Teisė
Not a member yet
970 research outputs found
Sort by
Socialinės reabilitacijos samprata ir kriterijai nuteistuosius laisvės atėmimu perduodant toliau atlikti bausmę
Get PDFThis article analyses the origins of the aim of social rehabilitation in the transfer of prisoners for further execution of a custodial sentence, elements of social rehabilitation, and its concept, which is not explicitly defined at the European Union level. In order to deliver a more thorough analysis of social rehabilitation elements, special attention is given to the relevant Lithuanian legislation and jurisprudence regarding the elements of social rehabilitation and their assessment.Straipsnyje analizuojama socialinės reabilitacijos kaip nuteistųjų laisvės atėmimu perdavimo toliau atlikti bausmę tikslo įtvirtinimo raida, Europos Sąjungos lygmeniu neapibrėžtos socialinės reabilitacijos samprata ir kriterijai. Socialinės reabilitacijos kriterijai išsamiau atskleidžiami pasitelkiant apygardos teismų sprendimus, kuriuose sprendžiama dėl nuteistųjų laisvės atėmimu perdavimo toliau atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje
Finding an Effective Way of Civil Dispute Resolution
Get PDFThe main purpose of this article is to analize the substance of the civil dispute and their effective settlement on the basis of an analysis of modern Ukrainian legal doctrine and legislation, as well as the case law of the European Court of Human Rights and national courts and taking into account modern approaches to dispute resolution in sociology and conflict
Формирование теории юридических фактов в контексте становления юридической науки
Get PDFThis article reveals misconceptions in the study of the theory of legal facts in Roman law studies . The use of an institutional approach in Roman law studies led to the conclusion that there are no elements of the legal facts theory in Roman jurisprudence. Using a historical and theoretical approach, the author concluded that there was a developed system of legal facts in Ancient Rome and a system of logical and stable concepts of the legal facts theory formed at the level of the concept, which was accepted and developed by the subsequent legal science.Данная статья выявляет заблуждения в исследовании теории юридических фактов в романистике. Использование институционного подхода в романистике привело к выводу об отсутствии элементов теории юридических фактов в римской юриспруденции. Использовав историко-теоретический подход, автор пришел к выводу о наличии в Древнем Риме развитой системы юридических фактов и формирующейся на уровне концепции системы логичных и устойчивых понятий теории юридических фактов, воспринятых и развитых последующей правовой наукой
Pozityvios procesinės valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 ir 3 straipsnius: Lietuvos patirtis
Get PDFThe article analyzes the reasons why the ECtHR finds violations of Articles 2 and 3 of the ECHR quite often in cases against Lithuania. The investigation aims to reveal the main mistakes made by the subjects of pre-trial investigation and the courts, which lead to violations of the ECHR.Straipsnyje analizuojamas priežastys, dėl kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose prieš Lietuvą pakankamai dažnai nustato EŽTK 2 ir 3 straipsnių pažeidimus. Tyrimu siekiama atskleisti pagrindines ikiteisminio tyrimo subjektų ir teismų daromas klaidas, lemiančias EŽTK pažeidimus
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia
Get PDFThis article systematically analyses new Labour code rules (regulation from July 2017) and the judicial practice of Lithuania relating to the termination of an employment contract initiated by the employer by employer’s will (Labour Code of the Republic of Lithuania, Article 59). It is important to separate this new background of termination from an ordinary one – the termination of an employment contract by the absence of an employee’s fault (Article 57 of Labour code) – and reveal the theoretical and practical aspects and the conclusions in disclosing the true norm meaning. Employers will be able to terminate an employment agreement without the employees’ fault due to the following reasons (Article 57 of Labour code): employee’s work function is no longer required; employee fails to reach the agreed results of work; employee does not agree to change the terms of their employment agreement, place of work, or working regime; employee does not agree to continue employment after business transfer or a part thereof; employer ceases its activities. New rules, indicated in Article 59 of the Labour code (Termination based on employer’s will), says that if an employer intends to terminate an employment agreement due to other reasons, not listed in Article 57 of Labour code, the employee may be served with a 3 business days’ prior written notice and paid a severance pay of at least 6 average monthly salaries.2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įtvirtino naują darbuotojų atleidimo pagrindą – darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia. DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė darbdaviui lanksčiau nutraukti darbo santykius su darbuotoju, tačiau išmokant didesnę išeitinę išmoką. Kadangi teisės norma nauja, praktikoje kyla klausimų, kaip ją taikyti. Šiame straipsnyje detaliai analizuojamas normos turinys ir taikymas teismų praktikoje. Tyrimas reikšmingas tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektais, straipsnyje