Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Verslo ir informacinių technologijų darna
Get PDFInformacinių technologijų vaidmuo šiandienėje įmonėje yra itin svarbus. Neužtikrinus tinkamo sąryšio tarp informacinių technologijų ir veiklos, šios technologijos gali būti naudojamos neveiksmingai ar netgi nuostolingai. Straipsnyje analizuojamos verslo ir informacinių technologijų atotrūkio priežastys ir padariniai, lyginamos skirtingos verslo ir informacinių technologijų darnos sampratos*.Business and information technology alignmentLina Paškevičiūtė, Albertas Čaplinskas
SummaryInformation technology (IT) plays a very important role in nowadays business. The usage of IT may not increase the efficiency of business activities and may even result in huge financial losses if the IT and business are not properly aligned. In this paper, the results of analysis of possible influences of gaps between business and IT are presented. A comparison of a number of different definitions and interpretations of IT-business alignment concept is also presented
Functionality model of global collaborative knowledge systems
Get PDFGlobal Collaborative Knowledge Systems (GCKS) are based on world wide collaboration in knowledge acquisition, content creation with permanent and fast feedback, and more or less democracy of participants. Knowledge acquisition in GCKS is massive and decentralised due to the big scale of the Internet and special features of software tools. The functionality model of GCKS is presented in this paper.Globalių bendradarbiaujančių žinių sistemų funkcionalumo modelisMarek Miłosz, Małgorzata Plechawska
SantraukaGlobalios bendradarbiaujančios žinių sistemos (GBŽS) remiasi bendradarbiavimu pasauliniame tinkle įgyjant žinių, kuriant turinį, pasižymintį nuolatiniu ir greitu grįžtamuoju ryšiu ir didesniu ar mažesniu dalyvių demokratiškumu. GBŽS žinių įgijimas yra labai intensyvus ir decentralizuotas dėl interneto masto ir programinių priemonių specialių ypatybių. Šiame straipsnyje pateikiamas GBŽS funkcionalumo modelis
Kultūrinio supratimo, tautinio tapatumo ir tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžių ugdymo priemonės
No full textStraipsnyje diskutuojama, kokia yra kultūrinio studentų savęs supratimo patirtis, kaip ji atsiskleidžia studentų darbuose: esė, iš analizių, interviu, iš eksperimentų, klausimynų ir kt. Ypač dėmesys straipsnyje telkiamas į interaktyvios tarpkultūrinės priemonės, tokios kaip „Kultūrinis detektyvas“, taikymą. Įvairių kultūrų (švedų ir baltarusių) studentų reakcijos – analizės objektas. Autorė siūlo keletą galimų „Kultūrinio detektyvo“ ir kitų priemonių, kaip taikytinų, dėstant Tarpkultūrinės komunikacijos dalyką.Means of developing cultural awareness, national identity and intercultural communication skillsAlena Korshuk
SummaryThe present paper will introduce the experience of raising the cultural self-awareness of Belarusian students through interactive cross-cultural games like Cultural Detective and other tools.Key words: culture, national identity, comparison, cultural values, critical incident
Lietuvos bibliotekų, archyvų ir muziejų prievolė teikti informaciją visuomenei: informavimas, informacijos teikimo įtvirtinimas Lietuvoje
Get PDFStraipsnyje analizuojamas informacines paslaugas teikiančių institucijų – bibliotekų, archyvų ir muziejų – informacinės veiklos teisinis reguliavimas, aptariama savita teisės į informaciją užtikrinimo galimybė. Apžvelgus informacinių bibliotekų, archyvų ir muziejų veiklos aspektų teisinio ir politinio reguliavimo tendencijas Europos Sąjungoje, pastebima, kad šių institucijų veikla nereguliuojama privalomaisiais teisės aktais, joms nedeleguojamos teisiškai privalomos informacijos teikimo visuomenei prievolės. Informacinė bibliotekų, archyvų ir muziejų veikla Europos Sąjungoje orientuojama veiksmų programomis, šitaip siekiama bibliotekų, muziejų ir archyvų informacinės veiklos kooperavimo, efektyvaus informacijos visuomenės paslaugų teikimo. Lietuvoje bibliotekų, archyvų ir muziejų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose informacijos teikimo visuomenei prievolė nėra pabrėžiama, ji tik nurodoma, minima. Šių institucijų informacijos teikimo visuomenei veiklos reikšmingumo suvokimas Lietuvoje deklaruojamas politiniuose dokumentuose, pastebimas praktinėje veikloje, atitinkančioje Europos Sąjungos iniciatyvas ir planus.Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad tik archyvams netiesiogiai numatoma informacijos teikimo visuomenei prievolė. Ši archyvų prievolė grindžiama teisės į valstybės oficialią dokumentuotą informaciją ir archyvų informacijos laisvos, viešos prieigos teisės įtvirtinimu.Institutions of memory and culture in the public advising: Lithuanian legal regulation of the obligation of access to informationMarija Stonkienė
