Teisė
Not a member yet
970 research outputs found
Sort by
Fiduciarinės pareigos teisinė prigimtis Ukrainos civilinėje teisėje
This article examines the legal nature of fiduciary duty in connection with the emergence of legal uncertainty and difficulties in law enforcement. The study begins with the definition of “fides”, “fiducia”, “legal duty” and “civil duty”, taking into account historical developments and case law. The characteristics of civil duty are given. The article ends with our own vision of the legal nature of fiduciary duty.Šiame straipsnyje fiduciarinių pareigų teisinė prigimtis nagrinėjama atsižvelgiant į teisinio netikrumo atsiradimą ir sunkumus, kuriuos patiria teisėsauga. Tyrimas pradedamas nuo sąvokų „fides“, „fiducia“, „teisinė pareiga“ ir „civilinė pareiga“ apibrėžimo, atsižvelgiant į istorinę raidą ir teismų praktiką. Pateikiami civilinės pareigos požymiai. Straipsnis baigiamas savąja fiduciarinės pareigos teisinės prigimties vizija
Pastabos dėl nuosavybės teisės doktrinos peržiūros pagrindų
The article looks at the possibility of to revise property regulation and property law doctrine. The author identifies the most important factors that may influence the evolution of property law and provides an assessment whether today’s conditions can change the content of property law and whether they are doing it. The article further discusses changes in the objects of property, the model of economic ties, the motivation of owners and the possibilities of implementing property law.Straipsnyje apžvelgiama nuosavybės reguliavimo ir nuosavybės teisės doktrinos peržiūros galimybė. Autorė išskiria svarbiausius veiksnius, kurie gali turėti įtakos nuosavybės teisės evoliucijai, bei pateikia vertinimą, ar dabartinės sąlygos gali pakeisti ir aktyviai keičia nuosavybės teisės turinį. Aptariami pokyčiai, susiję su nuosavybės objektais, ekonominio ryšio modeliu, savininkų motyvacija ir nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybėmis
Preimplantacinės genetinės diagnostikos reguliavimas: Baltijos ir Šiaurės regiono valstybių lyginamoji analizė
This paper examines the concept and regulation of some of the latest research in the field of fertility – preimplantation genetic diagnosis – in Lithuania, Poland, the Baltic States, and the Nordic countries. Preimplantation genetic diagnosis raises many legal and ethical questions regarding the protection of embryos, manipulation of the human genome, selection by sex, and the relation of this diagnosis to other similar studies. International legislation or guidelines define genetic testing, including pre-implantation genetic diagnosis, quite broadly, due to the scope of regulation and nuances, leaving the right to decide to the discretion of each state. National regulation of preimplantation genetic diagnosis should be specific, clearly defining cases in which preimplantation genetic diagnosis is applied.Šiame straipsnyje nagrinėjama vieno iš naujausių mokslinių tyrimų vaisingumo srityje – preimplantacinės genetinės diagnostikos samprata ir reguliavimas Lietuvoje, Lenkijoje, Baltijos ir Šiaurės šalyse. Preimplantacinė genetinė diagnostika kelia daug teisinių ir etinių klausimų dėl embrionų apsaugos, manipuliavimo žmogaus genomu, selekcijos pagal lytį ir šios diagnostikos santykio su kitais panašiais tyrimais. Tarptautiniuose teisės aktuose arba rekomendacijose genetiniai tyrimai, įskaitant preimplantacinę genetinę diagnostiką, apibrėžiami gana plačiai ir daug sprendimo teisės dėl reguliavimo apimties ir niuansų paliekama kiekvienos valstybės diskrecijai. Preimplantacinės genetinės diagnostikos nacionalinis reguliavimas turėtų būti konkretus, jame turi būti aiškiai apibrėžti preimplantacinės genetinės diagnostikos taikymo atvejai
Anti suit injunction samprata ir taikymas Europos Sąjungos valstybių narių ir Lietuvos civiliniame procese
This article analyzes the concept, origins and application of anti suit injunction. The author examines possibilities of applying anti suit injunction in the case law of the Court of Justice of the European Union and in the case law of individual Member States – Germany and France. After evaluating the examples of foreign court practice, a legal assessment of a possibility to apply anti suit injunction in Lithuanian court practice is presented.Straipsnyje analizuojama anti suit injunction samprata, ištakos ir taikymo galimybės. Autorius analizuoja anti suit injunction taikymo galimybes Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir kai kurių valstybių narių – Vokietijos ir Prancūzijos teismų praktikoje. Įvertinus kitų valstybių teismų praktikos pavyzdžius, pateikiamas anti suit injunction taikymo galimybių Lietuvos teismų praktikoje teisinis vertinimas
Normano Doe pasiūlyta bažnyčios ir valstybės sąveikos tipologija ir jos pritaikymas lyginamosios konstitucinės teisės tyrimams
This article examines the types of church-state interaction and their main features found in Lithuanian and foreign legal literature and highlights the three-tier typology of church-state interaction as formulated by Norman Doe, revealing the constitutional problems of its applicability and assigning specific theoretical types to individual states.Šiame straipsnyje nagrinėjami Lietuvos ir užsienio teisės mokslo darbuose aptinkami bažnyčios ir valstybės sąveikos tipai ir jų pagrindiniai bruožai, išryškinama Normano Doe formuluojama bažnyčios ir valstybės sąveikos tipologija, atskleidžiant konstitucines jos pritaikymo problemas, kurios išryškėja priskiriant konkrečius teorinius tipus tam tikroms valstybėms
Teisinių papročių taikymas Lietuvoje 1918–1940 m.
