Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
50 metų amžiaus ir vyresnių darbuotojų darbo kokybės ir ketinimų išeiti į pensiją ryšys: sisteminė literatūros apžvalga
Full text linkEurope, notably in countries like Lithuania, is facing substantial demographic shifts due to aging, impacting various systems, including the labor market. In this context understanding retirement intentions is crucial. Quality of work is a key determinant of retirement intentions, yet other factors such as financial situation, health, or family pressures also play a role, and a comprehensive understanding of their interactions remains a research gap. Therefore, the aim of this study was to conduct a systematic literature review of research on the relationship between retirement intentions and quality of work, with a specific focus on potential control factors, moderators and mediators of this relationship. This systematic review followed the Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta Analyses (PRISMA). Articles were electronically retrieved from Scopus, Web of Science, ScienceDirect, and EBSCO databases. Studies selected were full-text, peer-reviewed articles in English from 2003 to 2023, which used quantitative methodologies and focused on the relationship between retirement intentions and quality of work for workers aged 50+. The quality of the selected publications was assessed using the Appraisal Tool for Cross-Sectional Studies – AXIS tool. Of the initial 776 sources, after removing duplicates and irrelevant articles, 91 were fully screened, and 17 met the criteria for inclusion in the systematic review. This systematic literature review provided further insights into the relationship between retirement intentions and quality of work, highlighting the roles of moderators, mediators, and control factors in this relationship.Europoje stebimas visuomenės senėjimas, kuris veikia darbo rinką, tad darosi aktualu suprasti ketinimo išeiti į pensiją reiškinį. Tarp įvairių ketinimo išeiti į pensiją veiksnių išsiskiria darbo vietos kokybė, tačiau yra mažai informacijos apie galimas jos sąveikas su kitais veiksniais. Tikslas – atlikti sisteminę tyrimų, kuriuose analizuojamas ketinimo išeiti į pensiją ir darbo vietos kokybės ryšys, apžvalgą, skiriant dėmesio galimiems kontroliniams šio ryšio veiksniams, mediatoriams ir moderatoriams. Išanalizuota 17 straipsnių, atrinktų iš Scopus, Web of Science, ScienceDirect ir EBSCO duomenų bazių. Apžvalga suteikė įžvalgų apie ketinimo išeiti į pensiją ir darbo vietos kokybės ryšį, išryškinant šio ryšio moderatorių, mediatorių ir kontrolinių veiksnių vaidmenį
Pertekliniai įsiskolinimai – finansinės atskirties pranašas
Full text linkThe article explores the link between financial exclusion and the problems of social exclusion and the at-risk of poverty and highlights relevance in the context of social policy. The study seeks to analyze the problem of over-indebtedness as a threat to financial exclusion. The purpose of the study is implemented by disclosing the concept and causes of financial exclusion, analyzing over-indebtedness measurement and management.
The tendency to over-indebtedness is determined by a whole palette of factors: social, demographic, economic, psychological, behavioral. It examines which groups of society are most likely to face financial difficulties in fulfilling their financial obligations and other household payments and to be over-indebted.
Assessing gross debts of households and the scope of over-indebtedness, links with the socio-economic environment and available demographic data of debtors in Lithuanian municipalities are established. Over-indebtedness figures are analyzed using a secondary analysis of the Centre of Registers (database of open bailiffs’ files, 1995–2023), the Official Statistics Portal, and the Employment Service for 2022. The data are analyzed using descriptive statistics, also Pearson correlation and linear regression were performed.
The result of the study shows alarming increase in the amount of over-indebtedness in Lithuania. Over-indebtedness arrears are unevenly distributed among the population of different ages. The situation is not homogeneous between large and small municipalities. Results show that in large municipalities there is strong positive link between debts per person, poverty rate and amount of average salary.