SummaryThe article gives an analysis of the legal regulation of information activities of institutions that provide the access to information: libraries, museums, archives and discusses peculiarities of realization rights to access to information.Under reviewing trend of legal and political regulations in the EU author of the article gives on regulation of information activities of these institutions. According to analysis of documents author states that libraries, museums and archives haven’t any legal obligation to provide access to information to the public, because there are no compulsory rules to regulate their information activities.Special action programs are used to stimulate cooperation in information activities and to encourage of information society services.Lithuanian legal regulation of information activities of libraries, museums, archives does not provide for any obligation of access to information. In the special legal regulation this obligation is only indicated and mentioned.Importance of access to information, that memory and culture institutions affords for the public, is declared in the political documents and asserted in the practice, that correspond to EU initiatives and plans.The article reveals that the obligation of access to information only for archives fixed in legal protection of right to access to governance information and right to free, public access to archives’ information
Skaitmeninės informacijos išsaugojimas: specialistų kvalifikacijos tobulinimas. Projekto Digital Preservation Europe atvejis
No full textBibliotekų, archyvų ir muziejų darbuotojai susiduria su nauju iššūkiu – reikia išsaugoti skaitmeninę informaciją. Nors šia tema rašoma ir diskutuojama jau labai seniai, priimti sprendimus ir pradėti vykdyti skaitmeninės informacijos išsaugojimo programas (toliau – SIIP) vis dar pernelyg sudėtinga. Kultūros paveldo institucijų atstovai pripažįsta, kad ilgalaikio išsaugojimo problema tampa vis aktualesnė. Vis dažniau tenka priimti strateginius sprendimus ir atsakyti į praktinius klausimus, susijusius su konkrečių metodų ar technologijų pasirinkimu. Norint tokius uždavinius įgyvendinti reikia tinkamos profesinės kvalifikacijos, todėl būtina atkreipti dėmesį į specialistų rengimą bei kvalifikacijos tobulinimą šioje srityje. Skaitmeninės informacijos išsaugojimo (toliau – SII) veiklą Europoje koordinuojančio projekto DigitalPreservationEurope dalyviai, atlikę ankstesnių mokymų šioje srityje ir mokymams tinkamos medžiagos analizę bei projekto partnerių – archyvų, bibliotekų ir universitetų, dirbančių skaitmeninės informacijos išsaugojimo srityje atstovų – apklausą, parengė mokymų programą ir organizuoja skaitmeninės informacijos išsaugojimo specialistų mokymo kursus. Šiame straipsnyje aptariami šio projekto rezultatai ir nagrinėjamas skaitmeninės informacijos išsaugojimo mokymų poreikis, mokymo programos sudarymo tikslai ir principai. Pristatoma vykdant šį projektą parengta skaitmeninės informacijos išsaugojimo mokymų programa, apžvelgiami pirmųjų šio projekto organizuotų mokymų rezultatai.Digital preservation: vocational training. The case of Digital Preservation EuropeJūratė Kuprienė, Marija Prokopčik
SummaryProfessionals representing library, archyves and museums community are now dealing with a new challenge – preservation of digital information. Even though this topic is being described and discussed for quite a long time, it is still difficult to take decisions and start implementation programmes on digital preservation. Representatives of cultural heritage institutions admit that the issue of longterm digital preservation becomes topical. More and more often these professions have to take strategical decisions and answer practical questions on the choise of specific methods or technologies. Implementation of such tasks requires special professional skills. That is why it is necessary to pay attention to education and vocational training in the field of digital preservation. DigitalPreservationEurope project, that