Teisė
Not a member yet
970 research outputs found
Sort by
Vartotojų teisė ir aplinkosauga: Pirkimo–pardavimo sutarčių direktyvos 2019/771 pavyzdys
This paper reviews principal coherence of EU Consumer law and environmental protection as demonstrated through analysis of Consumer Sales Directive. After dichotomy between EU consumer and environmental protection, and EU primary law’s obligation to coordinate these areas is assessed, rules of directive which reflect (or conversely – neglect) environmental protection goal are analysed. It is later argued that directive basically ignores Union’s quest towards sustainability. Although singular rules from directive may indeed be changed hoping it would help to fight ecological problems, taking consumer law’s role in solving ecological challenges seriously means more than fine-tuning several provisions but changing consumer law fundaments’ instead.Straipsnyje apžvelgiamas principinis ES vartotojų teisės ir aplinkosaugos suderinamumas, tai daroma atliekant konkretaus pavyzdžio – Pirkimo–pardavimo sutarčių direktyvos nuostatų – analizę. Įvertinus ES vartotojų ir aplinkos apsaugos dichotomiją ir ES pirminės teisės įpareigojimą šias sritis derinti, analizuojamos šios direktyvos nuostatos, atspindinčios (ar kaip tik – nepaisančios) aplinkosaugos tikslą, ir argumentuojama, kad direktyvoje iš esmės ignoruojamas Sąjungos tvarumo siekis. Nors pavienės direktyvos nuostatos gali būti taisomos tikintis, kad taip jos bent iš dalies padės kovoti su ekologinėmis problemomis, norint iš tiesų atliepti ekologinius iššūkius per vartotojų teisę prireiks esminių jos pagrindų pokyčių, o ne kosmetinio atskirų nuostatų tobulinimo
Klimato kaita ir žmogaus teisės: pirmosios bylos Europos Žmogaus Teisių Teisme
We analyse applications presented to the European Court of Human Rights raising the issue of insufficient actions of States to fight climate change. First, we discuss the relevant national cases that expose three different approaches towards climate change justice cases, i.e. the cases from the Netherlands, Norway, and Germany. Second, considering the European Court of Human Rights criteria on inadmissibility and substance, we assess major issues related to the presented applications and their success.Straipsnyje pristatomi Europos Žmogaus Teisių Teisme pateikti skundai, kuriuose pareiškėjai kelia valstybių atsakomybės už klimato kaitos padarinius klausimus. Kartu aptariami vyraujantys skirtingi nacionalinių teismų požiūriai su klimato kaitos poveikiu žmogaus teisėms susijusiose bylose, pristatant atitinkamai Nyderlandų, Norvegijos ir Vokietijos teismų sprendimus. Šiame kontekste analizuojama, kaip Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų spręsti klimato kaitos teisingumo skundus, atsižvelgiant į nacionalinių teismų skirtingus požiūrius, EŽTT praktikoje vystomus skundų priimtinumo ir materialių teisių pažeidimo kriterijus
Žmogaus teisių apribojimo kultūros paveldui išsaugoti teisinis vertinimas
This article researches the following questions: defining the protectable subject matter as cultural heritage in the International Law, the obligation to protect the cultural heritage and evaluation of the cultural heritage as a Human Rights issue. Additionally, assessment of the Human Rights-based limitations on the preservation of the cultural heritage and legal grounds for the right to destroy and its limits have been discussed. It is defined that, the obligation to protect the cultural heritage is a duty established by the International Law on the states, rather than on the non-state actors. The general approach for the assessment of the Human Rights limitations on cultural heritage protection is expected to be based on the principles of balance of interests and the limited transformation or conditionality.Straipsnyje nagrinėjami šie klausimai: saugotino objekto kaip kultūros paveldo apibrėžimas tarptautinėje teisėje, pareiga saugoti kultūros paveldą ir kultūros paveldo vertinimas kaip žmogaus teisių problema. Be to, aptartas žmogaus teisėmis pagrįstų kultūros paveldo išsaugojimo apribojimų ir teisės sunaikinti teisinių pagrindų bei jos ribų įvertinimas. Apibrėžiama, kad pareiga saugoti kultūros paveldą yra tarptautinės teisės nustatyta pareiga valstybėms, o ne nevalstybinėms organizacijoms. Tikimasi, kad bendras požiūris vertinant žmogaus teisių apribojimus kultūros paveldo apsaugos srityje bus grindžiamas interesų pusiausvyros ir ribotos transformacijos ar sąlygiškumo principais
