Teisė
Not a member yet
970 research outputs found
Sort by
Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo teisinio reguliavimo raida ir kai kurios problemos
This paper reveals reasons for the resumption of a criminal case due to a clearly improper application of norms pertaining to criminal law. It indicates the main concepts of this institute and problems of legal regulation and proposes solutions.Straipsnyje atskleidžiamos baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo reglamentuojančių normų sukūrimo priežastys, pagrindinės šio instituto sąvokos, nurodomos teisinio reguliavimo problemos ir siūlomi jų sprendimo būdai
Juridinio asmens dalyvio teisinis statusas bankroto procese
This article examines the problems of the legal status of members of a legal entity in bankruptcy proceedings. The article discusses the interest of member of a legal entity in the bankruptcy proceedings and what circumstances justify their participation in this process. The rights and obligations of members of a legal person at the stage of initiation and execution of bankruptcy proceedings are also examined. It analyzes the actions that can be taken by members of a legal entity in order to restore the solvency of the legal entity and terminate bankruptcy proceedings. The article also analyzes the problems of the position of an individual company owner in the bankruptcy proceedings of an individual company.Šiame straipsnyje nagrinėjamos juridinio asmens dalyvių teisinio statuso bankroto procese problemos. Analizuojamas juridinio asmens dalyvių suinteresuotumas bankroto procese, aplinkybės, pagrindžiančios jų dalyvavimą šiame procese. Taip pat nagrinėjamos juridinio asmens dalyvių teisės ir pareigos bankroto proceso inicijavimo ir vykdymo stadijoje. Tiriama, kokius veiksmus gali atlikti juridinio asmens dalyviai, siekdami atkurti juridinio asmens mokumą ir nutraukti bankroto bylą. Be to, analizuojamos ir individualios įmonės savininko padėties individualios įmonės bankroto procese problemos
Įrodymų leistinumo samprata Lietuvos civiliniame procese ir arbitraže
This article analyzes the concept of admissibility of evidence in Lithuanian civil proceedings and arbitration. The first part of the article reviews the past and current legislation, case law and doctrine, which reveal the concepts of the admissibility of evidence in both civil and arbitral proceedings.The second part of the article provides a critical assessment of these concepts. It is proposed to improve the concept of the admissibility of evidence in civil proceedings, and an alternative of this concept is presented. As far as arbitration law is concerned, it is acknowledged that the concept of the admissibility of evidence in arbitration causes legal uncertainty in the proceedings, which forces to consider possible corrections to this concept.Straipsnyje analizuojama įrodymų leistinumo samprata Lietuvos civiliniame procese ir arbitraže. Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiamas ankstesnis ir dabartinis reglamentavimas, teismų praktika ir doktrina, kurie atskleidžia įrodymų leistinumo sampratą tiek civiliniame procese, tiek arbitraže.Antroje straipsnio dalyje pateikiamas kritinis šių sampratų įvertinimas. Siūloma tobulinti įrodymų leistinumo sampratą civiliniame procese ir pateikiamas alternatyvus šios sampratos variantas. Kiek tai susiję su arbitražo teise, pripažįstama, kad įrodymų leistinumo samprata arbitraže nulemia proceso teisinį netikrumą, o tai priverčia svarstyti galimas šios sampratos korekcijas, atsižvelgiant į kai kuriuos civilinio proceso įrodymų leistinumo sampratos elementus
Įrodymų ir įrodinėjimo instituto Latvijos civiliniame procese istoriniai aspektai (1918–1940)
The institute of evidence is an integral part of achieving the objectives of civil proceedings, and only through it can effective civil protection be ensured in the courts. Within the framework of this paper, the concept and essence of evidence, as well as the general rules of proof in Latvia in the period from 1918 to 1940, are studied.Įrodymų ir įrodinėjimo institutas yra neatsiejama civilinio proceso tikslų įgyvendinimo dalis ir tik juo remiantis galima užtikrinti veiksmingą asmens teisių teisminę apsaugą. Straipsnyje nagrinėjama įrodymų samprata ir esmė bei bendrosios įrodinėjimo taisyklės Latvijoje laikotarpiu nuo 1918 iki 1940 metų