The problem of financial exclusion, and especially over-indebtedness, requires further extended research and increased attention in the political agenda.Straipsnyje analizuojama perteklinių įsiskolinimų problematika kaip grėsmė finansinei atskirčiai Lietuvoje. Tyrimo tikslui įgyvendinti naudojama antrinė Registrų centro 1993–2023 metų ir Valstybės duomenų agentūros 2022 metų duomenų analizė. Tyrime orientuojamasi į perteklinių įsiskolinimų santykį su socioekonomine aplinka Lietuvos savivaldybėse bei perteklinius įsiskolinimus pagal gyventojų amžių, taip pat apžvelgta perteklinių įsiskolinimų situacija šalyje apskritai. Rezultatai rodo didėjantį perteklinių įsiskolinimų kiekį Lietuvoje. Matomas netolygus skirtingo amžiaus gyventojų perteklinių įsiskolinimų pasiskirstymas ir įsiskolinimo pobūdis. Nustatyta įsiskolinimo priežasčių skirtumų tarp didžiųjų ir mažųjų savivaldybių
Is It Possible to Increase Fertility in Latvia in the Near Future?
Full text linkThis article aims to study the medium-term fertility trend in Latvia answering the following research question: is it possible to increase fertility in the near future, as planned in the “Population Reproduction Strategy FAMILY – LATVIA – 2030 (2050)”? The authors analyzed the total fertility rate (TFR) in Latvia for the period of 1970–2022 (53 years). This interdisciplinary (demography, mathematics, economics, sociology) study applies mathematical analysis for investigating socio-demographic trends, as well as the theory of economic cycles for identifying demographic cycles and their phases in Latvia and forecasting fertility rate in the near future. Furthermore, the analysis of data from comparative sociological surveys helped the authors to understand the main reason for the decline in fertility in Latvia. This reason is value changes in society, in which the child is no longer at the center of the value system of men and especially women in Latvia. In turn, short-term ups and downs in fertility are determined mainly by socio-economic and political factors. Based on the results of differentiating the function of the total fertility rate (TFR) it can be expected that the decline in fertility in Latvia will continue for several more years before the bottom of the next demographic cycle is reached and there will be an upturn in a linearly declining fertility trend. Although, the upcoming bottom will be lower than the previous one, i.e. below 1.22–1.25 children on average per woman and the next peak will most likely be below 1.74. Thus, the increase in TFR in Latvia to 1.77 by 2027, planned in the “Population Reproduction Strategy,” is considered by the authors of this study to be absolutely unattainable
Socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų patirtis realizuojant vaiko dalyvavimo teisę vaikų dienos centruose
Full text linkThe objective of the study is to reveal the realities of the realisation of the right of the child to participate in children’s day care centres based on the experience of social pedagogues and social workers. Qualitative research was chosen for the study by using the method of semi-structured interview. 11 professionals, who work in children’s day care centres in different Lithuanian regions, participated in the study. The study identified the expression of the realisation of the right of the child to participate in children’s day care centres. The expression of the right of the child to participate in children’s day care centres is associated with a positive position of the professionals in the practice of the child’s right to participation, their cooperation with the child, their mutual cooperation, their cooperation with the child’s parents/guardians and other institutions when realising the right of the child to participation. The positive position of the professionals is expressed through the understanding of the importance of this right and inclination to realise it, the acknowledgement of the child as an active participant in decision-making, openness to the opinion of the child and nonsuppression of their opinion. The cooperation of the professionals with the child is expressed through the creation of the relationships, which are based on mutual trust, the informing of the child that his opinion is important, that he can express it and be heard, the provision of information to the child in a way that is understandable to him while empowering him to participate in decision-making, the