Pykčio poveikis sprendimui nusikalsti
The article analyses the effect of the experience of anger on criminal decision-making, depending on the time spent assessing the situation. Based on a dual-process approach, an experiment was conducted. All participants (67 convicted adult males) examined fraud scenarios and made decisions about the actor’s consent/refusal to commit the crime under different conditions: with or without the arousal of anger, with limited or unlimited time for the evaluation. The results confirm that the anger experienced at the time of the decision taking impacts information processing. The anger felt during the decision is related to the orientation towards the difficulties experienced by the actor in the situation. Mild anger experienced during the decision with limited and unlimited time to assess the scenario is associated with Type 2 (rational, analytical) processing.Straipsnyje analizuojamas sprendimo metu išgyvenamo pykčio poveikis sprendimui nusikalsti priklausomai nuo laiko, skirto situacijai vertinti. Remiantis dvejopo informacijos apdorojimo prieiga, buvo atliktas eksperimentas, kuriame dalyvavo 67 bent kartą teisti pilnamečiai vyrai. Tyrimo dalyviai nagrinėjo su sukčiavimu susijusias situacijas ir sprendė dėl situacijos veikėjo sutikimo / atsisakymo vykdyti nusikaltimą skirtingomis sąlygomis: sprendimo metu išgyvendami arba neišgyvendami pykčio, taip pat esant ribotam arba neribotam laikui, skirtam situacijai įvertinti. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad sprendimo metu išgyvenamas pyktis daro reikšmingą poveikį informacijai apdoroti. Sprendimo metu išgyvenamas pyktis susijęs su orientacija į situacijos veikėjo patiriamus sunkumus. Esant tiek ribotam, tiek neribotam laikui situacijai įvertinti ir sprendimo metu patiriant nestiprų pyktį, buvo aktyvinami antro tipo (racionalūs, analitiniai) procesai
Tiesos sąvoka teisėje
The article analyses the role of facts in the Law and examines the standards of proof of facts. It examines the prevalence of the use of the concepts of objective, formal and material truth as the purpose of proof in the Lithuanian legal regulation, legal literature and jurisprudence and assesses the correctness of the use of these concepts. The peculiarities of the standard of proof of facts in cases of constitutional justice are discussed.Straipsnyje analizuojama faktų vieta teisėje ir tiriami faktų įrodinėjimo standartai. Tiriamas objektyviosios, formaliosios ir materialiosios tiesos sąvokų vartojimo paplitimas Lietuvos teisiniame reguliavime, teisės literatūroje ir teismų jurisprudencijoje ir vertinamas sąvokų vartojimo korektiškumas. Aptariami faktų įrodinėjimo standarto ypatumai konstitucinės justicijos bylose
Žaliosios ekonomikos iššūkiai Europos žmogaus teisių konvencijai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai
-Straipsnyje analizuojama, kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija prisideda prie žaliosios ekonomikos iššūkių realizavimo. Tiriama kaip Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas randa aplinkosaugos reikalavimų ir asmens ekonominės veiklos laisvės pusiausvyrą
Konstitucinio sąmoningumo svarba įgyvendinant rinkimų teises – svarstymai apie socialinių veiksnių įtraukimo į rinkimų procesą garantijas