is respon sible for coordination of digital preservation activities in Europe. Basing on the analysis of former training activities in this field and rewiev of relevant training materials as well as on the results of questionare that was distributed to DPE partners – representatives of archyves, libraries, universities working in digital preservation field – compiled a training programme and now are organising training courses for specialists in digital preservation. This article deals with the needs of training on digital preservation, aims and principles of the relevant training programme. The authors present detailed description of the first training event organised in Vilnius in autumn 2007, including topics discussed, training techniques, on-line pre-course and after-course training materials, evaluation and overall results
Individo kompetencijų aprėptis žinių visuomenėje: problematikos apžvalga
Get PDFŽinių visuomenė šalia saugios visuomenės ir konkurencingos ekonomikos yra pirmas iš trijų Lietuvos valstybės prioritetų, įtvirtintų valstybės ilgalaikės perspektyvos tikslus apibrėžiančiame dokumente – Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Žinių visuomenėje išskirtinę reikšmę įgyja žmonių žinios ir kompetencija. Kompetencijos reiškia kompleksinę veiksmų sistemą, kuri apima žinias ar žinojimo gebėjimus, strategijas ir žinomus šablonus, kuriems reikia pritaikyti žinias ir įgūdžius, taip pat emocijas ir nuostatas bei efektyvų šių kompetencijų valdymą. Globalizacija informacijos sklaidai suteikia erdvės skirtinguose kontekstuose ir bando iš dalies įveikti skaitmeninę atskirtį. Modernus socialinis gyvenimas remiasi nebe tradicijomis, o nuolat kuriamu ir atnaujinamu reflektyviu žinojimu; visi socialiniai veiksmai yra nuolat analizuojami ir prireikus modifikuojami atsižvelgiant į gaunamą informaciją ir žinias. Tad kurios žinios reikalingos organizacijoje, o kurios tiesiog žalingos ar nepastebimos? Kompetenciją sudaro iššūkis, užduotis ar veikla, kurie apibrėžia vidinę kompetencijos struktūrą, susidedančią iš susijusių požiūrių, vertybių, žinių ir įgūdžių, kartu sudarančių galimybę efektyviam veiksmui pasireikšti. Kompetencijos negali būti sulygintos su jų kognityviniais komponentais. Kompetencijų struktūrą, vystymąsi ir vertinimą veikia socialinis ir kultūrinis kontekstas, kuriame individai gyvena. Individo ir visuomenės ryšys yra dinamiškas ir nepastovus. Straipsnyje aptariamas žinių visuomenės ir globalizacijos kontekstas, siekiama išsiaiškinti, kaip individai (organizacijos atvejis) vertina savo kompetencijas technologijų, naujovių, atsakomybės, mokymosi visą gyvenimą ir motyvacijos aspektais.Global coverage of individual competencies in knowledge societySaulė Gudauskaitė
SummaryGlobalization is a suggestive term, which is often used in various contexts to describe a phenomenon of a field in world wide view. The term discusses the process of national economies integrated into global economy. First of all, globalization is characterized as a measure of internationalization. Competence means a complex action system, which takes in knowledge, knowledge abilities, strategies, as well as emotions and attitudes in effective governance of the competencies. Modern social life appeals not by traditions, but by changeable, creatable and renewed reflective knowledge. All social actions are analyzed all the time and modified when its needed by information and knowledge we get. There’s a question, which knowledge is necessary in organization and which ones are even harmful? A competence is the ability to meet a complex demand successfully or carry out a complex activity or task. The problem is in defining and selecting key competencies, which draws into power relations, political decisions, national cultures or practical considerations. The relationship between the individual and society is dialectic and dynamic one as well as the content of a competence, which creates the most important value. The main questions in the article, which is part of doctoral thesis, are: what could I define as a competence, key competence for individual and how do employees evaluate their competencies in aspects of technology, novation, responsibility, life long learning and motivation
Elektroninio portfolio taikymas vertinant pedagogo informacinių ir komunikacinių technologijų kompetenciją