listening to the child and his support, the taking into account the child’s opinion while responding to his best interests, the analysis of situations and the discussion of various solutions with the child in a way understandable to him, assistance when taking decisions related to him, the involvement of the child and the taking into account his needs and interests when planning and organising socio-educational activities, the encouragement of the child to assume his obligations and responsibilities. The cooperation of children’s day care centres professionals is expressed though their favourable and unified approach towards this right, their involvement in the realisation of this right and the sharing of the experience when realising this right. The cooperation with the child’s parents/guardians is expressed through the assistance to them in understanding the importance and expression of this right, their consulting and assistance while creating conditions for this right to be expressed at home. The cooperation with other institutions is expressed through the sharing of information and insights on the positive aspects of the realisation of this right and the discussion of arising difficulties and possibilities to overcome them.Tyrimo tikslas atskleisti vaiko dalyvavimo teisės realizavimo realijas vaikų dienos centruose remiantis socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų patirtimi. Tyrimui pasirinktas kokybinis tyrimas, taikant pusiau struktūruotą interviu metodą. Tyrime dalyvavo 11 socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų, dirbančių vaikų dienos centruose skirtinguose Lietuvos regionuose. Tyrimu identifikuota vaiko dalyvavimo teisės realizavimo raiška vaikų dienos centruose. Vaiko dalyvavimo teisės raiška vaikų dienos centruose sietina su pozityvia darbuotojų pozicija vaiko dalyvavimo teisės realizavimui praktikoje, jų bendradarbiavimu su vaiku, jų tarpusavio bendradarbiavimu, jų bendradarbiavimu su vaiko tėvais/globėjais bei kitomis institucijomis įgyvendinant vaiko dalyvavimo teisę. Pozityvi darbuotojų pozicija vaiko dalyvavimo teisės realizavimui praktikoje reiškiasi šios teisės svarbos suvokimu ir nusiteikimu ją realizuoti, vaiko kaip aktyvaus sprendimų priėmimo dalyvio pripažinimu, atvirumu vaiko nuomonei, jo nuomonės neužgožimu. Darbuotojų bendradarbiavimas su vaiku reiškiasi abipusiu pasitikėjimu grįsto ryšio sukūrimu, vaiko informavimu, kad jo nuomonė svarbi, jis ją gali išsakyti ir bus išklausytas, informacijos suteikimu vaikui suprantamu būdu, įgalinant jį dalyvauti priimant sprendimus, vaiko išklausymu ir jo palaikymu, atsižvelgimu į vaiko nuomonę atliepiant jo geriausius interesus, situacijų analizavimu ir įvairių sprendinių aptarimu su vaiku jam suprantamu būdu, pagalba jam priimat su juo susijusius sprendimus, vaiko įtraukimu ir atsižvelgimu į jo poreikius, interesus planuojant ir organizuojant socioedukacines veiklas, vaiko skatinimu prisiimti įsipareigojimus ir atsakomybes. Vaikų dienos centrų darbuotojų bendradarbiavimas reiškiasi jų palankiu ir vieningu požiūriu į šią teisę, jų įsitraukimu į šios teisės realizavimą ir dalijimusi patirtimi realizuojant šią teisę. Bendradarbiavimas su vaiko tėvais/globėjais reiškiasi padedant jiems suprasti šios teisės svarbą ir raišką, jų konsultavimu ir pagalba sudarant sąlygas šiai teisei reikštis namuose. Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis reiškiasi dalijimusi informacija ir įžvalgomis apie šios teisės realizavimo teigiamus aspektus ir aptariant kylančius sunkumus ir jų įveikos galimybes
Exploring Theories and Social Policy Changes During COVID-19 Pandemic
Full text linkThe COVID-19 pandemic presented unprecedented challenges to the capacity of developed welfare states to meet emerging needs. In its initial year, the pandemic prompted a wave of new social policy programmes and modifications to existing ones. This study empirically investigates the applicability of various social theories in elucidating the dynamics of social policy changes during the COVID-19 crisis.
Reflective analysis employs Hegelian dialectics as a methodological framework on established theories, including welfare regime theory, path dependence theory, path creation, and incorporates contemporary perspectives such as capability theory. The aim is to reflect and discern what these approaches explain and how these theoretical paradigms account for the observed shifts in social policy dynamics.
