Respectus Philologicus
Not a member yet
631 research outputs found
Sort by
Literatūrinio miesto erdvė: semiotinės analizės galimybės ir ribos
Full text linkThe article attempts to delineate adequate ways of thinking about the spatiality of the city in literature. It examines two semiotic approaches to the problematic of the city, namely Jurij Lotman’s semiotics of culture and Algirdas Julius Greimas’ urban semiotics, and their applicability to the analysis of its literary representation. Lotman’s concept of semiosphere is invoked to outline the complex, two-way relationship between consciousness and the city. Highlighting the communicative and autocommunication processes of culture helps to establish a link with Greimas’ interpretive and generative methodological approaches. Both Greimas and Lotman treat the city as a virtual reality concentrating on the ideological, symbolical and philosophical aspects of it. Their theories regard language primarily as an acoustic phenomenon (as speech), and consequently tend to disregard its visual (e. g. graphic) features. The article considers possible combinations of the different branches of semiotics. The special attention is focused on demonstrating the importance of the (inter)medial aspects of the literary representation. A case study of the photo-essay helps to expose similarities and differences of the semiotic and the intermedial approaches. The article demonstrates how recognizing specific (inter)medial aspects of the text allows regarding the literary city as a topological object.Straipsnyje siekiama išryškinti tam tikrus miesto problematikos aspektus, kurie galėtų tapti literatūrinio miesto analizės metodologinių prielaidų formulavimo pagrindu. Pasitelkus miesto semiotikai skirtus Algirdo Juliaus Greimo ir Jurijaus Lotmano straipsnius, aptariamos miesto patirties ir jos refleksijos sąlygos bei bandoma svarstyti semiotinių prieigų pritaikomumą ir tinkamumą literatūrinio miesto diskursui. Tiek A. J. Greimas, tiek J. Lotmanas miestą traktuoja kaip užtekstinę bei virtualią tikrovę, tad jų tyrimuose iš esmės stinga dėmesio (re)prezentuoto miesto specifiškumui. Straipsnyje bandoma ieškoti šio „trūkumo“ sprendimo būdų. Svarstant dalinių – erdvės ir literatūros bei plastinės ir literatūros – semiotikų derinimo galimybes, atsiskleidžia su šiais deriniais susijusios problemos. Naratyvinei gramatikai būdingas jusliškumo (kaip turinio plotmėje vaizduojamų figūrų juslinio patyrimo) suvokimas neleidžia į literatūros teksto analizę įtraukti vizualiai ir erdviškai suvokiamų literatūrinio miesto aspektų, patenkančių į intermedialiųjų studijų lauką. Pasitelkus fotoesė analizės pavyzdį, nurodomi semiotinės ir intermedialiosios prieigų skirtumai bei atskleidžiamas vizualiojo rašto matmens semantinis potencialas. Dėmesys jusliškai suvokiamai medijos formai leidžia į literatūrinį miestą pažvelgti kaip į topologinį objektą
Proposing a Workshop on Art Evaluation in University Teaching
Full text linkThe article presents a workshop on art evaluation addressed at university students of the humanities. The aims of the workshop involve defining the terms ‘art’ and ‘kitsch’, analysing the functions of art throughout the ages, understanding the difference between an educated and uneducated art viewer, the importance of a canon of masterpieces of art for preserving the cultural heritage of Europe, and the problem of personal expectations concerning art. Scholarly content is presented to the students via a workshop based on coaching methods developed by cognitive psychology. The choice of this mode of work allows students to express themselves freely, teaches them how to defend their own opinions, improves their ability to see different points of view, and develops creativity. The workshop begins with a preliminary survey to identify the issues the students need help. It consists of 4 sessions (1.5 hours each) and ends with an evaluation. The proposed workshop can be extended with additional modules, tailored to the participants’ specific needs