This article determines, based on legal norms, case law, and the scientific doctrine, the significance of legal customs in Lithuania in 1918–1940: it describes the legal customs in the status quo res erant ante bellum, i.e., in relation to which social groups and to what extent were the customs applied in Lithuania under the law of the Russian Empire. The significance of the constitutional provision on the reception of pre-war law for legal customs is revealed. The paper also describes the policy of the legislator with regard to legal customs, the limits of the application of customs by law, and the tendencies of legislation in this regard.Straipsnyje remiantis teisės normomis, teismų praktika ir mokslo doktrina nustatomas teisinių papročių reikšmingumas Lietuvoje 1918–1940 metais: apibūdinami teisiniai papročiai in status quo res erant ante bellum, t. y. nurodoma, kurioms socialinėms grupėms ir kokia apimtimi buvo taikyti papročiai Lietuvoje pagal Rusijos imperijos teisę; atskleidžiama konstitucinės nuostatos dėl prieš karą galiojusios teisės recepcijos reikšmė teisiniams papročiams; apibūdinama įstatymų leidėjo politika dėl teisinių papročių, įstatymų nustatytos papročių taikymo ribos ir įstatymų leidybos šiuo klausimu tendencijos
Medicininė atsakomybė pirmuoju Latvijos nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940)
The aim of the paper is to investigate the development of medical law and jurisprudence in the Republic of Latvia during its First Period of Independence (1918–1940), with a particular focus on the liability of doctors for instances of negligence that occurred during the fulfillment of their professional duties. The author seeks to identify the main routes of the emergence of medical liability in the Republic of Latvia, the influence of the laws and legal precedents on the adoption of national legislation relating to medical liability, and the development of case law relating to medical malpractice by Latvian courts during the First Period of Independence.Darbo tikslas – ištirti medicinos teisės ir jurisprudencijos raidą Latvijos Respublikoje pirmuoju nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940 m.), ypač atsižvelgiant į gydytojų atsakomybę už aplaidumą vykdant savo profesines pareigas. Autorius siekia nustatyti pagrindinius medicininės atsakomybės atsiradimo būdus Latvijos Respublikoje, įstatymų ir teisinių precedentų įtaką priimant nacionalinius teisės aktus, susijusius su medicinine atsakomybe, bei susijusios su medicininiu aplaidumu teismų praktikos raidą pirmuoju Latvijos nepriklausomybės laikotarpiu
Civilinio proceso reforma Ukrainoje ir jos įgyvendinimo problemos
New rules for transferring the case from one court to another are being investigated, the conclusion on expanding the competence of the court on this issue is substantiated. The most problematic requirements for the content of the claim, which are not provided with legal and organizational mechanisms, are considered.Particular attention was paid to the problem of implementing “cassation filters”, which have undergone additional changes since the main reform strengthens them. It is proved that this problem is closely related to another one – the problem of defining a certain legal concepts, substantiates a significant expansion of the scope of judicial discretion in determining the grounds for cassation appeal in a particular case.The article considers the possibility of referring to the decisions of the European Court of Human Rights as the sources of civil procedural law of Ukraine. The problem of administering justice under martial law received separate consideration.It is concluded that the evaluation of the effectiveness of judicial reform involves its critical consideration by both science and practice, generalization and analysis of law enforcement practice will provide grounds for a final assessment of the quality of reform.Straipsnyje nagrinėjamos naujos bylos perdavimo iš vieno teismo kitam taisyklės, pagrindžiama išvada dėl teismo kompetencijos išplėtimo šiuo klausimu. Nagrinėjami problemiškiausi ieškinio turiniui keliami reikalavimai, kurių nėra numatyti teisiniai ir organizaciniai mechanizmai.Ypatingas dėmesys skiriamas „kasacinių filtrų“ diegimo problemai, kuri po pagrindinės reformos patyrė papildomų pakeitimų. Įrodyta, kad ši problema glaudžiai susijusi su kita – teisinių koncepcijų, pagrindžiančių reikšmingą teismo diskrecijos ribų išplėtimą nustatant kasacinio skundo pagrindus konkrečioje byloje, problema.Straipsnyje svarstoma galimybė Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus pripažinti Ukrainos civilinio proceso teisės šaltiniais. Teisingumo vykdymo karo padėties metu problema buvo nagrinėjama atskirai.Daroma išvada, kad vertinant teismų reformos veiksmingumą būtina kritiškai atsižvelgti tiek į mokslą, tiek į praktiką, o teisėsaugos praktikos apibendrinimas ir analizė ateityje suteiks pagrindą galutinai įvertinti reformos kokyb