 2016/943 on the protection of undisclosed know-how and business information (trade secrets) against their unlawful acquisition, use and disclosure was enacted, which should have been implemented by the EU member states into their national laws by 9 June 2018. In spite of the certain degree of harmonisation of the trade secrets protection brought by Art. 39 of the TRIPS Agreement the new directive provides for a new set of norms. This would raise important questions how these new rules are compatible with the already existing national laws, what will be the scope of changes and what will be the possible impact on national legal practices. This research paper aims to answer these questions from the perspective of Lithuanian national law. For that purpose the current and newly proposed laws, as well as the Lithuanian case law concerning the protection of trade secrets are analysed and assessed.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
2016 metų birželio 8 dieną buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo. 2018 metų birželio 1 dieną įsigaliojusiais įstatymų pakeitimais ji buvo įgyvendinta Lietuvos teisėje. Tai suponuoja klausimus, kaip šios naujos teisės normos dera su galiojančiais nacionaliniais įstatymais, kokia yra tikroji pokyčių apimtis ir koks numatomas poveikis nacionalinei teisės taikymo praktikai. Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į nurodytus klausimus
Profesorius Leo Leesment (1902–1986) kaip asmenybė ir Tartu universiteto dėstytojas
No full text[full article and abstract in German]
Leo Leesment (17.04.1902 Riga – 16.01.1986 Tartu), ein Mitglied der Gelehrten Estnischen Gesellschaft, gehört zu jenen Persönlichkeiten der estnischen Rechtsgeschichte, die mehrere Kulturgrenzen überschritten in ihrem Leben. Ihm gebührt die Ehre als erster nach 1920 eine Magisterarbeit an der Tartuer juristischen Fakultät geschrieben zu haben (erster estnischer Magister der Fakultät überhaupt war Nikolai Maim) und der erste Este zu sein, der in Tartu über Rechtsgeschichte promovierte. Mit seinen Forschungen zur mittelalterlichen Rechtsgeschichte wurde er zum international zitierten Autor sowohl im deutschen als auch im französischen Sprachraum. In Tartu unterrichtete er mit Unterbrechungen seit 1928 und hielt bis zu seinem Tod 1986 akademische Verbindungen mit den Rechtshistorikern seiner Alma mater aufrecht.[straipsnis ir santrauka vokiečių kalba
E. Privatumo direktyvos įgyvendinimo problemos ir jų sprendimai e. Privatumo reglamento projekte
Get PDFThis article attempts to describe the most significant practical problems in implementing the ePrivacy Directive and analyzes whether the legal preconditions for their solution are present in the draft of ePrivacy Regulation.Straipsnyje mėginama pristatyti reikšmingiausias e. Privatumo direktyvos įgyvendinimo praktines problemas bei analizuojama, ar e. Privatumo reglamento projekte sukuriamos jų teisinio sprendimo prielaidos
Žaliųjų viešųjų pirkimų apibrėžimas pagal Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
The article focuses on the analysis of definition of green public procurement and its consolidation in Lithuanian legal regulation, revealing the legal basis for green procurement, examining and comparing definition of green procurement in terms of legislative and sub-legislative legal regulation, considering the application of sub-legislative definition of green procurement and its subsequent legal regulation in practice, identifying the main shortcomings of such regulation, proposing solutions for its improvement.
Summary
Green public procurement in Lithuania is regulated at the legislative and sub-legislative level: the law establishes general rules for the application of environmental protection requirements, which provides for legal possibilities for contracting authorities to implement environmental protection requirements in the course of public procurement; sub-legislative regulation specifies a specific definition of green procurement by pre-setting environmental protection requirements for specific green products which remain unchanged during the particular procurement, accurately defining their content and implementation conditions.
The legal bases for green procurement reveal ambiguity in the perception and definition of it, highlight issues with environmental content. It is suggested to relinquish the regulation of environmental protection requirements exclusively in the context of legal regulation of public procurement and consolidate an interdisciplinary approach to green procurement, viewing it as a measure which balances economic and environmental interests. Also, the establishment of the main environmental objectives and requirements, applicable to green procurement, would be welcome.