Konfliktinės komunikacijos raiška Lietuvos prezidento rinkimų diskurse (2019)
Full text linkThe subject matter of the article is different linguistic means of political conflict communication proper to the presidential discourse in Lithuania (2019). The research deals with the conflict communication of the three most popular candidates (according to sociological surveys) – G. Nausėda, S. Skvernelis, and I. Šimonytė. The political discourse of all three candidates is aimed at а positive self-representation; direct or indirect imputations of lack of sustained political commitment from the former president or their political opponents; accusation of pursuing their personal interests, or even making detrimental actions to the state and the society. The most prevalent meaning field in Nausėda’s discourse is welfare – detriment where THEY (former presidents, political parties and their representatives) are granted negative nominations, which are contrasted to positive nominations related to the latter candidate. The most prevailing meaning field in Skvernelis’s discourse is active and responsible state – inactive and irresponsible state which is expressed with the help of two sets of oppositions I – SHE (Grybauskaitė) and I – THEY (Parliamentary opposition and former political majority). The most popular meaning field in Šimonytė’s discourse is welfare – detriment, expressed with the help of I – THEY (members of the Lithuanian Farmers and Greens Union) opposition.Šio straipsnio tyrimo objektas – kalbinės politinės konfliktinės komunikacijos raiškos priemonės, būdingos Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų diskursui (2019). Straipsnyje analizuojama trijų populiariausių (pagal sociologines apklausas) kandidatų – G. Nausėdos, S. Skvernelio ir I. Šimonytės – konfliktinė komunikacija. Visų kandidatų politinis diskursas yra skirtas teigiamam savo asmens pristatymui ir tiesioginiam arba implicitiškam buvusios prezidentės bei politinių konkurentų kaltinimui dėl politinio ryžto stokos, savo interesų tenkinimo ir net žalingų veiksmų valstybei ir visuomenei. G. Nausėdos diskurse dominuoja gerovė – žala reikšmės laukas, kuriame JIEMS (buvusiems prezidentams ir politinėms partijoms arba jų atstovams) taikomos neigiamos nominacijos, kurios priešinamos su teigiamomis nominacijomis, priskiriamomis šiam kandidatui. S. Skvernelio diskurse dominuoja veikianti ir atsakinga valstybė – neveikianti ir neatsakinga valstybė reikšmės laukas, išreikštas per dvi opozicijas: AŠ – JI (D. Grybauskaitė) ir AŠ – JIE (Seimo opozicija ir buvę valdantieji). I. Šimonytės politiniame diskurse dominuoja gerovės – žalos reikšmės laukas, kuriame išreikšta opozicija AŠ – JIE (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos nariai)
Tarpfrazinių pauzių trukmė skaitomoje kalboje
Full text linkThe aim of this research is to determine the duration of the pauses between paragraphs and sentences in reading language and their connection with the length and reading speed of said language units. The research material consists of 48 sound recordings (eight Lithuanian speakers read six texts representing different functional styles). The results show that all readers usually pause between paragraphs and the duration of those pauses depend on the reading speed: faster readers pause for approximately 400–1340 ms, while slower readers pause for 750–1800 ms. Pauses are the shortest after short paragraphs and they are 1.2 times longer after longer paragraphs. All the readers usually pause between sentences as well. Faster readers on average pause for 200–980 ms, slower readers pause for 340–1360 ms. The longer the sentence, the longer the pause after that sentence (up to 1.4 times). However, the pause can be the same duration after both long and medium length sentences. Šio tyrimo tikslas – nustatyti pauzių tarp pastraipų ir sakinių trukmę skaitomoje kalboje ir jų sąsają su šių kalbos vienetų ilgiu bei skaitymo greičiu. Tyrimo medžiagą sudaro 48 garso įrašai (aštuoni diktoriai skaitė šešis skirtingų funkcinių stilių tekstus). Tyrimo rezultatai rodo, kad