Lietuvos statistikos darbai
Not a member yet
148 research outputs found
Sort by
Efektyvus socialinio draudimo pensijų indeksavimas
Full text linkThis paper tries to formulate conclusions about the indexation of old-age pensions. Pensions can be adjusted and indexed taking into consideration a wage increase. The point of indexation with regard to wages lies in the increment of pensions on to a new, higher nominal level of consumption opportunities (the pension increases), but leaving it at the same relative or potential level of consumption opportunities (the pensions-to-earnings ratio remains constant). Pensions can also be adjusted and indexed according to an increase in the price level. The adjustment of pensions with respect to the price level maintains the real level of consumption (a person is always able to buy the same set of goods). The aim of this study is to identify the conditions of efficient indexation; to summarize the methods of indexation; to draw conclusions as to which of these methods maximizes the wealth of taxpayers
Lietuvos darbo rinkos statistikos raida
No full textŠiame straipsnyje nagrinėjama darbo rinkos (gyventojų užimtumo, nedarbo, darbo užmokesčio ir darbo sąnaudų bei streikų) statistikos raida Lietuvoje. Apie šios srities statistikos raidą galima spręsti iš Lietuvos statistikos metraščiuose sukauptos statistinės informacijos. Straipsnyje analizuojami darbo rinkos pokyčiai, trumpai aptariama tuometinės statistikos būklė bei informacijos surinkimo šaltiniai. Be to, straipsnyje apžvelgiama kaip kito darbo rinkos tyrinėjimų problematika, tobulėjo jos pažinimo būdai
Statistikos specialistų rengimas Vilniaus universitete
No full textProblema. Neretai tapatinamos ne tik sąvokos „statistika“ ir „statistinė apskaita“, dažnai pati statistika suprantama kaip savitas skaičių rinkinys, atspindintis tai, „kas yra ar vyksta“ valstybėje. Tai nesenos istorijos palikimas, kuris menkai dera su statistikos, kaip mokslo, samprata. Kita vertus, tai savos istorijos dalis, į kurią reikia pažvelgti per šios srities specialistų rengimo prizmę.
Straipsnio tikslas yra įvertinti statistikos specialistų rengimo procesą Vilniaus universitete. Tam tikslui buvo iškeltas uždavinys – atlikti statistikos specialistų rengimo Vilniaus universitete patirties analizę, išryškinti jos savitumus.
Tyrimo metodai – informacijos rinkimo, lyginimo, apibendrinimo metodai, asmeniniai stebėjimai ir patirtis.
Problemos ištyrimo laipsnis. Literatūroje nėra bandymų kompleksiškai spręsti problemą ar tyrimų, atsispindinčių čia nagrinėjamą temą.
Tyrimo praktinė reikšmė. Įvertinta padėties raida temos kontekste bei tyrimu apibrėžtos ateities gairės
Oficialiosios statistikos terminijos norminimas
No full textŠioje apžvalgoje trumpai aptariamas oficialiosios statistikos norminimo darbas nuo 2004-ųjų – kai buvo paskelbtas skirtingų veiklos sričių terminijos norminimą valstybės institucijose reguliuojantis Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymas (Žin., 2004, Nr. 7-129). Vadovaujantis šiuo įstatymu, Statistikos departamente, kaip ir kitose valstybės institucijose, buvo sukurta terminijos komisija, atsakinga už oficialiosios statistikos esamų terminų inventorizavimą ir naujų terminų kūrimą. Be šios komisijos veiklos, paskirties, tikslų, darbo organizavimo ir principų apžvalgos, pristatomas ir naujas projektas – elektroninis statistikos terminų žodynas (eSTŽ) – jau šių metų rugsėjo mėn., planuojama, tapsiantis prieinamas visiems oficialiosios statistikos rengėjams ir vartotojams
Tarpukario Lietuvos statistika ir jos kūrėjai
No full textStraipsnyje nagrinėjama tarpukario Lietuvos statistika. Aptariama Lietuvos socialinės ekonominės (visuomeninės) statistikos teorijos ir praktikos raida (1918–1940 m.); bandoma nustatyti to laikotarpio statistinio darbo apimtį, stebėjimų šaltinius, įvertinti atliktus statistinius tyrimus, jų organizatorius ir atlikėjus, statistikos teorijos ir metodologijos atstovus. Mokslo metodologijos požiūriu ieškoma sąlyčio taškų tarp įvairiausių taikomųjų statistikos tyrimų, atliktų Lietuvoje gamtos, technikos ir socialinių mokslų srityse