The paper builds on previously published studies focused on the dynamics of persistence and change, mitigation and prevention, divergence and convergence, and continuity and irruption in social policies implemented in response to the pandemic. The article also contributes at developing a theoretical and methodological reflective approach to examine social policy changes in multiple contexts
Ribų valdymas asmeninių socialinių paslaugų erdvėje: samprata, iššūkiai ir galimybės
Full text linkIn the face of external threats, Lithuania\u27s personal social services system must adapt to ensure the continued delivery of services. It must respond to the need to change the content of services, expand the scope of services to include new clients, attract or admit new social service providers, and manage the boundaries between formally provided social services and other individuals and organizations offering assistance. The aim of this article is to define the concepts of \u27boundaries\u27 and \u27boundary work\u27 in the context of personal social services\u27 resilience to external threats and to investigate how actors from different social spaces—formal (institutionalized) social service providers and non-formal (non-institutionalized) social assistance providers—characterize their interactions with each other and perform \u27boundary work\u27. Research methods include interviews and focus groups. Research participants comprise: 1) formal social service providers (8 focus groups), and 2) informal actors operating in municipalities of different sizes (10 interviews). The study revealed that crises lead to shifts in the boundaries between the activities of different social service providers, increased interactions between actors from different social spaces, the creation of new cooperation networks, emerging opportunities for action, and limitations in their activities. In this phase of challenges and the search for solutions, new social service providers emerge and the contours of new forms of assistance take shape. Reflecting on the experience of crises allows for the construction of future projections for possible recurrent threats.Lietuvai susidūrus su išorinėmis grėsmėmis, asmeninių socialinių paslaugų sistema turi prisitaikyti prie poreikio keisti paslaugų turinį ir įsileisti naujus socialinių paslaugų teikėjus, taigi valdyti veiklos ribas tarp formaliai teikiamų socialinių paslaugų ir kitų pagalbą teikiančių asmenų bei organizacijų. Straipsnio tikslas – apibrėžti ribų ir ribų valdymo sampratą bei atskleisti, kaip skirtingų socialinių erdvių veikėjai – formalių (institucionalizuotų) socialinių paslaugų teikėjai bei neformalią (neinstitucionalizuotą) socialinę pagalbą teikiantys asmenys – valdo savo veiklos ribas. Tyrime dalyvavo formalūs socialinių paslaugų teikėjai (8 fokus grupės) ir neformalūs pagalbos teikėjai, veikiantys skirtingo dydžio savivaldybėse (10 interviu). Tyrimas atskleidė, kad krizės paskatina skirtingų socialinių paslaugų teikėjų veiklos ribų kaitą, atveria naujų veiklos galimybių. Šioje takioje iššūkių ir paieškų, kaip juos atliepti, fazėje formuojasi naujų pagalbos formų kontūrai. Krizių patirties refleksija leidžia konstruoti projekcijas ateityje kilsiančioms grėsmėms valdyti
Vyresnio amžiaus asmenų naudojimasi internetu, laisvalaikio veiklų ir atminties gebėjimų lyginamoji analizė Baltijos šalyse
Full text linkAdvances in the healthcare system and socioeconomic progress have led to longer life expectancy, resulting in an ageing population and societal challenges for policymakers. Active ageing, promoted by the United Nations Economic Commission for Europe through the Active Ageing Index, highlights Capacity and Enabling Environment for Active Ageing. Information and Communication Technology (ICT) use is crucial, enabling participation in social, economic, and cultural activities (UNECE, 2020).
Research indicates cognitive changes in ageing, especially memory deterioration, associating these changes with genetics, education, and professional and leisure activities (Stern, 2009). According to research, ICT positively affects cognition, enhancing memory (Almeida et al., 2012; Benge et al., 2023), but may also pose cognitive issues (Nagam, 2023). Prioritizing cognitive health among the elderly in social policies is vital, with ICT playing a key role.