pauzes tarp pastraipų paprastai daro visi skaitantieji balsu, o jų trukmė priklauso nuo skaitymo greičio: greičiau skaitančiųjų pauzės yra vidutiniškai nuo 400 ms iki 1340 ms, lėčiau skaitančiųjų – nuo 750 ms iki 1800 ms. Po trumpų pastraipų pauzės yra trumpiausios, o po ilgesnių pastraipų jos yra 1,2 karto ilgesnės. Pauzės tarp skaitomų sakinių taip pat beveik visada daromos. Greičiau skaitančiųjų pauzės vidutiniškai yra nuo 200 ms iki 980 ms, lėčiau skaitančiųjų – nuo 340 ms iki 1360 ms. Ilgėjant sakiniams, ilgėja ir pauzės po jų (iki 1,4 karto). Tačiau po ilgų sakinių jos gali būti tokios pačios trukmės, kaip ir po vidutinių sakinių
Quantitative Data Analysis of Water Concept in English Water Management Metadiscourse
Full text linkThis paper deals with the comparative analysis of the possibility to apply both linguo-cognitive and quantitative methods in the study of structure of mental units, e.g. concepts. The current research continues our overall and integrated study of English ecological discourse and is the next in a number of logical research series of this scientific challenge (Ковалик 2017; Ковалик, Тимочко 2018). The study object of this paper is WATER concept in English water management metadiscourse. The research is carried out on the basis of the original text of the EU Water Framework Directive 2000/60 / EC. The aim of the paper is not only to conduct a frame-based analysis of WATER concept using Svitlana Zhabotynska’s methodology of conceptual analysis (Жаботинська 1999) but also to analyse the concept occurrences in the researchable metadiscourse. In the present investigation, the conceptual structure of WATER concept is modelled through basic frame schemas and is considered as an open system. The research takes a new look at the application of linguo-cognitive and quantitative data analyses in the study of WATER concept in English water management metadiscourse
Kultūrinės atminties pokyčiai takiojoje modernybėje
Full text linkBased on the insights of modern philosophers, particularly Zygmunt Bauman, the work examines how cultural memory can be affected by globalisation and what kind of challenges arise when collective truths are passed on from generation to generation. The sources selected for the analysis are modern dystopias that design possible versions of cultural response. Other subjects significant to the research include phenomena of modern culture that help to uncover the latest trends and the views on cultural heritage held by people of the 21st century. The article comes to the conclusion that the changes of cultural memory in a fluid modern world can be affected deeply by factors such as the ideology of consumerism and the insularity of a web community, but this is only a possibility. Western authors Aldous Huxley and Michel Houellebecq place a stronger emphasis on determinism, whereas Lithuanian writer Jaroslavas Melnikas highlights the possibility of freedom. Nevertheless, notably, all of these texts are projections that primarily encourage critical thinking and demonstrate the ambivalence of the current situation. Contemporary culture is likely at a turning point, but the results of the transformation are still unclear.Remiantis šiuolaikinių filosofų, daugiausia Zygmunto Baumano, įžvalgomis gilinamasi, kaip kultūrinę atmintį gali paveikti globalizacija, kokie iššūkiai kyla perduodant kolektyvines tiesas iš kartos į kartą. Analizės šaltiniais pasirinktos modernios distopijos, kurios modeliuoja galimus kultūrinio atsako variantus. Tyrimui papildomos reikšmės turi ir kiti šiuolaikinės kultūros reiškiniai, padedantys atskleisti naujausias tendencijas, XXI amžiaus žmonių požiūrį į kultūrinį paveldą. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad kultūrinės atminties pokyčiai takiojoje modernybėje gali būti stipriai veikiami tokių faktorių kaip vartojimo ideologija, tinklinės bendruomenės uždarumas, tačiau tai tėra galimybė. Akivaizdu, kad Vakarų autoriai Aldousas Huxley’is ir Michelis Houellebecqas labiau pabrėžia determinizmą, lietuvių rašytojas Jaroslavas Melnikas – laisvės galimybę. Vis dėlto pažymėtina, kad visi šie tekstai yra projekcijos, kurios visų pirma skatina kritinį mąstymą ir parodo esamos situacijos dviprasmiškumą. Tikėtina, kad šiuolaikinė kultūra išgyvena lūžį, tačiau virsmo rezultatai dar nėra aiškūs