atskleidžiamas naujos taisyklės taikymas ir atskyrimas nuo darbuotojo atleidimo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės (DK 57 str.). Atleidimas pagal DK 59 straipsnį turi atitikti keturias sąlygas: vadovaujantis DK 64 straipsniu priimamas sprendimas; sprendimu nurodoma teisėta, pakankama priežastis (viena ar kelios), lemianti darbuotojo atleidimą; ši priežastis nepatenka į sąrašą atvejų, kuriais atleidimas DK 59 straipsnio pagrindu negalimas (DK 57 str., pranešėjų apsauga ir kt. atvejai); sprendimas atleisti priimtas atitinkamo teisinio statuso darbdavio. Taigi nors DK 59 straipsnyje ir yra įtvirtintas liberalus darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tačiau darbdavio teisė taikyti šį atleidimo pagrindą nėra absoliuti. Be to, DK 59 straipsnyje numatytas atleidimo iš darbo pagrindas taikomas ne visiems darbdaviams
Įrodymų leistinumo reikšmė Lietuvos civiliniame procese
Get PDFThe article analyses the importance of the admissibility of evidence in Lithuanian civil proceedings. The analysis of various sources of law allows to link the admissibility of evidence in civil proceedings not only with one of the features of evidence, but also with the objectives of this institute in civil proceedings: ensuring the quality of proof, the cost-efficient process, a fair and just trial, and other values.The reduction of the importance of the admissibility of evidence is essentially influenced by aspects related to the whole evidentiary process – the principle of free evaluation of evidence, the purpose of determination of material truth, and procedural norms establishing the judge as the final assessor of admissibility of evidence and facts. The objectives of the admissibility of evidence in civil proceedings make it necessary to find possible solutions that ensure a more appropriate relationship between the admissibility of evidence and the reasons of its importance.Straipsnyje analizuojama įrodymų leistinumo reikšmė Lietuvos civiliniame procese. Atlikta įvairių teisės šaltinių analizė leidžia įrodymų leistinumą civiliniame procese sieti ne tik su vienu iš įrodymų požymių, bet ir su šio instituto civiliniame procese įgyvendinamais tikslais, t. y. įrodinėjimo kokybės, ekonomiško proceso, sąžiningo ir teisingo proceso ir kitų vertybių užtikrinimu.Įrodymų leistinumo reikšmei sumažinti esminę įtaką daro su visu įrodinėjimo procesu susiję aspektai – laisvo įrodymų vertinimo principas, materialiosios tiesos nustatymo tikslas ir procesinės normos, nustatančios teisėją kaip galutinį įrodymų leistinumo ir faktų nustatymo vertintoją. Dėl įrodymų leistinumo instituto tikslų civiliniame procese yra būtina rasti galimus sprendimus, kurie užtikrintų tinkamesnį šio instituto ir jo reikšmę nulemiančių priežasčių santykį
Naujoji Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo-pardavimo sutarčių aspektų – maksimalaus harmonizavimo pasirinkimas ir reikšmė
Get PDFThis article examines the nature of maximum harmonization that underlies the Consumer Sales Directive, the goals of such choice, its practical implications, and argues that even though the level of consumer protection will not be radically changed due to the implementation of this directive, its adoption prompts legal instruments regarding consumer protection as tools for deeper market integration rather than solutions for fundamental problems which consumers face.Straipsnyje analizuojamas Vartojimo prekių pardavimo direktyvos maksimalaus harmonizavimo pobūdis, jo pasirinkimo tikslai, praktinė reikšmė ir argumentuojama, kad nors direktyva ir nebus radikaliai keičiamas bendras vartotojų apsaugos lygis, jos priėmimas leidžia numanyti, kad vartotojų apsaugos srities teisinės priemonės pasitelkiamos ne pamatinėms vartotojų apsaugos problemoms spręsti, o bendrosios rinkos integracijai gilinti
Ūkio subjektų veiklos priežiūros pokytis
Get PDFThe present article analyses the essence and purpose of the supervision of the activities of economic operators as a field of public administration, as well as its expression and evaluation in national administrative law. It raises the question of whether there has been a paradigmatic shift in the supervision of the activities of economic operators and in what ways it is being expressed.Šiame straipsnyje analizuojama ūkio subjektų veiklos priežiūros, kaip viešojo administravimo srities, esmė ir paskirtis bei vertinimas nacionalinėje administracinėje teisėje. Keliamas klausimas, ar ūkio subjektų veiklos priežiūros srityje įvyko paradigminis pokytis ir kokie yra jo raiškos būdai
COVID-19 pandemijos pirmos bangos metu Lietuvoje taikytų ribojimų ir draudimų vertinimas
Get PDFThe article analyzes how, during the 1st wave of the coronavirus pandemic, participants of a study (n = 331) assessed the government-imposed restrictions, prohibitions, liabilities and penalties for non-compliance with said restrictions, and the perceived fairness of the behavior of other people during the pandemic. The article also studies the relationships among these assessments, including the related well-being and sociodemographic characteristics.Straipsnyje analizuojama, kaip tyrimo dalyviai (n = 331) pirmos koronaviruso pandemijos bangos metu vertino taikomus ribojimus ir draudimus, atsakomybę ir bausmes už jų nesilaikymą, suvoktą žmonių elgesio pandemijos metu teisingumą, taip pat jų pateiktų vertinimų, savijautos ir sociodemografinių charakteristikų sąsajos