Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Saviorganizuojančių neuroninių tinklų sistemų lyginamoji analizė
Get PDFStraipsnyje nagrinėjamos ir lyginamos tarpusavyje trys saviorganizuojančių neuroninių tinklų (SOM) sistemos: NeNet, SOM-Toolbox ir Databionic ESOM. Pagrindinis šių sistemų tikslas yra suskirstyti duomenis į klasterius pagal jų panašumą, pateikti juos SOM žemėlapyje. Sistemos viena nuo kitos skiriasi duomenų pateikimu, mokymo taisyklėmis, vizualizavimo galimybėmis, todėl čia aptariami sistemų panašumai ir skirtumai. SOM žemėlapiams mokyti ir vizualizuoti naudojami irisų ir stikloduomenys.Comparative Analysis of Self-Organizing Map SystemsPavel Stefanovič, Olga Kurasova
SummaryIn the article, we compare three systems of self-organizing maps: NeNet, SOM-Toolbox and Databionic ESOM. The main target of the usage of the systems is data clustering and their graphical presentation on the self-organizing map (SOM). The self-organizing maps are one of types of artifi cial neural networks. The SOM systems are different one from other in their interfaces, the data pre-processing, learning rules, visualization manners, etc. Similarities and differences of the systems have been highlighted here. The experiments have been carried out with two data sets: iris and glass. Quantization and topographic errors of SOMs have been estimated, too.an
Lietuviškų adresų geokodavimo problemos ir jų sprendimo būdai
Get PDFGeokodavimas yra procesas, kai tekstinis vietos aprašas transformuojamas į geografi nes koordinates. Vienas iš dažniausiai naudojamų vietos aprašymo būdų yra pašto adresas, kurį sudaro gyvenvietės pavadinimas, gatvės pavadinimas, namo numeris ir kiti adreso elementai. Šiame straipsnyje nagrinėjamos lietuviškų adresų geokodavimo problemos, atsirandančios dėl adreso formatų įvairovės, netiksliai ir su rašybos klaidomis užrašomų adresų. Straipsnyje aprašyti geokodavimo procesoetapai ir juose naudojamų algoritmų principai. Pasiūlytas lietuvių kalbai pritaikytas LT-Soundex algoritmas, leidžiantis indeksuoti adreso elementus pagal fonetinį panašumą ir atlikti apytikslę paiešką.Lithuanian Address Geocoding: Problems and SolutionsViktoras Paliulionis
SummaryGeocoding is the process of converting of a textual description of a location into geographic coordinates. One of the most frequently used way to describe a place is its postal address that contains a city name, street name, house number and other address components. The paper deals with the problems of the geocoding of Lithuanian addresses. The main problems are variety of used address formats and possible typing and spelling errors. The paper describes the steps of the geocoding process and used algorithms. We propose a phonetic algorithm called LT-Soundex, adapted for the Lithuanian language and enabling to index addresses components by phonetic similarity and perform approximate address searching. It is used with Levenshtein distance for effective approximate address searching.;"
Formantinių požymių naudojimas kalbai atpažinti
Get PDFStraipsnyje nagrinėjami formantinių požymių taikymo atpažįstant kalbą klausimai. Nustatyta, kad formantiniai požymiai tam gali būti naudojami, tačiau atpažinimo tikslumas labai priklauso nuo formantinių požymių išskyrimo metodo. Geriausi atpažinimo rezultatai gaunami formantinių požymių išskyrimui naudojant išsigimusius prognozės polinomus. Šie polinomai gali būti skaičiuojami iš lyginės arba nelyginės eilės tiesinės prognozės modelio parametrų. Be to, atpažinimui galima naudoti simetrinius arba antisimetrinius išsigimusius tiesinės prognozės polinomus. Taip pat svarbu ištirti, kaip kalbos atpažinimo rezultatai priklauso ne tik nuo išsigimusių tiesinės prognozės polinomų parinkimo, bet ir kitų atpažinimo sistemos parametrų: analizės kadro ilgio, atpažinimui naudojamų formančių skaičiaus, formantinių požymių vaizdavimui naudojamos dažnių skalės. Tyrimais nustatyta, kad geriausi atpažinimo rezultatai gaunami naudojant dvi arba tris formantes, apskaičiuotas iš simetrinių išsigimusių prognozės polinomų. Tiriant atskirų formančių informatyvumą paaiškėjo, kad didžiausias indėlis į atpažinimą yra antros formantės. Pirmos, trečios ir ketvirtos formančių indėlis maždaug vienodas, bet aukštesnės formantės mažiau atsparios balto triukšmo įtakai. Tiriant analizės kadro ilgio parinkimą nustatyta, kad geriausi atpažinimo rezultatai yra esant 500 atskaitų kadro ilgiui. Atpažinimo rezultatai taip pat gaunami geresni vaizduojant formančių trajektorijas melų skalėje.Investigation of Formant Features in Speech RecognitionAntanas Leonas Lipeika