Lietuvos konkurencingumas statistikos veidrodyje
No full textStraipsnio tikslas – apžvelgti pagrindinius šalies konkurencingumo įvertinimą lemiančius statistinius rodiklius ir nustatyti Lietuvos pažangą konkurencingumo didinimo srityje. Straipsnyje analizuojamos skirtingos konkurencingumo vertinimo metodikos, aptariama padėtis Lietuvoje bei įvardijamos šalies konkurencingumo perspektyvos, atsižvelgiant į ūkio raidos aktualijas
Demografinė statistika Lietuvoje: pokyčiai atkūrus nepriklausomybę
No full textŠiuo metu pasaulyje stebimi dviejų krypčių įvairiu tempu vykstantys su gyventojais susiję procesai: gyventojų skaičiaus augimas ir depopuliacija. Daugiau gyventojų reiškia daugiau darbo jėgos, didesnį pagamintos produkcijos kiekį, daugiau suteiktų paslaugų, kūrybiškumo, didesnį vartojimą ir daugiau valstybei sumokamų mokesčių. Kita vertus, pernelyg spartus gyventojų skaičiaus augimas sukuria specifines visuomenės problemas, pirmiausia sietinas su darbo rinkos padėtimi. Lietuvoje stebima priešinga tendencija – gyventojų skaičius sparčiai mažėja. 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, šalyje gyveno 3349,9 tūkst. gyventojų, arba 137,1 tūkst. mažiau negu 2001 m. Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostatas) prognozuoja, kad 2060 m. pradžioje Lietuvoje gyvens ketvirtadaliu mažiau gyventojų negu dabar
Informacinė visuomenė statistikos kontekste
No full textInformacinės visuomenės plėtros procesai Lietuvoje kasmet spartėja – vis daugiau žmonių, gyvenančių ne tik didmiesčiuose, bet ir kaimo vietovėse, naudojasi interneto teikiamomis galimybėmis ieškodami juos dominančios laisvalaikio ar darbo informacijos, vis daugiau verslo įmonių, valstybės bei savivaldos institucijų bendrauja tarpusavyje naudodamos elektronines ryšio priemones, internete teikia išsamią informaciją apie savo veiklą, sudaro galimybes nuotoliniu būdu užsisakyti jų teikiamą produkciją – prekes ar paslaugas. Sparčiai auga mobiliojo ryšio naudojimas, plėtojama plačiajuosčių interneto tinklų infrastruktūra, kuriamos naujos elektroninės paslaugos, tobulinamos didžiosios valstybės informacinės sistemos. Informacinės technologijos (IT) tampa neatsiejama bet kokios veiklos srities dalimi
Lietuvos regioninės politikos raida ir statistika
No full textRegioninė politika yra viešosios politikos dalis, kuria siekiama sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų. Galima išskirti Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionalinę regioninę politiką.
Europos Sąjungos regioninės (dar vadinamos struktūrine) politikos priemonėmis siekiama sumažinti gerovės lygio (vertinant pagal bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui) skirtumus tarp stipriausių ir silpniausių ES regionų. ES regioninės (arba sanglaudos) politikos požiūriu Lietuva laikoma vienu regionu, kurio artėjimo prie vidutinio ES ekonominio išsivystymo lygio yra siekiama. Pagrindinė ES regioninės politikos įgyvendinimo priemonė – struktūriniai fondai
Lietuvos statistikos terminijos formavimasis
No full textMūsų statistikos terminai ėmė formuotis dar XIX a., tačiau itin ryškūs poslinkiai, turėję reikšmės visos lietuvių kalbos norminimui, įvyko Nepriklausomos Lietuvos metais. Pradėjus leisti Lietuvos statistikos biuletenius, jų sklaida valstybės tarnyboje padarė akivaizdžią įtaką griežtinant tiek statistikos procedūrų, tiek ir ekonominės veiklos, prekių, paslaugų terminų vartoseną. Labai veiksmingi buvo A. Rimkos, J. Aleksos, V. Jurgučio paskaitų kursai ir jų pagrindu išleisti vadovėliai, kelios verstinės knygos.Nors sovietiniais metais mūsų valstybinė ir kanceliarinė kalba buvo surusinta, tačiau lituanistų ir pačių statistikos specialistų pastangomis bendra terminijos pažanga akivaizdžiai atsispindėjo ir statistikos knygų leidyboje. Didelę teigiamą įtaką nacionalinės statistikos terminijai padarė ištisus dešimtmečius rengtas, vadovaujant J. Kubiliui ir J. Mačiui, daugiakalbis matematikos terminų žodynas. Jis ir tarptautinių statistikos standartų adaptavimas lietuvių kalba sistemiškai sugriežtino matematinės ir bendrosios statistikos terminų semantinę vartoseną