Milczenie jako specyficzna forma komunikatu w dyskursie prawnym
Full text linkThe article is devoted to the description of modifying reality through non-verbal speech acts. The subject of the study are non-verbal signs referring to the category of legal communication. This study included acts of legal communication that are expressed or can be expressed using various forms of silence. The first aim of the study was to determine whether silence can be classified as a speech act in the strict sense. The secondary aim was to determine the usefulness of silence in legal communication. The methodological basis of the analysis was the assumptions of pragmatism in the approach of W. James and the concept of performative acts of speech by J. L. Austin.Artykuł został poświęcony opisowi modyfikowania rzeczywistości społecznej poprzez wykorzystywanie niewerbalnych aktów komunikowania. Przedmiotem badań uczyniono znaki niewerbalne odnoszące się do obszaru interakcji prawnych. Zakres opracowania obejmował te komunikaty, które w ramach dyskursu prawnego są (lub mogą być) wyrażane za pomocą różnych form milczenia. Prymarnym celem badania było ustalenie, czy milczenie można zakwalifikować jako akt mowy sensu stricto. Celem sekundarnym stało się określenie przydatności kategorii milczenie w komunikacji prawnej. Metodologiczną podstawę prowadzonej analizy stanowiły założenia pragmatyzmu w podejściu W. Jamesa oraz koncepcja performatywnych aktów mowy J. L. Austina
Pasaulio pabaigos scenarijus pagal Frau Avą. Šaltinių klausimas
Full text linkThe present article explores an excerpt depicting the scenario of the last days in the poem Das Jüngste Gericht (Eng. The Last Judgement), written by the first-named German female writer Frau Ava (circa 1060–1127). The study addresses the question of sources used in the depiction of the end times in the excerpt under consideration (lines 1–160). The study does not question the affinity between the scenes of the last days illustrated in the excerpt and the apocalyptic plot of the Latin texts of Pseudo-Beda (the turn of the 12th century) and Petrus Daminanus (1006–1072); however, it is assumed that Frau Ava may have drawn not only on the aforementioned Latin sources but also on the apocalyptic song Muspilli, written by an anonymous author circa 870. The analysis of the excerpt suggests that the apocalyptic narrative of Muspilli may have shaped the scene of the fifteenth day illustrated in the poem The Last Judgement. Moreover, Frau Ava, unlike Pseudo-Beda and Petrus Daminanus, does not refer to St. Jerome as a source of information but to wisten (Eng. wise men). As no evidence of other German apocalyptic texts referring to wise men, except for Muspilli, can be found, the study concludes that depicting the scenario of the last days in her poem, in addition to the Latin texts, Frau Ava used the song Muspilli as her source.Straipsnio tyrimo objektas – pirmosios vardu žinomos vokiečių poetės Frau Avos (apie 1060–1127) poemos Das Jüngste Gericht (liet. Paskutinis teismas) ištrauka, pasakojanti apie Pasaulio pabaigoje žmonijos laukiančias katastrofas (eil. 1–160). Pagrindinis dėmesys skiriamas vaizduojamo katastrofų scenarijaus šaltinių problematikai. Iš esmės nekvestionuojant ankstesniais tyrimais įrodytos poemos sąsajos su Pseudo Bedos (XI a. pab. – XII a. per.) ir Petro Damiano (1006–1072) sukurtais apokaliptiniais siužetais, straipsnyje keliama prielaida, kad, kurdama poemą, Frau Ava, be minėtų autorių, naudojosi ir apie 870 m. nežinomo autoriaus parašyta apokaliptine giesme Muspilli. Atlikta analizė leidžia teigti, kad giesmės apokaliptinis naratyvas turėjo įtakos Paskutinio teismo 15-tosios dienos vaizdavimui. Taip pat buvo nustatyta, kad, skirtingai nuo Pseudo Bedos ir Petro Damiano sukurtų tekstų, žinių patikimumas poemoje užtikrinamas ne nuoroda į šv. Jeronimą, bet į išminčius. Kadangi nėra žinomi ankstesni vokiečių kalba parašyti apokaliptiniai tekstai, turintys nuorodų į išminčius, išskyrus giesmę Muspilli, daroma išvada, kad, vaizduodama Paskutinių dienų įvykius, Frau Ava rėmėsi ir giesme Muspilli