SummaryThe use of formant features in speech recognition is investigated in the paper. It was established that formant features can be used in speech recognition but recognition accuracy depends remarkably on the formant feature extraction method. The best recognition results were obtained when singular prediction polynomials were used for formant feature extraction. These polynomials can be calculated from parameters of linear prediction models of even or odd order. These polynomials can by symmetric or antisymmetric as well. Also it is important to investigate how results of speech recognition depends not only on choice of singular prediction polynomials but although on other parameters of the recognition system: frame length, number of used formants in recognition, frequency scale, used for representation of formant features. During the experiments it was defi ned that the best recognition results were obtained using 2 or 3 formants calculated from symmetric singular prediction polynomials. The experiments have shown that the most informative is the 2-nd formant. Contribution of the 1-st, 3-rd and 4-th formants is approximately similar, but higher formants are less resistant to white noise. Recognition results also depends on analysis frame length and frequency scale. The best results were obtained using 500 data points frame length and Mel frequency scale
Kompiuterių ir operacinių sistemų saugos modulio programos sudarymas
Get PDFInformacinės technologijos turi tinkamai atlikti kontrolę, užtikrinančią informacijos saugą nuo įvairių pavojų – nepageidaujamo ar nesankcionuoto informacijos skleidimo, pakeitimo ar netekimo ir panašiai. Tarptautinių ir Lietuvos institucijų, tiriančių kompiuterių saugos incidentus, duomenimis, informacijos saugos pažeidimų skaičius nemažėja. Įvairūs tyrimai, atlikti Lietuvos valstybinių ir nepriklausomų organizacijų, rodo, kad Lietuvoje nėra specialių informacijos saugos specialistų rengimostudijų programų, nors jų poreikis yra akivaizdus. Europos ir JAV universitetuose kompiuterių saugos dalykai dėstomi įvairiais būdais – yra atskiros studijų programos arba saugos moduliai įtraukti į bendrąsias kompiuterių mokslo ar inžinerijos programas. Straipsnyje, išnagrinėjus Vakarų universitetų informacijos saugos studijų programas ir patirtį, siūloma Kompiuterių ir operacinių sistemų saugos modulio programa, apimanti svarbiausius informacijos saugos dalykus.Development of Computer and Operating Systems Security Module CurriculumAlgimantas Venčkauskas, Jevgenijus Toldinas, Vita Krivickienė
SummaryThe purpose of Information technologies is to protect an organization’s valuable resources, such as information, from unauthorized publishing, changing or missing. Total number of information security breaches unabated, according to Worldwide and Lithuanian institutions inquiring computer security incidents. In recent years a number of Government and independence Lithuanian organizations have recognized the need for security education in Lithuania (especially in information security), and lack of information security courses. In Europe and USA computer security course modules are taught as separate study programs or they are integrated into existing computer science or engineering programs. In this paper we analyze information security programs curriculums and experiences of west universities in this area. We investigate the Computer and operating systems security module course curriculum where main information security priorities are included
Modelių darnos užtikrinimas naudojant OMT, Booch ir OOSE objektinius metodus
No full textProjektuodami informacinę sistemą sukuriame skirtingus modelius pagal duomenis, procesus ir kitus aspektus. Šiuo atveju yra rizika, kad sistemos specifi kacijoje bus darnos pažeidimų dėl tarpusavyje nesuderintų modelių. Darnūs ir neprieštaringi modeliai yra reikalingi tolesniam pradinių modelių transformavimui ir galiausiai programinio kodo generavimui. Taigi yra svarbu užtikrinti modelių darną. Taikant objektinių sistemų kūrimo metodus darnos užtikrinimo problema sprendžiama apribojant kiekvieno aspekto, pavyzdžiui, duomenų, procesų ir kitų, modelius. Tačiau dviejų ir daugiau skirtingų aspektų modelių ribojimai nėra apibrėžti išreikštiniu būdu. Šiame darbe siūloma išplėsti ribojimais grindžiamą modelių darnos užtikrinimo būdą, papildant jį objektinių modelių darnos taisyklėmis. Darnos taisyklė šiame kontekste apibrėžia ryšių tarp skirtingų aspektų modelių elementų ribojimus. Pasiūlytas objektinių modelių darnos užtikrinimo būdas yra iliustruojamas knygų bibliotekos dalykinės srities pavyzdžiu. Ensuring Models Consistency in the OMT, Booch, and OOSE Object-Oriented MethodsRūta Dubauskaitė, Olegas Vasilecas