In the context of the 2018 amendments to the Electoral Code of the Republic of Poland, which aimed to increase the participation of citizens in elections and ensure the transparency of the electoral procedures, this article analyses the impact of constitutional awareness and the perception of the essence of the mechanisms of government implementation on the active interest of citizens and their involvement in electoral procedures. The author aims to describe the essential aspects of the electoral reform and to determine whether the transformation of the electoral administration model, instead of promoting citizen participation in the electoral process, has reduced their confidence in the credibility and fairness of the electoral procedures. This article was prepared in the framework of the National Science Centre funded research project No. 2017/27/L/HS5/03245 Constitutional Consciousness as a Remedy for the Crisis of Discourse and Democracy Deficit in the European Union (No. DEC-2017/27/L/HS5/03245).Šiame straipsnyje 2018 m. Lenkijos Respublikos rinkimų kodekso pakeitimų, kuriais siekta padidinti piliečių dalyvavimą rinkimuose ir užtikrinti rinkimų procedūrų skaidrumą, kontekste analizuojama konstitucinio sąmoningumo ir valdžios įgyvendinimo mechanizmų esmės suvokimo įtaka aktyviam piliečių susidomėjimui ir įsitraukimui į rinkimų procedūras. Autorė siekia apibūdinti esminius įvykdytos rinkimų sistemos reformos aspektus ir nustatyti, ar rinkimų administravimo modelio transformacija, užuot skatinusi piliečių dalyvavimą rinkimų procese, nesumažino jų pasitikėjimo rinkimų procedūrų patikimumu ir sąžiningumu. Straipsnis parengtas vykdant Nacionalinio mokslo centro finansuojamą mokslinių tyrimų projektą Nr. 2017/27/L/HS5/03245 „Constitutional Consciousness as a Remedy for the Crisis of Discourse and Democracy Deficit in the European Union“ (Nr. DEC-2017/27/L/HS5/03245)
H. Lauterpachto idėjomis besiremiantys tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos mechanizmai
The Article aims at revealing the ideas of Hersch Lauterpacht on the mechanism of human rights protection that can be found in today’s international mechanisms for safeguarding human rights. Analysis covers the idea of an international body suggested by H. Lauterpacht that was aimed to provide the observance of fundamental human rights and freedoms. The research involves a comparison of the human rights protection mechanism proposed by H. Lauterpacht and the current mechanisms on both universal and regional (European) levels.Straipsnyje atskleidžiamos Herscho Lauterpachto idėjos dėl žmogaus teisių apsaugos mechanizmo, kurias galima rasti šiuo metu egzistuojančiose tarptautinėse žmogaus teisių apsaugos sistemose. Tyrimas apima H. Lauterpachto pasiūlytos tarptautinės institucijos, skirtos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimo priežiūrai, idėją. Lyginami H. Lauterpachto siūlyti žmogaus teisių apsaugos mechanizmai ir tarptautiniu universaliu bei regionų (Europos) lygmeniu egzistuojančios žmogaus teisių apsaugos sistemos
Teisingumo prieinamumas per teismų praktikos ir teisės teorijos prizmę
This article discusses the access to justice, perceived as a human right. It is argued that this fundamental right is now part of today’s jus cogens. The idea of jus cogens can be a highly beneficial tool for sanctifying the existence of a normative hierarchy in the international arena, which is traditionally viewed as a set of purely horizontal relations between states. As soon as a norm or a principle acquires the character of jus cogens, it obliges the entire international community, requiring states to adapt their laws and legal practice.Šiame straipsnyje aptariama teisė kreiptis į teismą, suvokiama kaip žmogaus teisė. Teigiama, kad ši pagrindinė teisė dabar yra šių dienų jus cogens dalis. Jus cogens idėja gali būti labai naudinga priemonė pagrįsti normatyvinės hierarchijos egzistavimą tarptautinėje arenoje, kuri tradiciškai vertinama kaip grynai horizontalių valstybių santykių visuma. Kai tik norma ar principas įgauna jus cogens pobūdį, jie įpareigoja visą tarptautinę bendruomenę, reikalaujama, kad valstybės pritaikytų savo įstatymus ir teisinę praktiką