Aviacijos saugos ir saugumo teisinio reguliavimo harmonizavimo Europos Sąjungoje įtaka aviacijos teisės globaliai konvergencijai
This paper deals with civil aviation, which is highly international. Therefore, harmonization of regulation in this area on a global scale is inevitable, which means that aviation law requires an integrated approach. However, only slightly over half of the countries fully comply with the standards issued by the International Civil Aviation Organization for basic international aviation regulation, which poses a serious threat to aviation safety and security. In this respect, the integrative nature of the European Union offers us to look at the Union’s activities in the context of aviation regulation. The aim of this paper is to investigate the impact that the harmonization of civil aviation safety and security regulations in the EU has on the development of global aviation regulations. The paper provides a more detailed analysis of the beginning and further integration of the EU’s internal aviation market and the formation of the Union’s external policy in this area, which has played a key role in harmonizing the legal framework for aviation safety and security. The study revealed the preconditions for the harmonization of aviation safety and security rules in the European Union highlighted the essential features of this process and its impact on the convergence of aviation regulation on a wider scale (beyond the EU).Straipsnyje nagrinėjama civilinė aviacija, kuriai būdingas itin ryškus tarptautiškumas, todėl šioje srityje yra neišvengiamas teisinio reguliavimo harmonizavimas globaliu mastu, reikalaujantis integracinio požiūrio į aviacijos teisę. Tačiau tik kiek daugiau nei pusė valstybių užtikrina bazinį tarptautinį aviacijos teisinį reguliavimą sudarančių Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos nustatytų standartų laikymąsi, o tai kelia grėsmę aviacijos saugai ir saugumui. Šiuo aspektu dėl Europos Sąjungai būdingo integracinio pobūdžio tikslinga pažvelgti į jos veiklą aviacijos teisinio reguliavimo kontekste. Šio straipsnio tikslas – ištirti civilinės aviacijos saugos ir saugumo teisinio reguliavimo harmonizavimo ES įtaką globaliai aviacijos teisinio reguliavimo raidai. Straipsnyje plačiau analizuojama ES aviacijos vidaus rinkos kūrimo pradžia ir tolesnė integracija bei Sąjungos išorinės politikos šioje srityje formavimasis, turėję didžiausią reikšmę harmonizuojant aviacijos saugos ir saugumo teisinį reguliavimą. Tyrimas leido atskleisti aviacijos saugos ir saugumo taisyklių harmonizavimo Europos Sąjungoje prielaidas, išskirti esminius šiam procesui būdingus bruožus ir ištirti jo įtaką aviacijos teisinio reguliavimo konvergencijai platesniu (ne tik ES) mastu
Automatizuoti administraciniai nurodymai Lietuvoje
By analyzing various sources of law, this paper provides an assessment of the method of automated administrative order that is used in Lithuania, its potential problematic risks, determined due to the chosen legal regulation, as well as the European vision of integrating technology in the implementation of the public functions of the state. After evaluating the provisions of both national law and European Union law, a proposal regarding how to improve the chosen method of incorporating algorithms into the process of adopting certain administrative orders is made.Straipsnyje atliekant įvairių teisės šaltinių analizę pateikiamas vertinimas, koks automatizuoto administracinio nurodymo būdas yra naudojamas Lietuvoje, kokias rizikas pasirinktas subinstituto įtvirtinimo nacionalinėje teisėje būdas sukelia, analizuojama, kokia yra europietiška technologijų integracijos įgyvendinant valstybės viešąsias funkcijas kryptis. Įvertinus nacionalinės teisės nuostatas ir Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, siūloma, kaip būtų galima patobulinti pasirinktą algoritmų inkorporavimo į administracinių nurodymų priėmimo procesą būdą. Taigi, straipsnyje analizuojami potencialūs automatizuoto administracinio nurodymo subinstituto probleminiai aspektai, lemiami pasirinkto teisinio reglamentavimo ir automatizacijos integravimo būdo
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo instituto probleminiai aspektai Lietuvoje