SummaryModelling of information systems (IS) involves development of different models that present various aspects of a system, like the static structure, behaviour, etc. Expression of an IS through various models is related to the problem of ensuring of different models consistency, which is very important for IS design, models transformation and fi nally code generation tasks. Restriction of IS models can help to solve the problem of models inconsistency. However, constraints defi ned in the OMT, OOSE, Booch object-oriented methods are suitable only for one model and at that point constraints of models relationships are not defi ned explicitly. Hence the authors of the paper suggest the approach for extension of an ensuring consistency, based on semi-formal models with constraints, by adding the consistency rules to object-oriented IS models. Consistency rules are directed to constrain relationships of different aspect models. The proposed approach is illustrated by a case study in a digital library domain
Lietuvos informatikos olimpiados darbų vertinimas programinės įrangos kokybės modelio požiūriu
Get PDFMokinių informatikos olimpiados – tai programavimo konkursai, per kuriuos metų dalyviai turi sukurti tinkamą ir efektyvų algoritmą, jį realizuoti kuria nors leidžiama programavimo kalba. Sprendimai olimpiadose vertinami automatiškai testuojant programas, taip pat vertinamas algoritmo aprašymas ir programavimo stilius. Pati vertinimo schema jau daugelį metų yra susiklosčiusi remiantis tradicijomis, metodiniais samprotavimais, tačiau nėra moksliškai pagrįsta. Šis straipsnis – tai pirmasis žingsnis, siekiant moksliškai pagrįsti vertinimą informatikos olimpiadose. Straipsnyje į dalyvio sukurtą programą žvelgiama programinės įrangos kokybės reikalavimų standarto ISO-9126-1 požiūriu ir analizuojama, kiek dabartinė vertinimo schema atitinka šį kokybės modelį.Assessment of solutions of Lithuanian Informatics Olympiads from the Point of View of Software Quality ModelJūratė Skūpienė
SummaryLithuanian Informatics Olympiads are algorithmic and programming competitions where the contestants are given algorithmic tasks and have to design and implement correct and effi cient algorithms in one of the allowed programming languages (currently Pascal, C/C++). The current grading scheme consists of automated testing and manual assessment of verbal algorithm description and programming style. Two aspects of submission should be taken into account – algorithm (computer science area) and its implementation (computer engineering fi eld). The fi nal submission (program) delivered for grading is more likely to resemble piece of software rather than constructed algorithm. The paper focuses on analysing the grading of submissions from the point of view of Software quality model. Understanding of quality of a submission can’t be homogenous as quality is a constructed notion dependant on a particular software quality model chosen by the experts (scientific committee of the Olympiad). The grading schema (except for verbal description of an algorithm) correspond ISO-9126-1 software quality model. Current grading schema foresees assessing three out of six quality characteristics of this model, namely functionality, effi ciency and maintainability. The main goal of the Olympiad to emphasize problem solving, but not technical details of implementation, is a reasonable motivation why reliability and portability are not assessed. As for usability, there are very concrete requirements for the data input/output and the programs, the compliance to these requirements may be checked many times during the contest by submitting the program to Contest and Grading System (and corrected if needed). The programs which do not obey the requirements are not forwarded for grading. The most important characteristic is functionality and other have meaning only if the program is functional. This (i.e. the level of functionality) is taken into account while assessing maintainability, but not when assessing effi ciency. The most complicated is assessing functionality as the there exists confrontation between three different points of views. From the point of view of software quality model, functionality is a Boolean value and there should be no partial score. From educational point of view, motivation of contestants has high priority in the contest, so partial scoring is very important, while from the point of view of problem solving, automated grading is not good enough as not equivalent algorithms may be assigned similar scores (i.e. testing reveals the existence of an error, but it doesn‘t show the scope of the error). It can be concluded that overall current grading schema in Lithuanian Olympiads corresponds ISO-9126-1 quality model, however, the assessment of functionality should be more investigated and motivated
Informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis papildytų edukacinių aplinkų kaita
Get PDFŠiandien edukacinės aplinkos sparčiai keičiasi. Tam didelę įtaką daro informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra. Straipsnio tikslas – apžvelgti edukacinių aplinkų kaitos, susijusios su technologijų plėtra, ypatumus kintant pedagoginei paradigmai. Kaip mokslinio darbo rezultatas parengtas teorinis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis papildytų edukacinių aplinkų kaitos modelis. Naudojant SITES2006 tyrimų duomenis įvertinta Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos edukacinė aplinka ir jos kaitą lemiantys veiksniai.Change of Educational Environments, Enriched with Information and Communication TechnologiesVaino Brazdeikis
SummaryEducational environment is changing rapidly. Information and communication technology (hereinafter – ICT) are doing a large infl uence in it. The goal of the article is to analyze change of educational environment enriched with ICT in context of the change of the pedagogical paradigm. The conclusion was made: the educational environments enriched by ICT are a dynamic, new quality–oriented education teaching and learning spaces, which created and managed of the ICT competences’ teachers and where used ICT – based methods and tools are. As a result of scientifi c work prepared the four stage model of change of educational environments, enriched by ICT. In the model each stage are characterized by teacher competence, teaching method and infrastructure. Secondary analyze of data from SITES2006 research, allowed to make issue on educational environment in Lithuanian school. Analysis shows that the implementation of ICT in Lithuania schools meets in second (application) stage. Discussion on development of educational environments, enriched by ICT is proposed to achieve a balance between the various ongoing processes on infrastructure solutions and the teaching of ICT competence development and on updating learning objectives, content and methods.18px;"
Mokslotyriniai tyrimai informacijos ir žinių kontekste*
Get PDFVilniaus universitete, Komunikacijos fakultete 2008 m. lapkričio 28 d. vyko mokslinë konferencija ,,Mokslotyriniai tyrimai informacijos ir þiniø kontekste“. Ši konferencija – tradicinis Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros renginys. Konferencijos apžvalgoje pristatoma konferencijos dalyvių pranešimų tematika, aptariami svarbiausi pranešimų teiginiai. Reikšminiai žodžiai: Komunikacijos fakulteto konferencija, mokslotyra, mokslo komunikacija, mokslinës informacijos sklaida, vartotojø aprûpinimas moksline informacija, atviroji prieiga prie mokslinës informacijos.Research of science theory in the context of information and knowledgeMarija Stonkienėbr /
Realybės stilistika televizijoje: visuomenės transformacijų atspindys
No full textRealybės televizijos stilistika demonstravo kintantį televizijos požiūrį į eilinį pilietį. Profesionalą (ekspertą, politiką, menininką) ekrane ėmė keisti paprastas žmogus, liudijantis savo gyvenimo istoriją, buvo deklaruojamas įvairių visuomenės sluoksnių suartėjimas. Žiūrovas tapo televizijos programos bendraautoriumi, visuomenė buvo įtraukiama į aktualių problemų svarstymą, televizija ėmė imituoti valstybės ar visuomeninių institucijų funkcijas. Hibridiniai realybės žanrai pasiūlė faktais pagrįstas istorijas dalyvaujant tikriems herojams. Ėmė nykti ribos tarp dokumentinių ir vaidybinių žanrų. Praėjusio amžiaus pabaigoje paplito naujosios realybės šou žanro variacijos (uždarų erdvių, totalaus sekimo, išmėginimų, išlikimo), atskleidusios kardinalius visuomenės požiūrio į privatumą pokyčius. Atlikdama psichologės, taikytojos, paskutinės instancijos vaidmenis, televizija mėgina kompensuoti ryšio tarp visuomenės narių stoką, megzti nutrūkusį dialogą tarp individų ir grupių. Realybės stilistika šiame straipsnyje nagrinėjama trimis aspektais: dialoginių žanrų kaitos, neformaliojo instituciškumo ir visuomenės pokyčių atspindžio naujuosiuose realybės šou formatuose. Reikšminiai žodžiai: žiniasklaida, audiovizualinė žiniasklaida, televizija, televizijos programų raida, realybės televizijos stilius.Reality Style on Televizion: Reflection of the Public’s TransformationŽygintas Pečiulis