The definition of green procurement, permissible under the law, allows for a broad and extensive concept and is characterized by a procedural nature and unclear content of environmental protection requirements. However, the definition of green procurement, enshrined in the sub-statutory regulation and used in practice, only partially implements the legislative provisions of legal regulation. Moreover, the legislative provisions are implemented very specifically and in great detail, covering only a limited scope of environmental protection requirements. Environmental protection requirements of a more general nature, permissible under the law, are rarely foreseen in the narrow definition. Therefore, the definition of green procurement, which would not be limited to requirements for green products, but would allow taking into consideration sufficient legal possibilities, concerned with environmental requirements, would satisfy the best integration of environmental protection requirements into the legal regulation of public procurement.
If a narrow definition of green public procurement with significant drawbacks continues to dominate in Lithuania, there is a danger that green procurement will remain a formal instrument. It is suggested to strengthen contract enforcement and control, as well as encourage more frequent use of advanced environmental criteria, gradually moving to the exclusive implementation of these criteria.
The new possibilities for the inclusion of environmental aspects into public procurement at both EU and national levels are not well implemented in the sub-legislative definition of green public procurement and its subsequent legal regulation in Lithuania. It is suggested to improve the sub-legislative regulation of green procurement accordingly by considering new environmental provisions in the public procurement regulation, implementing them in relevant environmental protection requirements.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje nagrinėjamas žaliųjų viešųjų pirkimų apibrėžimas ir jo įtvirtinimas remiantis Lietuvos Respublikos teisiniu reguliavimu, atskleidžiant žaliųjų pirkimų teisinius pagrindus, tiriant ir lyginant žaliųjų pirkimų apibrėžimą įstatyminio ir poįstatyminio teisinio reguliavimo požiūriu, analizuojant poįstatyminio žaliųjų pirkimų teisinio apibrėžimo ir iš jo kylančio teisinio reguliavimo taikymo praktiką, identifikuojant pagrindinius tokio reguliavimo trūkumus, siūlant reguliavimo tobulinimo sprendimu
Komercinių paslapčių apsaugos ypatumai viešųjų pirkimų santykiuose
Get PDFThis article deals with the legal regulation of the obligation to protect confidential information in public procurement procedures and the peculiarities of the application of trade secrets in these relations.Straipsnyje nagrinėjamas pareigos užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą viešųjų pirkimų procedūroje teisinis reguliavimas ir komercinės paslapties taikymo šiuose santykiuose ypatumai
Kreditorių interesų atstovavimas skiriant bankroto administratorių
Get PDFThis article analyzes the representation of creditors’ interests in appointing a bankruptcy administrator and issues related to it. First of all, the aims of bankruptcy and various competing interests in the bankruptcy proceedings are evaluated. Further in the article the role of a bankruptcy administrator, the significance of the principle of creditor autonomy, and the right of creditors to participate in selecting and appointing a bankruptcy administrator are discussed. Theoretical and practical issues of selecting and appointing a bankruptcy administrator are identified as well.Straipsnyje aptariama kreditorių interesų atstovavimo skiriant bankroto administratorių problematika. Pirmiausia įvertinami bankroto tikslai ir skirtingi interesai bankroto procese. Toliau straipsnyje analizuojamas bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese, kreditorių autonomijos principo svarba ir kreditorių teisės dalyvauti renkant ir skiriant bankroto administratorių įgyvendinimas, atskleidžiama teorinė ir praktinė bankroto administratoriaus atrankos skyrimo problematika
Smurto šeimoje aukų apsaugos iššūkiai Azerbaidžane: nacionalinių teisės aktų apžvalga atsižvelgiant į 2011 m. Europos Tarybos Stambulo konvenciją
Get PDFThis article focuses on the following issues: the list of people offered victim status under the Law on Prevention of Domestic Violence of Azerbaijan, the legal remedies available to them, and the legal measures taken by state authorities in all kinds of domestic violence episodes. Additionally, the Law is scrutinized in light of the CoE Convention on Preventing and Combating Violence against Women and Domestic Violence. Hence, the benefits and shortcomings of the current legislation are easily found.Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama šiems klausimams: aukos statusą turinčių asmenų sąrašas pagal įstatymą dėl smurto šeimoje prevencijos, jiems prieinamos teisės gynimo priemonės, teisinės priemonės, kurių imasi valstybės dėl visų smurto šeimoje epizodų. Be to, įstatymas yra išnagrinėtas atsižvelgiant į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo. Taigi būtų lengva rasti dabartinių teisės aktų naudą ir trūkumus