The present study aimed to assess the links between Internet use and memory performance after controlling for demographic factors and leisure activities. Data from the Survey of Health, Ageing, and Retirement in Europe’s 8th Wave (Börsch-Supan, 2022) included 2320 individuals aged 65–100 from Baltic countries. Memory was assessed using a modified Rey’s Auditory Verbal Learning Test. Participation in leisure activities was assessed by asking respondents if they had taken part in any of the listed activities in the past year, and Internet use was assessed by asking about Internet use in the past 7 days.
Significant associations were found between memory, leisure activities, and Internet use. Internet use predicted memory capacity in older adults, remaining significant after controlling for demographics, health, and leisure activities. The current findings show that Internet use might be valuable in predicting memory functioning among older adults and can potentially contribute to the protection of cognitive function.Socioekonominė pažanga bei medicinos pasiekimai lemia visuomenės senėjimą ir kelia iššūkių politikos formuotojams. Aktyvaus senėjimo indeksas pabrėžia gebėjimų ir aktyviam senėjimui palankios aplinkos svarbą, įtraukdamas ir informacinių technologijų naudojimą. Informacinių technologijų naudojimas gali teigiamai veikti pažintinius gebėjimus (Benge et al., 2023), tačiau gali sietis ir su pažintinėmis problemomis (Nagam, 2023). Šiuo tyrimu siekta įvertinti interneto naudojimo ir atminties gebėjimų sąsajas. Buvo analizuoti Europos 8-osios bangos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (Börsch-Supan, 2022) duomenys, kurie apėmė 2320 65–100 metų asmenų iš Baltijos šalių. Rezultatai atskleidė, kad interneto naudojimas leidžia prognozuoti atminties gebėjimus, net ir kontroliuojant demografinius kintamuosius ir laisvalaikio veiklas. Naudojimasis internetu gali būti naudingas prognozuojant vyresnio amžiaus žmonių atminties gebėjimus ir prisidėti prie pažintinių gebėjimų saugojimo
Vyresnių informacinių komunikacinių technologijų naudotojų požiūris į internetinį bendravimą
Full text linkResearch suggests that the use of information and communication technologies (ICT), especially for communication purposes, can have a positive impact on the emotional health and subjective quality of life of older people. However, older people are little willing to engage in online communication. This article analyses the attitudes of older ICT users towards online communication. The study is based on 36 interviews with older ICT users and 9 interviews with people who encouraged them to use technology, conducted in 2022. The results of the study are in line with the theoretical Technology Acceptance Model. It is found that older people have positive attitudes towards online communication when they perceive its benefits. In contrast, public and private online communication are also criticized. Results reveal concerns that the rise of online communication is disrupting face-to-face communication, and that it is addictive and time-consuming. There are expressions of internalized ageism that such communication is more suitable for young people. The study results align with the Media Richness Theory, with older people emphasising the irreplaceability of live communication as the richest form of communication.Tyrimai rodo, kad informacinių komunikacinių technologijų (IKT) naudojimas gali turėti teigiamą įtaką vyresnių asmenų gyvenimo kokybei. Vis dėlto vyresni žmonės Lietuvoje menkai naudojasi internetinio bendravimo galimybėmis. Šiame straipsnyje tiriamas IKT naudotojų požiūris į bendravimą internete, remiantis 36 interviu su vyresniais IKT naudotojais ir 9 interviu – su juos įtraukusiais žmonėmis, atliktais 2022 metais. Rezultatai susiję su teoriniu technologijų priėmimo modeliu: vyresni naudotojai laikosi teigiamų nuostatų dėl internetinio bendravimo, kai įžvelgia naudą. Atliepiama ir medijų turtingumo teorija: dalyviai pabrėžia gyvo bendravimo kaip turtingiausio nepakeičiamumą. Išryškėjo internalizuoto amžizmo nuostatos, kad bendravimas IKT tinkamesnis jaunimui