SummaryThe stylistics of reality television has demonstrated a changing attitude of television towards an ordinary person. On screen, a professional (expert, politician, artist) started to be replaced by the everyman who was telling his own life story; the approach of different layers of the public was declared. The viewer became a co-author of TV programs, the public was involved in programs that tackled crucial issues, and television started to imitate functions of governmental or public institutions. Hybrid reality genres offered fact-based stories with the participation of real characters. The boundary between documentary and entertainment genres began to vanish. At the end of the past century, there emerged a new variety of reality shows (close space, total imitation, try-out, survival) which revealed cardinal changes of the public’s attitude towards privacy. Through playing its roles of a psychologist, conciliator or that of the last instance, television tries to compensate the lack of relationship among members of the public and to re-establish a broken dialogue between individuals and groups. The stylistics of reality in the present paper is analysed in the light of three aspects: change of dialogue genres, informal institutionalism, and reflection of the public’s changes in new formats of reality shows. Key words: mass media, audio-visual media, television, development of TV programs, style of reality television
Mokslo komunikacijos kaita
Get PDFStraipsnyje tiriamos šiuolaikinės mokslo komunikacijos kaitos kryptys, lemiamos tiek tradicinės mokslo komunikacijos nepajėgumo (dėl mokslo komunikacijos subjektų disfunkcijos) užtikrinti mokslo visuomenės poreikius atitinkančią mokslinės informacijos sklaidą, tiek informacinių ir komunikacinių technologijų teikiamų naujų mokslinės informacijos, mokslo kūrinių sklaidos galimybių. Išanalizavus tradicinės formaliosios mokslo komunikacijos modelį, šios komunikacijos vyksmo informacijos grandine ypatumus, įvertinus mokslo periodikos krizę mokslo komunikacijos kontekste, nagrinėjamas informacijos ir ryšių technologijų poveikis mokslo komunikaci jos subjektų veiklai, aptariamas naujo mokslo komunikacijos modelio – mokslo komunikacijos tinklo – radimasis. Supažindinama su dar vienos mokslo komunikacijos kaitos krypties, kuriai būdingas atviros prieigos prie mokslo kūrinių suteikimas, klostymusi, kurį lemia informacinių ir ryšių technologijų sukelti visuomenės informaciniai mokslinės informacijos poreikiai, dėl šių technologijų poveikio pakitę informacinių, žinių produktų gamybos būdai.Reikšminiai žodžiai: mokslo komunikacija, formalioji mokslo komunikacija, mokslo periodikos krizė, pilkieji mokslo kūriniai, skaitmeninės talpyklos, atviroji prieiga, saviarchyvavimas.Change of scientific communicationMarija Stonkienė, Zenona Atkočiūnienė, Renata Matkevičienė
SummaryThe aim of the present work was to investigate the tendencies in changes of the scientific communication Scientist to Scientist. Scientific communication is very important for the approval of the status of a scientist, for scientific researches and for data priority reference. Estimation of the importance of the formal communication Scientist to Scientist in the paper is presented within a scientific communication research analyzing changes in scientific communication. The following issues are discussed: contemporary tendencies in scientific communication change, determined by inability of traditional scientific communication (dysfunction of scientific communication subjects) to ensure the spread of scientific information that is in demand of scientific society, to use information and relations technologies for spreading new scientific information and capacities for spreading scientific works. In the paper the traditional formal model of scientific communication and the communication process in the information chain are presented, the impact of information technologies on scientific communication subjects’ activities is demonstrated. A new model of scientific communication – the scientific communication network – is presented.Key words: scientific communication, formal scientific communication, science journal crisis, pree print, digital repositories, self archyving, open access