Penki okupacijos dešimtmečiai šimtametėje Lietuvos teisės raidos panoramoje
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
The article attempts to summarize the results of losses and achievements of soviet Lithuanian law science development and discuss its remaining significance.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje mėginama apibendrinti sovietmečio Lietuvos teisės mokslo raidos praradimų (ir pasiekimų) rezultatus ir pasvarstyti apie išliekamąją šių rezultatų reikšmę
Interesų konflikto koncepcija pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisę ir teismų praktiką
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Until the implementation of the public procurement law reform of 2014 at the EU level and respectivlely 2017 in the Lithuanian legal environment, the legal analysis of the concept of conflicts of interest in public procurement law was scarce. Neither did the features of this phenomenon or its’ legal evaluation was the subject of any solid scholar research. However, the demand for such academic insights has recently become very bright because the courts on numerous occasions started to face the disputes with the subject conflicts of interest being at the heart of the disagreements between the litigating parties. The courts, at least in Lithuania, have even started to search the relevant answers elsewhere, including making the references to the EU judiciary for the preliminary rulings regarding this matter. Therefore, this publication is a contribution to the minimization of this “scholar thirst” in the mentioned field or at least our sincere attempt to do that.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Iki tol, kol buvo įgyvendinta 2014 metų ES ir atitinkamai 2017 metų Lietuvos viešųjų pirkimų teisės reforma, interesų konfliktai viešuosiuose pirkimuose, jų samprata, požymiai, teisinis vertinimas, objektyvios praktinės apraiškos nebuvo plačiai analizuojamos nei teisės doktrinoje, nei teismų praktikoje. Iš esmės šiuo aspektu pasikeitus teisinei ekosistemai, nurodytas mokslinis tyrimas tapo aktualus. Mokslinis interesų konfliktų teisinis pagrindimas tapo ypač reikalingas, kai teismai vienas po kito susidūrė su praktinėmis šio reiškinio situacijomis ir pradėjo kelti susijusius klausimus ne tik nacionalinėje teismų praktikoje, bet ir, bent jau Lietuvos teismų atveju, adresavo klausimus ES teisminėms institucijoms. Atitinkamai ši publikacija yra skirta išspręsti minėtą akademinės analizės poreikį ir atsakyti į klausimus, kas yra laikoma intersų konfliktu bei kaip jį vertina ES ir Lietuvos teismai, nagrinėdami viešųjų pirkimų ginčus
Реформа гражданского судопроизводства в Украине: дифференциация искового производства и обзор судебной практики
Get PDF[full article, abstract in English, abstract in Russian]
During the reform of 2014–2017 Ukrainian legislation was approved significantly, among them the Constitution, laws, related to judiciary and litigation, enforcement as well. The advocacy reform is last. This has led to the evolutionary renewal of justice in Ukraine, which was positively faced by the international community. This article proposes to consider some components of civil justice reform, which were substantially updated, as well as to analyse their compliance with international and European standards. This refers to (1) a general review of judicial statistics and (2) new approaches to the trial of a court of first instance – order, simplified, general proceedings, criteria for demarcation of civil cases (3), and (4) peculiarities of settling a dispute with the participation of a judge. The conclusions summarize the most progressive results of reforms, as well as make suggestions on further development of the potential of civil justice.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka rusų kalba]
В ходе реформы 2014–2017 годов украинское законодательство было значительно изменено, в том числе Конституция, законы, касающиеся организации судоустройства и судопроизводства, а также исполнительное производство. Реформа адвокатуры является последней текущей стадией реформы. Это привело к эволюционному обновлению системы правосудия в Украине, которое было в целом позитивно оценено международным сообществом.В данной статье предлагается рассмотреть некоторые компоненты реформы гражданского правосудия, которые были существенно изменены, а также проанализировать их соответствие международным и европейским стандартам. В частности речь идет (1) об общем обзоре судебной статистики и (2) новых подходах к судебному разбирательству в суде первой инстанции – это упрощенный порядок, а также критериям дифференциации гражданских дел (3) и (4) особенностям разрешения спора с участием судьи. В выводах обобщены наиболее прогрессивные результаты реформ, а также внесены предложения по дальнейшему развитию потенциала гражданской юстиции