This article analyzes the aspects of the reasonableness of the new institute of suspension of the execution of an arrest punishment in the Republic of Lithuania. It identifies possible problematic aspects of the application of this institute and the ways to solve them.Straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikoje naujo instituto – arešto bausmės vykdymo atidėjimo įteisinimo pagrįstumo aspektai, identifikuojami šio instituto taikymo galimi probleminiai aspektai ir jų sprendimo būdai
Šimtmetis tarptautinėje bendrijoje: tarptautinė teisė ir Lietuvos valstybingumas
One hundred years ago Lithuania became a member of the League of Nations. The membership was based on the perceived advantages of the international system and the importance of the rule of law to the region. The vision of global peace based on the prohibition of aggression and law enabled Lithuania to establish statehood. Conditions for the recognition of the new member of international community ranged from the requirement of established borders and a democratic government to guarantees regarding commitment to protect national minorities and control armaments. The research confirms that the implementation of these commitments was understood in Lithuania not only as a condition for membership but as an important direct objective. The Lithuanian political elite had no illusions as to the importance of international law in disputes with neighbouring states. A good-willed implementation of the existing rules was certainly the best defense against the political pressure of military superpowers. This research into the geopolitical situation at the end of WWI and the political discourse in the newly independent Lithuania illustrates the importance of the institutionalized system of nations in ensuring world peace and security.2021-ieji ženklina atkurtos Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo šimtmetį. 1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva tapo Tautų Sąjungos nare. Lietuvos narystė Tautų Sąjungoje buvo grindžiama suvoktais daugiašalės tarptautinės sistemos pranašumais, teisės viršenybės nauda mažoms regiono valstybėms. Lietuvai po Pirmojo pasaulinio karo vyravusi agresijos draudimu ir teise grindžiamos pasaulinės taikos vizija sudarė galimybę įtvirtinti svyruojantį valstybingumą. Lietuvai pripažinti visateise pasaulio bendrijos nare buvo keliama nemažai sąlygų – nuo sienų apibrėžtumo, vyriausybių demokratinio pobūdžio iki prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų mažumų teisių apsaugos ir ginkluotės srityje. Kaip patvirtina atliktas tyrimas, šių reikalavimų įvykdymas Lietuvoje buvo suprantamas ne tik kaip narystės Tautų Sąjungoje sąlyga, bet ir tiesioginis tikslas. Lietuvoje aiškiai suprasta ir tarptautinės teisės svarba sprendžiant santykius su kaimynais. Sąžiningas galiojančių taisyklių laikymasis buvo geriausias argumentas prieš stipresnių kaimynų politinį spaudimą
Viešojoje ir privatinėje teisėje naudojami instrumentai (Ukrainos teisės aktų turinio kontekste)
The article is about the phenomenon of guilt as measure of the public and private law. The guilt originally expresses itself as based on the causality. The legal science considers the guilt as the psychological attitude of the human Being, who has committed the offence towards its social consequences. The guilt as causal relation is localized between intent or negligent deed and caused damage. The form of guilt (intent or negligence) is a marker which allows us to distinguish the areas of private law and public law. The gross negligence is “gray area” between public and private law. So, the true ground of the civil responsibility is guilt as causa, and the determination of guilt as psychical attitude to the deed and its consequences is valid to the area of public law only.Straipsnyje aptariamas kaltės fenomenas viešosios ir privatinės teisės požiūriu. Pažymėtina, kad kaltė yra pagrįsta priežastiniu ryšiu. Remiantis teisės mokslu kaltė yra žmogaus, padariusio pažeidimą, psichologinio padarinių suvokimo rezultatas. Kaltė visada yra lokalizuota tarp tyčios, neatsargumo ir padarytos žalos. Kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) yra požymis, leidžiantis atskirti privatinės teisės ir viešosios teisės sritis. Taigi civilinės atsakomybės pagrindas yra kaltė kaip priežastis, o viešosios teisės srityje kaltė yra suvokiama kaip psichinis požiūris į veiką ir jos padarinius