Kvalijos struktūrų modifikacija vartojant santykinius lietuvių, rusų ir vokiečių kalbos būdvardžius
Full text linkRelative adjectives are immediate nominal explicators (nouns) that play a key role in meaningful structures in the Russian, Lithuanian, and German languages. This article investigates the semantic representation of a noun in an attribute group with relative adjectives comparatively using the Qualia structure and its modifications. The most commonly used 150 relative adjectives in the electronic corpora of the Russian written language were selected for analysis. They are compared with Lithuanian and German examples. Relative adjectives are classified as quality structures and are considered to imply objective constitutive properties (matter and origin), formal attributes (physical parameters, colour, time, and place) and telic attributes. Other correlating linguistic units, namely, genitive constructs and composites, are also analysed describing the expected realizations of Qualia structures in the noun group.Rusų, lietuvių ir vokiečių kalbose santykiniai būdvardžiai yra tiesioginiai pagrindinį vaidmenį prasminėse struktūrose atliekančių vardažodžių (daiktavardžių) eksplikatoriai. Šiame straipsnyje lyginamuoju būdu tiriama semantinė daiktavardžio reprezentacija atributiniame junginyje, panaudojant kvalijos struktūrą (Qualia structure) ir jos modifikacijas. Analizei pasirinkta 150 dažniausiai vartojamų santykinių būdvardžių, nurodytų elektroniniame rusų rašytinės kalbos tekstyne. Jie lyginami su lietuvių ir vokiečių kalbų pavyzdžiais. Santykiniai būdvardžiai klasifikuojami kaip kvalijos struktūros ir laikoma, kad jie gali reikšti objektyvias konstitucines savybes (medžiagą ir kilmę), formaliąsias savybes (fiziniai parametrai, spalva, laikas, vieta) ir tikslines savybes. Aprašant tikėtinas kvalijos struktūrų realizacijas atributiniame junginyje atliekama analizė ir kitų koreliuojančių kalbinių vienetų, būtent genityvinių atributų ir dūrinių
Wybrane problemy generowania grup apozycyjnych w dawnej polszczyźnie
Full text linkThe subject of interest in this chapter is the concepts of creating apposition groups that appear in the literature on the subject, e.g. zbawiciel Jesus, dziewica Maryja, matka jego, słudze Bryjidzie. Opposing theories on this topic indicated on the one hand that apposition was an element added to the parent unit, and on the other hand, that apposition was the effect of transforming the deep structure into surface constructs. These approaches were, usually intuitive, reflected by language courts describing the title expressions since the beginning of the 19th century. In this study, they were traced and proved the dominance of opinions about the syntactic starting point in the derivative of apposition. In addition, other aspects of the characteristics of the groups of positions are discussed, placing them in the basic dichotomy of the derivation of positions.Przedmiotem zainteresowania w rozdziale są koncepcje sposobu tworzenia grup apozycyjnych, występujące w literaturze przedmiotu, np. zbawiciel Jesus, dziewica Maryja, matka jego, słudze Bryjidzie. Przeciwstawne teorie na ten temat wskazywały z jednej strony, że apozycja była elementem dodawanym do jednostki nadrzędnej, z drugiej zaś, że apozycja stanowiła efekt przekształceń struktury głębokiej w konstrukty powierzchniowe. Podejścia te znajdowały, zazwyczaj intuicyjne, odzwierciedlenie w sądach językoznawców, opisujących tytułowe wyrażenia od początku XIX wieku. W niniejszym opracowaniu prześledzono je i dowiedziono dominacji opinii o składniowym punkcie wyjścia w derywacji apozycji. Ponadto omówiono inne aspekty charakterystyki grup apozycyjnych, lokujące je w zasadniczej dychotomii derywowania apozycji