Get PDFPortfolio mokytojų veiklai vertinti labiausiai paplitęs JAV, Jungtinėje Karalystėje, šiomis edukacinėmis technologijomis aktyviai domisi ir Suomijos universitetai, Katalonija, Nyderlandai, kitos šalys. El. portfolio, kaip portfolio atmaina, vis labiau populiarėja, nes daugelis mokytojų veiklos rezultatų sukuriami elektroniniu formatu, o rezultatai interneto duomenų bazių sistemomis tampa nesunkiai prieinami ir valdomi. Toks įvairių šalių susidomėjimas el. portfolio technologija ir esamos internetogalimybės paskatino detaliau pažvelgti į el. portfolio perspektyvas, panagrinėti jo taikymo galimybes vertinant pedagogų IKT kompetenciją. Išnagrinėjus mokslinę literatūrą galima teigti, jog el. portfolio vertinant pedagogų IKT kompetenciją galima laikyti plačiu ir reprezentatyviu multimedijinių pedagogo IKT taikymo įrodymų archyvu. Pedagogo IKT kompetencijos vertinimo tikslai lemia du el. portfolio tipus: formuojamąjį ir suminį. Straipsnyje detaliau apžvelgiami el. portfolio rengimo modeliai, jo taikymovertinimui nauda, probleminiai aspektai. Pateikiama keletas atliktų el. portfolio taikymo bandymų. Daroma išvada jog el. portfolio gali būti taikomas pedagogo IKT kompetencijos atveju, tačiau skirtingi tikslai (suminis, formuojamasis) gali lemti nuosavybės (institucija, asmuo), požiūrio (pozityvistinis, konstruktyvistinis), naudojamos programinės įrangos (taikomosios programos, informacinės sistemos) problemas, kurios rodo, kad reikia detalesnių el. portfolio nagrinėjimų ir jis neturėtų būti taikomas praktikoje be bandomųjų ir metodologinių mokslinių tyrimų.Using e-portfolio in evaluation of educators ICT competenceVaino Brazdeikis
SummaryE-portfolio in teachers’ education is used in USA, UK. Some countries (Finland, Holland) are interested in this education technology too. E-portfolio, as one of portfolio type, is more attractive because teachers are making a lot of electronic documents, Internet data base allows to access this document very easy. That reasons are the motive to look in e-portfolio more detailed and specific in some topics. Article looks on possibilities using e-portfolio in evaluation of the competence of the ICT teachers. Method of scientist literature was chosen for that work.E-portfolio in educators ICT competence could be the aim of the representative multimedia evidences for formative or summative evaluation. E-portfolio allows creating hyperlinks between fact, goal and reflection.The author looks deeper to stages of e-portfolio creation, possibilities and limitations of e-portfolio. The e-portfolio was chosen in some experimental cases.Issue that portfolio could be used for educators ICT competence was done. But different goals (formative, summative) could be reasons for different approach (positive, constructive), different software (information system, application software). It does create needs to analyze e-portfolio possibilities more deeply and to organize some pilot research project for this topic
Švedijos žiniasklaida tarp politikos ir rinkos
No full textŠio straipsnio tikslas – aptarti svarbiausius Švedijos žiniasklaidos sistemos pokyčius ir jų poveikį žiniasklaidos turiniui ir naujienų žurnalistikai. Švedijos žiniasklaidos raida straipsnyje lyginama su Baltijos ir Šiaurės regionu, aptariamos mažų šalių žiniasklaidos rinkos galimybės plėtoti ir apjungti nacionalinius bruožus kartu su stiprėjančiomis globalios rinkos tendencijomis. Pagrindinė straipsnio išvada – nebėra charakteringos, atskiros Šiaurės šalių rinkos, tačiau atsiranda įvairūs junginiai tarp demokratinių-korporatyvinių, nacionalinių struktūrų ir gloalinių, liberalių įtakų. Pagaliau, šį integralų procesą labiau veikia tokie instituciniai veiskniai, kaip: visuomeninės žiniasklaidos idealai ir profesinės normos, negu veiksnios vyriausybės priemonės.Swedish media between politics and marketLars W. Nord
SummaryThe objective of this article is to describe and discuss the most important changes within the Swedish media system and their consequences on media performance and news journalism. Furthermore, the article compares media development in Sweden with the Baltic-Nordic region in general and discusses the possibility for small media markets to develop and combine national distinctive features with emerging global market trends. The main conclusion is that there remains no typical, single Nordic market, but rather different variations of mixtures of democratic corporativist national structures and more global liberal influences. Furthermore, this integration process is driven more by media institutional factors such as public service ideals and professional norms, than by proactive governmental policies.Key words: Media system, media policy, commercialization, media markets, globalizatio
Diplomatinio protokolo kaitai įtaką darantys veiksniai: komunikacinis aspektas
Get PDFStraipsnyje analizuojamas diplomatinis protokolas ir jo kaita komunikaciniu aspektu. Traktuojant protokolą kaip komunikacijos sklandumo ir efektyvumo užtikrinimo priemonę, tiriamos specifinių protokolo bruožų atsiradimo aplinkybės bei priežastys, atskleidžiami diplomatinio protokolo klostymuisi bei raidai įtaką darę veiksniai. Diplomatinis protokolas kaip komunikacijos proceso dalis analizuojamas keliais aspektais: komunikacijos proceso dalyvių tikslai, proceso dalyvių komunikaciniai gebėjimai ir vis daugėjimas šių dalyvių bei komunikacijos intensyvėjimas. Aptariami diplomatinės komunikacijos besikeičiantys tikslai pereinant nuo neapibrėžtumo vengimo iki siekio įtikinti. Atkreipiamas dėmesys į protokolui būdingą, tačiau nesavitikslį neverbalikos formų vartojimą, ritualų ir ceremonijų gausą nuo viduramžių iki mūsų dienų.Pagrindiniai žodžiai: diplomatinis protokolas, komunikacijos procesas, diplomatinio protokolo kaita, veiksniai.The influence factors in the development of diplomatic protokol: communicative perspectiveMariana Sueldo, Beata Grebliauskienė
SummaryThis paper provides an analysis of diplomatic protocol as part of the communication process, more specifically as a code of communication and the factors which have mostly influenced its development. Protocol being understood as a means to ensure effective and clear communication, the circumstances and reasons for the emergence of protocol are discussed. Three main aspects of protocol as a communication code are here considered as the most significant, namely: the participants in the diplomatic communication process and their aims, the communication abilities of individuals taking part in such situations, and the gradually and historically changing number of the participants involved in the diplomatic communication process, as well as the intensity of communication. This article unveils these three factors within the area of communication, focusing respectively on each of them, starting with an overview of ritualized and rule-base interpersonal communication as a means to reduce uncertainty. Then diplomatic communication as a persuasive tool is analysed as a ruled self-expression within a purposefully created context, where the participants seek individual goals. Then follows a brief analysis of the changing communication goals, ranging from the avoidance of uncertainty to the seek of persuassion. Attention is drawn to the frequent use of non-verbal communication forms, rituals and ceremonies as an integral component of protocol, from its emergence in the Middle Ages till our times.span
Bendradarbiavimas nepaisant skirtumų – komunikacijos įrankiai taikomi virtualioje darbo aplinkoje
No full textStraipsnyje aptariamos technologijos, kurios padeda tinkamai komunikuoti tiek organizacijos viduje, tiek už organizacijos ribų. Daugelis technologijų taikomos darbo aplinkoje (virtualioje darbo vietoje), tačiau neabejotinai technologijų įtaka jaučiama ir analizuojant virtualaus darbo srities tendencijas. Gebėjimas dirbti virtualioje erdvėje ne tik organizacijos vadovų siekiamybė, bet ir rinkos poreikių nulemiama tendencija. Siekdamos mažinti sąnaudas ir geriau atitikti vartotojų poreikius, kompanijos, kaip vienetas, turi tinkamai organizuoti susitikimus akis į akį, kurie tampa galimi taikant virtualias komunikacijos priemones. Technologijoms keičiantis, belieka sekti jų kaitą ir naudotis visomis jų teikiamomis galimybėmis, įgalinančiomis dirbti efektyviau.
Cooperation through diversity – communication tools in a virtual work environmentEwa Bujak, Monika Chutnik
SummaryThe technologies discussed in the article help us better communicate within as well as outside the company. Most of them have related to working virtually, and the trend of virtual cooperation will be undoubtedly rising. The complexity and uniqueness of our ability to work virtually is not only a desired state but a must in the market. With the technology moving forward, it only makes sense to take advantage of the technologies available to make the work more efficient